2017 m. renginiai

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/taxonomy/taxonomy.pages.inc on line 33.

Vasario 16-ta - iškiliausia data mūsų šalies kelyje.

02/16/2021 00:00
02/16/2021 23:00
Vasario_16_d._mažas.jpg

Švęskime laisvę.
Vasario 16-ta - iškiliausia data mūsų šalies kelyje.
Linkime, kad Valstybės atkūrimo diena įkvėptų visus prasmingiems darbams. Branginkime laisvę ir vieni kitus!
Mūsų laisvei jau 103 metai!

2021-02-11 Leidinio „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinio pristatymas

02/11/2021 17:00
02/11/2021 17:30
Konkursas_knyga_2020_1_60.jpg

Kviečiame į tiesioginę transliaciją – pristatysime leidinį „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“. Renginyje dalyvauja leidinio sudarytojai Dainius Junevičius ir doc dr. Nijolė Strakauskaitė, Liudviko Rėzos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir šio centro kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Balna. Moderuoja Loreta Liutkutė.
Tiesioginės transliacijos
nuoroda: https://youtu.be/hDhHezSolYo

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.
Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

2021-02-15 Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas

02/15/2021 17:00
02/15/2021 18:00
Mazosios_Lietuvos_periodine_spauda_1811-1939_m._5_1_34.jpg

Vasario 15 d. (pirmadienį) 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolinį knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymą per Zoom platformą. Šviesaus atminimo klaipėdiečio, senųjų periodikos leidinių kolekcininko Šarūno Toliušio knygą pristatys ir paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė dr. Silva Pocytė.
Renginys nemokamas.
Susitikimo prisijungimo nuoroda:
https://us05web.zoom.us/j/86940218707?pwd=WTUvVVVlNWlZZjRWSzZLM3FLbEFPdz09

Meeting ID: 869 4021 8707
Passcode: 2Khyhj

2018 m. išleistas leidinys jau per pristatymą buvo graibstyte išgraibstytas.
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pagrindas - paties Š. Toliušio ir jo tėvo visą gyvenimą kaupta senosios periodikos kolekcija (100 leidinių), kurią autorius papildė Lietuvos ir Vokietijos bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose ir interneto portaluose sukaupta informacija. Į žinyną pateko ir tokie laikraščiai, kurių, deja, nė viena biblioteka Lietuvoje neturi, o vieni iš įdomiausių 1811-1812 m. vokiški leidiniai, kuriuose yra skiltys, skirtos Lietuvai ir lietuviams. Juodkrantiškių smalsumą sužadinti turėtų 1933 m. Juodkrantėje leistas skautų „Sporūtos“ stovyklos Neringoje mokytojų laikraštėlis „Palapinių žinios“.

Didesni ar mažesni laikraščiai ir žurnalai buvo leidžiami Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Tilžėje, Gumbinėje, Isrutyje, Šilutėje, Bitėnuose, ir net tokiose mažose gyvenvietėse kaip Rusnė, Juknaičiai, Priekulė, Juodkrantė. Knygoje sudėti Prūsų (Mažojoje) Lietuvoje ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai leisti lietuvių, vokiečių ir žydų kalbomis.

Pasak humanitarinių mokslų daktarės istorikės Silvos Pocytės, tai labai išsamus ir tikslus šaltinis visiems, kurie domisi senąja Mažosios Lietuvos periodika ir raštija, puikiai atskleidžiantis šio krašto specifiką.

2021-01-09 Martyno Liudviko Rėzos premija - habil. dr. Rimutei Rimantienei

01/09/2021 12:00
01/09/2021 12:10
Liudviko-Rezos-245-metinems-FB-event-2_1_35.jpg

2021 m. sausio 9 d. (šeštadienį) 12 val.
minint Martyno Liudviko Rėzos 245-ąsias gimimo metines bus virtualiai įteikta XII-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei.
Renginį kviečiame žiūrėti - https://youtu.be/6oxup5SaAUU

Š.m. sausio 9 dieną bus įteikta dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, praėjusiųjų metų gale paskirta archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą. Nuo 2008 m. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija įteikiama kasmet per M. L. Rėzos gimtadienį (Rėza gimė Karvaičių kaime 1776 m. sausio 9 d.)
Dėl viruso pandemijos minėtosios premijos teikimo ceremonija iš Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčios nusikels į virtualią erdvę. Padėkos žodį iš savo namų Vilniuje tars premijos laureatė habil. dr. R. Rimantienė, 2020 metais sulaukusi 100 metų jubiliejaus. Iškilią mokslininkę sveikins Neringos meras Darius Jasaitis, kalbės Rimantienės mokinys prof. dr. Adomas Butrimas, neringiškiai – istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

