Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

Maironio metams skirtas Sakralinės muzikos festivalis „Skamba giesmės angelų kalvoje!“ 2012 Trakai

ANGELU KALVA - TRAKAI.jpg

Maironio metams skirtas Sakralinės muzikos festivalis „Skamba giesmės angelų kalvoje!“ jau nuskambėjo.
Angelų kalva sulaukė naujų angelų.

Angelų kalva – tai 2009 metais įkurta sakrali erdvė (šalia kelio „Trakai-Rykantai“ esančios atšakos, vedančios į Būdos kaimą), kurioje per kelis metus įkurdintų 29 angelų būrį šiais metais papildė du nauji angelai: „Sergėjimo nuo ugnies“ (fundatorius – Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai, skulptorius – Algimantas Sakalauskas, Prienai) ir „Mokytojus sergėjantis“ (fundatorius – Trakų rajono mokytojai, iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Liesys, skulptorius – Jonas Bugailiškis, Vilnius).

Šiųmetis Sakralinės muzikos festivalis buvo turtingas renginiais, Angelų kalvos III-sioms metinės ir Maironio metams skirtas sakralinės muzikos festivalis „Skamba giesmės Angelų kalvoje!“ ženkliai išsiplėtė ir tapo turtingas renginiais.
Rugsėjo 4 dieną, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje, visus trakiečius ir miesto svečius pakvietė pirmoji meninių foto nuotraukų paroda „Po angelo sparnu“, kurioje lankytojams buvo pristatytos beveik keturios dešimtys autorių – Kęstučio Kurieniaus, Solėjos Karalienės ir Loretos Paškevičienės darbų.

Rudens lygiadienio šventė

Rudens lygiadienis22 JPEG.jpg

Maloniai kviečiame Jus į Rudens lygiadienio šventę rugsėjo 22 d. 19 val. Gintaro įlankoje, Juodkrantėje.

Kaip gamtoje viskas nuolat keičiasi, taip kasmet Gintaro įlanką keičia vis naujos nendrinės skulptūros. Nendrių pluoštai talentingų menininkų rankomis paverčiami išskirtinio grožio skulptūromis ant vandens. Šie meno kūriniai visą vasarą į Gintaro įlanką, Juodkrantėje, pritraukia daugybę lankytojų, kurie grožisi ir stengiasi įamžinti tai – kas laikina.

Šis projektas išskirtinis tuo, kad rudenį, tuomet kai dienos trukmė susilygina su naktim, ir tamsa nugali šviesą, meno kūriniai suliepsnoja ugnies skulptūromis, nors trumpam apšviesdamos tamsą ir sušildydamos žmonių širdis. Neįtikėtino grožio reginys nepalieka abejingų nė vieno...

Ugnies stichijai, mūsų protėviai buvo suteikę antgamtinę sakralinę prasmę. Ugnies pagalba buvo susisiekiama su anapusiniu pasauliu, dvasiškai apsivaloma. Mitologine prasme – ugnies deivė Gabija buvo šeimos globėja, o aukuruose kūrenta ugnis - reiškė bendruomenės gyvybę ir vienybę. Todėl Rudens lygiadienio šventės metu visada simboliškai paminima ir Baltų vienybės diena.

Gamtos cikliškumą simbolizuojantis menininko – skulptoriaus Alberto Danilevičiaus kūrinys, skulptūra „Sutartinė“, šią vasarą, atlaikė didžiausią gamtos stichijos – stiprios vėtros išbandymą. Šią vasarą, nevaldoma vėjo jėga du kart „išlaisvino“ skulptūrą, bet kas kart - autoriaus grąžinta į jai „paskirtą“ vietą įlankoje. Trečią kart, vėtros galybė menininko skulptūrą, ne tik „išlaisvino“, bet ir išplukdė į Kuršių marias. Vėjų blaškoma skulptūra pagaliau buvo „įkalinta“ melduose, anapus kranto, netoli Drevernos. Nuoširdaus troškimo ir atkaklių pastangų dėka „Sutartinė“ buvo grąžinta „namo“, į Gintaro įlanką.

Tarptautinio baltų skulptorių simpoziumo, vykusio vasarai keičiant pavasarį, metu, gimė visa nendrinių skulptūrų ekspozicija.

