Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

Operomanų vasaros koncertai

Operomanu_vasaros_koncertai_2012_PLAKATAS.jpg

Operomanų vasaros koncertai

Rugpjūčio 2 d. 17-21 val. Elektroakustinė instaliacija ,,Skambėk, akmenie, skambėk”. Einant Žaliu keliu link paplūdimio Juodkrantėje

Rugpjūčio 3 d. 21.30-22 val. Operomanų muzikiniai Short’ai. Liudviko Rėzos kultūros centro fasadas (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Rugpjūčio 4 d. 20-22 val. Garso juostų instaliacija-perfomansas TAPE/TEIP. Paplūdimys Juodkrantėje (ties centrine gelbėjimo stotimi)

Rugpjūčio 5 d. 20-21 val. DžiazoGALA. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Alergija. Humoro vakaras ,, Gyvenimas linksmas, nes atlyginimas juokingas!"

alergija 001.jpg

Humoro vakaras Alergija. ,, Gyvenimas linksmas, nes atlyginimas juokingas!"

anekdotai, miniatiūros, humoristinės dainos, komedija, siurprizai, joke "bajeriai", šposai.

A. Orlauskas ir Klarkas

(L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)

rugpjūčio 4, 15 d. 20 val.

Poezijos popietė su Lidija Šimkute

2f7edd417f6b.jpg

Lidija Šimkutė ,,Pajausti būties trapumą"

Lidija Šimkutė, poetė, gimė 1942 metais sausio 24 d. Krakių kaime (Kretingos raj.). Vaikystę praleido Oldenburge ir kitose pabėgėlių stovyklose Vokietijoje. Į Australiją atvyko su tėvais ir vyresniu broliu 1949 m. Džilonge (Gellong) baigė pradžios mokyklą, gimnaziją ir aukštąjį mokslą. Gordon Institute of Technology (Deakin University) įgijo dietetikos specialybę. Baigė praktiką Perto (Perth) ligoninėje ir padirbėjusi dvejus metus, persikėlė į Adelaidę. 1966 metais ištekėjo (tapo Lidija Pociene), turi du vaikus.

Lietuvių kalbos žinias tobulino per neakivaizdinį Lietuvių kalbos institutą Čikagoje, 1977 ir 1987 metais lankė Vilniaus universitete lietuvių kalbos kursus.
Eilėraščius pradėjo rašyti vaikystėje, bet spaudoje pasirodė tik 1975 m. Algimanto Mackaus knygų leidykla Amerikoje išleido du poezijos rinkinius: Antrasis ilgesys (1978) ir Prisiminimų inkarai (1982). Atskiri eilėraščiai išspausdinti Amerikoje leidžiamuose žurnaluose. 1991 m. „Vagos“ leidykla Lietuvoje išleido poezijos rinkinį Vėjas ir šaknys.

Dalyvauja literatūriniuose renginiuose. Yra įtraukta į Bibliography of Australian Multicultural Writers, Ethnic Arts Directory, Cambridge International Biographical Centre leidinius: Dictionary of International Biography, Who‘s Who of Women, Who‘s Who in Australia and the Far East, Australijos lietuvių metraštį ir Lietuvių enciklopedijos papildymų tomą.

Mėgsta keliauti. Yra aplankiusi daugelį kraštų, siekdama pažinti jų kultūrą. Ilgesnes keliones pradėjo nuo Australijos ir Šiaurės Amerikos. Paskui – Pietų Amerika (Brazilija, Argentina, Urugvajus), Naujoji Zelandija, Honkongas, Kinija, Japonija, Singapūras, Filipinai, Malaizija, Turkija, Izraelis, Jordanija, Egiptas, Graikija ir jos salos, Italija, Ispanija, Portugalija, Marokas, Anglija, Airija bei dauguma kitų Europos valstybių.

Kūrybos bruožai:

Lietuvos nacionalinės filharmonijos renginiai Neringoje

untitled.jpg

Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje 20:00 val.
Aistė Širvinskaitė (sopranos)
Miglė Dikšaitienė (smuikas)
Rūta Blaškytė (fortepijonas) Programa: H. Berlioz. Dvi dainos iš ciklos „Vasaros naktys“, ž. Teophile Gautier; „Villanelle“, „La spectre de la rose“ F. Meldelsohn. „Pavasario daina“ op.62, Nr. 30 (iš ciklo „Dainos be žodžių“ smuikui ir fortepijonui) S. Rachmaninov. Trys romansai: „Prie mano lango“, ž. B. Gelinos; „Aš lauksiu tavęs“, ž. M. Davydovos; „Netikėk manim, drauge“, ž. A. L. Tolstojaus; S. Rachmaninov „Saulutės“ (Margaritki) smuikui ir fortepijonui (perdirbimas J. Heifitz) P. Mascagni. Santucos romansas iš op. „Kaimo garbė“; A. Catalani. Vali romansas iš op. „La Wally“; S. Prokofjev. Rusų šokis iš baleto „Petruška“ smuikui ir fortepijonui; F. Lehar. Anos Elizos valsas iš op. „Paganini“; M. Willson. „Tai tu“ daina iš miuziklo „Muzikos žmogus“, F. Kreisler „Mažosios Vienos maršas“ (Kleiner Wiener Marsch); L. Denza. „Nuostabios akys“ (Occhi Turchini);
R. Rogers. Daina „Iš mano svajonių“ iš miuziklo „Oklahoma“

