Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Sekmadienis Rugpjūčio 01, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 02, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 03, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Trečiadienis Rugpjūčio 04, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/04/2021 19:00
Pabaiga: 08/04/2021 20:00

Rugpjūčio 4 d. (trečiadienį) 19.00 val. Vilniaus Raganiukės teatras pristato spektaklį vaikams "Legendos apie Neringą", Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 54 C-9).
Vilniaus Raganiukės teatras į 2021 m. Kultūros sostinę – Neringą atveža pasakų festivalį „Legendos apie Neringą“. Kviečiami visi vaikai ir jų tėveliai stebėti įvairių žanrų, muzikinius, su dainuojamaisiais intarpais spektaklius, kuriuos statė Lietuvos jaunieji kūrėjai, kuriantys vaikams. Scenoje naujai atgims pačios žinomiausios Neringos legendos, o renginio kulminacija kostiumai, šokiai, dainos, kuriuos kurs ir atliks jaunieji Lietuvos meno kūrėjai.
Tai muzikinis spektaklis su šokių intarpais pagal žinomiausią Neringos legendą „ Legenda apie milžinę Neringą“. Spektaklyje matysite garsiąją mergaitę Neringą, kuri tapo milžine, kunigaikštį Karvaitį, taip pat žvejus, paklydusius keleivius ir kitus personažus. Milžinė Neringa padėdama miestelio gyventojams ir saugodama juos nuo visokiausių negandų, sukūrė salą, kuri ir buvo pavadinta „Neringa“.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 05, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Penktadienis Rugpjūčio 06, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Šeštadienis Rugpjūčio 07, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/07/2021 19:30
Pabaiga: 08/07/2021 20:30

„Nuostabusis amžius“
XXIII TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS KURŠIŲ NERIJA 2021. Skirta Lietuvos kultūros sostinės programai „Neringa – kultūros sala“.
2021 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis, 19.30
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, Lietuva
Organizatorius:
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Neringos savivaldybė

Atlikėjai
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA
Solistai: KRISTINA ZMAILAITĖ (sopranas), EDMUNDAS SEILIUS (tenoras), ROBERTAS BEINARIS (obojus), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Programa
„Nuostabusis amžius“
Programoje – Frédéric Bonzon, Stefano Donaudy, Stefano Donaudy–Sumi Jo, Jules Massenet, Piotr Čaikovskij, Gabriel Fauré, Edvard Grieg, Paolo Tosti

Bilietai – 10 Eur
https://kakava.lt/pirkti-bilietus/1867/4592

Sekmadienis Rugpjūčio 08, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 09, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Antardienis Rugpjūčio 10, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/10/2021 19:30
Pabaiga: 08/10/2021 20:35

Rugpjūčio 10 d., antradienį, 19.30 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje

Trečia programa „Tarptautinis klarnetininkų karnavalas“ Festivalio orkestras MUSICA HUMANA Rygos klarnetų kvartetas QUATTRO DIFFERENTE: OJĀRS SPILA, RITVARS BRILJONOKS, MARINA VIDMONTE (klarnetai), GUNTARS GEDROICS (bosinis klarnetas) Dalyvauja ARTURS KRIVORUČKO (mušamieji) VILNIAUS KLARNETAI: EDVARDAS KULEŠEVIČIUS, VIDMANTAS RIŠKUS, DENISAS NAREIKO (klarnetai), DAINIUS VERBICKAS (bosinis klarnetas) Programoje – Eiji Taniguchi, Joseph Horovitz, Vittorio Monti, Sergejs Austris Universs, Felix Mendelssohn, Karol Beffa, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Terence Greaves, Ástor Piazzolla, Aram Chačaturian Įėjimas laisvas. Esant blogam orui, rugpjūčio 10 d. koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje

Trečiadienis Rugpjūčio 11, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/11/2021 18:00
Pabaiga: 08/11/2021 19:10

