2017 m. parodos

2018-10-05 Tekstilės darbų paroda "Stebuklo beieškant"

10/05/2018 18:00
11/08/2018 12:00
2018-10-05 I. Piliutytės.jpg

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

2018-10-05 Fotografijų paroda „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“

10/05/2018 18:00
11/08/2018 12:48
paroda Juodkrante Kalvaičio.jpg

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.

2018-08-27 Fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“

08/27/2018 12:00
09/21/2018 12:00
Fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“d subheading (1).jpg

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

2018-08-16 Paroda „Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“

08/16/2018 14:00
08/26/2018 18:00
Tautinis kostiumas paroda .jpg

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

2018-08-14 Paroda "Iš praeities"

08/14/2018 18:00
09/13/2018 12:50
farmto table.jpg

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

2018-08-05 PARODA "Šviesa"

08/05/2018 18:00
08/15/2018 12:00
afi.sviesa.jpg

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

2018-07-05 Juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų paroda

07/05/2018 18:00
08/12/2018 12:00
Danilev paroda.jpg

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

2018-06-14 Paroda „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“

06/14/2018 18:00
07/04/2018 18:00
A. Kulviečio.jpg

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

2018-06-07 Fotografijų paroda „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“

06/07/2018 18:00
07/04/2018 18:00
Vydūno paroda.jpg

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

2018-05-08 Tapybos darbų paroda „Gamta ir žmogus“

05/08/2018 17:00
06/07/2018 00:00
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).jpg

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Surinktas turinys