Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

Nendrinių ugnies skulptūrų eksponavimas ir Rudens lygiadienio šventė

nendriu simpoziumo foto 6.jpg

Nendrinių ugnies skulptūrų eksponavimas ir Rudens lygiadienio šventė

Skulptūrų kūrybinė stovykla - gegužės 28 d. - birželio 7 d. ,
eksponavimas Gintaro įlankoje - birželio 8 d. - rugsėjo 22 d.,
deginimo akcija - visos skulptūros bus sudegintos Rudens lygiadienio šventės metu, kuri minima rugsėjo 22 dieną (Gintaro įlanka Juodkrantėje).

Dalyviai: 3 lietuviai skulptoriai, 1-2 latviai skulptoriai.

Simpoziumą organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Nendrinių ugnies skulptūrų liepsnos Gintaro įlanką nušviečia jau devyneri metai iš eilės. Tokios skulptūrų deginimo akcijos Kuršių nerijoje rengiamos per Jonines ir Rudens lygiadienį, taip atgaivindamos senąsias baltiškąsias tradicijas.

Ugnies stichijai senovės lietuviai buvo suteikę antgamtinę sakralinę prasmę. Per ją buvo susisiekiama su anapusiniu pasauliu – aukojamos aukos dievams, jos pagalba žmonės dvasiškai apsivalydavo. Amžinoji ugnis kūrenta aukuruose reiškė bendruomenės gyvybę. Prisimenant senąją kalendorinę šventę - Rudens lygiadienį – rengiama šiuolaikinė nendrinių skulptūrų deginimo akcija.
Skulptūrų deginimo akcija yra tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo ,,Nendrinės ugnies skulptūros” sudėtinė dalis. Skulptūros eksponuojamos Gintaro įlankoje (mariose) iki pat Rudens lygiadienio.

Tarptautinis festivalis „Tek saulužė ant maračių“ ir „Duokim garo“ finalinis koncertas Nidoje

Saul2012-1.jpg

Birželio 22 – 24 dienomis Neringoje jau keturioliktą kartą vyks tarptautinis festivalis „Tek saulužė ant maračių“, į Neringą sukviesiantis dalyvius iš Austrijos, Kroatijos, Baltarusijos ir įvairių Lietuvos regionų. Būtent Nidoje šventinį savaitgalį vyks ir LTV laidos „Duokim garo“ finalinis koncertas, kuriame kapelos varžysis dėl geriausios vardo.

Tris dienas truksiančio festivalio organizatoriai trumpiausią metų naktį ketinančius praleisti Neringoje kvies atsigręžti į greta gyvenančius mažuosius brolius – gyvūnus. Kaip pastebi festivalį organizuojančio Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ kolektyvas, dar šventasis Pranciškus vadino gyvūnus mažaisiais mūsų broliais ir su jais kalbėjosi, o gerokai prieš jį iš gyvūnų, juos stebint, mokėsi žmonijos protėviai medžioklių gentyse. Šventinį savaitgalį vyksiančių renginių dėka viešintys Neringoje turės galimybę dar kartą pažvelgti į gyvūnijos pasaulį taip, kaip jį suprasdavo mūsų protėviai.

Pirmoji festivalio diena (birželio 22 d.) bus skirta tiems, kas lauke, miške, ant žemės ir po žeme. Savaitgalį vyksiančių renginių virtinė prasidės vyriausiosios festivalio režisierės, etnologės Gražinos Kadžytės paskaita apie žmogaus ir gyvūnų bendrystės atspindžius tautosakoje, papročiuose ir gyvenime.

Kiek vėliau šeimos bus laukiamos prieplaukoje įsikūrusioje mobilioje dailės studijoje, kur kartu su dailininku Aidu Merkevičiumi turės galimybę kurti savo gyvūnus. Vėlyvą penktadienio popietę bus pristatyti Petro Abukevičiaus kurti filmai apie meškutę Nidą, vilkus. Juos pristatys autoriaus sūnus aktorius Ramūnas Abukevičius. Festivalio pradžios koncerte folkloro ansambliai pristatys savo toteminį gyvūną, o modernaus folkloro vakare džiugins austrai „FEDERSPIL“ Iš Vienos. Penktadienio vakarą, Neringos gyventojai ir svečiai, lydimi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos gamtininkės Jūratės Zarankaitės galės leistis į naktines pėdsekystes.

