Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Ketvirtadienis Liepos 23, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 07/23/2020 18:00
Pabaiga: 07/23/2020 20:00

Liepos 23 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 24, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Šeštadienis Liepos 25, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Sekmadienis Liepos 26, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Pirmadienis Liepos 27, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Antardienis Liepos 28, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Trečiadienis Liepos 29, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 07/29/2020 17:00
Pabaiga: 07/29/2020 18:00

Liepos 29 d. (trečiadienį) 17 val. vyks Onos Dovidavičiūtės-Pučenios skaitymai Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B).

Dalyvauja:
Gerda Jankevičiūtė
Jūratė Sučylaitė
Dainius Sobeckis
Danielius Milašauskas
Nijolė Kliukaitė
Renginį ves Daiva Molytė-Lukauskienė.

Renginio metu privaloma laikytis visų LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 07/29/2020 20:00
Pabaiga: 07/29/2020 21:30

Liepos 29 d. (trečiadienį) 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kviečiame žiūrėti režisieriaus Roberto Razmos romantinę komediją „Tobulas pasimatymas“, kuriame pilna gyvenimiškų nesusipratimų, nuoširdžių jausmų, netikėtų šeimyninių dramų ir, žinoma, viską nugalinčios meilės. Pagrindiniai aktoriai: Jurgita Jurkutė, Leonardas Pobedonoscevas.
Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.
Bilietus įsigyti kortele galite iš anksto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Tobulas pasimatymas

Žanras: Komedija, romantinis
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Robertas Razma
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Pradinių klasių mokytoja Lina svajoja sutikti savo gyvenimo meilę ir pasiryžta nueiti į aklą pasimatymą. Kai jos pora nepasirodo, prie staliuko prisėdęs populiarios TV laidos vedėjas Tomas įžūliomis pastabomis galutinai sugadina ir taip nevykusį vakarą. Ne gana to, vėliau jis išsityčioja iš naivuolės savo laidoje, o galiausiai įžeistai vienišei pateikia pasiūlymą, kurio atsisakyti neįmanoma.

Ar pavyks tokiems skirtingiems žmonėms dirbti kartu? Ar įmanoma rasti meilę internetinių pasimatymų labirintuose? Kiek varlių reikės pabučiuoti Linai, kad surastų princą ant balto žirgo? Ar pirmasis pasimatymas gali būti tobulas?

„Tobulas pasimatymas“ – romantinė komedija, pilna gyvenimiškų nesusipratimų, nuoširdžių jausmų, netikėtų šeimyninių dramų ir, žinoma, viską nugalinčios meilės.

Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.

Scenarijaus autorius: Urszula Antoniak, Sam Akina, Jules Jones, Łukasz Światowiec, Radosław Drabik, Laurynas Šeškus, Aistė Simėnaitė

Ketvirtadienis Liepos 30, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 07/30/2020 18:00
Pabaiga: 07/30/2020 20:00

Liepos 30 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 07/30/2020 20:00
Pabaiga: 07/30/2020 21:00

Kintų muzikos festivalis: lai sutemos tampa šviesios

Liepos 30 d. (ketvirtadienį) 20.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) vyks Kintų muzikos festivalio koncertas „Dedikacija Beethovenui“, skirtas Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno 250-osioms gimimo metinėms paminėti. Smuikininkė Dalia Dėdinskaitė, violončelininkas Gleb Pyšniak ir pianistė Simona Zajančauskaitė atliks L. van Beethoveno fortepijoninius trio vaizduotę žadinančiais pavadinimais „Vaiduoklio trio“ ir „Erchercogo trio“. Bilieto kaina 10 Eur

KONCERTAS
Liepos 30 d. 20:00
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

DEDIKACIJA BEETHOVENUI

DALIA DĖDINSKAITĖ (smuikas), GLEB PYŠNIAK (violončelė), SIMONA ZAJANČAUSKAITĖ (fortepijonas)

PROGRAMA
Ludwig van Beethoven – Fortepijoninis trio D-dur, op. 70 Nr.1 („Vaiduoklio trio“)
Ludwig van Beethoven – Fortepijoninis trio B-dur, op. 97 („Erchercogo trio“)

Bilieto kaina 10 Eur

Dalia Dėdinskaitė yra viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos smuikininkių, respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatė. Nuo 2017 metų – didžiausio pasaulyje muzikos universiteto Vienoje žymaus austrų profesoriaus Christian Altenburger klasės asistente. 2010-aisiais Dalia laimėjo pagrindinį prizą tarptautiniame konkurse Vokietijoje „Violine in Dresden“, po kurio buvo pakviesta atlikti L. van Beethoveno koncertą smuikui prestižiniame festivalyje „Dresdner Musikfestspiele 2012“. D. Dėdinskaitė koncertavo daugelyje Europos valstybių, JAV ir Naujojoje Zelandijoje, griežė solo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, „Dresdner Kappelsolisten“ ir Drezdeno „Carl Maria von Weber“ simfoniniu orkestrais, diriguojant Sauliui Sondeckiui, Juozui Domarkui, Georgui Mark ir kt. Daugiau informacijos: www.dalia-dedinskaite.com

Penktadienis Liepos 31, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 07/31/2020 19:00
Pabaiga: 07/31/2020 20:30

Liepos 31 d (penktadienį) 19.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks knygos "Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai" parengtos pagal klaipėdiškės Hertos Gelszus 1892 metų receptų sąsiuvinį pristatymas. Po knygos pristatymo jūsų lauks vėlyva palaunagė, vaišinsimės vofeliais ir cikorijų kafija.
Prašome atsinešti savo puodelį kavai ir lėkštutę vofeliui.
Kafijos puodelis ir vofelis už simbolinę – 1 euro – kainą.
Laukiame Jūsų!
Pristato Šilutės Hugo Šojaus muziejaus vadovė, etnografė Indrė Skablauskaitė.

Renginys iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Rugpjūčio 01, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/01/2020 19:00
Pabaiga: 08/01/2020 20:15

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rugpjūčio 1 d., 19 val. kviečia į knygos „Vadovas po Kuršių neriją" pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Šis vadovas skirtas keliaujančiam ir smalsiam žmogui. Jame autorius pateikia glaustą Kuršių nerijos istoriją, gamtą, detalius ir patrauklius žemėlapius ir dar daugiau! Ateikite ir pirmieji gaukite naujausią leidinį apie Kuršių neriją - UNESCO pasaulio paveldo vietovę.

Pristatyme dalyvauja:
vadovo autorius Remigijus Sereika
recenzentė-istorikė Nijolė Strakauskaitė
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser
geografas-keliautojas Rytas Šalna

Renginys skirtas UNESCO pasaulio paveldo metas Lietuvoje.

Renginio pradžia: 08/01/2020 22:00
Pabaiga: 08/01/2020 23:30

2020 m. rugpjūčio 1 d. (šeštadienį) 22:00 val. marių pakrantėje ties „Raganų kalnu“ - po atviru dangumi asociacija „Juodkrantės bendruomenė“ kviečia į kino filmų ciklo "Kuršių nerija vakar, šiandien, rytoj" peržiūrą.
Bus pristatyti dokumentiniai filmai apie Kuršių neriją 1927 - 1945 m.
Režisieriaus Romualdo Jarašausko ciklas „Lietuvninkų kraštas“ filmai:
- Vėtrungės,
- Kopininkų vištelės,
- Krikštai.
Tai filmai apie Kuršių Nerijos vėtrunges, jų skiriamųjų ženklų prasmes, spalvas, priklausomybę kaimams, jų kaitą, varnų gaudymą ir krikštus.
Projektą remia Neringos savivaldybė.
Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/events/2678014999123861/

Sekmadienis Rugpjūčio 02, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Pirmadienis Rugpjūčio 03, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Antardienis Rugpjūčio 04, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Trečiadienis Rugpjūčio 05, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/05/2020 16:00
Pabaiga: 08/05/2020 17:00

2020 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienį 16.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
„Gulago partizanai“ autoriai Paulius Saudargas, Goda Krukauskienė pristato knygą bei trumpametražį dokumentinį filmą „Kalinio riba“.

Knygoje „Kalinio riba“ susijungia daugybė autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų su šiuolaikinio mokslo įžvalgomis. Remiantis liudijimais, istoriniais faktais ir moksliniais tyrinėjimais nagrinėjamos žvėriškos SSRS kalėjimų ir priverstinio darbo lagerių sąlygos, kuriomis kaliniai kas dieną artėjo prie ribos tarp šiapus ir anapus. Ribos, ties kuria balansuodavo ištisus mėnesius ar net metus. Daugelis ją peržengė. Šioje knygoje į Gulagą pažvelgiama lyg į eksperimentinį pragarą, kuriame buvo bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos.

Renginio pradžia: 08/05/2020 20:00
Pabaiga: 08/05/2020 21:20

,,PASMERKTI. PAJŪRIO DŽIAZAS”
Rugpjūčio 6 d. (trečiadienį) 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kviečiame žiūrėti režisieriaus Ramūno Rudoko filmą ,,Pasmerkti. Pajūrio džiazas”. Nenuspėjamas, intriguojantis, pavojingas ir romantiškas – visai kaip džiazas, toks antrasis „Pasmerktų” epopėjos filmas, kuriame, kaip ir pirmajame netrūks sąsajų su realaus gyvenimo istorijomis.
Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.
Bilietus įsigyti kortele galite iš anksto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Rokui (akt. Tadas Gryn) puikiai sekasi. Jis idealiai tvarkosi su visomis finansinėmis užduotimis, kurias jam paveda investuotojų fondas „3D Klubas”: jaunų bei ambicingų verslininkų – Daliaus, Dainiaus ir Dominyko susivienijimas. Rokas – Dominyko draugas nuo vaikystės – tapo Klubo suklestėjimo priežastimi. Ne veltui dėl savo „uoslės” pinigams jis gavo Kauko pravardę. Žiūrovas susipažįsta su Kauku, kuomet šis jau yra kone savo pasiekimų zenite. Po paskutiniosios užduoties jis taps pilnateisiu „3D Klubo” nariu. Rokas išvyksta į Klaipėdą, kurioje ir turi sutvarkyti pastarąjį reikalą.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 06, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/06/2020 17:00
Pabaiga: 08/06/2020 19:00

Rugpjūčio 6 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 08/06/2020 19:00
Pabaiga: 08/06/2020 20:00

