2017 m. renginiai

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/taxonomy/taxonomy.pages.inc on line 33.

2020-02-22 Doc. dr. N. Strakauskaitės Monografijos "Juodkrantės kurorto "aukso amžius"...pristatymas Vilniaus knygų mugėje

02/22/2020 12:00
02/22/2020 18:00
Knygų mugė Vilnius.jpg

Vasario 22 d. (šeštadienį) 12 val. pristatoma doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija vokiečių kalba „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ ("OSTSEEBAD SCHWARZORT/Juodkrantė Entstehung – Blütezeit – Katastrophe: das „Goldene Zeitalter“ von der Mitte des 19. Jahrhunderts bis 1945") Vilniau knygų mugėje (Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, UAB Laisvės pr. 5). Renginys vyks 5.5 konferencijų salėje. Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir prof. dr. Ruth Leiserowitz. Moderatorė - dr. Lina Motuzienė.
Knygų mugėje mus rasite Akademinės ir specializuotos literatūros, užsienio dalyvių salėje Neringos savivaldybės stende 3.50, kuriame 14.00 val. dr. N. Strakauskaitė dalins autografus.

Iki malonių pasimatymų Vilniaus knygų mugėje!

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,

2020-03-20 Henriko Senkevičiaus novelės „Jūros švyturio sargas“ pristatymas

03/20/2020 17:30
03/20/2020 19:00
Svyturio_sargas_2_m.jpg

Renginys atšauktas

Kovo 20 d. (penktadienį) 17.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus novelės „Jūros švyturio sargas“ pristatymas. Novelę pristatys Aidas Jurkštas – švyturių entuziastas, tyrinėtojas, knygų autorius. Renginio metu bus pristatytas ne tik leidinys ir jo atsiradimo istorija, apibūdintos tikrų Lietuvos švyturių aktualijos, bet ir surengta viktorina, apdovanoti laimėtojai.

Henriko Senkevičiaus novelė – Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo švyturių srityje rezultatas

„Esu Aidas Jurkštas, švyturių entuziastas, tyrinėtojas, knygų autorius. Rankose laikau tik ką išleistą Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus novelę „Jūros švyturio sargas“. Kūrinys buvo išleistas Lietuvoje 1908 metais, t. y. prieš 112 metų. Lenkijos „Švyturių“ organizacijos prie Gdansko jūrų muziejaus iniciatyva suradau šį leidinį, redagavau ir noriu pristatyti Lietuvos švyturių ir marinistinės literatūros mylėtojams.
Lietuvos švyturiai perduodami pajūrio savivaldybėms ir taps naujais jūrinės kultūros traukos centrais. Šis leidinys – Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo švyturių srityje rezultatas. Lenkijoje „Jūros švyturio sargas“ įtrauktas į vidurinės mokyklos programą ir pripažintas gražiausia novele. Kūrinys pagrįstas tikra istorija apie lietuvių-lenkų kilmės žmogų, dirbusį švyturio prižiūrėtoju Panamoje. Novelėje kalbama ir apie Lietuvą“.

Informuojame, kad renginyje gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2020-02-14 16 dienomis Švytinčių Sakmių Kalnas

02/14/2020 19:00
02/16/2020 21:00
Raganų kalnas.jpg

ŠVYTINČIŲ SAKMIŲ KALNAS
Raganų kalnas ir jo prieigos Juodkrantėje
Vasario 14-16 d. (penktadienis-sekmadienis)

Legendų ir neįtikėtų istorijų kupinas Raganų kalnas kviečia žvilgsnius ir mintis nukreipti čia – šventės metu sakmes pasakos velniai ir raganos, o didingą šio kurorto istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais ir atsiveriančiomis panoramomis.

EKSKURSIJŲ TVARKARAŠTIS
(ekskursijoms rinktis prie Raganų kalno vartų)

Vasario 14 d. (penktadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (šeštadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (sekmadienis)
19 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Ekskursijų kaina – 2 Eur
Norintys papildomų ekskursijų kitu metu gali registruotis mob. 8 698 23 476.

TRANSPORTAS
Vasario 14-15 d.
Keltų grafikas:
Iš Klaipėdos (Senoji perkėla):
18.00, 19.00, 20.00, 21.00
Iš Smiltynės:
20.15, 21.15 (Senoji perkėla), 22.20 (Naujoji perkėla)

Autobusų grafikas
Kryptis: Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė
Iš Smiltynės (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
18.10, 19.10, 20.10, 21.10* (*nebus grįžimo į Smiltynę galimybės, t. y. paskutinis autobusas iš Juodkrantės išvyks 21.55. Tačiau galima nakvynė Juodkrantėje)
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė) į Smiltynę:
19.40, 20.30 (į Senąją perkėlą), 21.55 (į Naująją perkėlą)

Kryptis: Nida-Juodkrantė-Nida
Iš Nidos: 17.00, 20.00
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė): 18.32, 21.32

2020-02-16 Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas

02/16/2020 13:00
02/16/2020 14:20
VASARIO_16_D._13.00_Lietuvos_valstybes_mažas.jpg

Vasario 16 d. (sekmadienį) kviečiame Juodkrantės bažnyčioje (L. Rėzos g. 56) visus kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. 13.00 val. Šv. Mišios už Lietuvą ir bendruomenę. Po mišių koncertuos Klaipėdos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vokalinis ansamblis „JūrAinė“, vadovė Virginija Manšienė.