Joninių ir Rasų šventė "Paparčio žiedas pražysta vidurnakty"

pPAPARCIO ZIEDAS.jpg

Joninių ir Rasų šventė "Paparčio žiedas pražysta vidurnakty"

Peržiūrėkite akimirkas iš Joninių

Trumpiausios nakties burtai ir papročiai

Joninių naktį, kada meilės kerai tampa stipriausi, mūsų prosenelių papročiais, jauni žmonės burdavosi, norėdami susižinoti , ar ras mylimąjį(ąją), ar mylės išsvajotasis (oji) , ar tais metais ištekės, ar mylimoji sutiks tekėti.

Birželio 23 diena – ilgiausia metų diena. Kasmet šiuo laiku lietuviai pagonys švęsdavo Rasų šventę.
Šiomis dienomis saulė įrieda į Vėžio žvaigždyno ženklą – tai astronominė vasaros pradžia. Tai pats palankiausias metas meilei.
Taigi siūlome Jums keletą senovinių būrimo būdų:
Paparčio žiedas
Manoma, kad radęs paparčio žiedą žmogus tampa aiškiaregiu. Jis gali girdėti kitų žmonių mintis, ir paslaptis, supranta paukščių kalbą. Joninių naktį paparčio žiedo galima ieškoti tik po vieną, o einant gilyn į mišką. Negalima jokiu būdu grįžčioti atgal. Miško gilumoje suradus papartį, po juo reikia patiesti nosinaitę, apsibrėžti aplink papartį šermukšnine lazda, pasidėti indą su šventintu vandeniu, užsidegti žvakę ir melstis. Tuomet suspindės švytintis žiedas ir nukris ant patiestos skarelės. Kol lauksi paparčio žiedo pražystant, tave gąsdins piktosios dvasios, todėl turi būti drąsus.

Joninių vainikai
Iš devynių žolelių ar gėlių nupinami du vainikai. Vienas arba metamas ant šakų (po kiek kartų vainikas užsimes ant šakos, po tiek ir ištekėsi), arba leidžiamas su žvake vandeniu - jei vainikėlis plaukia - mergina ištekės, o jei sustoja - šiais metais nesusiras vyro. Kitas vainikas padedamas po pagalve, kad susapnuotum mylimąjį.
Galima paleisti du vainikus į vandenį. Jei vainikai susiglaus – mergina ištekės už savo išrinktojo, o jei išsiskirs – pora iširs.

Joninių laužas
Jei mergina ir vaikinas kartu peršoka laužą susikibę rankomis, jie susituoks. Ugnis palaimina tuoktuvėms.

Gėlių puokštės

Albumo „Metai“ iliustracijų paroda

metai iliustracija.jpg

Peržiūrėkite akimirkas iš albumo „Metai“ iliustracijų parodos atidarymo
2012 m. birželio 12 dieną (antradienį) 15.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L.Rėzos g. 8) bus atidaryta lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) albumo „Metai“ iliustracijų paroda skirta 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

Atidaryme skambės Klaipėdos E. Balsio meno mokyklos moksleivio Jokūbas Savicko (violančelė) atliekami muzikos kūriniai.

Projekto organizatoriai: VšĮ Vilniaus grafikos meno centras, kuratorė Jurga Minčinauskienė,
albumo autorius Matas Dūda.

Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB UpArtas.

Paroda veiks iki birželio 30 dienos.

Tai vienas iš renginių, skirtų artėjančioms lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) 300-osioms gimimo metinėms paminėti.
50-ties egzempliorių tiražu išleistą Vilniaus grafikos meno centro leidinį sudaro žinomiausio Donelaičio kūrinio – poemos Metai – įkvėptų grafikos estampų originalai, papildyti dailininkų pasirinktomis poemos eilutėmis.
Kiekvienas kruopščiai apipavidalintas bei įrištas leidinio egzempliorius – unikalus vienuolikos menininkų ir knygrišio rankų darbo rezultatas, lakoniškai ir neįmantriai atliepiantis rupiái ir paprastái Donelaičio poemos faktūrai.

