Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Week of Gruodžio 28, 2020 »
PirAntTreKetPenŠešSek
28
all day

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

29
all day

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Renginio pradžia: 12/29/2020 16:00
Pabaiga: 12/29/2020 17:00

Gruodžio 29 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybines dirbtuves. Lietuvos tautodailininkų sąjungos tautodailininkė, profesionali karpinių meistrė ir grafikė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė iš Utenos mokys tradicinių popierinių karpinių meno paslapčių.
Kviečiame visus norinčius išmokti kirpti popierines užuolaidėles.
Baltos karpytos užuolaidėlės suteiks jaukumo jūsų namų interjerui.
Priemonės reikalingos karpiniams karpyti: pieštukas, mažos žirklutės ir plonas baltas popierius (tinka kepimo popierius).
Pasitelkus senovinį popieriaus lankstymo būdą ir sukurtus raštus mėginsime iškarpyti savo unikalią užuolaidėlę.
Prisiminsime seną tradiciją, kai namus puošdavo popieriniais karpiniais. Balto popieriaus ažūrinius karpinius patiesdavo ir pritvirtindavo ant lentynėlių, o iškarpytos užuolaidėlės gražiai baltuodavo languose. Daugiausia karpydavo moterys paprastomis žirklėmis iš atminties.
„Visoje Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. buvo labai daug karpytų karpinių buičiai, užuolaidėlės, žibalinės lempos. Karpyta iš „biednumo“, o dabar jau iš „mandrumo“. Grįžta tradicija, kuri buvo užmiršta daug metų. Karpinių karpymo motyvai įprastai liaudiški: paukšteliai ir įvairios gėlės (tulpės, saulėgrąžos). Raštai panašūs į margučių marginimą, į siuvinėjimą“, – sako O. Tumėnaitė – Bražėnienė.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt
https://www.youtube.com/watch?v=MSKRu3eBEn0&feature=share&fbclid=IwAR2vs...

Kūrimo dirbtuvės organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

30
all day

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

31
Renginio pradžia: 12/22/2020 17:00
Pabaiga: 12/31/2020 18:00

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

1
Renginio pradžia: 01/01/2021 18:00

Gruodžio 28 d. (antradienį) 18.00 val. kviečiame į fotografijų parodos „Semeniškių idilės“, skirtos Jono Meko 100-mečiui paminėti, pristatymą ir J. Meko filmo “Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą” peržiūrą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos 4 autorių, įamžinusių J. Meko grįžimus į Lietuvą 1971 ir 1977 m. – Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro Kapočiaus ir J. Meko žmonos Hollis Melton fotografijos. Parodos kuratorius Tomas Ivanauskas.
Paroda veiks iki 2022-01-16
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.
Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose; nuotraukos viešinamos socialiniuose tinkluose.

SEMENIŠKIŲ IDILĖS
2022-aisiais metais minime Jono Meko gimimo šimtmetį. Mini ne tik Lietuva, bet ir visas
pasaulis, juk J. Mekas buvo pasaulio pilietis. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944
m. kartu su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido įvairiose darbo bei
pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.
Pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius J. Mekas, kartu su broliu Adolfu bei jo žmona Pola
Chapelle grįžo tik 1971 m., praėjus 27 metams po išvykimo. Sunku įsivaizduoti ką broliams
reiškė grįžti į gimtąjį kraštą po šitiek metų. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai
užfiksuoja kino juostoje ir sukuria po filmą. Gimtosios žemės bei namų ilgesys, o kartu ir tėvų
įskiepytos gyvenimo vertybės puikiai atsiskleidžia brolių Mekų rašytuose ir 2019 m.
paviešintuose laiškuose mamai bei kitiems namiškiams – Gyvenimo lai(š)kai*.
Sugrįžusį J. Meką taip pat užfiksuoja. 1971 m. – fotografai Antanas Sutkus bei Viktoras
Kapočius, o 1977 m. – Algimantas Kunčius bei J. Meko žmona Hollis Melton. Iš šių akimirkų ir

2
all day

Gruodžio 28 d. (antradienį) 18.00 val. kviečiame į fotografijų parodos „Semeniškių idilės“, skirtos Jono Meko 100-mečiui paminėti, pristatymą ir J. Meko filmo “Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą” peržiūrą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos 4 autorių, įamžinusių J. Meko grįžimus į Lietuvą 1971 ir 1977 m. – Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro Kapočiaus ir J. Meko žmonos Hollis Melton fotografijos. Parodos kuratorius Tomas Ivanauskas.
Paroda veiks iki 2022-01-16
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.
Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose; nuotraukos viešinamos socialiniuose tinkluose.