Rugpjūčio 11 d, (trečiadienį) 18 val. kviečiame į kūrybinės dirbtuvės "Sukurk savo smėlio skulptūrą ir tu! Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Registracijos mokestis -3 eurai.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 12, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/12/2021 16:30
Pabaiga: 08/12/2021 17:40

Rugpjūčio 12 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Juodkrantėje, Raganų kalne (prie šokėjų ir muzikantų skulptūrų, ekspozicijos pabaigoje) Edukacinė popietė VILNIAUS KLARNETAI: EDVARDAS KULEŠEVIČIUS, VIDMANTAS RIŠKUS, DENISAS NAREIKO (klarnetai), DAINIUS VERBICKAS (bosinis klarnetas) Programoje – įvairių epochų kompozitorių muzika Įėjimas laisvas

Penktadienis Rugpjūčio 13, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/13/2021 16:30
Pabaiga: 08/13/2021 17:40

Rugpjūčio 13 d., penktadienį, 16.30 val. Juodkrantėje, „Vila Flora“ terasoje Edukacinė popietė ČIURLIONIO KVARTETAS: JONAS TANKEVIČIUS (I smuikas), DARIUS DIKŠAITIS (II smuikas), GEDIMINAS DAČINSKAS (altas), GLEB PYŠNIAK (violončelė) Programoje – įvairių epochų kompozitorių muzika.
Įėjimas laisvas

Šeštadienis Rugpjūčio 14, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/14/2021 20:30
Pabaiga: 08/14/2021 22:00

Opera-triptikas NERINGA
XXIII tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija 2021“
2021 m. rugpjūčio 14 d., šeštadienis, 20.30
Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro amfiteatre, Lietuva
Organizatorius:
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Neringos savivaldybė

Festivalio globėjas – Neringos meras Darius Jasaitis

Operos kompozitoriai:
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė, Algirdas Martinaitis
Režisierius Vytautas Rumšas
Libreto autorė Gintarė Dikšienė
Idėjos autorius Robertas Beinaris
Scenografai Jūratė Bučmytė, Albertas Krajinskas

Programa
Opera-triptikas NERINGA
Opera-triptikas „Neringa“ (premjera, 2021)
„Jūra“
„Kopos“
„Pušys“

Daugelio pamėgtas, šiemet jau XXIII tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija 2021“ verčia dar vieną puslapį. Pasak festivalio meno vadovo Roberto Beinario, šiemet „Kuršių nerijos“ festivalio programos skirtos dviem progoms: Neringa šiais metais švenčia 60-metį ir yra Lietuvos kultūros sostinė.

„Festivalyje bus 12 renginių, vienas iš svarbiausių – kamerinės operos-triptiko „Neringa“ premjera. Kūrinį rašo trys kompozitoriai: Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis. Festivalio programos bus pristatomos lauko scenose, kultūros centruose ir bažnyčiose, taip pat virtualioje erdvėje. Tokiu būdu pasieksime ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio klausytojus“, – sako R. Beinaris.

Bilietus įsigyti galite čia:
https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/xxiii-...

Informuojame, kad rugpjūčio 14 d. 22.45 val. (po Operos premjeros) organizuojami papildomi autobusų reisai: Juodkrantė - Nida (bilieto kaina 3 Eur) ir Juodkrantė - Smiltynė (bilieto kaina 2 Eur). Autobusai išvyks nuo Juodkrantės bažnyčios stotelės.

Sekmadienis Rugpjūčio 15, 2021

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Pirmadienis Rugpjūčio 16, 2021
Renginio pradžia: 07/15/2021 11:54
Pabaiga: 08/16/2021 11:54

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Renginio pradžia: 08/16/2021 12:00

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Antardienis Rugpjūčio 17, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Trečiadienis Rugpjūčio 18, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Renginio pradžia: 08/18/2021 19:00
Pabaiga: 08/18/2021 20:38