Eglės Kurcikevičienės keramikos paroda "Moters pasaulis"

08/25/2012 17:00
09/17/2012 18:00
e. kurcikeviciene.jpg

Parodoje eksponuoti trapios moters rankomis sukurtos molio kompozicijos ir keramikos dirbiniai: puodynės, ąsotėliai, puodeliai, dekoratyvinės lėkštės. Geriausiai ir ryškiausiai apie save pasakoja pati autorė: "Gimiau Panevėžyje. Būdama dvidešimties susidomėjau keramika, dirbau įvairiose keramikos įmonėse. 2001 m., atvažiavusi gyventi į Suvalkiją, pradėjau savarankišką veiklą.
Prisilietimas prie molio gali tapti nuostabiu meno kūriniu, kiekvienas piršto įspaudas yra dalelė manęs. Man tai yra ir laisvalaikis, ir darbas, ir gyvenimo būdas.
Nuo 2002 m. dalyvauju daugelyje meninių kūrybinių plenerų, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Esu Šakių menininkų bendrijos "Dailius" narė. Nuo 2005 m. priklausau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus bendrijai.
Šiuo metu dirbu Zyplių dvaro ( Šakių raj.) keramikos studijoje."
Pačią E. Kurcikevičienę įkvepia žmogaus rankos ir moters veidas, kurių jos kūryboje ypač daug. Be to, ji molyje perteikia ir vaizduotėje kylančius vaizdinius. „Moteris ne tik mama, žmona ar namų tvarkytoja. Pajudinę bet kurią moterį joje rastume tokias stebuklingas mintis ir tokius užslėptus lobius...“, - kalbėjo keramikė, išaukštinusi moteriškumą kaip ypatingą grožį ir Dievo dovaną. Viename iš darbų ji įdomiai pažvelgė ir į moters bei vyro santykį. „Du žmonės susitinka su skirtingais charakteriais, ambicijomis ir būna lyg kampuoti kubai. Tik labiau vienas kitą pažinodami, apsikabindami mažina aštrius kampus ir nežinomuosius“, - apie savo kūrinį pasakojo Eglė, pripažindama, kad kiekvienu piršto įspaudimu savo darbuose ji palieka ir dalelę savęs.
Galbūt dėl to Eglės darbų nesumaišytum su kitų keramikų darbais – jie tiesiog išskirtiniai ir turintys savitą braižą.

Galima pasigrožėti darbais: http://www.lrezoskc.lt/image/tid/123

Su Tarptautine Mokytojų diena

5a36a8fb5405.png

Mokytojai,

Mieli ir atlaidūs, griežti ir teisingi, geri, mylimi,

ačiū Jums visiems už tai, kad atiduodate dalelę savęs mokiniams.

Iš Tavo rankų
Išaugęs medis
šaknijas ir skleidžia manyje
Pažinties šakas.

Iš Tavo akių, mokytojau,
Išplaukia debesys,
Apgaubiantys ir lydintys mane
Į pasakų žemę.

Iš Tavo minčių išsilieja žodžiai,
Mano būčiai suteikiantys prasmę...

(I. Daubarienė)

ANTONO CIFIROVO FORTEPIJONINĖS MUZIKOS KONCERTAS

antonas.jpg

Liudviko Rėzos kultūros centras šių metų rugpjūčio 30 d. 18 val. kviečia į parodų salę (L.Rėzos g.8, Juodkrantė) į fortepijoninės muzikos koncertą. Atlikėjas - šių metų Birštono I-ojo jaunųjų pianistų tarptautinio konkurso "Musica pianoforte" laureatas - Anton Cifirov. Jo mokytojas - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Fortepijono katedros docentas Genadijus Osipkovas. Skambės M.K Oginskio, F.Shopeno, L.van Bethoveno ir kitų žymių muzikos klasikų kūriniai.

Antonas pradėjo savarankiškai muzikuoti būdamas šešerių metų. Jau po metų stebino savo klasės draugus bei muzikos mokytoją, atlikdamas kūrinius iš atminties, nežinodamas natų. Nuo aštuonerių metų Antonas turi puikų pedagogą, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Fortepijono katedros docentą Genadijų Osipkovą, padedantį ne tik suvokti muzikos teorijos subtilybes, bet ir lavinanti muzikinį skonį, įgūdžius, atlikimo techniką. Svarbiausia, kad jis moko Antoną ir kitus savo mokinius mylėti muziką, perteikti jos grožį kitiems žmonėms. Šį birželį Birštone vykusiame I-ajame jaunųjų pianistų tarptautiniame konkurse "Musica pianoforte" pelnė III vieta ir laureato diplomą. Šiuo metu ruošiasi tarptautiniam festivaliui-konkursui Prahoje.

"Nesiekiame, jog vaikas tobulėtų tik vienoje siauroje srityje, bet skatiname jį lavinti ir kitus savo gebėjimus, ugdome įvairiapusišką asmenybę. Antonas taip pat groja gitara. Be muzikos, Antonas domisi joga bei karate, buriavimu, sėkmingai dalyvauja matematikos olimpiadose", sako jo mama Aliona Cifirova.

