Parodų salių ir Istorinės ekspozicijos darbo laikas:
09.15-05.31 II-VI 10.00-18.00
06.01-08.30 I-VII 10.00-18.00
Įėjimas mokamas:
Suaugusiems - 1 Eur
Moksleiviams, studentams, pensininkams ir neįgaliesiems (pateikus pažymėjimą) -0,50 Eur

2016-11-18 Pramoginės retro muzikos koncertas ,,Neklauskit meilės vardo”

18/11/2016 17:00
18/11/2016 19:00
15027716_551010038428829_2351528691289277873_n.jpg

2016-11-18 Dokumentinio filmo peržiūra „Mano miestas – Neringa“

18/11/2016 18:00
18/11/2016 20:00
THE NEW YOU (1).jpg

2016-11-19 Šventinis Neringos 55 gimtadienio koncertas ,,Jūros dovanos”

19/11/2016 17:00
19/11/2016 20:30
15073289_551794858350347_7965425928720470503_n.jpg

2016-11-26 Sakralinės poezijos ir muzikos popietė

26/11/2016 16:00
26/11/2016 17:00
Untitled design (1).jpg

2016-11-14 Šv. Martyno – Baltojo oželio šventė

14/11/2016 17:30
14/11/2016 18:38
Slide1-001.JPG

2016-11-10 Paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“

10/11/2016 18:00
09/12/2016 00:00
ROMANAS (2).jpg

Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8, Juodkrantė) atidaroma dailininko Romano Borisovo akvarelių paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas“.
R. Borisovas – dailininkas ir buriuotojas – pastaruosius devynerius metus yra Klaipėdos ir Nidos gyventojas. Su romantiška nostalgija akvarelėse meniškai įprasmina Rytų Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūrinį paveldą, pilis, dvarus, sodybas, bažnyčias.

2016-11-12 Šventinis Neringos gimtadienio koncertas Juodkrantėje!

12/11/2016 17:30
12/11/2016 19:30
neringa (2).jpg

Renginiai skirti Neringos - 55-erių metų sukakčiai

plakatasa3_web_1.jpg

Lapkričio 11 d., penktadienį
17 val. Vaikų koncertas ir Neringos jaunimo apdovanojimai. Nidos KTIC ,,Agila” (Taikos g. 4, Nida, Neringa)
Po koncerto – Vaikų ir jaunimo diskoteka
Lapkričio 12 d. šeštadienį
17 val. Šventinis Neringos gimtadienio koncertas Juodkrantėje. L. Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 54C – 9, Juodkrantė, Neringa)
Lapkričio 13 d. sekmadienį
14 val. Dokumentinio filmo „Mano miestas – Neringa“ peržiūra. L. Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 54C – 9, Juodkrantė, Neringa)
Lapkričio 18 d. penktadienį
17 val. Pramoginės retro muzikos koncertas ,,Neklauskit meilės vardo. “ Nidos KTIC ,,Agila” (Taikos g. 4, Nida, Neringa)
Nuo 19 val. ,,Kitokia Neringa“ – netradicinis Neringos įstaigų, bendruomenės prisistatymas, pasirodymai Neringos gyventojams bei svečiams (pagal atskirą žemėlapį)
Lapkričio 19 d. šeštadienį
10 val. Atviras Baltijos šalių Blokart vėjaračių čempionatas
11 val. – 14 val. „Kuršių kiemas“ (Naglių gatvė, Nida, Neringa)
17 val. Šventinis koncertas ,,Jūros dovanos”. Nidos KTIC ,,Agila” (Taikos g. 4, Nida, Neringa)
20 val. „Diskoteka 55“. Nidos KTIC ,,Agila” (Taikos g. 4, Nida, Neringa)
Lapkričio 20 d. sekmadienį
10 val. Šventos mišios už gyvus ir mirusius Neringos gyventojus. Nidos katalikų bažnyčia (Taikos g. 17, Nida, Neringa) ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia (Pamario g. 37, Nida, Neringa)
10 val. Atviras Baltijos šalių Blokart vėjaračių čempionatas ir dalyvių apdovanojimai
13 val. Dokumentinio filmo „Mano miestas – Neringa“ peržiūra. Nidos KTIC ,,Agila” (Taikos g. 4, Nida, Neringa)