Rugpjūčio 18 d. (trečiadienį) 19 val. Saulius Petreikis World Orchestra
Naujausio albumo „Laisvė šaukia" pristatymas Juodkrantėje!
Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54)
Pradžia - 19.00 val.
Apie programą:
Daugiau nei dvejus metus šį albumą kūrėme drauge su broliu Donatu. Didelė dalis muzikos buvo parašyta atsiskyrus, suvokus laisvės trapumą ir gyvenimą nežinomybėje. Kaip ir daugelis žmonių, patyrėme sudėtingus ir prieštaringus vidinius jausmus. Būtent tai ir sudėjome kurdami albumą „Laisvė šaukia”. Šį kūrinių rinkinį sudaro priešpriešos tarp ramybės ir šauksmo, meilės ir netekties, džiaugsmo ir ašarų. Kiekviena kompozicija atspindi skirtingas vidines kovas, kurios, manau, yra pažįstamos daugeliui. Mano paties susirėmimai tikrai dar nebaigti. Vis dar mokausi vidinės laisvės ir tvirtybės. Galiu tik pasidžiaugti, kad nepaisant to, man visada padeda šalia esanti gamta. „Laisvė šaukia” albumas buvo kurtas su didele meile bei nuostabia muzikantų komanda. Labai džiaugiamės galėdami pasidalinti šiuo įrašu su Jumis.
Muzikantai:
Saulius Petreikis - pučiamieji, balsas
Donatas Petreikis - gitara, saksofonas, balsas
Vytautas Mikeliūnas - smuikas
Rahel Talts - klavišiniai
Tadas Žukauskas - bosinė g.
Vytis Vainilaitis - būgnai
Vytautas Milieška - trimitas
Vaiva Putriūtė - trimitas
Tomas Karka - trombonas
Kazimieras Jušinskas - baritonas
Patrikas Kišūnas - tūba
Giedrius Ūsas - garsistas
Bilieto kaina 10 eur.
Bilietus bus galima įsigyti vieną valandą prieš koncertą.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 19, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Renginio pradžia: 08/19/2021 20:00
Pabaiga: 08/19/2021 21:00

Rugpjūčio 19 d. (ketvirtadienį) 20 val. koncertas-paroda „Vasaros preliudija“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Dalyvauja Loretos Ramelienės vokalo studijos auklėtiniai (suaugusieji ir vaikai). Skambės klasikinių operečių, miuziklų, kino filmų kūriniai (lietuvių, rusų kalbomis).
Koncerto metu bus pristatyta atlikėjų Irinos Polukarovos, Violetos Savičenko, Žanetos Bespalovos ir Benitos Gaižiūnaitės dailės darbai.

Penktadienis Rugpjūčio 20, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Renginio pradžia: 08/20/2021 20:00
Pabaiga: 08/20/2021 21:20

Rugpjūčio 20 d. (penktadienį) 20 val. Solo teatro premjera "ŽIEMA MALJORKOJE" Liudviko Rėzos kultūros centro padorų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Spektaklis-koncertas kompozitoriaus Frederiko Šopeno ir rašytojos Žorž Sand kūrybos ir gyvenimo motyvais
Scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar
Dailininkė – Indrė Pačėsaitė
Režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė
Atlieka – pianistė Eglė Andrejevaitė ir aktorė Birutė Mar
Koncertas mokamas
Daugiau informacijos
https://soloteatras.lt/ziema-maljorkoje/

Bilietus galima įsigyti internetu arba vietoje prieš renginį.
https://www.bilietai.lt/eng/tickets/koncertai/spektaklis-koncertas-ziema...

Šeštadienis Rugpjūčio 21, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Renginio pradžia: 08/21/2021 19:00
Pabaiga: 08/21/2021 20:00

Rugpjūčio 21 d. (šeštadienį) 19 val. Viktoro Paukštelio (fortepijonas, Lietuva) koncertas "Barokiniai peizažai", Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Viktoras Paukštelis neretai vadinamas unikalios prigimties menininku, nes publikai pateikia dviejų savo talentų – tapybos ir skambinimo fortepijonu –jungtį. Muzika ir dailė šiam menininkui – tai du persipinantys ir vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę. Klasikinėje scenoje tokia dviejų meno šakų sintezė neturi analogų.
Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „CarnegieHall“, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu. Savo programoje, be gerai žinomų klasikos kūrinių pianistas atlieka ir rečiau skambinamus Jeano-Philippe Rameau, Domenico Scarlatti, Anatolijaus Lyadovo, Aleksandro Skriabino, Césario Francko kūrinius, taip pat atlieka savo brolio kompozitoriaus Vytauto Paukštelio kūrinius.
Šiuo metu atlikėjas ir menininkas koncertuoja Lietuvoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose festivaliuose.