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Antra programa. „Improvizacijos su W. A. Mozartu“
2020 m. rugpjūčio 6 d., ketvirtadienis, 19.00
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B). Esant blogam orui rugpjūčio 6 d. koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), Lietuva
Atlikėjai
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA
Solistai: MOTIEJUS BAZARAS (klavišiniai), MYKOLAS BAZARAS (bosas), BENEDIKTAS BAZARAS (mušamieji)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS
Programa
Antra programa. „Improvizacijos su W. A. Mozartu“
Wolfgango Amadeus Mozarto kūriniai ir improvizacijos

WOLFGANG AMADEUS MOZART (1756–1791)

Serenada styginiams Nr. 13 G-dur „Mažoji nakties muzika“ („Eine kleine Nachtmusik“), KV 525
Allegro
Romanze
Menuetto
Rondo

Divertismentas Nr. 1 D-dur, KV 136
Allegro
Andante
Presto

TERENCE GREAVES (1933–2009)
„Mozart’s Turkey Rock Mambo“ (adaptuota R. Beinario)

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Bilietų kainos
Įėjimas laisvas

Penktadienis Rugpjūčio 07, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Šeštadienis Rugpjūčio 08, 2020

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/08/2020 19:00
Pabaiga: 08/08/2020 20:00

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
vėl dovanos muziką.
Trečia programa. „Muzika ant vandens“

Rugpjūčio 8 d., šeštadienį, 19 val. „Kuršių nerijos“ festivalis pajūryje kviečia į koncertą „Muzika ant vandens“, kuris vyks ant Juodkrantės molo (prieplaukoje). Esant blogam orui koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė). Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Programa: JEAN-BAPTISTE LULLY (1632–1687) – „Turkų ceremonijos maršas“ iš siuitos „Miestelėnas bajoras“, LWV 43 („Le Bourgeois gentilhomme“, pagal Jeano-Baptiste’o Molière’o komediją). GEORG FRIEDRICH HÄNDEL (1685–1759) – Siuita Nr. 3 G-dur, HWV 350, iš ciklo „Muzika ant vandens“. ANTONIO VIVALDI (1678–1741) – Operos „Olimpiada“ uvertiūra. ENNIO MORRICONE (1928–2020) – „Gabriel’s Oboe“. JAN VÁCLAV KALIVODA (Johan Wenzel Kalliwoda) (1801–1866) – „Salono muzika“ („Morceaux de salon“), op. 228 (V. Striaupaitės-Beinarienės aranžuotė). ANTONIO VIVALDI – Dvigubas koncertas dviem obojams d-moll, RV 535. JEAN-PHILIPPE RAMEAU (1683–1764) – Chaconne iš operos-baleto „Hebės puotos“ („Les fêtes d’Hébé“). GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Operos „Saliamonas“ uvertiūra

Įėjimas laisvas
Primename, kad renginio metu būtina laikytis saugaus 1 m. atstumo, rekomenduojama dėvėti apsaugines veido kaukes, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo!

Sekmadienis Rugpjūčio 09, 2020
Renginio pradžia: 07/02/2020 18:00
Pabaiga: 08/09/2020 18:00

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Pirmadienis Rugpjūčio 10, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Antardienis Rugpjūčio 11, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Renginio pradžia: 08/11/2020 17:00

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Trečiadienis Rugpjūčio 12, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/12/2020 20:30
Pabaiga: 08/12/2020 21:30

2020 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis, 20.30 „Kuršių nerijos“ festivalis pajūryje kviečia į koncertą „Vakaro meditacijos“
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B). Esant blogam orui koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9), Lietuva
Atlikėjai
IEVA KUPREVIČIŪTĖ (fleita)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)
Programa
Ketvirta programa. „Vakaro meditacijos“
JOHANN SEBASTIAN BACH (1685–1750)
Partita obojui solo g-moll, BWV 1013
Allemande
Corrente
Sarabande
Bourrée anglaise

CARL PHILIPP EMANUEL BACH (1714–1788)
Sonata a-moll fleitai solo, H. 562
Poco adagio
Allegro
Allegro

MARIN MARAIS (1656–1728)
Tema ir variacijos „Les Folies d’Espagne“ obojui solo

CLAUDE DEBUSSY (1862–1918)
„Syrinx“ fleitai solo, L. 129

BENJAMIN BRITTEN (1913–1976)
Metamorfozė Nr. 1 „Panas“ iš „6 Metamorfozės pagal Ovidijų“, op. 49, obojui solo

EUGÈNE BOZZA (1905–1991)
„Image“ fleitai solo, op. 38

JUSTINAS VALIONIS (g. 2005)
„Medžiagos“ fleitai ir obojui (premjera, 2020)
Atl. IEVA KUPREVIČIŪTĖ (fleita)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)

XXII Tarptautinis kamerinės muzikos festivalis KURŠIŲ NERIJA 2020
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 13, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/13/2020 17:00
Pabaiga: 08/13/2020 19:00

Rugpjūčio 13 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 08/13/2020 20:00
Pabaiga: 08/13/2020 21:19

Rugpjūčio 13 d. 20 val. grupės KITAVA – gyvo garso koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54C-9). Bilieto kaina - 12 eurų. Bilietus įsigyti iš anksto galite Liudviko Rėzos kutūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) arba 1 val. prieš koncertą renginio vietoje.
Grupė gyvuoja nuo 2001 m. ir buvo viena iš pirmųjų ne tik Šiauliuose, bet ir respublikoje pradėjusi skleisti post/modernizuoto folkloro idėją. Grupės įkūrėjai ir prodiuseriai – Rasa Stoškuvienė ir Kęstutis Stoškus. Grupės atliekamoje muzikoje lietuviškos folk muzikos intonacijos pinasi su šiuolaikinės muzikos ritmika, melodika bei instrumentuotėmis. Todėl skambanti muzika artima post folk, modern folk, world music stilistikai. Grupės repertuarą sudaro tik autoriniai kūriniai: nuo modernizuotų liaudies dainų aranžuočių iki autorinių dainų. Nesibaigiančių grupės kūrybinių ieškojimų rezultatas – pristatoma muzikinė programa, kurioje profesionaliai ir išradingai varijuojami muzikos stilių sąskambiai, atliekamą muziką darantys nenuobodžiu muzikiniu-emociniu užtaisu.

Penktadienis Rugpjūčio 14, 2020

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/14/2020 20:00
Pabaiga: 08/14/2020 21:00

KVIEČIA !
Tradicinis – festivalis „ VASAROS DESERTAS 2020 m.“

JUOZAS ERLICKAS JUODKRANTĖJE
RUGPJŪČIO 14d. 20val.
LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO LAUKO ESTRADOJE
Žmonės sujudę: ar gali būti, kad koncertuose jau draudžiama ne tik miegot, bet ir žiovaut? Ar tiesa, kad žiūrovų skaičius mažinamas iki 90, o paskui – dar?
O svarbiausia - nejaugi koncerto metu reiks klausytis?
Deja, tokios pataisos jau parengtos. Gyvenam stiprėjančio Draudos spaudimo laikais.
Bet Juozas visados priešinosi prievartai. Todėl ir ši programa – laisvoji. Norim – slenkam į koncertą. O nenorim – namie sėdim.
Aprangos stilius – laisvas. Vyrams nebūtini juodi kostiumai, o moterims nereikia suknelių. Darbiečiai gali būt su konbinezonais, o valstiečiai – su šakėm.
Salėj elgiamės irgi laisvai. Kalbam su telefonu ar su kaimynu... Juozas juk scenoj irgi kalbės. Vienam mat galima, o kitiems – ne?
Aišku, per koncertą galima dainuot. Tik jokių „O dabar visi kartu!“ Kiekvienas dainuoja, kas jam patinka.
Taip pat galima valgyti, gerti, rūkyti... Elgiamės kaip namie, nebent kas imtų rėkt.
Bet kas ten rėks... Juozas yra sakęs: „Viskas gerai, išskyrus kapojimą kirviu.“
Ir jokių „Pakartot!..“ Išsimiegokit darbe.
Žiūrovų skaičius neribojamas, nors Juozas ne sykį patylom guodėsi: „Kodėl aš turiu aptarnauti dvigubai daugiau žiūrovų nei kiti?“ Vis dėlto, kalbėdamas per „ATM info“, žadėjo Lygių teisių komisijai nesiskųst. „Matyt, jau tokia mano karma,“ – liūdnai atsiduso Maestro.
Natūrali koncerto trukmė – iki galo. Bet laisvoji programa lengvai gali virsti trumpąja. Tai Jūsų valioj:
– Čiuožk, Juozai!..
Aišku, laisvė ne tik žiūrovams, bet ir artistams! Todėl nieko negalim pasakyt apie programos turinį. Kaip jie norės, taip ir padarys.

Šeštadienis Rugpjūčio 15, 2020
Renginio pradžia: 07/15/2020 10:00
Pabaiga: 08/15/2020 18:00

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/15/2020 20:00
Pabaiga: 08/15/2020 21:00

Rugpjūčio 15 d. (šeštadienį) 20 val. pianisto Viktoro Paukštelio koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Koncertas mokamas. Bilieto kaina 10 eurų.

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį.

Pianistas Viktoras Paukštelis savo gyvenimo neįsivaizduoja be muzikos. Užaugęs muzikų šeimoje jis nuo penkerių groja fortepijonu, o laisvalaikiu imasi teptuko ir pasineria į tapybą. Jam tai – ir darbas, ir meditacija, ir savęs pažinimas. Viktoro seneliai – muzikos akademijos profesoriai, Viktoras Radovičius – žinomas lietuvių smuikininkas, močiutė – garsi pianistė Marija Azizbekova. Mama – taip pat pianistė. „Nuo vaikystės buvau supamas muzikos garsų, visi aplink grodavo, muzika buvo įaugusi į mane“, – Žmonės.lt sakė Viktoras. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau baigė Balio Dvariono muzikos mokyklą, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje keletą metų mokėsi atlikimo meno, tapo aspirantu. Ketverius metus gyveno ir tobulino grojimo techniką pas vieną garsiausių prancūzų pianistų Jeana Marca Louisada Paryžiuje. "Esu įsitikinęs, kad labai sveika pagyventi dideliame mieste, kuriame verda kultūrinis gyvenimas. Koncertų, galerijų, muziejų lankymas – visa tai labai praplečia pasaulėžiūrą. Turėjau galimybę pasilikti, tačiau esu įsitikinęs, kad menininkas turi būti ten, kur jis galėtų kurti. Šiuo metu man geriausia kūrybinė aikštelė, kur galiu save realizuoti, yra Lietuvoje", - sakė V. Paukštelis.