2016-11-11 Vilniaus rotušėje bus įteikti prestižiniai apdovanojimai „Auksinis Feniksas”

11/11/2016 16:00
JPG.jpg

Lapkričio 11 d. 16 val. Vilniaus rotušėje, iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūrinės bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos garbingi apdovanojimai „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai svarbiausias ir vienas reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
„Auksiniai Feniksai“ bus teikiami „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“; „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“; „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“; „Metų kultūros mecenatui ar rėmėjui“ ir „Metų kultūros politikui“. Šiemet „Auksiniam Feniksui“ pristatyti ir į penkias garbingas nominacijas po atrankos antro turo pretenduoja daugiau nei penkiasdešimt pretendentų, kurių tarpe rajono merai, verslininkai, pramonės, verslo ir visuomeninės organizacijos, žurnalistai, vadybininkai, dvasininkai, meno kolektyvų vadovai, kultūros ir meno kūrėjai.
Apdovanojimai „Auksinis Feniksas“ šiemet bus teikiami jau penktą kartą. Šio prestižinio apdovanojimo laureatais iki šiol yra pripažinti: Labdaros ir paramos fondo „Gerasis ruonis“ įkūrėjas Gediminas Kuprevičius, UAB „Rokiškio sūris“, UAB ‚Mars Lietuva“, AB „Plungės lagūna“, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, VŠĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūnas Margelis, Anykščių kultūros centro direktorė Diana Petrokaitė, Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis, Lietuvos dainų švenčių kūrėjas, dirigentas Remigijus Vilys, skulptorius Rimantas Eidėjus ir kiti asmenys svariai nusipelnę kultūros kūrimo, paramos ir sklaidos srityse.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas
Romas Matulis

Asmenybė, dirbusi ateičiai

Praėjusį penktadienį Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre įvykusi mokslinė konferencija „Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai“ užbaigė M. L. Rėzos 240 –ųjų gimimo metinių jubiliejinius renginius. Devynių mokslininkų iš Klaipėdos ir Vilniaus parengti pranešimai dar kartą patvirtino, kokia visapusiška asmenybė buvo M. L. Rėza. Šios iškilios asmenybės ir jo darbų vertinimas mokslininkams iki šiol kelia daug iššūkių.
Jei Kristijonas Donelaitis mūsų kultūrinėje sąmonėje yra, tai to nepasakysi apie M. L. Rėzą, - tvirtino vilnietė doc. dr. Ingė Lukšaitė, priminusi, jog Rėza dirbo ateičiai ir padėjo pagrindus dabartinei lietuvių kultūrai. „Rėzą mes savo noru „susiaurinome“ - ir tai tęsiasi jau šimtą metų“, - apgailestavo doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, savo pranešime kalbėjusi apie iškilius Rytų Prūsijos veikėjus, kuriuos domėtis Prūsų Lietuva paskatino Rėzos fenomenas.
Turbūt akivaizdžiausiai Rėzos „kitoniškumas“ ir jo prūsiška tapatybė atsiskleidė dvejuose pranešimuose: evangelikų liuteronų kunigo klaipėdiečio dr. Dariaus Petkūno (kalbant apie Rėzos nuopelnus bažnyčios istorijai ir teologijai) bei vilnietės dr. Dainoros Pociūtės, apžvelgusios Rėzos – Prūsijos kariuomenės kapeliono 1813-1814 m. karo žygių dienoraščius, kuriuose dominuoja ne karo, o kultūros ir edukacijos temos, daug pasakančios apie rašiusįjį asmenį.
Dr. Liucija Citavičiūtė, priminusi, jog Rėza turėjo turtingą biblioteką – virš 3 tūkstančių egzempliorių, apžvelgė, kur pasklido mokslininko palikimas ir ką mes šiandien vadiname Rėzos rankraštynu.

Surinktas turinys