Bilieto kaina: 10,00 EUR
Bilietus galima įsigyti 1 valandą prieš koncertą Liudviko Rėzos kultūros centre.

Sekmadienis Rugpjūčio 22, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Pirmadienis Rugpjūčio 23, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Antardienis Rugpjūčio 24, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Trečiadienis Rugpjūčio 25, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 26, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Renginio pradžia: 08/26/2021 12:00

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Renginio pradžia: 08/26/2021 17:00

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Penktadienis Rugpjūčio 27, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 08/27/2021 17:00
Pabaiga: 08/27/2021 22:00

Rugpjūčio 27 d. Juodkrantės centre įvyks iniciatyvos „Misija: švari vasara“ vainikuojantis finalinis renginys, kurio metu visuomenei bus pristatyta, kiek šiukšlių surinkta penkių talkų Lietuvos nacionaliniuose parkuose metu, mažieji renginio dalyviai bus pakviesti į interaktyvų Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ spektaklį „Kontis ir Tvarkius“, o renginį užbaigs filmo po atviru dangumi „Walk the Tideline“ stebėjimas. Visos veiklos renginyje – nemokamos.

Tvarkos mokysis ir mažieji renginio dalyviai

Renginio programa Juodkrantėje, ties Raganų kalnu, Kuršių marių pakrantėje prasidės 17 val. Mažieji renginio dalyviai bus pakviesti į Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ spektaklį vaikams „Kontis ir Tvarkius“, kuriame vaikai nebus tik pasyvūs stebėtojai – aktoriai juos įtrauks į patį veiksmą ir mažieji mokysis rūšiuoti atliekas.

„Šio spektaklio personažų nuotykiai leidžia vaikams suprantama kalba papasakoti apie neišnaudotas atliekų rūšiavimo galimybes. Tai pirmasis „žalias“ lėlių spektaklis vaikams, įkvepiantis rūšiuoti. Kadangi vaikai – labai imlūs ir greitai mokosi, po spektaklio jie ne tik galės atpažinti rūšiavimo konteinerius, bet apie rūšiavimą priminti ir tėveliams“, – teigia viena iš renginio organizatorių, aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė.

Padangos, asbestas, automobilių laužas bei įvairios pakuotės – tik dalis Lietuvos nacionaliniuose parkuose randamų atliekų.

„Misija: švari vasara“ užbaigimo renginio metu vyksiančioje viktorinoje „Geriausia šiukšlė, kurios nėra. Kaip to pasiekti?“ renginio organizatoriai žada išradingai pristatyti iniciatyvos rezultatus – kiek ir kokių atliekų randama nacionaliniuose parkuose. Geriausiai viktorinoje pasirodę dalyviai bus apdovanoti prizais.

Vakarėjant renginio svečiai kviečiami į filmą po atviru dangumi „Walk the Tideline“ (2021). Šiame filme nagrinėjama itin aktuali jūrų ir vandenynų užterštumo problema, o jo premjera vyko „Nepatogaus kino“ festivalio metu.