Sekmadienis Rugpjūčio 16, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Pirmadienis Rugpjūčio 17, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/17/2020 08:30

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Antardienis Rugpjūčio 18, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Renginio pradžia: 08/18/2020 10:00

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Trečiadienis Rugpjūčio 19, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 08/19/2020 18:00
Pabaiga: 08/19/2020 19:00

Rugpjūčio 19 d. (trečiadienį)18 val. kviečiame žiūrėti animacinį filmą „Fiksiai prieš Krabius“ - kova už teisybę ir didžiąją paslaptį Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Girdėjote ką nors apie mažyčius žmogeliukus Fiksius? Jeigu nieko nesate girdėję, vadinasi taip ir turi būti! Kas jie tokie ir ką jie veikia yra DIDŽIULĖ paslaptis! Apie jų darbus žino tik labai mažai žmonių, o kalbėjusių su jais yra dar mažau!
Fiksiai atsirado tada, kai tik žmonės pradėjo naudoti įvairius prietaisus. Turbūt esate patyrę, kaip sugedęs daiktas kartais susitaiso pats ir pradeda veikti taip, lyg jam nieko nebūtų nutikę. Taip, tai Fiksių darbas! Šie mažyčiai, draugiški ir žingeidūs žmogeliukai gyvena lygintuvuose, kompiuteriuose, televizoriuose, netgi šaldytuvuose ir daro tikrus stebuklus – nepastebimai taiso sugedusius įrenginius. Juos naujų taisymo būdų savo laboratorijoje moko išmintingasis profesorius.
Kartą draugiškame Fiksių pasaulyje įsivyrauja tikras chaosas. Nematyti, negirdėti priešininkai – robotukai Krabiai pradeda juos persekioti kiekviename žingsnyje. Maža to, jų tikslas – visiems atskleisti metų metus saugomą Fiksių paslaptį. Pasirodo išmintingasis profesorius jau seniai nesutaria su savo drauge mokslininke Erika. Kažkada juoda katė perbėgo jiems skersai kelio ir jie rimtai susipyko. Gudri mokslininkė, norėdama atkeršyti profesoriui, už laimėtą išradėjų konkursą, sukūrė pikčiurnas Krabius. Nieko kito nebelieka, kaip stoti į kovą prieš neteisybę ir visomis jėgomis stengtis išsaugoti didžiąją paslaptį.
REŽISIERIUS: Vasiko Bedošvilis, Olegas Užinovas

Renginio pradžia: 08/19/2020 20:00
Pabaiga: 08/19/2020 21:45

Rugpjūčio 19 d. (trečiadienį) 20:00 kviečiame žiūrėti režisieriaus Josh Trank filmą „Kaponė“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Intriguojantis pasakojimas apie vieną garsiausių praėjusio šimtmečio JAV gangsterių Alfonzo Kaponė (Al Capone). Tikrais įvykiais paremtoje amerikiečių kriminalinėje dramoje išvysime Holivudo žvaigždę Tomą Hardy, tiesiog tobulai įsikūnijantį į kriminalinio pasaulio autoriteto vaidmenį.
Bilieto kaina - 6 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Džošas Trankas (Josh Trank) nusprendžia į audringą gangsterio gyvenimą pažvelgti kitu kampu ir žiūrovams pristatyti mafijos tėvą po to, kai šis, prabuvęs Alkatraso belangėje vos 5 metus, išeina į laisvę kankinamas demencijos.
Kadaise buvusio ypač nuožmaus mafijozo galvoje prabėga prisiminimai apie Čikagos gatvėse jo sukurtą siaubingą, daugybės žmonių krauju aplaistytą kriminalinę imperiją, kaip prievartavo, žudė, kūrė ištisus mafijos klanus, burdavo žudikų gaujas, nelegaliai užsiėmė alkoholio prekyba, vertėsi prostitucija, užminuodavo ir sprogdindavo automobilius, kontroliavo nusikaltėlių pelną, o, tie, kurie atsisakė jam paklusti greitai atsisveikindavo su šiuo pasauliu. Visa tai kėlė siaubą net patiems kriminalinio pasaulio sėbrams. Vieniems jis – visiškas beprotis, kitiems – bukas, įstatymų nepaisantis gangsteris, tačiau jo gyvenimas vertas aštraus veiksmo filmo scenarijaus.
Intriguojanti kino juosta, puiki aktorių vaidyba nukels žiūrovus į žiaurų mafijos pasaulį, kuriame galioja kruvinos taisyklės, tvirta vyriška draugystė ir pasiaukojanti meilė, įnešanti švelnumo net į tokią sustabarėjusią gangsterio sielą.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 20, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 08/20/2020 17:00
Pabaiga: 08/20/2020 19:00

Rugpjūčio 20 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 08/20/2020 19:00
Pabaiga: 08/20/2020 20:00

Rugpjūčio 20 dieną, 19 val. vyks pianistės Gaivilės Simaitytės solinis koncertas “Jausmų paletė”. Koncerto programa atspindi įvairiausių emocijų paletę- aistrą, dramą, tragizmą, meilę ir euforiją. Visas šias emocijas pianistė randa ne tik muzikoje, bet ir jūroje, jos kraštovaizdyje. Jūros ošimas, tyvuliavimas, bangavimas- tai muzikinė paletė, kuri slypi šių didžių kompozitorių genialiuose kūriniuose.
Bilietai suaugusiems 10 eurų, moksleiviams, studentams, senjorams, neįgaliojo pažymėjimą turintiems asmenims 5 eurai. Vietų skaičius ribotas.
Bilietus galima įsigyti koncerto vietoje likus 1 val. iki renginio pradžios.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šie 2020 metai yra ypatingi tuo, kad muzikos pasaulis švenčia 250-ąsias L. van Beethoven gimimo metines. Pianistė pasirinko atlikti L. van Beethoven Sonatą op. 57, Nr. 23, f-moll („Appasionata“). Tai ypatinga sonata, kuri yra laikoma viena iš sudėtingiausių L. van Beethoven sonatų fortepijonui. Gaivilės širdyje šis kūrinys labiausiai atspindi kompozitoriaus dvasią. Atlikdama šią sonatą, atlikėja minės vieno genialiausių kompozitorių 250-ąsias gimimo metines.
F. Liszt Sonata h-moll, S.178 yra vienas sudėtingiausių kūrinių pianistų repertuare. Šią sonatą pianistė pasirinko norėdama išreikšti savo meilę muzikai ir susižavėjimą fortepijonui. Kūrinys, kuris talpina viską- džiaugsmą, tragizmą, liūdesį, meilę ir kitas žmogiškąsias emocijas pareikalauja iš atlikėjo ypatingo techninio, fizinio ir psichologinio pasirengimo.

Penktadienis Rugpjūčio 21, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 08/21/2020 20:00

Kviečiame į knygos Kuršių nerija ANNO 1900
Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855-1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys "Kurische Nehrung" Tilžė, 1900 pristatymą

Vasaros knygyne Pamario g. 3, Nida rugpjūčio 21 d. (penktadienį) 20 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė rugpjūčio 22 d. (šeštadienį) 18 val.

Leidėjas - Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja: sudarytojai Dainius Junevičius ir doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU BRIAI), UAB Artprint kūrybos vadovas Daniel Samulevič
Projektą ir knygos parengimą dalinai parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.
Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

Renginio pradžia: 08/21/2020 20:00
Pabaiga: 08/21/2020 21:00

Rugpjūčio 21 d. / penktadienį / 20:00 val. duo „Dolce Amor“ kviečia jus į romantinės muzikos vakarą - „Meilės serenados“!

Dalyvauja -
LORETA HAIDARI (fortepijonas)
ANVAR HAIDARI (tenoras)

Vakaro programoje - nuo baroko arijų iki tango ritmų: originalo kalba skambės vokiečių, neapoliečių (italų) bei lietuvių dainos, rusų kompozitorių romansai, taipogi Loretos atliekami didžiųjų romantikų fortepijoniniai solo.
Koncerte girdėsite G. Bononcini , F. Cavalli, F. Schubert, R. Schumann, A. Varlamov, P. Bulakhov, М. Glinka, N. Rimsky-Korsakov, S. Rachmaninoff, F. Chopin, A. Ginastera, A. Piazzolla, D. Alexander, M. Petrausko, A. Raudonikio, V. Bellini, V. di Chiara, C.A. Bixio, F.P. Tosti, V. Meglio ir kitų kompozitorių kūrinius.

Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos absolventai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais.
Dainininkas, buvęs operos teatro solistas, savo kūrybinės karjeros metais yra sukūręs visiems gerai žinomų operų pagrindines tenorines lyrines meilės herojaus partijas. Dabartiniu metu, kartu su žmona, dalyvauja įvairiuose koncertuose bei festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Duo Dolce Amor“, rengia romantinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.

Plataus repertuaro koncertas patenkins kiekvieno muzikinį skonį - džiugins jau žinomais kūriniais ir supažindins su naujomis, galbūt dar negirdėtomis melodijomis, o atlikėjų kuriama atmosfera atras kelią į kiekvieno jūsų širdį. Maloniai kviečiame akimirkai drauge pasinerti į klasikos pasaulį, pamiršti kasdienę rutiną ir pasimėgauti laikui nepavaldžios muzikos skambesiu!

