2017 m. parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/taxonomy/taxonomy.pages.inc on line 33.

2020-08-11 Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“

08/11/2020 17:00
09/05/2020 18:00
Delmonai_A1_Reza_2_15.jpg

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“
Rugpjūčio 11 d. (antradienį) 17 val. Tautodailės metų proga dr. Elena Matulionienė ir Ieva Matulionytė (Klaipėdos etnokultūros centras) pristatys autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodą – „Mažosios Lietuvos delmonai“ ir skaitys paskaitą apie delmonų atsiradimą, juose užkoduotus simbolius, atspindinčius tradiciją ir kūrėjos pasaulėjautą. Nukelianti lankytoją į XIX a. vid. – XX a. pr. kolekcija sudaryta iš dvidešimties siuvinėtų tekstilinių delmonų. Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

Paskaita organizuojama įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurią remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Delmonas – tai ryški Mažosios Lietuvos moteriško tautinio kostiumo detalė, spalvotais siūlais ar karoliukais dekoruotas tekstilinis krepšelis, ryšimas ties juosmeniu. 2019 m. kraštą reprezentuojantis rankdarbis įrašytas į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

2020-07-15 Paroda „Aukso kirvukas”

07/15/2020 10:00
08/15/2020 18:00
Dailininkes_Marijos_Smirnovaites_paroda_Aukso_kirvukas_1_35.jpg

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

2020-07-02 Paroda "Mūsų namai"

07/02/2020 18:00
08/09/2020 18:00
PLAKATAS_Krajinsku_jpg_1_20.jpg

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

2020-06-09 VILKO VAIKAI: DUONOS KELIU IŠ RYTŲ PRŪSIJOS Į LIETUVĄ 1945–1948

06/09/2020 17:00
07/07/2020 15:20
vilko_vaikai_jpg_1_25 mažas.jpg

Birželio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

2020-05-05 Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

05/05/2020 10:00
06/05/2020 18:00
Fotografiju_paroda_Uzdaros_teritorijos__langas_1_30.jpg

Fotografijų paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Nuo gegužės 5 dienos iki birželio 5 d. kviečiame aplankyti kūrybiškumo sesijos ir fotografijų plenero parodą „Uždaros teritorijos: Φ langas“

Tai 2019 m. pavasarį (gegužės 13-19 d.) Kuršių nerijoje vykusio kūrybinio vystymo sesijos - fotografų plenero „Uždaros teritorijos“ ir jo paroda. Galima sakyti, jog fotografavimas yra mūsų langas į pasaulį. Tokia buvo plenero dalyvių mįslė arba užduotis – langas.

Nerijos laboratorija

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ eksponuojama
Liudviko Rėzos kultūros centre

2020 m. gegužės 5 - birželio 5 dienomis
Parodų salių ir istorinės ekspozicijos darbo laikas:
II–VI 10.00-18.00

L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

-----------

Fotografai ir plenero dalyviai: Laima Beržinytė-Gulbinienė, Lina Juškauskaitė, Evgenia Levin, Simonas Baronas, Ramūnas Danisevičius, Jonas Staselis, Rimantas Steponavičius ir Domantas Umbrasas.

Renginio anonse panaudota Simono Barono fotografija sukurta plenero metu.

Tema „Langas“ dedikuota fotografui Michailui Raškovskiui (1959–2009). Michailas kūrė ir užsienyje, ir Vilniuje bei Kuršių nerijoje.

-----------

„Uždaros teritorijos: Φ langas“

0 Uždaros teritorijos. Kuršių nerija. Pavasarinė kūrybinio vystymo sesija jauniesiems fotografams.

1 Sąvoka „langas“ semantinėje dimensijoje kontrastuoja nuo šviesos, besiskverbiančios kaip tiesa ir nušviečiančios sielą; nuo sąsajos su pasauliu, ribos, atskiriančios sakralią ir pavojingą svetimą erdvę; nuo žmogaus sąmonės ir pasaulio suvokimo, atvirumo išoriniams poveikiams simbolio; nuo meninės vilties, pokyčių ir žengimo į nežinomą metaforos iki socialinės Overtono lango teorijos, įrankio, kaip suvokiama viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, tampa priimtos ilguoju laikotarpiu.

2020-04-28 VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA

04/28/2020 19:11
05/31/2020 19:11
II_D._PARODA_3_35 mažas.jpg

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

2020-02-13 Angelės ir Vytauto Raukčių kūrybos paroda "Šaktarpis"

02/13/2020 17:30
03/16/2020 10:38
A._V._Raukciu_paroda_111_40.jpg

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

2020-01-14 Paroda “Angelų šviesoj”

01/14/2020 12:00
02/04/2020 18:00
Angelu_sviesoj_1_50.png

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

2020-01-14 Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“

01/14/2020 12:28
02/13/2020 12:28
Paroda_-Prisiminimu_sviesa_mažas.jpg

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

2019-09-18 Fotomenininko Antano Sutkaus paroda

09/18/2019 18:00
11/14/2019 18:00
Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965 (2).jpg

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Surinktas turinys