Kviečiame aktyvų jaunimą dalyvauti diskusijoje prie apskrito stalo

jaunimas2.jpg

Peržiūrėkite akimirkas iš jaunimo diskusijos
Š. m. birželio 12 d. 13.00 val. (antradienį) kviečiame aktyvų Neringos miesto jaunimą, Neringos savivaldybės jaunimo reikalų tarybos narius ir visus norinčius bendruomenės gyventojus į diskusijas prie apskrito stalo. Susitikimo tikslas - pasidalinti idėjomis , pasiūlymais dėl jaunimo užimtumo ir padiskutuoti kitais klausimais susijusiais su jaunimo politika įgyvendinant Neringos mieste. Susitikimas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė).

Gedulo ir Vilties dienos minėjimo koncertas "Vilties akordai"

Transcontinental-Railroad.jpg

Peržiūrėkite akimirkas iš minėjimo koncerto

Dainuok, širdie, dainuok ir nesustok,
Mylėk gyvenimą, mylėk, meldžiu.
Paglostys vėjas tavo plaukus,
Juk kankinio kely buvai ir tu...

Žibės žvaigždutės danguje,
Mirgės tamsioj nakty.
Išauš diena šventa, šviesi,
Kai tarp žvaigždžių spindėsi tu...
Stefanija Dacienė

Birželio 14-ąją visoje Lietuvoje minima Gedulo ir Vilties diena bei Okupacijos ir Genocido diena. Šalyje vyko renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui sovietiniam okupaciniam režimui atminti. Seime vyko iškilmingas posėdis Gedulo ir vilties dienai paminėti, politikai sakė kalbas, tremtiniai, visuomenė rinkosi į minėjimus.
1941 m. birželio 14 -ąją iš Lietuvos į Sibirą iškeliavo pirmieji 17 ešelonų su tremtiniais. Tarp jų daugiausiai buvo politinio, karinio ir ūkinio Lietuvos elito atstovų. Istorikai teigia, kad šios represijos buvo nukreiptos ne į pavienių žmonių, o į šeimų naikinimą. Sunaikinus ištisas šeimas, turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, visuomeninė-kultūrinė įtaka.
Daug metų jau prabėgo nuo tų skaudžių okupantų savivalės, nusikaltimų mūsų tautai įvykių, tačiau pamiršti jų nevalia. Ši Lietuvos istorijos dalis yra svarbi ne tik todėl, kad labiau vertintume taiką, laisvę bei demokratiją, bet ir kad pasipriešintume bet kokiam terorui ir žudynėms. Nebūdamas tos kartos žmogumi, o tokius vaizdus matęs nebent kino filmuose, gali tik įsivaizduoti, ką Lietuvos žmonės patyrė...

VI-oji regioninė vaikų ir jaunimo šokių šventė "Sveika vasara!"

Vasara2012

Peržiūrėkite akimirkas iš koncerto
Vaikyste, tu lyg pienių pumpurėlis,
Kuris į dangų stiebiasi aukštai.
Vaikyste, tu lyg sniego lopinėlis,
Kurį ištirpdo saulės spinduliai.

2012 m. birželio 1 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salės lauko estradoje vyko tradicinė VI-oji regioninė Vaikų ir jaunimo Šokių šventė "Sveika vasara!". Tą dieną scenoje sukosi, žaidė vaikystė ir vasariškas džiaugmas.
Vaikų ir jaunimo Šokių šventė paskelbė Vasaros sezono atidarymą Neringoje. Ši diena skirta Tarptautinei Vaikų gynimo dienai. Juodkrantės bendruomenę ir šventės svečius sveikino Neringos savivaldybės vicemeras Vigantas Giedraitis ir švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Česlovas Stonys. Už šokio meno puoselėjimą, kūrybiškumą ir draugiškumą kolektyvų vadovams nuoširdžiai dėkojo Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė. Kolektyvų vadovams padėkos raštai įteikti centro ir Neringos savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio vardu.
Scenoje vaikai ir jaunimo šokių kolektyvai pristatė meninius, kūrybinius pasirodymus. Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos šokių kolektyvas „Gedmina” ( meno vadovas Saulius Rudelis) atvyko su tautinių šokių programa, Jeronimo Kačinsko meno mokyklos šokių kolektyvo (vadovė Lolita Olišauskienė) balerinos , trapios it gulbės merginos, choreografiškai sekė pažįstamas pasakas, Šilalės meno mokyklos šokių choreografijos studijos „Lokysta“ (vadovės Laima Andrejauskienė ir Digma Kononovienė) ežiukai, pelytės ir kiti miškų gyvūnai „keliavo“ po pievas ir laukus, Neringos meno mokyklos šokių kolektyvo „Bangelė“ (vadovė Janina Staleriūnienė) vaikai šoko ritminius šokius, Eduardo Balsio menų gimnazijos kolektyvas „Eos“ (vadovė Žydrūnė Jonušienė) pademonstravo romantiškus ir elegantiškus siužetus.