Šeštadienis Rugpjūčio 22, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Renginio pradžia: 08/17/2020 08:30
Pabaiga: 08/22/2020 18:00

Rugpjūčio 17- 22 dienomis JUODKRANTĖJE vyks dieninė kūrybinė šokio ir teatro stovykla ,,Basom Kojom ''.
Jūsų laukia nuostabus Kuršių Nerijos gamtovaizdis, nuotykiai ir žygiai Raganų kalne, smėlėtas paplūdimys, kūrybiniai žaidimai, komandinės estafetės, dailė, muzika, teatras ir šokis.
Paskutinę dieną, kaip pamokų rezultatą, pristatysime individualiai šiai stovyklai sukurtą pasirodymą/performansą pagal užsiėmimo metu gautą medžiagą „Basom kojom“, į kurį kviesime visus Kuršių Nerijos poilsiautojus.
Stovyklos tikslas- tobulinti kūrybinį potencialą, lavinti kūną ir vaizduotę, leisti laiką gryname ore, labiau pažinti mus supančią aplinką. Kartu mokysimės, kas yra emocinis intelektas, o judesio terapija supažindins vaikus su aplankančiomis emocijomis ir išmoksime atpažinti ir reaguoti į jas. Improvizacija atskleis kiekvieno individualumą ir leis drąsiau pažinti pasaulį.
‼️Kadangi gavome dalinį finansavimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės KAINA dabar vietoj 130 eurų YRA 75 eurai ‼️
Į kainą įskaičiuota: kelionės išlaidos (keltas ir autobusas pirmyn atgal), fotografo ir video montuotojo paslaugos (kiekvienas vaikas gaus asmeninę fotografiją), užkandžiai, salės nuoma, treniruotės ir pamokos)
Mes pasirūpinsime kelione į Juodkrantę (8:30val. susitiksime Šiauriniame rage) ir į Klaipėda grįšime visi drauge 18:00val.
STOVYKLOS VADOVAI
KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ - aktorinio meistriškumo bakalaurė, LMTA dramos režisūros magistrantė, tarptautinių projektų dalyvė, profesionali kino ir teatro aktorė ir jau kuris laikas dirbanti su šokėjais, kaip mokytoja. Ji mano, kad šokis nėra vien kūno judesiai, tai tekstas, kuriuo galima kalbėti nešnekant.
ELINGA SERAPINAITĖ- šokėja, choreografė, vaikų šiuolaikinio šokio ir baleto mokytoja, grupinių treniruočių suaugusiems vadovė-trenerė; įvairių projektų, konkursų ir festivalių dalyvė. 2018m. Klaipėdos universitete įgijo šokio bakalauro laipsnį.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 08/21/2020 20:00
Pabaiga: 08/22/2020 19:25

Kviečiame į knygos Kuršių nerija ANNO 1900
Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855-1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys "Kurische Nehrung" Tilžė, 1900 pristatymą

Vasaros knygyne Pamario g. 3, Nida rugpjūčio 21 d. (penktadienį) 20 val.
Liudviko Rėzos kultūros centre L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė rugpjūčio 22 d. (šeštadienį) 18 val.

Leidėjas - Liudviko Rėzos kultūros centras
Dalyvauja: sudarytojai Dainius Junevičius ir doc. dr. Nijolė Strakauskaitė (KU BRIAI), UAB Artprint kūrybos vadovas Daniel Samulevič
Projektą ir knygos parengimą dalinai parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.
Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

Sekmadienis Rugpjūčio 23, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 08/23/2020 13:00
Pabaiga: 08/23/2020 14:00

Rugpjūčio 23 d. (sekmadienį) 13.00 Šv. Mišios už nepriklausomą Lietuvos valstybę ir jos žmonių laisvę Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia(L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).
Dalyvauja Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė.

Pirmadienis Rugpjūčio 24, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Antardienis Rugpjūčio 25, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Trečiadienis Rugpjūčio 26, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 08/26/2020 18:00
Pabaiga: 08/26/2020 19:10

Rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) 18 val. kviečiame žiūrėti animacinį filmą „Augintiniai susivienija“ – kupina nuotykių ir drąsos istoriją apie miesto išgelbėjimą Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

Ramiame, bet labai moderniame Robo miestelyje, vyksta negirdėti – nematyti dalykai! Meras Frankis – išsikraustė iš proto! Jo planas peržengė visas ribas! Tik paklausykit! Jam nusibodo žmonės ir gyvūnai, tad dabar jo galvoje kirba vienas planas – išvaryti visus gyventojus ir augintinius iš miesto, o jų namus atiduoti robotams!
Sužinojus tokią naujieną benamiui šuniui Rodžeriui pasišiaušė visas kailis. Daug laiko praleidęs gatvėse, nukniaukęs ne vieną skanų dešrytės gabalėlį ir atidavęs juos silpnesniems gyvūnams, gatvių „Robinas Hudas“ užuodžia, kad toks mero planas geruoju nesibaigs! Iš miesto išnyks visa gyvybė!
Kartą grįžęs iš smagaus pasivaikščiojimo su gražuole Siamo katyte Bela, Rodžeris sustingsta iš siaubo! Robotų mašinos sugriovė jo vienintelę būdelę!
Vos išnešęs sveiką kailį Rodžeris netikėtai sutinka geraširdį robotuką Bobą, kuriam mero sumanymas atrodo pats baisiausias dalykas! Reikia kažką daryti! Gelbėti save ir kitus! Jeigu nebus imtasi gelbėjimosi plano – prabangus miestelio augintinių viešbutis atsidurs pavojuje! O jame daug apie grėsmę nenutuokiančių keturkojų!

Renginio pradžia: 08/26/2020 20:00
Pabaiga: 08/26/2020 21:00

Rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) 20 val. kviečiame į koncertą "Paklydusio vėjo glėby" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Dalyvauja -Gabrielė Ašmontaitė (arfa) ir Zita Martinavičiūtė (sopranas). Programoje populiarūs ispanų, italų, prancūzų kompozitorių kūriniai arfai ir balsui. Bilieto kaina 10 eurų, senjorams 8 eurai. Bilietus galima įsigyti koncerto vietoje likus valandai iki renginio pradžios.

Renginio pradžia: 08/26/2020 20:00
Pabaiga: 08/26/2020 21:25

Rugpjūčio 26 d. (trečiadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti filmą „OLEGAS“ paremtą tikrais įvykiais Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Olegas – įtempto siužeto emigracijos drama kiekvienam, kurį palietė draugų ar artimųjų išvykimas. Bilieto kaina - 6 Eurai.

Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą renginio vietoje tik grynais pinigais.

Organizatoriai primena, kad dėl šiais metais susiklosčiusios pandeminės situacijos prašo visų laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo.

OLEGAS
OLEG

2019 m.
Lietuva, Latvija, Belgija, Prancūzija

Premjera: 2020 m. Liepos 17 d.
Žanras: Drama, Psichologinis, Paremtas tikrais įvykiais
Trukmė: 107 min.
Amžiaus cenzas: N-13

Nuoroda į lietuviškai subtitruotą treilerį: https://www.youtube.com/watch?v=z8SLhyHU4iU&t=1s

APRAŠYMAS

Pagal tikrą istoriją sukurtoje dramoje emigrantas Olegas (Valentinas Novopolskis) Briuselio priemiestyje nelegaliai dirba mėsininku. Jis puikiai išmano savo amatą, tačiau po vieno nelaimingo atsitikimo yra atleidžiamas. Darbą ir stogą virš galvos Olegui pasiūlo geranoriškai nusiteikęs lenkas Andrzejus (Davidas Ogrodnikas). Apsigyvenęs su panašaus likimo žmonėmis, Olegas supranta, kad pagalba buvo tik masalas. Vyras tampa kriminalinio pasaulio ir savo praeities įkaitu.

Režisierius: Juris Kursietis
Scenarijus: Juris Kursietis, Liga Celma-Kursiete
Aktoriai: Valentinas Novopolskis („Čia buvo Saša“, „Purpurinis Rūkas“, „Pelėdų kalnas“ „Nesamasis Laikas“ „Gyvatė“), Davidas Ogrodnikas („Tylis naktis“, „Paskutinė šeima“, „Noras gyventi“, ir kt.), Anna Prochniak („Baptiste“, “The Innocents”, „Warsaw ‘44” ir kt.)

Ketvirtadienis Rugpjūčio 27, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 08/27/2020 17:00
Pabaiga: 08/27/2020 20:00

Rugpjūčio 27 d. (ketvirtadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 28, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Šeštadienis Rugpjūčio 29, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Sekmadienis Rugpjūčio 30, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Pirmadienis Rugpjūčio 31, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Antardienis Rugsėjo 01, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Trečiadienis Rugsėjo 02, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Ketvirtadienis Rugsėjo 03, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 09/03/2020 12:00

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Penktadienis Rugsėjo 04, 2020

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Renginio pradžia: 09/04/2020 17:00
Pabaiga: 09/04/2020 19:00

Rugsėjo 4 d. (penktadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Šeštadienis Rugsėjo 05, 2020
Renginio pradžia: 08/11/2020 17:00
Pabaiga: 09/05/2020 18:00

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Renginio pradžia: 09/05/2020 10:00
Pabaiga: 09/05/2020 14:00

Rugsėjo 5 d. (šeštadienį) 10.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė) vyks paskaita apie judėjimo naudą, o po to – žygis pėsčiomis su demonstraciniais pratimais.
Paskaitą ir užsiėmimus ves Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Roberta Bikuličienė. Lektorė turi sukaupusi didelė teorinę bei praktinę patirtį, kuria pasidalins su užsiėmimo dalyviais.
Projektas „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“

Fizinių demonstracinių užsiėmimų organizavimas

Darbotvarkė

Laikas Veikla
10.00-11.00 Pokalbis-diskusija apie vaikščiojimo naudą sveikatai, ėjimo greičio pasirinkimo bei dozavimo principus, kūno-proto mankštą
11.00-13.00 Žygis pėsčiomis, įtraukiant demonstracinius pratimus
13.00-14.00 Žygio pėsčiomis aptarimas, diskusija

Vaikščiojimo nauda sveikatai, ėjimo greičio pasirinkimo bei dozavimo principai

Vaikščiojimas – natūralus, paprastas judėjimo būdas, suteikiantis daug naudos žmogaus sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikščiojimas teigiamai veikia viso organizmo veiklą: gerėja širdies-kraujagyslių, kvėpavimo, nervų sistemos darbas, stiprėja kaulai bei raumenys, greitėja medžiagų apykaita (kas padeda reguliuoti svorį), gerėja psichinė sveikata.
Vaikščioti galima įvairiais būdais: su avalyne, basomis, naudojant lazdas. Svarbu ėjimo metu aktyviai atlikti rankų mostus. Patartina vaikštant įtraukti dėmesingo sąmoningumo (mindfulness) pratimus, kurie padeda įveikti stresą ir nusiraminti.
Taip pat galima rinktis, kokiu greičiu eiti: einant lėčiau, labiau vyksta atsipalaidavimas, nusiraminimas, spartesnis ėjimas didina ištvermę. Ėjimo greičiui pasirinkti siūloma naudoti „kalbėjimo“ testą: reiktų eiti tokiu greičiu, kad dar galėtumėte palaikyti pokalbį einant, nesutrikdant kvėpavimo.

Sekmadienis Rugsėjo 06, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Pirmadienis Rugsėjo 07, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Antardienis Rugsėjo 08, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Trečiadienis Rugsėjo 09, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Renginio pradžia: 09/09/2020 16:00

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Rugsėjo 10, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Rugsėjo 11, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 09/11/2020 16:30
Pabaiga: 09/11/2020 18:35

11 d. (penktadienį) 16.30 val. Europos paveldo dienos Juodkrantėje! Kviečiame prisijungti į edukaciją "Juodkrantės kurorto veidai - kodėl ir kaip Juodkrantė tapo žymiu kurortu". Lauksime Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
edukaciją ves Arūnas Balna.