Valstybinis Vilniaus kvartetas

Valstybinis Vilniaus kvartetas

Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje rugpjūčio 24 dieną 20:00 val.
Vytautas Giedraitis (klarnetas)
Koncertas iš ciklo ,,Intro musica” W. A. Mozart kvintetas klarnetui, dviem smuikams, altui ir violončelei a-dur, kv581
C. M. Weber kvintetas klarnetui, dviem smuikams, altui ir violončelei b-dur, op.34

Vasaros kino festivalis ,,Sidabrinės Gervės Naktys"

SG_bendras_logo.jpg

Vasaros kino festivalis ,,Sidabrinės Gervės Naktys"
rugpjūčio 13 d. 21.30 val.
Vieta - Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estrada (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)

Renginys NEMOKAMAS.

Rugpjūčio 13 d., pirmadienio vakarą, Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L.Rėzos g. 54) žiūrovai išvys net keturis lietuviškus filmus: animacinį "Vienos dalies fantazija", rež. G.Stančiauskaitė, dokumentinį "Kaip mes žaidėme revoliuciją", rež. G.Žickytė, trumpametražį vaidybinį "Anima Animus", rež.J.Matulevičius ir ilgametražį vaidybinį „Miegančiųjų drugelių tvirtovė“ (rež. A.Puipa).
Šiais metais daugiausia „Sidabrinė gervė 2012“ apdovanojimų susižėrusios „Miegančiųjų drugelių tvirtovės“ režisierius Algimantas Puipa pasakojo, kad šis filmas jam suteikė didelį rašymo džiaugsmą. „Legendinis JAV režisierius Stanley Kubrick‘as sakydavo, kad ekranizacija nėra kūryba, tai - rašytojo kodo sulaužymas ir paskui jau tik techninis darbas – epizodų dėliojimas, visa tai jau yra parašyta. Bet šitame filme mes su Lapinskaite (pagrindinio vaidmens atlikėja, antrąja režisiere ir žmona Janina Lapinskaite – aut. past.) pajutome džiaugsmą, rašydami dialogus. Kai išgirsti, kad kitų žmonių, aktorių lūpose jie skamba ir šmaikščiai, ir nedirbtinai, tai labai gražus jausmas“, - sakė režisierius.
A.Puipa nesuklydo, pasirinkdamas pagrindiniam Monikos vaidmeniui savo gyvenimo partnerę – kino žinovai jai skyrė apdovanojimą už Metų geriausią aktorės vaidmenį. Nors režisierius neslėpė, kad J.Lapinskaitę teko nemenkai įkalbinėti suvaidinti viską turinčią moterį, kurios gyvenimą aukštyn kojomis apvertė lemtingas autoįvykis.

Geriausiu 2012 metų filmu pripažinta kino juosta „Miegančių drugelių tvirtovė“, pastatyta pagal to paties pavadinimo Jurgos Ivanauskaitės romaną, jau sulaukė ne tik kino profesionalų, bet ir paprastų kino teatrų lankytojų vertinimų. Festivalio „Sidabrinės gervės naktys“ dėka šią vasarą filmą mačiusiųjų gretos dar labiau padidės.

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA XIV TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS VASAROS FESTIVALIS KURŠIŲ NERIJA 2012