Ansamblis „JūrAinė“ yra įkurtas 2008 metais. Iki 2012 metų ansambliui vadovavo Petras Januška. Ansamblis aktyviai dalyvauja respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose. 2012, 2014 ir 2016 metais senjorai dalyvavo respublikiniame chorų ir ansamblių festivalyje „Jei daina širdy, esame jauni“ Vilniaus Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitete. 2014 ir 2017 metais ansamblis sėkmingai pasirodė tarptautiniame senjorų folkloro festivalyje „Laukiam, sveteliai, mes jūsų“ Marijampolės TAU. 2014 metais ansamblis dalyvavo Tarptautinėje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ Klaipėdoje. 2015 metais ansamblis nuvyko į Valmierą (Latvija) ir dalyvavo tarptautiniame senjorų festivalyje. 2017 metais ansamblis dalyvavo respublikiniame istorinės dainos konkurse „Aušta aušrelė“ Joniškyje ir laimėjo Joniškio mero specialųjį prizą. „JūrAinė“ dažnai koncertuoja Klaipėdos miesto renginiuose, gieda bažnyčiose, dalyvauja įvairiuose projektuose. Ansamblyje dainuoja 18 moterų ir solistas baritonas Vytautas Kliukinskas. Ansamblio repertuarą sudaro lietuvių liaudies dainos, Mažosios Lietuvos folkloras bei originalūs Lietuvos ir kitų šalių kompozitorių kūriniai.

2020-02-12 Monospektaklis "Ką mena širdis"

02/12/2020 18:00
02/12/2020 19:00
Monospektaklis_jpg_4_14.jpg

Vasario 12 d. (trečiadienį) 18 val. Neringos meno mokyklos teatro studijos "Nendrelė" monospektaklis "Ką mena širdis" Bjorn Sortland ir Hilde Kremer pasakojimo motyvais Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Scenarijaus autorė ir režisierė - V. Mamontovienė. Scenografė - M. Urbonavičienė. Choreografė - J. Survilienė. Garso režisierė - G. Dikšienė. Muzikos takelis - Karolina Kapustaitė. Muzika - E. Goldenthal.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2020-02-17 Neringos ŽRVVG asociacijos „Vidmarės“ viešinimo renginys

02/17/2020 13:00
02/17/2020 17:00
2020-02-17_VIDMARIU_M.jpg

Š.m. vasario 17 d. nuo 13 val. iki 17 val., Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemonę Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas ir visiems potencialiems pareiškėjams teikiamos asmeninės konsultacijos.
Renginių metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus, o taip pat pristatysime VPS įgyvendinimo eigą ir rezultatus, ŽRVVG administracijos surinktus privalomus VPS įgyvendinimo stebėsenos duomenis ir rodiklius, ŽRVVG gyventojų aktyvinimo veiksmų planą bei išklausysime ŽRVVG teritorijos gyventojų nuomones, pastabas ir pasiūlymus.
Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Daugiau informacijos -
Viešųjų ryšių specialistas Arvydas Švagždys
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141, vidmares@gmail.com

2020-02-05, 6, 11, 12 d. Kūrybinės Užgavėnių kaukių dirbtuvės

02/05/2020 17:30
02/12/2020 19:00
Kurybines_Uzgaveniu_kaukiu_dirbtuves_mažas.jpg

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

2020-02-04 Kuršininkų kalbos paskaita

02/04/2020 17:30
02/04/2020 19:15
Kursininku_kalbos_paskaita_vasario_1_40.jpg

Kuršininkų kalbos kursai
Vasario 4 d. (antradienį) 17.30 val. kuršininkų kalbos paskaita Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Paskaitą pristatys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

2020-04-10 Menininkės Vilmos Baltuškienės paroda

04/10/2020 17:00
05/05/2020 16:20

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

2020-01-28 Kuršininkų kalbos kursai

01/28/2020 17:30
01/28/2020 19:30
Kursininku_kalbos_kursai_sausio_28_m.jpg

Kuršininkų kalbos kursai
Sausio 28 d. (antradienį) 17.30 val. kuršininkų kalbos kursai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine kuršių nerijos verte.

Surinktas turinys