Šeštadienis Rugsėjo 12, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Sekmadienis Rugsėjo 13, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Rugsėjo 14, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 09/14/2020 19:00
Pabaiga: 09/14/2020 22:00

22-ųjų tarptautinių kūrybinių dirbtuvių VASAROS MEDIA STUDIJA: GARSAS IR MUZIKA KINE metu sukurtų filmų peržiūra ir geriausių kūrėjų apdovanojimai!
2020 m. rugsėjo 14 d. 19 val. L. Rėzos kultūros centro kino salėje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė) bus pristatyti keturi trumpametražiai vaidybiniai filmai, kuriuos kūrė projekto dalyviai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Kauno technikos universiteto bei Latvijos Jazepo Vituolo muzikos akademijos.
Tą patį vakarą po peržiūros įvyks geriausių kūrėjų apdovanojimai. Daugiausia žiūrovų simpatijų sulaukę kūrėjai bus tradiciškai apdovanoti skulptoriaus Algirdo Kuzmos sukurtomis statulėlėmis.
Renginys NEMOKAMAS, maloniai kviečiame!
VASAROS MEDIA STUDIJA: GARSAS IR MUZIKA KINE filmus komandose kūrė: Paulius Orlovskis, Adelija Ribokaitė, Paulina Lazutkaitė, Toma Čepaitė, Džiuginta Gabrielė Bacvinkienė, Alise Bērziņa, Karolina Griniuk, Viktorija Buika, Kasparas Pilinkus, Jomantas Grickevičius, Gediminas Kulbokas, Benas Vaitiekūnas, Justas Balčiauskas, Jonas Viršilas, Simonas Mozūra, Agota Zdanavičiūtė, Laurynas Valkiūnas, Erdvilas Petras Abukevičius.
Dalyviams paskaitas skaitė ir nuklysti nuo kelio neleido dėstytojai: Mantautas Krukauskas, Eglė Vertelytė, David Bondelevitch
Speciali padėka Paul Nethercott
Dirbtuves koordinavo: Inesa Kurklietytė, Vaiva Martišauskaitė, Rūta Marapolskaitė
Dalyvius techniniais klausimais konsultavo: Adomas Jablonskis, Ramūnas Jasutis, Ričardas Matačius
Akimirkas fiksavo: Modestas Endriuška
Projektą organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi
Projektas nebūtų įmanomas be rėmėjų: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, Lietuvos Kultūros taryba, Baltijos-Amerikos Laisvės Fondas

Antardienis Rugsėjo 15, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Renginio pradžia: 09/03/2020 12:00
Pabaiga: 09/15/2020 20:00

PRASIDEDA KŪRYBINĖS KINO DIRBTUVĖS „VASAROS MEDIA STUDIJA 2020“
Prasidedant naujiems mokslo metams, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII) jaunuosius kino kūrėjus kviečia į Pervalką – čia 22-ąjį kartą organizuojamos kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija 2020”. Į kūrybines dirbtuves atrinkti įvairaus profilio kino, muzikos ir kitų kūrybinių industrijų jauni profesionalai ir studentai iš LMTA, VGTU, KTU ir VDA.
Projekte dalyvauti atrinkti dalyviai dvi savaites – nuo rugsėjo 3 iki 15 d. - kurs trumpametražius filmus, gilins teorines kino žinias ir mainysis tarptautine patirtimi kūrybinėse filmavimo komandose. Siekiant atkreipti dėmesį į skirtingus kino kūrimo aspektus, kasmet dirbtuvėse nagrinėjamas vis kita kino industrijos sritis. Šių metų tema – „Muzika ir garsas kine“ – leis nuodugniau susipažinti su garso režisieriaus ir kompozitoriaus profesijomis, suprasti kino garso galimybes ir svarbą filmo kūrimo procese.
Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis nuotoliniu būdu dalinsis garso režisierius „Grammy“ nominantas David Bondelevitch (JAV), Holivudo aktorius ir prodiuseris Zachary Spicer (JAV), prodiuseris Paul Nethercott (JAV) bei gyvas paskaitas ves režisierė, scenaristė Eglė Vertelytė (Lietuva) ir kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Kas vakarą dalyvių laukia filmų peržiūros, kuriuos kūrė ar rekomendavo dirbtuvių lektoriai, dalyvius kino gamybos klausimais konsultuos kino operatoriai Adomas Jablonskis ir Erdvilas Petras Abukevičius, montažo režisierius Ričardas Matačius, garso režisierius Ramūnas Jasutis.
Paskaitos bei filmų peržiūros atviros ir skirtos visiems, besidomintiems kino menu. Tikslų paskaitų bei peržiūrų grafiką, taip pat platesnę informaciją apie „Vasaros media studiją 2020“, jos temą, dėstytojus rasite http://www.summermediastudio.lt/

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Trečiadienis Rugsėjo 16, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Rugsėjo 17, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Rugsėjo 18, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 09/18/2020 17:00
Pabaiga: 09/18/2020 18:00

2020 m. Rugsėjo 18 d., penktadienį 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks susitikimas su fotografijos plenero „Uždaros teritorijos“ dalyviais, kurie pristatys savo kūrybą.
Trukmė: 1 val.
(Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Fotografai:
Augustina Miknevičiūtė ©Lunaria
Ieva Sutkaitytė
Ieva Ližaitytė
Juozas Petkevičius
Domas Rimeika
Paulius Vepštas
Jonas Staselis
Portfolio peržiūros yra atviros visiems mylintiems kūrybą, pažinimą, atradimą, idėjas, transformaciją, veikimą ir yra sudėtinė jaunųjų fotografų plenero „UŽDAROS TERITORIJOS: JUDESYS“ dalis.
Numatoma trukmė 1 val.
Po pristatymo fotografai dalyvaus ekskursijoje po Juodkrantę:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/posts/3530601313733698
Lankytojų vietų skaičius ribotas, būtina registracija https://forms.gle/tqbZW3QLsHX2H4Vd9
Renginio taisyklės:
• PRIVALOMA dėvėti apsauginę burną ir nosį dengiančią veido kaukę;
• Laikytis saugaus bent 1 metro atstumo;
• Laikytis asmens higienos: čiaudėjimo, kosėjimo etiketo. Asmenys, karščiuojantys ar turintys ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių prašome susilaikyti nuo renginių lankymo.
• Dezinfekuokite rankas (prie durų rasite dezinfekcinį skystį);
Projektą „Uždaros teritorijos“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.
Projekto partneriai ir rėmėjai:
Nidos KTIC „Agila“, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Liudviko Rėzos kultūros centras, UAB „Foto123“, svečių namai „Guboja“, kavinė „Sakutis“.
Projekto rengėjai:
VšĮ „Menų vektoriai“ ir VšĮ „Lietuvos spaudos fotografų klubas“
Šiame pranešime panaudota Gerdos Šeirės nuotrauka.

Renginio pradžia: 09/18/2020 18:00
Pabaiga: 09/18/2020 20:15

Rugsėjo 18 d. (penktadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Šeštadienis Rugsėjo 19, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Sekmadienis Rugsėjo 20, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Rugsėjo 21, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Rugsėjo 22, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 09/22/2020 19:30
Pabaiga: 09/22/2020 21:30

Rudens lygiadienio šventė - nendrinių skulptūrų deginimas
Rugsėjo 22 d., 19:30 val., Gintaro įlanka, Juodkrantė
Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros atgis Rudens lygiadienio liepsnose. Taip pat, atsisveikinsime su žiemoti iškeliaujančia saule ir kartu paminėsime Baltų vienybės dieną.

Šiais metais ugnies reginį palydės unikalusis, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis su savo TRIO grupe. Atlikėjo koncertas – tai visad kelionė aukštyn mitinio pasaulio medžio šakomis, kurios gidas Saulius Petreikis – nuoširdus, ekspresyvus ir visad nenuspėjamas.
Muzikantai:
Saulius Petreikis (pučiamieji)
Donatas Petreikis (gitara)
Vytautas Mikeliūnas (smuikas)
Giedrius Ūsas (garsas)

Šių metų nendrinių skulptūrų tema „Žvaigždynai“. „Žvaigždynų“ kompoziciją kūrė keturi skulptoriai - Egons Perševics iš Liepojos (Latvija), Andrius Sirtautas iš Šilutės (Lietuva), Daumantas Kučas ir Aušra Jasiukevičiūtė iš Vilniaus (Lietuva).

*Renginio metu bus platinamas vienkartinis valstybinio parko lankytojo bilietas už 1 Eur. Įsigydami lankytojo bilietą, Jūs prisidedate prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių išsaugojimo.
Renginys bus fotografuojamas.
Organizatorius: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija
Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.
Projekto partneriai ir rėmėjai: Liudviko Rėzos kultūros centras, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“, Viešbutis „Vila Flora", Viešbutis „Juodasis kalnas".

Trečiadienis Rugsėjo 23, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Rugsėjo 24, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Rugsėjo 25, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šeštadienis Rugsėjo 26, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 09/26/2020 10:00
Pabaiga: 09/26/2020 18:00

Maloniai kviečiame rugsėjo 26 d. (šeštadienį) Pasaulinę turizmo dieną nemokamai aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.

