
„Toli mano tėviškėlė, negaliu pareiti“. Vėlinių (Ilgių) laukimo vakaras.
Kaip mūsų protėviai suprato mirtį? Kaip pagerbdavo išėjusius artimuosius ir kokią vietą mirusiųjų atminimas užėmė senajame lietuvių pasaulėvaizdyje?

Spalio 29 d. 17.00 val. kviečiame į Vėlinių (Ilgių) laukimo vakarą Liudviko Rėzos kultūros centre.

Ilgės – senasis rudens meto mirusiųjų pagerbimo laikotarpio pavadinimas. Šiuo metu, baigiantis žemės ūkio darbams, buvo prisimenami mirusieji, puoselėjamas gyvųjų ir protėvių ryšys. Tikėjimai apie vėlių sugrįžimą į gyvųjų pasaulį atsispindėjo įvairiuose papročiuose: mirusiųjų pagerbimo vaišėse, duonos aukojimo tradicijoje, ugnies ir kitose apeigose.

Šių papročių atgarsiai išliko tautosakoje ir liaudies dainose.


Etnomuzikologė Rūta Vildžiūnienė dalysis tradiciniais pasakojimais ir istorijomis apie Vėlines, senuosius tikėjimus bei papročius.

Folkloro ansamblis „Aušrinė“ atliks tradicines liaudies dainas, kuriose atsiskleidžia ilgesio, išėjimo, atminties ir žmogaus ryšio su savo kraštu temos.

Kviečiame pažinti senąją lietuvių pasaulėjautą, įsiklausyti į protėvių paliktus pasakojimus ir dainas bei apmąstyti, kaip per kartas perduodama atmintis apie išėjusius.