Renginio pradžia: 08/27/2021 19:00
Pabaiga: 08/27/2021 20:00

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės)
Rugpjūčio 27 d. 19 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaitą „Prof. A. Bezzenbergeris – Kuršių nerijos istorijos ir etninės tradicijos tyrėjas“.
Prof. A. Bezzenbergeris (1851-1922 m.) yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Renginio pradžia: 08/27/2021 20:00
Pabaiga: 08/27/2021 21:00

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Šiemet prisiminsime ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę.
Rugpjūčio 27 d. 20 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitą
Marija Gimbutienė ‒archeologė-žynė
Paskaitoje 100-ųjų prof. Marijos Alseikaitės-Gimbutienės gimimo metinių proga bus naujais aspektais pasakojama apie archeologės asmenybę, metodus ir vertybes, apie M. Gimbutienės darbus ir atradimus, kurie jai pelnė pasaulinę šlovę.
​Remiantis M. Gimbutiene, Senosios Europos civilizacija, gyvavusi iki indoeuropiečių atėjimo IV–III tūkst. pr. m. e., garbino Deivę Motiną, suteikdama jai gyvybės teikėjos-gimdytojos ir mirties valdovės vaidmenį. Tai buvusi vaisingumo (gėrybių) deivė, kasmet užauganti ir mirštanti kaip visa Žemės augmenija. Didžiąją, visuotinę, visa apimančią deivę išreiškė, anot M. Gimbutienės, daugelis kitų deivių, kurias vaizdavo visoje Europoje iš įvairių medžiagų gaminamos skulptūrėles, išmargintos paslaptingais ženklais...
https://vykintokeliai.lt/
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Šeštadienis Rugpjūčio 28, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Sekmadienis Rugpjūčio 29, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Renginio pradžia: 08/26/2021 12:00
Pabaiga: 08/29/2021 17:00

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Pirmadienis Rugpjūčio 30, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Antardienis Rugpjūčio 31, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Trečiadienis Rugsėjo 01, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Ketvirtadienis Rugsėjo 02, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Penktadienis Rugsėjo 03, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/03/2021 20:00
Pabaiga: 09/03/2021 21:40

Rugsėjo 3 d. (penktadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus A. Puipos vaidybinio filmo „Moteris ir keturi jos vyrai“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė). Filmas sukurtas pagal danų rašytojo Holgerio Drachmano novelę „Romanas kopose“ ir filmuotas Kuršių nerijoje.

Istorija nukelia į XIX a. Mažąją Lietuvą, kur Kuršių nerijoje gyvenančių žvejų kasdienybę sudrumsčia pas juos užklystanti moteris. Jūra vieną po kito pasiima jos mylimuosius, tačiau gyvenimas tęsiasi – gimsta kūdikis, atsiranda nauji rūpesčiai, naujos viltys. Scenarijų filmui parašė pats Algimantas Puipa, jam talkino režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius vėliau dirbęs ir montuojant filmą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Jūratė Onaitytė.

„Šiuo kūriniu režisierius A. Puipa atvėrė sau (ir visam Lietuvos kinui) vaizdingą, keistą, mūsų menkai pažįstamą Mažosios Lietuvos medžiagą. Ji traktuojama atsargiai, tačiau nebuitiškai, „sufantazuojant“, kaip sakė pats autorius, nemažai realijų. Kadangi „Moteris ir jos vyrai“ artėja prie sakmės, alegorijos, filosofinės parabolės, kūrinio personažai – nepaisant vietos bei laiko išskirtinumo — net neturi vardų: tiesiog vyrai ir moteris, amžina kova su grėsminga, kad ir žavia, gamta, išgyvenimo būtinybė, gamtos ir žmogaus koegzistavimo natūralusis, universalusis ratas,“ – Saulius Macaitis.

Šeštadienis Rugsėjo 04, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Sekmadienis Rugsėjo 05, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Pirmadienis Rugsėjo 06, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/06/2021 17:20