untitled.jpg

LIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA / LITAUISCHE NATIONAL-PHILHARMONIE
NERINGOS SAVIVALDYBĖ / SELBSTVERWALTUNG DER STADT NERINGA
LIEPOS 26–RUGPJŪČIO 15 D.
26. JULI – 15. AUGUST
XIV TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS
VASAROS FESTIVALIS
KURŠIŲ NERIJA 2012
DAS XIV INTERNATIONALE SOMMERFESTIVAL DER KAMMERMUSIK
Kurische Nehrung 2012
Pagrindinis atlikėjas
FESTIVALIO ORKESTRAS
Hauptdarsteller
ORCHESTER DES FESTIVALS
MUSICA HUMANA
Meno vadovas ir dirigentas
Musikalischer Leiter und Dirigent
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio meno vadovas
Lietuvos nacionalinės premijos laureatas
Musikalischer Leiter des Festivals
Preisträger des litauischen Nationalpreises
ALGIRDAS VIZGIRDA
Festivalio globėjas – Neringos meras
Schirmherr des Festivals
Bürgermeister der Stadt Neringa
ANTANAS VINKUS
..................................................................................................................
Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA
1999 m. rugpjūčio 1–15 d. Neringoje prof. Algirdo Vizgirdos iniciatyva surengtas Pirmasis tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“ tapo tradiciniu reikšmingu šio regiono kultūrinės raidos akcentu. Renginio sumanytojai buvo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Neringos savivaldybė ir ansamblio „Musica humana“ meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda.
Esminė „Kuršių nerijos“ idėja – į pajūrį atvykstantiems poilsiautojams ir turistams pateikti iškiliausius praeities epochų ir Baltijos regiono šiuolaikinių kompozitorių kūrinius – glaudžiai siejasi su itin svarbia Lietuvos regionų kultūros plėtros programa. Festivalio pagrindinis atlikėjas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“. Renginio programose dalyvauja žymiausi mūsų instrumentininkai,
solistai vokalistai ir ansambliai. Puikių muzikantų profesionaliai atliekamos programos sulaukia ypatingo klausytojų dėmesio ir gero kritikų įvertinimo.

SMĖLIO STUDIJA

ALBERTAS DANILEVICIUS 001.jpg

Menininkų Kristinos ir Alberto Danilevičių studija duris lankytojams atvėrė tik liepos pradžioje. Kukli studijos patalpa, su iš pajūrio smėliu supiltomis grindimis vargu ar skirta tiems, kurie į Kuršių neriją atvyksta tik pašėlti, tačiau ji tikrai suvirpins širdis tų, kurie pamilo vietinį marių, pušų, jūros ir vėjo derinį.

Kristina Danilevičienė yra menininkė, kurianti kompozicijas natūraliu pagrindu. Abstraktūs archaiški kūriniai įkvėpti gamtos energija - tarsi sugrįžimas į pirmapradį gamtos pasaulį.

Skulptorius Albertas Danilevičius kuria iš akmens, medžio ir metalo. Darbai pasižymi giliu senosios baltų ritualinės skulptūros pojūčiu. Taip pat kasmet organizuoja nendrinių skulptūrų simpoziumą Juodkrantėje.

Ula yra menininkė ir grafinė dizainerė. Jos darbams būdinga subtili tonų kaitą, šmaikštus linijinis piešinys, erdvės pojūtis. Kompozicijose daug neišbaigtumo, nutylėjimų, gyvenimo džiaugsmo ir dramatizmo.

SEVILIJOS KIRPĖJAS 3 veiksmų komiška opera

Sevilija.jpg

XV Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis

MUZIKINIS RUGPJŪTIS PAJŪRYJE

Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui !

Liepos 26 d., 19.00 val. Juodkrantė
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54)

GIOACHINO ROSSINI
SEVILIJOS KIRPĖJAS

3 veiksmų komiška opera

Figaras - Mindaugas Rojus
Don Bazilijus - Liudas Mikalauskas

bilieto kaina 15 lt.
Bilietus galima įsigyti internetu, visose Bilietai.lt kasose, Klaipėdos muzikinio teatro kasose, Spektaklio dieną Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje.

Svečiuose Lietuvos kultūros centrų direktoriai

P7181623.JPG

Juodkrantėje vasara - poilsio, turizmo, pramogų metas. Liudviko Rėzos kultūros centre – susitikimų ir darbymečio laikas. Šiuo metu ypač pagausėja lankytojų, centras tampa didžiuliu turistų – tiek lietuvių, tiek užsieniečių – traukos vieta Pamaryje.
Šiais metais Liudviko Rėzos kultūros centre pradėtas vykdyti kultūros centrų vadovų ir darbuotojų susitikimų ciklas, kurio esmė – bendradarbiavimas, patirties sklaida kultūros srityje. Liepos 3 – 4 dienomis Centre vyko dalykinis susitikimas- diskusija su Nevarėnų kultūros centro darbuotojais, meno atstovais. Dalyvavo Telšių savivaldybės Nevarėnų seniūnijos kultūros centro direktorius Albinas Šmukšta, administracijos vadovai, meno vadovai, saviveiklininkai, kūrybiniai darbuotojai. Sekantis bendradarbiavimo ciklo etapas - liepos 16-19 dienomis vyko kultūros centrų vadovų seminaras tema “Kultūros vaidmuo siekiant aukštesnių vertybių, puoselėjant kultūrinį bendruomenės identitetą”. Dalyvavo Šakių, Mažeikių, Tirkšlių, Gelgaudiškio, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Raseinių, Joniškio kultūros centrų ir Panevėžio bendruomenės rūmų vadovai bei darbuotojai.

Surinktas turinys