Liudviko Rėzos kultūros centrui dovanotas antspaudas ir ženkliukas su L. Rėzos atvaizdu

P5180057.JPG

Š.m. gegužės 16 dieną Liudviko Rėzos kultūros centrui padovanotas itin vertingas eksponatas. Klaipėdiečio Henriko Urbaičio (1931-2010) dukra centrui padovanojo jo padarytą antspaudą ir ženkliuką su Liudviko Rėzos atvaizdu. Dovaną perdavė juodkrantiškė Aldona Balsevičienė.

Dėkojame už vertingą dovaną ir eksponatą, kuriais bus papildyta Liudviko Rėzos kultūros centre esanti istorinė ekspozicija.

Su kilnia misija Fotomenininkai aplankė Juodkrantės gyventojus

P5140055.JPG

Š. m. gegužės 13 d. sekmadienio popietę Liudviko Rėzos kultūros centre buvo šiltai sutikta gausi Fotomenininkų delegacija iš Klaipėdos. Fotomenininkus pasitiko Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis, Neringos savivaldybės Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas Česlovas Stonys, kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė ir pavaduotoja Aušra Mikalauskienė. Parodų salėje visiems susirinkus Tarybos narys Česlovas Stonys pristatė Foto klubo „Foto +“ pirmininką Steponą Kalcą, kuris supažindino su įgyvendinama idėja, kurios tikslas įamžinti ne tik gražią Kuršių nerijos gamtą, kaip dauguma fotomenininkų darė iki šiol, bet svarbiausia įamžinti čia gyvenančius žmones. Visą vasarą bus fiksuojamos svarbiausios Juodkrantės gyventojų gyvenimo akimirkos, organizuojamų renginių akimirkos, veikiančios įstaigos ir jose dirbantys žmonės. Rudenį fotomenininkų darbus bus galima išvysti surengtoje parodoje, skirtoje Neringos miesto gimtadieniui. Pirmininkas S. Kalcas tikisi, kad esant galimybei bus išleistas ir fotoalbumas apie Juodkrantę ir jos žmones.
Mero pavaduotojas pasidžiaugė, šia kilnia fotomenininkų vykdoma misija, pabrėždamas, kad visada svarbiausia yra čia gyvenantys žmonės, kurie prisideda prie Neringos miesto grožio kūrimo, prie miesto klestėjimo, Neringos miesto vardo garsinimo, prie istorijos išsaugojimo, pamario krašto tradicijų puoselėjimo ir jų perdavimo ateinančioms kartoms. Kaip pastebėjo vicemeras V.Giedraitis, kad visada svarbu turėti po ranka fotoaparatą, nes negalime visada žinoti, kada gali prireikti įamžinti tam tikras svarbias akimirkas, kurios tikrai nepasikartos. Todėl vicemeras visada stengiasi turėti su savimi fotoaparatą. Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė N. Lisovksienė pasidžiaugė, kad vicemero Viganto Giedraičio ne kartą buvo surengtos personalinės foto darbų parodos Neringos mieste- tai vicemero hobis.

Albumo „Metai“ iliustracijų paroda.

06/12/2012 15:00
P6130272.jpg

2012 m. birželio 12 dieną (antradienį) Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L.Rėzos g. 8) bus atidaryta lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio (1714–1780) albumo „Metai“ iliustracijų paroda skirta 300-osioms gimimo metinėms paminėti.
Atidaryme skambės Klaipėdos E. Balsio meno mokyklos moksleivio Jokūbas Savicko(violančelė) atliekami muzikos kūriniai.

Surinktas turinys