SEMENIŠKIŲ IDILĖS
2022-aisiais metais minime Jono Meko gimimo šimtmetį. Mini ne tik Lietuva, bet ir visas
pasaulis, juk J. Mekas buvo pasaulio pilietis. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944
m. kartu su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido įvairiose darbo bei
pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.
Pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius J. Mekas, kartu su broliu Adolfu bei jo žmona Pola
Chapelle grįžo tik 1971 m., praėjus 27 metams po išvykimo. Sunku įsivaizduoti ką broliams
reiškė grįžti į gimtąjį kraštą po šitiek metų. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai
užfiksuoja kino juostoje ir sukuria po filmą. Gimtosios žemės bei namų ilgesys, o kartu ir tėvų
įskiepytos gyvenimo vertybės puikiai atsiskleidžia brolių Mekų rašytuose ir 2019 m.
paviešintuose laiškuose mamai bei kitiems namiškiams – Gyvenimo lai(š)kai*.
Sugrįžusį J. Meką taip pat užfiksuoja. 1971 m. – fotografai Antanas Sutkus bei Viktoras
Kapočius, o 1977 m. – Algimantas Kunčius bei J. Meko žmona Hollis Melton. Iš šių akimirkų ir

3
all day

Gruodžio 28 d. (antradienį) 18.00 val. kviečiame į fotografijų parodos „Semeniškių idilės“, skirtos Jono Meko 100-mečiui paminėti, pristatymą ir J. Meko filmo “Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą” peržiūrą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos 4 autorių, įamžinusių J. Meko grįžimus į Lietuvą 1971 ir 1977 m. – Antano Sutkaus, Algimanto Kunčiaus, Viktoro Kapočiaus ir J. Meko žmonos Hollis Melton fotografijos. Parodos kuratorius Tomas Ivanauskas.
Paroda veiks iki 2022-01-16
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.
Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose; nuotraukos viešinamos socialiniuose tinkluose.

SEMENIŠKIŲ IDILĖS
2022-aisiais metais minime Jono Meko gimimo šimtmetį. Mini ne tik Lietuva, bet ir visas
pasaulis, juk J. Mekas buvo pasaulio pilietis. Gimęs 1922 m. Semeniškiuose, Biržų raj., 1944
m. kartu su broliu Adolfu pasitraukė į Vakarus. Penkerius metus praleido įvairiose darbo bei
pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, o 1949 m. emigravo į JAV ir apsistojo Niujorke.
Pirmą kartą į gimtuosius Semeniškius J. Mekas, kartu su broliu Adolfu bei jo žmona Pola
Chapelle grįžo tik 1971 m., praėjus 27 metams po išvykimo. Sunku įsivaizduoti ką broliams
reiškė grįžti į gimtąjį kraštą po šitiek metų. Sugrįžimo akimirkas bei savo jausmus abu Mekai
užfiksuoja kino juostoje ir sukuria po filmą. Gimtosios žemės bei namų ilgesys, o kartu ir tėvų
įskiepytos gyvenimo vertybės puikiai atsiskleidžia brolių Mekų rašytuose ir 2019 m.
paviešintuose laiškuose mamai bei kitiems namiškiams – Gyvenimo lai(š)kai*.
Sugrįžusį J. Meką taip pat užfiksuoja. 1971 m. – fotografai Antanas Sutkus bei Viktoras
Kapočius, o 1977 m. – Algimantas Kunčius bei J. Meko žmona Hollis Melton. Iš šių akimirkų ir

Surinktas turinys