Renginio pradžia: 09/26/2020 17:30
Pabaiga: 09/26/2020 19:27

Rugsėjo 26 d. (šeštadienį) 17.30 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Sekmadienis Rugsėjo 27, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Rugsėjo 28, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Rugsėjo 29, 2020

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 09/29/2020 17:30
Pabaiga: 09/29/2020 18:45

Rugsėjo 29 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Trečiadienis Rugsėjo 30, 2020
Renginio pradžia: 08/18/2020 10:00
Pabaiga: 09/30/2020 18:00

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Spalio 01, 2020

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Spalio 02, 2020

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 10/02/2020 17:00
Pabaiga: 10/02/2020 20:00

Spalio 2 d. (penktadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 10/02/2020 17:00
Pabaiga: 10/02/2020 17:45

Spalio 2 d. 17:00 val. kviečiame visuomenę susipažinti su Juodkrantės krantinės želdinių projektiniais pasiūlymais, kurie numato teritorijos apželdinimą nuo senojo uosto šiaurėje iki įėjimo į Raganų kalną pietuose. Pristatymas vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šeštadienis Spalio 03, 2020

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Sekmadienis Spalio 04, 2020

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Spalio 05, 2020

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Spalio 06, 2020
Renginio pradžia: 09/09/2020 16:00
Pabaiga: 10/06/2020 18:00

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Spalio 20, 2020
Renginio pradžia: 10/20/2020 17:30
Pabaiga: 10/20/2020 19:30

Spalio 20 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Trečiadienis Spalio 21, 2020
Renginio pradžia: 10/21/2020 18:00

2021 m. Neringa pasipuoš Lietuvos kultūros sostinės titulu. Mūsų nedidelio miesto bendruomenei tai – svarbus įvertinimas, suprantama, ir atsakomybė. Kitąmet garsiai skelbsime, jog NERINGA – KULTŪROS SALA, LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ. Jos turinys skirtas tiek čia gyvenantiems, tiek atvykstantiems, kultūros ir meno srities žmonėms.
Maloniai kviečiame spalio 21 d., trečiadienį, 18 val. į susitikimą, kuriame pristatysime projekto „Neringa – kultūros sala“ programą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Susitikimo metu pristatysime:
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – bendrą programą, renginių kalendorių;
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – programą SAVANORIS-VIETOS AMBASADORIUS.
• Prekinį ženklą „Neringa – kultūros sala“, jo naudojimo stiliaus vadovą;
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – pagrindiniai komunikacijos kanalai ir priemonės. #kultūrossala; #kultūrossostinė #Neringa
• Laikas diskusijoms.
Susitikime dalyvaus: Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, Kultūros skyriaus atstovai,
„Agilos“ komanda.
Būtina išankstinė registracija:
https://forms.gle/HaUEnT3hCahRxu7D9

Susitikimų metu būtina laikytis SAM rekomendacijų ir reikalavimų COVID-19 ligos profilaktikos ir kontrolės tikslais:

Dėvėti apsauginę burną ir nosį dengiančią veido kaukę.
Laikytis saugaus 2 metrų atstumo.
Laikytis asmens higienos: čiaudėjimo, kosėjimo etiketo. Dezinfekuokite rankas (prie įėjimo į renginio patalpas rasite dezinfekcinį skystį).
Draudžiama lankytis asmenims, kuriems paskirta izoliacija ir kuriems pasireiškė karščiavimas (37,3 C ir daugiau) ar kurie turi ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (sloga, kosulys, čiaudulys ir pan.)

Ketvirtadienis Spalio 22, 2020
Renginio pradžia: 10/22/2020 17:30

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Penktadienis Spalio 23, 2020

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Šeštadienis Spalio 24, 2020

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Renginio pradžia: 10/24/2020 16:00
Pabaiga: 10/24/2020 18:15

Spalio 24 d. (šeštadienį) 16.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Sekmadienis Spalio 25, 2020

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Pirmadienis Spalio 26, 2020

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Antardienis Spalio 27, 2020

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Renginio pradžia: 10/27/2020 17:30
Pabaiga: 10/27/2020 19:00

Spalio 27 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais apie kuršininkes moteris ir jų kasdieninius darbus. Prisiminsime kuršininkų laidojimo papročius.

Prašome registruotis:
https://forms.gle/aRaiVdFCBkd1hJLx7

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte., kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Trečiadienis Spalio 28, 2020

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Ketvirtadienis Spalio 29, 2020
Renginio pradžia: 10/22/2020 17:30
Pabaiga: 10/29/2020 19:30

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Antardienis Lapkričio 10, 2020
Renginio pradžia: 11/10/2020 17:00
Pabaiga: 11/10/2020 18:30

Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba

Lapkričio 10 d. (antradienį) 17.00 val. per Zoom programą vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, žiūrėsime filmo ištraukas apie kuršininkų vaikų darbus, laisvalaikį ir išdaigas.
Iki lapkričio 9 d. visus norinčius dalyvauti, kviečiame užpildyti elektroninę registracijos formą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSce2tRJLGZ4oiivM03uFsaQyamGCb4_...

Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki pasimatymo antradienį!

Pirmadienis Gruodžio 14, 2020
Renginio pradžia: 12/14/2020 18:00
Pabaiga: 12/14/2020 19:00

Gruodžio 14 d. (pirmadienį) 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolinį knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymą per Zoom platformą. Pristatys knygos autorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas.
Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – Kuršių nerija dažnai žinoma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo Kuršių nerijoje istorijos? Tokie klausimai paskatino Klaipėdos universiteto istoriką Vasilijų Safronovą išleisti knygą „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“, kurioje siūloma pažvelgti į Kuršių neriją kaip į nuolatinių migracijų vietą. Klaipėdos universiteto istorikas sako, kad jeigu prievartinę emigraciją laikome blogiu ir sutinkame, kad ją kelia kariniai konfliktai, atrodytų, pamoka aiški: „nereikia karinių konfliktų, bet jie tęsiasi, įtampos tęsiasi“. V. Safronovo teigimu, gyventojų migracijos Kuršių nerijos pusiasaliui būdingos per visą jo apgyvendinimo istoriją.

Susitikimo prisijungimo nuoroda: https://us05web.zoom.us/j/3769013641?pwd=WkFwWTB2V2J0eE1samRZeGRsQkhsdz09
Meeting ID: 376 901 3641
Passcode: 9Yz68J

Knygos pristatymas organizuojamas įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Antardienis Gruodžio 22, 2020
Renginio pradžia: 12/22/2020 17:00

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Trečiadienis Gruodžio 23, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Ketvirtadienis Gruodžio 24, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Penktadienis Gruodžio 25, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Šeštadienis Gruodžio 26, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Sekmadienis Gruodžio 27, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Pirmadienis Gruodžio 28, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Antardienis Gruodžio 29, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Renginio pradžia: 12/29/2020 16:00
Pabaiga: 12/29/2020 17:00

Gruodžio 29 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybines dirbtuves. Lietuvos tautodailininkų sąjungos tautodailininkė, profesionali karpinių meistrė ir grafikė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė iš Utenos mokys tradicinių popierinių karpinių meno paslapčių.
Kviečiame visus norinčius išmokti kirpti popierines užuolaidėles.
Baltos karpytos užuolaidėlės suteiks jaukumo jūsų namų interjerui.
Priemonės reikalingos karpiniams karpyti: pieštukas, mažos žirklutės ir plonas baltas popierius (tinka kepimo popierius).
Pasitelkus senovinį popieriaus lankstymo būdą ir sukurtus raštus mėginsime iškarpyti savo unikalią užuolaidėlę.
Prisiminsime seną tradiciją, kai namus puošdavo popieriniais karpiniais. Balto popieriaus ažūrinius karpinius patiesdavo ir pritvirtindavo ant lentynėlių, o iškarpytos užuolaidėlės gražiai baltuodavo languose. Daugiausia karpydavo moterys paprastomis žirklėmis iš atminties.
„Visoje Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. buvo labai daug karpytų karpinių buičiai, užuolaidėlės, žibalinės lempos. Karpyta iš „biednumo“, o dabar jau iš „mandrumo“. Grįžta tradicija, kuri buvo užmiršta daug metų. Karpinių karpymo motyvai įprastai liaudiški: paukšteliai ir įvairios gėlės (tulpės, saulėgrąžos). Raštai panašūs į margučių marginimą, į siuvinėjimą“, – sako O. Tumėnaitė – Bražėnienė.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt
https://www.youtube.com/watch?v=MSKRu3eBEn0&feature=share&fbclid=IwAR2vs...

Kūrimo dirbtuvės organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Trečiadienis Gruodžio 30, 2020

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Ketvirtadienis Gruodžio 31, 2020
Renginio pradžia: 12/22/2020 17:00
Pabaiga: 12/31/2020 18:00

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Šeštadienis Sausio 09, 2021
Renginio pradžia: 01/09/2021 12:00
Pabaiga: 01/09/2021 12:10

2021 m. sausio 9 d. (šeštadienį) 12 val.
minint Martyno Liudviko Rėzos 245-ąsias gimimo metines bus virtualiai įteikta XII-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei.
Renginį kviečiame žiūrėti - https://youtu.be/6oxup5SaAUU

Š.m. sausio 9 dieną bus įteikta dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, praėjusiųjų metų gale paskirta archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą. Nuo 2008 m. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija įteikiama kasmet per M. L. Rėzos gimtadienį (Rėza gimė Karvaičių kaime 1776 m. sausio 9 d.)
Dėl viruso pandemijos minėtosios premijos teikimo ceremonija iš Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčios nusikels į virtualią erdvę. Padėkos žodį iš savo namų Vilniuje tars premijos laureatė habil. dr. R. Rimantienė, 2020 metais sulaukusi 100 metų jubiliejaus. Iškilią mokslininkę sveikins Neringos meras Darius Jasaitis, kalbės Rimantienės mokinys prof. dr. Adomas Butrimas, neringiškiai – istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

Trečiadienis Sausio 13, 2021
Renginio pradžia: 01/13/2021 08:00
Pabaiga: 01/13/2021 08:00

2021 metais minėsime sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos 30-metį
13 d. (trečiadienį)
8.00 val. kviečiame visus prisijungti prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Dešimčiai minučių užgesinkime šviesą ir languose uždekime atminties žvakutes, kurios primins Laisvės gynėjų ryžtą ir neapsakomą troškimą laisvės, taikos, šviesos ateinančioms Lietuvos kartoms.
Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia dalintis prisiminimais ir nuotraukomis apie sausio 13-osios išgyvenimus ir patirtis Liudviko Rėzos kultūros centro „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/lrezskc.lt arba siųsti el. paštu kultura@lrezoskc.lt.

Antardienis Vasario 09, 2021
Renginio pradžia: 02/09/2021 17:00

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Trečiadienis Vasario 10, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Ketvirtadienis Vasario 11, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Renginio pradžia: 02/11/2021 17:00
Pabaiga: 02/11/2021 17:30

Kviečiame į tiesioginę transliaciją – pristatysime leidinį „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“. Renginyje dalyvauja leidinio sudarytojai Dainius Junevičius ir doc dr. Nijolė Strakauskaitė, Liudviko Rėzos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir šio centro kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Balna. Moderuoja Loreta Liutkutė.
Tiesioginės transliacijos
nuoroda: https://youtu.be/hDhHezSolYo

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.
Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

Penktadienis Vasario 12, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Šeštadienis Vasario 13, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Sekmadienis Vasario 14, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Pirmadienis Vasario 15, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Renginio pradžia: 02/15/2021 17:00
Pabaiga: 02/15/2021 18:00

Vasario 15 d. (pirmadienį) 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolinį knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymą per Zoom platformą. Šviesaus atminimo klaipėdiečio, senųjų periodikos leidinių kolekcininko Šarūno Toliušio knygą pristatys ir paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė dr. Silva Pocytė.
Renginys nemokamas.
Susitikimo prisijungimo nuoroda:
https://us05web.zoom.us/j/86940218707?pwd=WTUvVVVlNWlZZjRWSzZLM3FLbEFPdz09

Meeting ID: 869 4021 8707
Passcode: 2Khyhj

2018 m. išleistas leidinys jau per pristatymą buvo graibstyte išgraibstytas.
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pagrindas - paties Š. Toliušio ir jo tėvo visą gyvenimą kaupta senosios periodikos kolekcija (100 leidinių), kurią autorius papildė Lietuvos ir Vokietijos bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose ir interneto portaluose sukaupta informacija. Į žinyną pateko ir tokie laikraščiai, kurių, deja, nė viena biblioteka Lietuvoje neturi, o vieni iš įdomiausių 1811-1812 m. vokiški leidiniai, kuriuose yra skiltys, skirtos Lietuvai ir lietuviams. Juodkrantiškių smalsumą sužadinti turėtų 1933 m. Juodkrantėje leistas skautų „Sporūtos“ stovyklos Neringoje mokytojų laikraštėlis „Palapinių žinios“.