2021-01-13 Laisvės gynėjų dienos 30-metis

01/13/2021 08:00
01/13/2021 08:00
S13-2021-savivaldybems-vizualas-v4_40.png

2021 metais minėsime sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos 30-metį
13 d. (trečiadienį)
8.00 val. kviečiame visus prisijungti prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Dešimčiai minučių užgesinkime šviesą ir languose uždekime atminties žvakutes, kurios primins Laisvės gynėjų ryžtą ir neapsakomą troškimą laisvės, taikos, šviesos ateinančioms Lietuvos kartoms.
Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia dalintis prisiminimais ir nuotraukomis apie sausio 13-osios išgyvenimus ir patirtis Liudviko Rėzos kultūros centro „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/lrezskc.lt arba siųsti el. paštu kultura@lrezoskc.lt.

2021-02-09 iki 2021-03-02 Jūratės Bučmytės dailės paroda „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“

02/09/2021 17:00
03/02/2021 19:12
plakatas_1_1_20 mažas.jpg

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

2020-12-23 Linkime džiaugsmingų Švenčių laukimo ir prasmingų Naujųjų metų

12/23/2020 16:35
Linkime džiaugsmingų šv. Kalėdų ir Naujųjų metų! (1).jpg

2020-12-29 Popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybinės dirbtuvės

12/29/2020 16:00
12/29/2020 17:00
Popieriniu_uzuolaideliu_karpymo_kurybines_dirbtuves_1_40.jpg

Gruodžio 29 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybines dirbtuves. Lietuvos tautodailininkų sąjungos tautodailininkė, profesionali karpinių meistrė ir grafikė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė iš Utenos mokys tradicinių popierinių karpinių meno paslapčių.
Kviečiame visus norinčius išmokti kirpti popierines užuolaidėles.
Baltos karpytos užuolaidėlės suteiks jaukumo jūsų namų interjerui.
Priemonės reikalingos karpiniams karpyti: pieštukas, mažos žirklutės ir plonas baltas popierius (tinka kepimo popierius).
Pasitelkus senovinį popieriaus lankstymo būdą ir sukurtus raštus mėginsime iškarpyti savo unikalią užuolaidėlę.
Prisiminsime seną tradiciją, kai namus puošdavo popieriniais karpiniais. Balto popieriaus ažūrinius karpinius patiesdavo ir pritvirtindavo ant lentynėlių, o iškarpytos užuolaidėlės gražiai baltuodavo languose. Daugiausia karpydavo moterys paprastomis žirklėmis iš atminties.
„Visoje Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. buvo labai daug karpytų karpinių buičiai, užuolaidėlės, žibalinės lempos. Karpyta iš „biednumo“, o dabar jau iš „mandrumo“. Grįžta tradicija, kuri buvo užmiršta daug metų. Karpinių karpymo motyvai įprastai liaudiški: paukšteliai ir įvairios gėlės (tulpės, saulėgrąžos). Raštai panašūs į margučių marginimą, į siuvinėjimą“, – sako O. Tumėnaitė – Bražėnienė.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt
https://www.youtube.com/watch?v=MSKRu3eBEn0&feature=share&fbclid=IwAR2vs...

Kūrimo dirbtuvės organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

2020-12-22 Delmonų kūrimo dirbtuvės

12/22/2020 17:00
12/31/2020 18:00
Nuotolines_delmonu_30.jpg

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

2020-12-14 Knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas

12/14/2020 18:00
12/14/2020 19:00
rsz_migrantai_ir_pabėgeliai.jpg

Gruodžio 14 d. (pirmadienį) 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolinį knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymą per Zoom platformą. Pristatys knygos autorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas.
Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – Kuršių nerija dažnai žinoma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo Kuršių nerijoje istorijos? Tokie klausimai paskatino Klaipėdos universiteto istoriką Vasilijų Safronovą išleisti knygą „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“, kurioje siūloma pažvelgti į Kuršių neriją kaip į nuolatinių migracijų vietą. Klaipėdos universiteto istorikas sako, kad jeigu prievartinę emigraciją laikome blogiu ir sutinkame, kad ją kelia kariniai konfliktai, atrodytų, pamoka aiški: „nereikia karinių konfliktų, bet jie tęsiasi, įtampos tęsiasi“. V. Safronovo teigimu, gyventojų migracijos Kuršių nerijos pusiasaliui būdingos per visą jo apgyvendinimo istoriją.

Susitikimo prisijungimo nuoroda: https://us05web.zoom.us/j/3769013641?pwd=WkFwWTB2V2J0eE1samRZeGRsQkhsdz09
Meeting ID: 376 901 3641
Passcode: 9Yz68J

Knygos pristatymas organizuojamas įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Surinktas turinys