Rugpjūčio 26 dieną Antonui sukako 10 metų, tad šis koncertas yra lyg jo gimtadienio dovana juodkrantiškiams ir svečiams, nes jam ypač patinka skambinti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje esančiu baltu fortepijonu.

Maloniai visų laukiame.

V-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

Pūsk vėjuži naujas 222222222_0.jpg

Šių metų rugpjūčio 25 dieną (šeštadienį) Juodkrantėje jau penkerius metus iš eilės vyko regioninė folkloro šventė „Pūsk, Vėjuži!“, kurią tradiciškai organizuoja Liudviko Rėzos kultūros centras. Ši šventė skirta Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) tautosakos rinkėjų vardams įprasminti, ir visų pirma ji siejama su Kuršių nerijoje gimusio Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos – vieno iškiliausių Rytų Prūsijos kultūros veikėjo – vardu.
,,Pūsk, Vėjuži!“ šventės idėja – minint iškilius lietuvių tautosakos rinkėjų vardus ir puoselėjant senąsias žvejų tradicijas atgaivinti žmonių, šiandien gyvenančių pamaryje, lietuvininkų ir visos Lietuvos žemėje, bendravimą ir tiesti kadaise nusidriekusius draugystės tiltus tarp marių krantų, būtinai prisimenant vėją – žvejo duondavį, guodėją ir teisėją. Tai siekis gaivinti žemininkų ir kopininkų kultūrą pamario krašte, o ypač – kadaise labai savitas ir populiarias Juodkrantės ir visos Kuršių nerijos žvejų švenčių tradicijas.
Šventės metu buvo skiriamas dėmesys Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Klaipėdos krašto lietuvininkų dainų ir Dzūkijos krašto etninės kultūros, dainuojamosios tautosakos ir tautinio kostiumo pristatymui.
Šeštadienio rytą marių pakrantėje šurmuliavo unikali amatų, tautodailės bei kulinarinio paveldo mugė, kurią pristatė šventės režisierė Valerija Jankūnaitė ir juodkrantiškis Česlovas Stonys.

Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena

kaspino diena 10 A4.jpg

Lietuvos Respublikos Gedimino ordino V-ojo laipsnio kavalierius, profesorius Algirdas Vizgirda yra žymiausias Lietuvos atlikėjų, grojančių pučiamaisiais instrumentais. Studijavo , tęsė studijas P.I.Čaikovskio vardo Maskvos konservatorijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aspirantūroje ir Paryžiaus Nacionalinėje konservatorijoje pas pasaulinio garso fleitistus Alainą Marioną ir Christijaną Lardé.
Savo atlikėjišką karjerą A.Vizgirda pradėjo dar studijų metais. Susidomėjimas džiazo muzika subūrė bendraminčius V.Ganeliną, O.Molokojedovą, G.Balutį ir kitus į džiazo muzikos kvintetą, kuris tapo dviejų tarptautinių Talino džiazo festivalių laureatu. 1971 m. vykusiame pirmąjame Lietuvos džiazo festivalyje Elektrėnuose, A.Vizgirdos kompozicija „Viskas priklauso nuo nuotaikos” buvo pripažinta geriausia festivalio kompozicija. 1970-1977 metais A.Vizgirda buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas ir fleitų grupės koncertmeisteris. Nuo 1981 m. – medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto narys. Nuo 1971 m. A.Vizgirda dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Paruošė visą plejadą puikių fleitistų, kurių vieni šiuo metu dirba pagrindiniuose Lietuvos simfoniniuose orkestruose, konservatorijose ir muzikos mokyklose, kiti tęsia studijas Paryžiaus, Zalcburgo ir Vokietijos konservatorijose. 1988 m. A.Vizgirdai suteiktas mokslinis profesoriaus vardas. 1987-1984 m.m. vadovavo LMA pučiamųjų instrumentų katedrai.
Nuolatiniai fleitisto koncertinės veiklos partneriai yra žymūs Lietuvos ir užsienio atlikėjai bei kolektyvai. Fleitistas koncertavo Vakarų Europoje ir Skandinavijos šalyse. Jis nuolat kviečiamas vesti meistriškumo kursus Prancūzijoje, Belgijoje, Latvijoje.
Prasidėjus Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimui 1988 m. A.Vizgirda subūrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikus į kamerinės muzikos ansamblį BALTIC TRIO.

Keramikos darbų paroda "MOTERS PASAULIS".

Kurcikeviciene38.jpg

„Molis – nuostabi žemes jėgos pripildyta medžiaga, turinti begales kaprizų. Mano manymu, keramikas – ne specialybė, tai yra gyvenimo būdas. Šiam amatui turi atiduoti visą save“,- teigė E. Kurcikevičienė.