Didesni ar mažesni laikraščiai ir žurnalai buvo leidžiami Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Tilžėje, Gumbinėje, Isrutyje, Šilutėje, Bitėnuose, ir net tokiose mažose gyvenvietėse kaip Rusnė, Juknaičiai, Priekulė, Juodkrantė. Knygoje sudėti Prūsų (Mažojoje) Lietuvoje ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai leisti lietuvių, vokiečių ir žydų kalbomis.

Pasak humanitarinių mokslų daktarės istorikės Silvos Pocytės, tai labai išsamus ir tikslus šaltinis visiems, kurie domisi senąja Mažosios Lietuvos periodika ir raštija, puikiai atskleidžiantis šio krašto specifiką.

Antardienis Vasario 16, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Renginio pradžia: 02/16/2021 00:00
Pabaiga: 02/16/2021 23:00

Švęskime laisvę.
Vasario 16-ta - iškiliausia data mūsų šalies kelyje.
Linkime, kad Valstybės atkūrimo diena įkvėptų visus prasmingiems darbams. Branginkime laisvę ir vieni kitus!
Mūsų laisvei jau 103 metai!

Trečiadienis Vasario 17, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Ketvirtadienis Vasario 18, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Penktadienis Vasario 19, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Šeštadienis Vasario 20, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Sekmadienis Vasario 21, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Pirmadienis Vasario 22, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Antardienis Vasario 23, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Trečiadienis Vasario 24, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Ketvirtadienis Vasario 25, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Penktadienis Vasario 26, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Šeštadienis Vasario 27, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Sekmadienis Vasario 28, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Pirmadienis Kovo 01, 2021

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Antardienis Kovo 02, 2021
Renginio pradžia: 02/09/2021 17:00
Pabaiga: 03/02/2021 19:12

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Ketvirtadienis Kovo 11, 2021
Renginio pradžia: 03/11/2021 08:00
Pabaiga: 03/11/2021 21:00

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją kviečiame juodkrantiškius ir miesto svečius prisijungti prie akcijos „Laisvės paukščių takas“.
Kovo 11 d. Kuršių marių pakrantėje papuošime medinę skulptūrą pačių gamintais paukšteliais.

Paukštis – tai mūsų tautos dvasios simbolis, tarpininkas tarp žemės ir dangaus, gimtojo lizdo šeimininkas.
Liudviko Rėzos kultūros centre dalinsime priemones ir pavyzdžius paukštelių gamybai. Kiekvienas savarankiškai namuose iki kovo 11 d. galėsite pasidaryti geltonos, žalios ir raudonos spalvos paukštelius. O kovo 11 dieną Kuršių marių pakrantėje savo paukštelius patupdykite į medinę laisvės paukščių tako skulptūrą.
Priemonių rinkinyje rasite spalvoto popieriaus su paukštelio trafaretais, medinių iešmelių ir lipnios gumos pritvirtinimui. Jums prireiks tik žirklių paukštelio detalėms iškirpti.
Visi norintys prisidėti prie akcijos ir gauti priemonių paukštelių gamybai rašykite el. paštu: kultura@lrezoskc.lt arba skambinkite tel. 8 469 53448.
Junkimės prie akcijos ir šventiškai paminėkime kovo 11-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Renginio pradžia: 03/11/2021 08:00
Pabaiga: 03/11/2021 20:00

Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia švęsti žingsniuojant laisvai pasirinktą 11 km trasą savo gyvenamojoje vietovėje.
Gerėdamiesi tėviškės vaizdais sveikai, saugiai ir nuotaikingai švęskime Lietuvą !
Laikydamiesi saugumo apribojimų žygiuokime su šypsena ir nepamirškime pamojuoti kelyje sutiktiems tautiečiams.
Žygio maršruto nuotrauką siųskite el. p. kultura@lrezoskc.lt
Burtų keliu trims išrinktiesiems bus įteikti prizai su “Neringa - Lietuvos kultūros sostinė“ simbolika

Trečiadienis Kovo 24, 2021
Renginio pradžia: 03/24/2021 12:00

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Ketvirtadienis Kovo 25, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Penktadienis Kovo 26, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Šeštadienis Kovo 27, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Sekmadienis Kovo 28, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Pirmadienis Kovo 29, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Antardienis Kovo 30, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Trečiadienis Kovo 31, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Ketvirtadienis Balandžio 01, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Penktadienis Balandžio 02, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Šeštadienis Balandžio 03, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Sekmadienis Balandžio 04, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Pirmadienis Balandžio 05, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Antardienis Balandžio 06, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Trečiadienis Balandžio 07, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Ketvirtadienis Balandžio 08, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Penktadienis Balandžio 09, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Šeštadienis Balandžio 10, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Sekmadienis Balandžio 11, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Pirmadienis Balandžio 12, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Renginio pradžia: 04/12/2021 16:27

Balandžio 17 d. gegužės 14 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama Jūratės Buožienės autorinės tekstilės darbų paroda „Vandens formos“.

Vanduo –
dovanojantis gyvybę,
suteikiantis atgaivą,
malšinantis troškulį,
žadinantis žolę,
pripildantis upes ir ežerus - jis lydi mus per visą gyvenimą, neleisdamas pamiršti, koks yra svarbus ir būtinas.
Stiklinė vandens,
gaivinantis vasaros lietus,
audringos jūros bangos ar
raminantis snaigių šokis – tai vis tas pats vanduo, skirtingomis formomis primenantis apie nepaliaujamą savo buvimą šalia mūsų.

Paveikslų ciklą „Vandens formos“ kūriau vasarodama Mažojoje Lietuvoje, Šnaukštų kaime, senų klevų šešėlyje, apsupta žydinčių liepų kvapo ir volungių giesmių.
Kūrimo technika reikalauja daug kantrybės – siuvinėjant ir rišant kontūrus,
atidumo – dažant surištą audinį,
kruopštumo – išnarpliojant siūlus po dažymo,
ir, žinoma,
daug vandens.

Jūratė Buožienė
Daugiau informacijos:
https://margajura.lt/lt/about/#marginimas
https://youtu.be/JY07vjQR2Os

Antardienis Balandžio 13, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Trečiadienis Balandžio 14, 2021

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Ketvirtadienis Balandžio 15, 2021
Renginio pradžia: 03/24/2021 12:00
Pabaiga: 04/15/2021 18:00

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Penktadienis Balandžio 23, 2021
Renginio pradžia: 04/23/2021 18:00
Pabaiga: 04/23/2021 18:30

Balandžio 23 d., penktadienį, 18 val. kviečiame į filmuotą paskaitą „Pasivaikščiojimas Juodkrantės kurorto takais su istorike doc. dr. Nijole Strakauskaite“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Vaizdo pasakojimą transliuosime ir tiesiogiai Liudviko Rėzos kultūros centro ir Kultūros salos Facebook paskyrose.

XIX a. viduryje pradėjęs formuotis pirmasis Kuršių nerijoje Schwarzort/Juodkrantės kurortas jau po kelių dešimtmečių tapo žinomu toli už regiono ribų. Reikšmingi faktoriai nulėmę kurorto vystymąsi buvo reguliarus susisiekimas garlaiviais Kuršių mariomis su didžiaisiais miestais (Karaliaučius, Tilžė, Klaipėda) ir gintaro kasimo firmos Stantien&Becker veikla Juodkrantėje (1861 – 1890).
Kurortinio gyvenimo atmosferai susikurti didelės įtakos turėjo tai, jog 1865 m. senąją pašto stotį – smuklę nupirko viešbučių verslą Tilžėje vystęs Eduardas Stellmacheris. Jis subūrė iš nuolatinių vasarotojų rato vietovės simpatikus, kurie 1881 m. įkūrė Kurorto komitetą. Tai buvo Klaipėdos ir Tilžės miestų verslo žmonės, kurie savo idėjomis ir lėšomis prisidėjo prie kurorto infrastruktūros sukūrimo: trys dideli viešbučiai, keliolika stilingų vilų, pasivaikščiojimo takai – promenados miške, prieplauka, teniso ir kroketo aikštės, Strandhale – pajūrio restoranas, Luisenbad – gydyklų ir maudyklų kompleksas ir kt.

Šeštadienis Balandžio 24, 2021
Renginio pradžia: 04/24/2021 11:00
Pabaiga: 04/24/2021 13:30

2021 m. balandžio 24 d. (šeštadienį) 11 val. kviečiame į pažintinį žygį "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Nemokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija tel. +370 469 53448, mob. + 370 682 17432, el. paštas kultura@lrezoskc.lt . Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ekskursija trunka apie 2,5 val., įveiksime 5 km miško promenadų takų, kalnų takelių ir susipažinsime su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiosime senąja Bloksbergo promenada, kuri atveria žavingą ir unikalų karališkos sengirės kraštovaizdį. Kopų kelias nuves link buvusios Bloksbergo apžvalgos aikštelės. Toliau promenada leisimės žemyn, kuri atskleis įspūdingus gamtos vaizdus ir neįtikėtiną miškininkų darbo rezultatą. Miško takas nuves prie paslaptingos Griekų daubos, kuri užburs parabolinių kopų, neliečiamų miškų didybe ir vietinių gyvūnų buveinėmis. Baigsime kelionę Gintaro įlankoje.

Daugiau informacijos - http://lrezoskc.lt/node/13087

Balandžio 24 d. (šeštadienį) 15 val. ir balandžio 25 d. (sekmadienį) 11 val. pažintinis žygis "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Mokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Kaina asmeniui 12 EUR (registruotis el. paštu: vita.seputyte@gmail.com arba telefonu +37069849835). Susitinkame prie Juodkrantės turizmo informacijos centro (L. Rėzos g. 8B).
Daugiau informacijos - https://www.facebook.com/events/238743737936714/
Maksimaliai žygyje dalyvauti gali 10 žmonių.
Kviečiame prisijungti!

