Liudviko Rėzos Kultūros centras

LEIDYBA

2014 M. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO MOTERŲ VOKALINIS ANSAMBLIS „NERINGA“ IŠLEIDO KOMPAKTINĮ DISKĄ „KITAM KRANTE“. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ BEI ŽANRŲ LIETUVIŲ IR UŽSIENIO AUTORIŲ VOKALINĖS MUZIKOS KŪRINIAI: GIESMĖS, IŠPLĖTOTOS LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS, KLASIKINĖ BEI ŠIUOLAIKINĖ VOKALINĖ MUZIKA.
 
,,ALDONA BALSEVIČIENĖ PAŽĮSTA KIEKVIENĄ JUODKRANTIŠKĮ. IR KIEKVIENAS JUODKRANTIŠKIS PAŽĮSTA KELIS DEŠIMTMEČIUS ČIA GYVENANČIĄ IR DIRBANČIĄ PEDAGOGĘ, MIESTELIO SENIŪNĘ BEI AKTYVIĄ KULTŪRININKĘ. ŽODŽIU, ŽMOGŲ, KURIO VISUR PILNA, KURIO VISIEMS REIKIA“, – TAIP PRASIDEDA ALDONOS BALSEVIČIENĖS KNYGA „JUODOJO KRANTO ŽVEJAI“, PILNA PRISIMINIMŲ IR GYVŲ PASAKOJIMŲ. KNYGOS HEROJAI ATSKLEIDŽIA NAUJAKURYSTĖS NERINGOJE YPATUMUS, MOKYMĄSI ŽVEJOTI – DAUGUMA ČIA PERSIKĖLĖ IŠ DZŪKIJOS, KITŲ LIETUVOS VIETOVIŲ, TAIP PAT IŠ TARYBŲ SĄJUNGOS. KAI KURIE PASAKOJIMAI – TARSI GATAVAS SIUŽETAS APSAKYMUI, O GAL IR ROMANUI.

EGLĖS LEIDYKLA, 2014 M.
2014 M. LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO MOTERŲ VOKALINIS ANSAMBLIS „NERINGA“ IŠLEIDO KOMPAKTINĮ DISKĄ „KITAM KRANTE“. ĮVAIRIŲ LAIKOTARPIŲ BEI ŽANRŲ LIETUVIŲ IR UŽSIENIO AUTORIŲ VOKALINĖS MUZIKOS KŪRINIAI: GIESMĖS, IŠPLĖTOTOS LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS, KLASIKINĖ BEI ŠIUOLAIKINĖ VOKALINĖ MUZIKA.
 
 
 
 
Pagrindinė mintis – pagerbti miestelių ir kaimo šviesuolius, kurie dažnai lieka nepelnytai užmiršti, parodyti tą nepaprastą Mažosios Lietuvos žmogų, kurio gyvenimas nugairintas vėjo, marių ir istorijos audrų.

Fotoalbumo „Juodkrantė ir jos perlai“ nuotraukose užfiksuoti žmonės jiems įprastoje aplinkoje. Šviesūs žmonių veidai, jų šypsenose, raukšlelėse, žvilgsniuose įsirėžę kasdieniai rūpesčiai, džiaugsmai, svajos, nuoširdūs norai, kad artimas būtų laimingas, kad gerai klotųsi vaikams ir vaikaičiams.

Nuotraukų autoriai: A. Jovaišienė, L. Sungailaitė, D. Čižaitė, A. Rimkus, T. Pikturna, S. Kalcas, A. Skirmantas, D. Vaičiulis, V. Baškienė, L. Baliutavičienė, J. Čiakienė, R. Alminaitė, V. Benetienė, D. Puidokaitė, R. Gerdauskas, E. Jankauskas, A. Sukackaitė, A. Šimeliūnas, S. Kmita, T. Kalcas

Tekstų autoriai: Darius Jasaitis, Česlovas Stonys, dr. Nijolė Strakauskaitė, Aldona Balsevičienė

Eglės leidykla, 2015 m.
Aldonos Kazlauskaitės Balsevičienės knyga apie medžio skulptūrų ansamblį Juodkrantėje.