Iš Panevėžio kilusi keturiasdešimtmetė dailininkė Eglė Kurcikevičienė moliu domisi jau dvidešimt metų, ji dirbo įvairiose keramikos įmonėse. Nuo 2002 m. dalyvauja tautodailininkų pleneruose, respublikinėse parodose, kūrybinėse stovyklose Lietuvoje, Lenkijoje. Ji yra Šakių tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narė, nuo 2005 m. priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijai. Šiuo metu E. Kurcikevičienė dirba Zyplių dvaro keramikos dirbtuvėje, pirmenybę visada atiduoda moliui. "Jo niekada nesuvaldysi. Yra toks geras keramikų pasakymas: “Įdedi į pečių ką nori, o išimi, kas išeina”. Tai nesibaigiantys eksperimentai, niekada nežinai, kaip jie baigsis. Man patinka tas ieškojimo procesas. Molis yra nuostabi žemes jėgos pripildyta medžiaga, turinti begales kaprizų"- sako Eglė.
Molio gaminį neužtenka vien tik nulipdyti, ji reikia išdžiovinti, išdegti, glazūruoti ir dar kartą degti. Tai ilgo proceso, atsidavimo, fizinės jėgos ir atidumo reikalaujantis darbas.
"Kai pavargstu daryti įvairias puodynėles ar braižyti liaudies raštus, tada lipdau skulptūras. Įdomios yra ir žmogaus kūno linijos. Stengiuosi niekada nesustoti vietoje ir bandyti vis kažką naujo. Kartais tuose ieškojimuose atsiranda ir įdomių sprendimų."
Pagrindinis keramikės Eglė Kurcikevičienės principas - šypsena, šypsena ir dar kartą šypsena. Šypsodamasis ir mylėdamas pasaulį žmogus, gali daug daugiau pasiekti, nuveikti. O kai myli save, aplinkinius ir gyvenimą, tada ir laimė yra šalia. Kai būna liūdna ir skaudu, tada vadovaujuosi principu: “Jei gali ką pakeisti, tai keisk, o jei negali – tada nesinervink”. Tikiu, kad pasaulyje yra daug gerų žmonių, kurie nori padaryti jį gražesniu."Gyvename juk vieną kartą, todėl bandome vieni kitiems padėti realizuoti save."

Fotoalbumo ,,NERINGA Lietuvos perlas" pristatymas

Plakatas A3_Juodkrante varanka knygos pristatymas_0.jpg

2012 m. rugpjūčio 10 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje įvyko Antano Varankos naujausio fotoalbumo „Neringa - Lietuvos perlas“ pristatymas. Knygą šiais metais išleido leidykla "Anvara". Susitikime dalyvavo pats fotomenininkas, jo šeima, didelis būrys juodkrantiškių ir poilsiaujantys žmonės. Nepaprastai džiugus susitikimas. Šiais metais tai antrasis fotoalbumo pristatymas neringiškiams Juodkrantėje. Vasario mėnesį pristatytas fotomenininkas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Vaclovas Straukas su fotografijų paroda „Nerijos peizažas“ ir naujausiu albumu „Neringos peizažas“.
„Neringa - Lietuvos perlas“ - tai trečiasis fotomeninko Antano Varankos albumas, sukurtas su didžiule meile šiam nuostabiam gamtos ir žmogaus stebuklui, jūros srovių suneštam smėliui ir vėjų supustytam perlui. Fotografijų autorius visą gyvenimą žavisi šiuo nuostabiu kampeliu ir įvairiais metų laikais, fiksuoja jūros, miško, smėlio kopų ir architektūros harmoniją. "Kai fototgrafuoti užkopiu ant aukščiausios pustomo smėlio kopos ir toli apačioje regiu marių vandens veidrodį, o jeigu dar pučia smarkus vėjas, jaučiuosi tarsi ant Alpių kalnų sniego keteros",- pasakojo Antanas Varanka gausiai susirinkusiems vakaro klausytojams. Savo pasakojime priminė, kad yra alpinistas ir kalnų slidininkas, turi pasiekęs sportinių aukštumų laimėjimų. Buvo labai žavu stebėti autoriaus gyvybingą pasakojimą ir klausytis jo prisiminimų, įspūdžių, todėl suprantamas Nerijos ir Alpių kalnų grožio palyginimas.
Vakaro metu autorius atvirai ir nuoširdžiai dalinosi savo amato ir meno paslaptimis, pasakojo kaip nuotykių, laimėjimų ir nesėkmių peripetijose įdomiai ir kartais sunkiai gimę kadrai susidėliojo į šį albumą, kiek kitaip vaizduojantį mūsų gražuolę Neringą. Susirinkusieji aktyviai klausinėjo autoriaus apie jo darbą ir gyvenimą, galėjo grožėtis fotografijomis ekrane.

Surinktas turinys