Rugsėjo 8 d. 16 val. atidaroma XXVII tarptautinio tapybos plenero NIDOS EKSPRESIJA-Atminimo paroda
Nuo 1995 m. Nidoje organizuojamas tradicinis tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“, tęsiantis ekspresionistinės „Brücke“ (1905–1930 m.) menininkų kolonijos Nidoje tradicijas. Vilniečio tapytojo Sauliaus Kruopio inicijuotas, pirmas nepriklausomoje Lietuvoje sumanytas pleneras, rengiamas kasmet. Nidoje sukurta tūkstančiai paveikslų, kurių dalis čia ir lieka. Tradiciškai dalis darbų eksponuojama ir Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B). Šių metų Atminimo paroda, skirta plenerų bičiuliui, gidui A. Balnai bei per paskutinius metus amžinybėn išėjusiems plenerų dalyviams: Armin Rieger (Vokietija), Imants Ozolinš (Latvija), Silvijai Drebickaitei, Augeniui Kaspučiui ir akad. Vyteniui Rimkui.
Parodą galite aplankyti iki rugsėjo 21 d.
Organizatorius Menininkų asociacija „Tiltas“

Antardienis Rugsėjo 07, 2021
Renginio pradžia: 08/16/2021 12:00
Pabaiga: 09/07/2021 18:00

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Trečiadienis Rugsėjo 08, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Ketvirtadienis Rugsėjo 09, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Penktadienis Rugsėjo 10, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/10/2021 17:36

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Šeštadienis Rugsėjo 11, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/11/2021 10:40
Pabaiga: 09/11/2021 20:00

Futbolo turnyras Juodkrantėje
Rugsėjo 11 d. (šeštadienį) Juodkrantės futbolo aikštyne vyks 18-asis tradicinis Č. Stonio veteranų futbolo turnyras „Žvejo taurė“.
10.40 val. kviečiame į varžybų atidarymą ir vėliavos pakėlimą Juodkrantės futbolo aikštyne.
11.00 val. prasidės futbolo turnyras. Šiais metais dalyvaus 8 mėgėjų veteranų komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kretingos Šilutės, Neringos. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles.
16.00 val. planuojamas futbolo turnyro uždarymas bei vėliavos nuleidimas.
18.30 Iškilmingas futbolo varžybų nugalėtojų apdovanojimas. Legendinio ansamblio „Nerija“ dainininko Antano Čapo koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Dalyvauja:
1. Lietuvos medikų rinktinė
2. Kauno STIHL
3. Vilniaus AKTAS
4. Šilutės VETERANAS
5. Klaipėdos DANĖS PERLAS
6. Neringos Pasienio užkarda
7. Kretingos VETERANAS
8. Neringos NERIJA
Futbolo turnyras Juodkrantėje – šventė visai bendruomenei

Sekmadienis Rugsėjo 12, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Pirmadienis Rugsėjo 13, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Antardienis Rugsėjo 14, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Trečiadienis Rugsėjo 15, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Ketvirtadienis Rugsėjo 16, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Penktadienis Rugsėjo 17, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Šeštadienis Rugsėjo 18, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/18/2021 12:00
Pabaiga: 09/18/2021 23:00

Festivalis „Sveika, Neringa!” kartu su organizacija „Mes Darom” kviečia rugsėjo 18 d. atvykti į Neringą ne tik pailsėti, bet ir prisidėti prie unikalaus Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo. Tai puiko proga susipažinti su lankytojams neprieinamomis draustinio teritorijomis.
Kasmet 170 šalių iš viso pasaulio suburia daugiau, nei 10 milijonų savanorių Pasaulinėje tvarkymosi dienoje, kuri šiemet vyksta būtent rugsėjo 18 d.
Aktyvaus poilsio festivalis „Sveika, Neringa!” kviečia šią dieną praleisti gražiausiame Lietuvos kampelyje – Neringoje ir prisijungti prie savanorių visame pasaulyje.
Padėkime Neringai išlikti! Susitvarkykim!
Festivalio metu vyks aktyvios sporto rungtys, jaunieji festvalio lankytojai galės dūkti batutuose laisvalaikio erdvėje.
Pokyčiai turi vykti linksmoje atmosferoje, tad po darbų festivalio uždarymo renginyje – nemokamas Vido Bareikio koncertas.
➡ VISA FESTIVALIO PROGRAMA: http://sveikaneringa.lt/programa-2021/

Sekmadienis Rugsėjo 19, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Pirmadienis Rugsėjo 20, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Antardienis Rugsėjo 21, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Trečiadienis Rugsėjo 22, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/22/2021 16:00

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 09/22/2021 20:00

Jubiliejinis Rudens lygiadienis Kuršių nerijoje. Briedės šokis

Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros šiais metais rugsėjo 22 d. 20 val. ne tik atgis Rudens lygiadienio liepsnose, bet sukurs rituališką šokio, muzikos ir ugnies reginį, įkvėptą Kuršių nerijos legendų, totemų, šio krašto galybės ir trapumo.

