RENGINIŲ KALENDORIUS
- Šis renginys jau įvyko.
Paskaita ir koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“
26 rugsėjo | 17:00 - 19:00
Koncertas „LIUDVIKO RĖZOS PĖDOMIS”.
rugsėjo 26 d. 18 val.
Vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras, Juodkrantė
Atlikėjai: Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (fortepijonas)
17 val. įvadinę paskaitą skaitys muzikinių šaltinių tyrinėtojas Vilimas Norkūnas (tyrimus finansavo Lietuvos kultūros taryba)
Renginiai nemokami
rugsėjo 26 d. 18 val. Vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras, Juodkrantė Atlikėjai: Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (fortepijonas) 17 val. įvadinę paskaitą skaitys muzikinių šaltinių tyrinėtojas Vilimas Norkūnas (tyrimus finansavo Lietuvos kultūros taryba) Renginiai nemokamiP L A Č I A U
Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas.
Pagrindinis dėmesys sutelktas į XIX a. pradžios Lied žanrą – kamerinę dainą balsui ir fortepijonui, kuri romantizmo epochoje tapo svarbia literatūros ir muzikos dialogo forma. Ypatingą vietą Karaliaučiaus kūrėjų ir L. Rėzos bendrakeleivių rate užima Wilhelmas Jensenas, pirmasis kompozitorius, muzikos kūrinių pavidalu publikavęs savo studijų draugo ir kambarioko poeziją. Greta jo pristatomi ir Alexandro Winterbergerio kūriniai, liudijantys Rėzos ir Nesselmanno publikuotų lietuvių liaudies dainų tekstų sklaidą vokiečių muzikinėje kultūroje.
Pats L. Rėza – teologas, poetas ir lietuvių kultūros tyrinėtojas – buvo aistringas lietuvių kalbos bei liaudies kūrybos puoselėtojas, siekęs šį paveldą pristatyti Vakarų Europai. Apie tai primena ir Johannui Wolfgangui von Goethei dovanotas auksu puoštas jo parengto dainyno egzempliorius. Programoje atliekami kūriniai ir jų kontekstas remiasi vargonininko ir klavesinininko Vilimo Norkūno tyrimais, atskleidžiančiais iki šiol išlikusius Rėzos literatūrinio palikimo pėdsakus vokiečių kompozitorių muzikoje.
Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo publikuotas lietuvių liaudies dainas.
Pagrindinis dėmesys sutelktas į XIX a. pradžios Lied žanrą – kamerinę dainą balsui ir fortepijonui, kuri romantizmo epochoje tapo svarbia literatūros ir muzikos dialogo forma. Ypatingą vietą Karaliaučiaus kūrėjų ir L. Rėzos bendrakeleivių rate užima Wilhelmas Jensenas, pirmasis kompozitorius, muzikos kūrinių pavidalu publikavęs savo studijų draugo ir kambarioko poeziją. Greta jo pristatomi ir Alexandro Winterbergerio kūriniai, liudijantys Rėzos ir Nesselmanno publikuotų lietuvių liaudies dainų tekstų sklaidą vokiečių muzikinėje kultūroje.
Pats L. Rėza – teologas, poetas ir lietuvių kultūros tyrinėtojas – buvo aistringas lietuvių kalbos bei liaudies kūrybos puoselėtojas, siekęs šį paveldą pristatyti Vakarų Europai. Apie tai primena ir Johannui Wolfgangui von Goethei dovanotas auksu puoštas jo parengto dainyno egzempliorius. Programoje atliekami kūriniai ir jų kontekstas remiasi vargonininko ir klavesinininko Vilimo Norkūno tyrimais, atskleidžiančiais iki šiol išlikusius Rėzos literatūrinio palikimo pėdsakus vokiečių kompozitorių muzikoje.
Siekiant palepinti klausytojų ausis, beveik visi muzikiniai kūriniai, išleisti vokiečių kalba, publikai bus pateikiami lietuviškai, remiantis Rėzos ir Nesselmanno tekstų leidimais (lietuvių liaudies dainų paveldu), o originalius Rėzos eilėraščius eiliuotai išvertė Antanas A. Jonynas.
Po 200 metų pertraukos nuo leidinių publikavimo, W. Jenseno, A. Winterbergerio, E. Griego, F. Šopeno kompozitorių kūriniai Lietuvoje suskambės pirmą kartą.