Antardienis Balandžio 27, 2021
Renginio pradžia: 04/27/2021 17:00
Pabaiga: 04/27/2021 17:30

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į virtualią diskusiją apie Juodkrantės ateitį „Kur dėsime kablelį: pokyčių kūrimas negalimas laukimas“
Šių metų balandžio 27-ą, antradienį, 17.00 val. aptarsime Juodkrantės kurorto ateities klausimus.

Juodkrantės metamorfozė iš žvejų kaimelio į prestižinį kurortą pakeitė ne tik čia gyvenusių žmonių gyvenimo būdą, tačiau suformavo naują miestelio įvaizdį, su savomis tradicijomis, išskirtiniu ir poilsiautojams patraukliu gyvenimo būdu, infrastruktūriniais bei architektūriniais objektais. Juodkrantė – ne tik pirmasis kurortas Kuršių nerijoje, bet ir vienas garsiausių kurortų rytinėje Baltijos pakrantėje iki pat I-ojo Pasaulinio karo ji garsėjo savo atmosfera, viliojusia atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo rutinos, patirti ką nors unikalaus. XIX a. vid. – XX a. vid. kurorte buvo susiklosčiusi tam tikra rutina –jūra, geras maistas, pasivaikščiojimai gamtoje, tačiau diena būdavo
užbaigiama muzikiniu ar literatūriniu vakaru. Taip pat buvo plačiai propaguojama ilgalaikio poilsio pajūryje ir maudynių jūroje nauda stiprinant žmogaus organizmą, nuolat pabrėžiant ir miško oro teigiamą įtaką.
Kaip pasikeitė Juodkrantė per pastarąjį šimtmetį? Kokias praeities pamokas atsinešame? Kokia kurorto ateitis?

Diskusijoje dalyvaus socialinių mokslų daktaras, Lietuvos komunikacijos ir vadybos teoretikas profesorius Arūnas Augustinaitis.

Diskusiją moderuos prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.
https://www.kulturossala.lt/lt/naujienos/diskusija-apie-juodkrantes-atei...

Diskusijoje kviečiame dalyvauti ZOOM platformoje.
Topic: Diskusiją apie Juodkrantės ateitį „Kur dėsime kablelį: pokyčių kūrimas negalimas laukimas“
Time: Apr 27, 2021 05:00 PM Helsinki

Join Zoom Meeting
https://us05web.zoom.us/j/82630952475?pwd=QW5mL0R6VHZ4eENEM2JueWZnT2RpZz09

Meeting ID: 826 3095 2475
Passcode: Ai89sL

Šeštadienis Gegužės 01, 2021
Renginio pradžia: 05/01/2021 11:00
Pabaiga: 05/01/2021 14:00

2021 m. gegužės 1 d. (šeštadienį) 11 val. kviečiame į pažintinį žygį "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Mokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Kaina asmeniui 12 EUR (registruotis el. paštu: vita.seputyte@gmail.com arba telefonu +37069849835). Susitinkame prie Juodkrantės turizmo informacijos centro (L. Rėzos g. 8B).
Daugiau informacijos -
Maksimaliai žygyje dalyvauti gali 10 žmonių.
Kviečiame prisijungti!
Daugiau informacijos -
Ekskursija trunka apie 3 val., įveiksime 6 km miško promenadų takų, kalnų takelių ir susipažinsime su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiosime senąja Bloksbergo promenada, kuri atveria žavingą ir unikalų karališkos sengirės kraštovaizdį. Kopų kelias nuves link buvusios Bloksbergo apžvalgos aikštelės. Toliau promenada leisimės žemyn, kuri atskleis įspūdingus gamtos vaizdus ir neįtikėtiną miškininkų darbo rezultatą. Miško takas nuves prie paslaptingos Griekų daubos, kuri užburs parabolinių kopų, neliečiamų miškų didybe ir vietinių gyvūnų buveinėmis. Baigsime kelionę Gintaro įlankoje.

Penktadienis Gegužės 07, 2021
Renginio pradžia: 05/07/2021 18:00
Pabaiga: 05/07/2021 19:00

Gegužės 7 d. (penktadienį) 18 val. kviečiame į susitikimą su tekstilės darbų parodos „Vandens formos“ autore menininke Jūrate Buožiene Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Paveikslų ciklą „Vandens formos“ autorė kūrė vasarodama savo gimtinėje Mažojoje Lietuvoje, Šnaukštų kaime, senų klevų šešėlyje, apsupta žydinčių liepų kvapo ir volungių giesmių.
Įkvėpimo kūrybai ji semiasi iš Prūsų (Mažosios) Lietuvos istorijos, unikalaus etninio paveldo, išskirtinio kraštovaizdžio-gamtos. Ypatinga tekstilės marginimo ir rišimo technika sukurti paveikslai bei suknelės atspindi harmoningą autorės santykį su gamta.
Susitikimo metu galėsite pasigrožėti paveikslais - suknelėmis, o jei kuri patiks – įsigyti ir pratęsti ekspoziciją už galerijos ribų.
Taip pat jūsų laukia dar vienas vandens pojūtis – dulksna (hidrolatai) iš įvairiausių Šnaukštų kaime augančių kvapnių augalų.

Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme

Sekmadienis Gegužės 09, 2021
Renginio pradžia: 05/09/2021 11:30
Pabaiga: 05/09/2021 14:30

2021 m. gegužės 9 d. (sekmadienį) 11,30 val. kviečiame į pažintinį žygį "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Mokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Kaina asmeniui 12 EUR (registruotis el. paštu: vita.seputyte@gmail.com arba telefonu +37069849835). Susitinkame prie Juodkrantės turizmo informacijos centro (L. Rėzos g. 8B).

Kviečiame prisijungti!
Daugiau informacijos -
Ekskursija trunka apie 3 val., įveiksime 6 km miško promenadų takų, kalnų takelių ir susipažinsime su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiosime senąja Bloksbergo promenada, kuri atveria žavingą ir unikalų karališkos sengirės kraštovaizdį. Kopų kelias nuves link buvusios Bloksbergo apžvalgos aikštelės. Toliau promenada leisimės žemyn, kuri atskleis įspūdingus gamtos vaizdus ir neįtikėtiną miškininkų darbo rezultatą. Miško takas nuves prie paslaptingos Griekų daubos, kuri užburs parabolinių kopų, neliečiamų miškų didybe ir vietinių gyvūnų buveinėmis. Baigsime kelionę Gintaro įlankoje.

Šeštadienis Gegužės 15, 2021
Renginio pradžia: 05/15/2021 12:00

Gegužės 15 d., šeštadienis, 12 val. ir gegužės 16 d. 10 val. kviečiame į „Miško maudynės“, kurias ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus.
Susitinkame prie Liudviko Rėzos kultūros centro, adresu: L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė. Trukmė : 2,5 - 3 val. Dalyvių skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija: el.p.milosmiskomaudynes@gmail.com, tel. +37065203422.
Seansas mokamas. Kaina 25 eurai.
Miško maudynės – moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną per penkis pojūčius ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi.
Tai sensorinė praktika, kuri gali būti atliekama savarankiškai arba su miško maudynių gidu. Maudomės ne vandens telkinyje, bet per pojūčius panyrame į miško atmosferą. Gido užduotis – įkvėpti žmogų užmegzti ryšį su mišku, gamta, naudojant tam tikrus pratimus-kvietimus. Tai padeda atsijungti nuo minčių srauto, suaktyvinti kūno pojūčius ir giliai atsipalaiduoti, sumažinti stresą, pajusti malonumą ir džiaugsmą. Miško maudynių seanso metu suaktyvinamas organizmo gebėjimas atsigauti, sveikti. Tai mokslu pagrįsta prevencinė sveikatinimo priemonė.
Miško maudynių seansą ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus, oficiali Miško terapijos instituto atstovė Lietuvoje, mokymų vadovė ir mentorė, Anykščių miško festivalio Miško terapijos dienos koordinatorė, vertėja, kartu su kolege Rasa Monkevičiene išvertusi vieno iš miško terapijos pradininkų, japonų mokslininko Qing Li knygą „Shinrin-yoku: the Art and Science of Forest Bathing“ į lietuvių kalbą" ("Miško maudynės", leidykla "Dvi Tylos").

Renginio pradžia: 05/15/2021 19:00

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Sekmadienis Gegužės 16, 2021
Renginio pradžia: 05/15/2021 12:00
Pabaiga: 05/16/2021 13:00

Gegužės 15 d., šeštadienis, 12 val. ir gegužės 16 d. 10 val. kviečiame į „Miško maudynės“, kurias ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus.
Susitinkame prie Liudviko Rėzos kultūros centro, adresu: L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė. Trukmė : 2,5 - 3 val. Dalyvių skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija: el.p.milosmiskomaudynes@gmail.com, tel. +37065203422.
Seansas mokamas. Kaina 25 eurai.
Miško maudynės – moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną per penkis pojūčius ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi.
Tai sensorinė praktika, kuri gali būti atliekama savarankiškai arba su miško maudynių gidu. Maudomės ne vandens telkinyje, bet per pojūčius panyrame į miško atmosferą. Gido užduotis – įkvėpti žmogų užmegzti ryšį su mišku, gamta, naudojant tam tikrus pratimus-kvietimus. Tai padeda atsijungti nuo minčių srauto, suaktyvinti kūno pojūčius ir giliai atsipalaiduoti, sumažinti stresą, pajusti malonumą ir džiaugsmą. Miško maudynių seanso metu suaktyvinamas organizmo gebėjimas atsigauti, sveikti. Tai mokslu pagrįsta prevencinė sveikatinimo priemonė.
Miško maudynių seansą ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus, oficiali Miško terapijos instituto atstovė Lietuvoje, mokymų vadovė ir mentorė, Anykščių miško festivalio Miško terapijos dienos koordinatorė, vertėja, kartu su kolege Rasa Monkevičiene išvertusi vieno iš miško terapijos pradininkų, japonų mokslininko Qing Li knygą „Shinrin-yoku: the Art and Science of Forest Bathing“ į lietuvių kalbą" ("Miško maudynės", leidykla "Dvi Tylos").

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Pirmadienis Gegužės 17, 2021

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Antardienis Gegužės 18, 2021

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Trečiadienis Gegužės 19, 2021

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Surinktas turinys