Kuršių nerijoje kasmet atsinaujinanti nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens tapo neatsiejama Gintaro įlankos Juodrantėje dalimi, be kurios sunkiai įsivaizduojamas vasaros sezonas ir jo pabaiga – Rudens lygiadienio šventė. Šiemet jubiliejinis - dvidešimtas kartas, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gegužės – birželio mėnesiais organizuoja tradicinį tarptautinį skulptorių simpoziumą, kuomet į Gintaro įlanką susirenka menininkai iš Lietuvos bei Latvijos kurti skulptūrų iš vietinės medžiagos – nendrių. Nendrių pluoštai talentingų menininkų rankomis paverčiami išskirtinio grožio skulptūromis ant vandens. Šie meno kūriniai visą vasarą į Gintaro įlanką Juodkrantėje pritraukia daugybę lankytojų, kurie grožisi ir stengiasi įamžinti tai, kas laikina. Šis projektas išskirtinis tuo, kad rudenį, tuomet, kai dienos trukmė susilygina su naktimi ir tamsa nugali šviesą, meno kūriniai suliepsnoja ugnies skulptūromis, nors trumpam apšviesdami tamsą ir sušildydami žmonių širdis. Neįtikėtino grožio reginys nepalieka abejingų nė vieno... Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija maloniai kviečia visus š. m. rugsėjo 22 d. 20 val. į Rudens lygiadienio šventę Juodkrantėje.

Šių metų nendrinių skulptūrų tema - „Saulės kelias“, kurią sukūrė Reda ir Arūnas Uogintai, Andrius Sirtautas ir Arūnas Augutis. Skulptūrinę kompoziciją jungia garsios Lietuvos archeologės Rimutės Rimantienės rasta apeiginės lazdos su briedės galva (ragas, trečias tūkstantmetis prieš Kristų, Šventosios gyvenvietė, Lietuvos nacionalinis muziejus) motyvas. Toks retas artefaktas yra labai svarbus Pamario kultūrai, todėl išdidintas jis ir yra skulptūrinės kompozicijos ašis.

Ketvirtadienis Rugsėjo 23, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Rugsėjo 24, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Šeštadienis Rugsėjo 25, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Sekmadienis Rugsėjo 26, 2021
Renginio pradžia: 08/26/2021 17:00
Pabaiga: 09/26/2021 18:00

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Rugsėjo 27, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Rugsėjo 28, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Rugsėjo 29, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Rugsėjo 30, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Spalio 01, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Šeštadienis Spalio 02, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Sekmadienis Spalio 03, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Spalio 04, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Spalio 05, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Spalio 06, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Spalio 07, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Spalio 08, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Šeštadienis Spalio 09, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 10/09/2021 15:00

RENGINYS – „PAŠTO KELIAS – JUNGTIS TARP PASAULIO, MENO IR KULTŪRŲ“

Spalio 9 d. (šį šeštadienį) 15 val., minint Pasaulinę pašto dieną, Neringos bendruomenės nariai ir svečiai kviečiami į renginį „Pašto kelias – jungtis tarp pasaulio, meno ir kultūrų“ Liudviko Rėzos kultūros centre.

Pašto kelio temą išpopuliarino Klaipėdos universiteto mokslininkė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, kuri renginio metu skaitys pranešimą ,,Kuršių nerija – pašto kelias: europinis kontekstas“. Renginio metu taip pat bus pristatytas istorinis paštas bei jo raida prieškario Karaliaučiuje.

