2017 m. renginiai

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/taxonomy/taxonomy.pages.inc on line 33.

2020-05-04 Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

05/04/2020 17:30
05/04/2020 19:10
2020-05-04_Kursininku_kalbos_kursai_1_35.jpg

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Gegužės 4 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

2020-04-23 VIRTUALI Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko PARODA / I DALIS / TAPYBA

04/23/2020 11:11
05/23/2020 11:11
PLAKATAS 100.jpg

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

2020-04-27 Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

04/27/2020 17:30
04/27/2020 18:50
Kursininku_kalbos_kursai_27_04.jpg

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Balandžio 27 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

2020-04-20 Kuršininkų kalbos kursai nuotoliniu būdu

04/20/2020 17:30
04/20/2020 19:00
2020-04-20_Kursininku_kalbos_kursai_2_40.jpg

Kuršininkų kalbos kursai nuotoliniu būdu

Balandžio 20 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Balandžio mėn. renginiai atšaukti!

03/02/2020 14:48
04/14/2020 14:48
atsaukti_renginiai_40 m..jpg

2020-02-27 Paroda "Kaukės ir kaukai"

02/27/2020 17:15
03/20/2020 11:26
Paroda_Kaukes_ir_kaukai_1_40 m.jpg

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

2020-02-28 Nacionalinis diktantas

02/28/2020 11:00
02/28/2020 12:00
2020-02-28_Nacionalinis_diktantas_4_50.jpg

2020 m. vasario 28 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus į Liudviko Rėzos kultūros centrą (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kartu rašyti Nacionalinį diktantą.

2020-02-25 Užgavėnių šiupinio šventė

02/25/2020 17:30
02/25/2020 18:30
UZGAVENIU_SIUPINYS_m.jpg

Vasario 25 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame visus į Užgavėnių šiupinio šventę Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal senąjį lietuvininkų receptą, žaisime ir visais įmanomai būdais žiemą į kiemą viliosime, o pasidžiaugę iš kiemo išvarysime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...

2020-03-10 Koncertas "Senos estradinės dainos", skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui

03/10/2020 17:00
03/10/2020 18:30
Senos_estradines_dainos_m.jpg

RENGINYS ATŠAUKTAS !

Liudviko Rėzos kultūros centras, atsižvelgdamas į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas, atšaukia visus kovo mėn. suplanuotus renginius Liudviko Rėzos kultūros centro patalpose.
Renginiai bus perkeliami į kitas datas.

SENOS ESTRADINĖS DAINOS
Kovo 10 d. (antradienį) 17 val. koncertas "Senos estradinės dainos", skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Koncerte naujai suskambės gerai žinomos Lietuvos estrados tėvu tituluojamo Benjamino Gorbulskio (1925-1986) estradinės dainos, kurias atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės Emilė Ribokaitė (vokalas) ir Eglė Rudokaitė (fortepijonas). Maloniai kviečiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti su senąja estrada!

Benjamino Gorbulskio estrados dainos apie gamtą, meilę bei Tėvynę Lietuvą.

Daina ,,Mėlynos gatvelės” : https://youtu.be/C3aRILjJf0w

EMILĖ RIBOKAITĖ

Dainuoti pradėjo vaikų muzikos studijoje ,,Džimba”. Vaikystėje įrašė keletą vaikiškų solo dainelių albumų. Baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę; dainavimo mokėsi Lietuvos operos ir baleto teatro solistės Laimos Jonutytės klasėje.
Nuo 2016 m. mokosi klasikinio dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Reginos Maciūtės ir Saulės Šerytės klasėse.
Tobulinosi Giedrės Kaukaitės, Jan van Elsacker (Belgija), Margit Legler (Austrija), Soile Isokoski (Suomija), Dominique Vellard (Prancūzija, Šveicarija), Josef Wallnig (Austrija) meistriškumo kursuose.
Kaip dainininkė ir dainų kūrėja dalyvavo muzikiniuose Erasmus+ projektuose Vokietijoje, Italijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Su Nacionalinės M.K.Čiurlionio mokyklos choru bei kameriniu choru ,,Aidija” (vad. R.Gražinis) gastroliavo Vengrijoje, Švedijoje, Latvijoje, Gruzijoje, Rusijoje.
2016 metų ,,Dainų šventėje” atliko solo partiją Vytauto Kernagio dainoje ,,Baltas paukštis”.

2020-02-22 Doc. dr. N. Strakauskaitės Monografijos "Juodkrantės kurorto "aukso amžius"...pristatymas Vilniaus knygų mugėje

02/22/2020 12:00
02/22/2020 18:00
Knygų mugė Vilnius.jpg

Vasario 22 d. (šeštadienį) 12 val. pristatoma doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija vokiečių kalba „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ ("OSTSEEBAD SCHWARZORT/Juodkrantė Entstehung – Blütezeit – Katastrophe: das „Goldene Zeitalter“ von der Mitte des 19. Jahrhunderts bis 1945") Vilniau knygų mugėje (Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, UAB Laisvės pr. 5). Renginys vyks 5.5 konferencijų salėje. Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir prof. dr. Ruth Leiserowitz. Moderatorė - dr. Lina Motuzienė.
Knygų mugėje mus rasite Akademinės ir specializuotos literatūros, užsienio dalyvių salėje Neringos savivaldybės stende 3.50, kuriame 14.00 val. dr. N. Strakauskaitė dalins autografus.

Iki malonių pasimatymų Vilniaus knygų mugėje!

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,

Surinktas turinys