RAGANŲ KALNO PASAKOS
Pedagogė Aldona Kazlauskaitė Balsevičienė, nuo pokario gyvenanti ir dirbanti Juodkrantėje, aktyviai rūpinosi Neringos kultūra, o visus darbus bei įvykius fiksavo gausiai nuotraukomis iliustruojamuose metraščiuose. Juose kruopščiai atspindėtas prieš tris dešimtmečius pradėtas ir daugelį metų vykęs Raganų kalno skulptūrų ansamblio kūrimas. Būtent metraščiai autorei labai pasitarnavo rašant šią knygą, kuri yra ir išsamiausia studija, ir vaizdingas pasakojimas, atskleidžiantis liaudies meistrų kūrybinių stovyklų dvasią.
Raganų kalnas Juodkrantėje – labiausiai lankoma Neringos vieta. Joje susikaupė ir susiliejo lietuvių liaudies pasakos, padavimai, legendos su medžio meistrų ir kalvių kūriniais bei jų aiškinimais. Ši knyga skirta ir mažam, ir dideliam, ji kelionę po gražųjį kalną pavers dar turiningesne, įdomesne.

Eglės leidykla, 2017 m.
2019 m. vasario 14 d. juodkrantiškiai gavo išskirtinę dovaną. Čia gimusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė drauge su savo pagalbininke ir recenzente Neringos muziejai direktore dr. Lina Motuziene pristatė neringiškiams ir svečiams ilgai lauktą naują Nijolės Strakauskaitės knygą – monografiją „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“. Senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto raidos aplinkybės sugulė į šį mokslinės ir pažintinės vertės leidinį. Į kultūros centro parodų salę sutilpo vos pusė atėjusių į sutiktuves. Knygos autorė bei recenzentė dėkojo rėmėjams ir papasakojo apie knygos leidimo peripetijas, atliktą didžiulį darbą, atrenkant faktologinę medžiagą. Ši knyga bus tikra vertybė kiekvieno juodkrantiškio bibliotekoje, siekiant suvokti vietovės „genius loci“, ir padės įprasminti savo veiklą gimtinėje. Puikesnės dovanos šv. Valentino dieną , kaip ši knyga, pradedant Lietuvos nepriklausomybės šventinius renginius, mes ir negalėjome tikėtis.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados, prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
VERTĖJA
Saskia Drude
DAILININKAS
Rokas Gelažius

In diesem Buch wird die Geschichte des Ostseebades Schwarzort (heute litauisch Juodkrantė) als Phänomen des Industriezeitalters untersucht. Analysiert werden die Voraussetzungen, unter denen sich das Fischerdorf im Laufe eines Jahrhunderts–von den Anfängen Mitte des 19. Jahrhunderts bis zur Katastrophe des Zweiten Weltkrieges
– zu einem modernen und beliebten Badeort entwickelte. Herausragende Bedeutung kommt dabei dem Dampferverkehr über das Kurische Haff zu. Die Darstellung der Entwicklung des Kurortes gliedert sich in zwei Etappen: die des
Ostseebades Schwarzort im Deutschen Reich, das bereits Ende des 19. Jahrhunderts Tausende von Sommerfrischlern anzog, und die des zweisprachigen Badeortes Juodkrantė innerhalb der Republik Litauen. In der ersten Entwicklungsphase bis zum Ersten Weltkrieg wurden bedeutende Infrastrukturprojekte realisiert, darunter
das Villenviertel, die Promenaden, der Anlegeplatz für die Dampfer und das moderne Kurmittelhaus Luisenbad, durch die der Badeort europaweit bekannt wurde. In der zweiten Entwicklungsphase, in der Zwischenkriegszeit, konnte Juodkrantė ungeachtet der geopolitischen Verschiebungen sowie der dadurch verursachten Erschwerungen
und Veränderungen in der Verwaltung seinen Status als beliebter Kurort bewahren, der jährlich von rund viertausend Urlaubern besucht wurde. Mit der Sommersaison 1944 fand das „Goldene Zeitalter“ des Badeortes, das fast ein Jahrhundert gedauert hatte, ein jähes Ende

Spaustuvė DRUKA 2019. – 263 p.
Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos

Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.

„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.

Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.

Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Naująją ansamblio „Aušrinė“ kompaktinę plokštelę įsigyti bei jos paklausyti galite Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre.

Plokštelės leidimą remė Neringos savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
2020 m. Knyga „KURŠIŲ NERIJA ANNO 1900“
Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855-1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Kurische Nehrung“ Tilžė, 1900

Leidėjas – Liudviko Rėzos kultūros centras

Standartų spaustuvė 2020 – 111 p.

Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855-1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Kurische Nehrung“ Tilžė, 1900

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.

Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

Knygą sudarė ir parengė Lietuvos diplomatas, fotografijos istorikas ambasadorius Dainius Junevicius ir Klaipėdos universitetas Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.

Projektą ir knygos parengimą dalinai parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Knygos leidyba – viena iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija (II dalis) veiklų.