Etnologė Indrė Skablauskaitė pristatys Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo produktus – kafiją ir gliumzinį pyragą, kuriuos renginio dalyviai galės ir degustuoti, o Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė“ džiugins pamario krašto dainomis.

Renginį ves žurnalistė Raimonda Ravaitytė-Meyer.
Renginys nemokamas. Į renginį priimami tik su Galimybių pasu, privaloma dėvėti kaukes, laikytis atstumų.
Šis renginys dedikuojamas jungtiniam kultūriniam renginiui ,,Poezijos ir melodijos pavasaris“, kuris planuojama vyks atnaujintoje Preilos bibliotekoje 2022 metų pirmąjį pusmetį.
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Bendradarbiavimas per sieną, išsaugant kultūros paveldą turizmui ir bendruomenei“ (Nr. LT-RU-2-077) (Heritage4life) pagal 2014¬–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos: www.eni-cbc.eu, https://ec.europa.eu/europeaid/node/22_lt

Sekmadienis Spalio 10, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Spalio 11, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Spalio 12, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Spalio 13, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Spalio 14, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/22/2021 16:00
Pabaiga: 10/14/2021 12:00

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 10/14/2021 17:00

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 15, 2021
Renginio pradžia: 09/10/2021 17:36
Pabaiga: 10/15/2021 17:00

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 16, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Renginio pradžia: 10/16/2021 16:00
Pabaiga: 10/16/2021 17:00

Maloniai kviečiame į susitikimus su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu, kurie vyks:
– Spalio 15 d. 16.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida)
– Spalio 16 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8B, Juodkrantė).
Autorius pristatys naujausias savo knygas: romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“ – viena diena Hermano Blodės viešbutyje, realaus ir nerealaus gyvenimo ir kūrybos paradoksai, dievoieška ir kuršininkų likimai, „Dangaus šulinys“ – Žemaitijos mitologijos eskizus, ir fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – sakmės, dievai ir žmonės, kultūros asmenybės.
Kartu su autoriumi dalyvaus XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Sigitas Šamborskis ir Laimonas Inis – aukščiausio Kultūros ministerijos apdovanojimo Garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatai, susitikimus skiria Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021 ir laukia susitikimuose. Galėsite įsigyti knygų!
Organizatoriai:
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Neringos muziejai,
Liudviko Rėzos kultūros centras
Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Renginio pradžia: 10/16/2021 16:00
Pabaiga: 10/16/2021 17:20

Maloniai kviečiame į susitikimus su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu, kurie vyks:
– Spalio 15 d. 16.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida)
– Spalio 16 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8B, Juodkrantė).
Autorius pristatys naujausias savo knygas: romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“ – viena diena Hermano Blodės viešbutyje, realaus ir nerealaus gyvenimo ir kūrybos paradoksai, dievoieška ir kuršininkų likimai, „Dangaus šulinys“ – Žemaitijos mitologijos eskizus, ir fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – sakmės, dievai ir žmonės, kultūros asmenybės.
Kartu su autoriumi dalyvaus XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Sigitas Šamborskis ir Laimonas Inis – aukščiausio Kultūros ministerijos apdovanojimo Garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatai, susitikimus skiria Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021 ir laukia susitikimuose. Galėsite įsigyti knygų!
Organizatoriai:
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Neringos muziejai,
Liudviko Rėzos kultūros centras

Sekmadienis Spalio 17, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Spalio 18, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Spalio 19, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Spalio 20, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Spalio 21, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 22, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 23, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Spalio 24, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Spalio 25, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Spalio 26, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Spalio 27, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Spalio 28, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 29, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 30, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Spalio 31, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Lapkričio 01, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Lapkričio 02, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Lapkričio 03, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Lapkričio 04, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Lapkričio 05, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Lapkričio 06, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Lapkričio 07, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Lapkričio 08, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Lapkričio 09, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Lapkričio 10, 2021
Renginio pradžia: 10/14/2021 17:00
Pabaiga: 11/10/2021 12:00

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Surinktas turinys