Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

2020-12-29 Popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybinės dirbtuvės

12/29/2020 16:00
12/29/2020 17:00
Popieriniu_uzuolaideliu_karpymo_kurybines_dirbtuves_1_40.jpg

Gruodžio 29 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybines dirbtuves. Lietuvos tautodailininkų sąjungos tautodailininkė, profesionali karpinių meistrė ir grafikė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė iš Utenos mokys tradicinių popierinių karpinių meno paslapčių.
Kviečiame visus norinčius išmokti kirpti popierines užuolaidėles.
Baltos karpytos užuolaidėlės suteiks jaukumo jūsų namų interjerui.
Priemonės reikalingos karpiniams karpyti: pieštukas, mažos žirklutės ir plonas baltas popierius (tinka kepimo popierius).
Pasitelkus senovinį popieriaus lankstymo būdą ir sukurtus raštus mėginsime iškarpyti savo unikalią užuolaidėlę.
Prisiminsime seną tradiciją, kai namus puošdavo popieriniais karpiniais. Balto popieriaus ažūrinius karpinius patiesdavo ir pritvirtindavo ant lentynėlių, o iškarpytos užuolaidėlės gražiai baltuodavo languose. Daugiausia karpydavo moterys paprastomis žirklėmis iš atminties.
„Visoje Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. buvo labai daug karpytų karpinių buičiai, užuolaidėlės, žibalinės lempos. Karpyta iš „biednumo“, o dabar jau iš „mandrumo“. Grįžta tradicija, kuri buvo užmiršta daug metų. Karpinių karpymo motyvai įprastai liaudiški: paukšteliai ir įvairios gėlės (tulpės, saulėgrąžos). Raštai panašūs į margučių marginimą, į siuvinėjimą“, – sako O. Tumėnaitė – Bražėnienė.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt
https://www.youtube.com/watch?v=MSKRu3eBEn0&feature=share&fbclid=IwAR2vs...

Kūrimo dirbtuvės organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

2020-12-22 Delmonų kūrimo dirbtuvės

12/22/2020 17:00
12/31/2020 18:00
Nuotolines_delmonu_30.jpg

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

2020-12-14 Knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymas

12/14/2020 18:00
12/14/2020 19:00
rsz_migrantai_ir_pabėgeliai.jpg

Gruodžio 14 d. (pirmadienį) 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolinį knygos „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“ pristatymą per Zoom platformą. Pristatys knygos autorius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vasilijus Safronovas.
Miškų rojus, kopų karalijos perlas, gamtos stebuklas – Kuršių nerija dažnai žinoma dėl nuostabaus kraštovaizdžio. Tačiau kodėl neriją vadiname „kuršių“? Kas buvo ir yra jos gyventojai? Kokios jų atsiradimo Kuršių nerijoje istorijos? Tokie klausimai paskatino Klaipėdos universiteto istoriką Vasilijų Safronovą išleisti knygą „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“, kurioje siūloma pažvelgti į Kuršių neriją kaip į nuolatinių migracijų vietą. Klaipėdos universiteto istorikas sako, kad jeigu prievartinę emigraciją laikome blogiu ir sutinkame, kad ją kelia kariniai konfliktai, atrodytų, pamoka aiški: „nereikia karinių konfliktų, bet jie tęsiasi, įtampos tęsiasi“. V. Safronovo teigimu, gyventojų migracijos Kuršių nerijos pusiasaliui būdingos per visą jo apgyvendinimo istoriją.

Susitikimo prisijungimo nuoroda: https://us05web.zoom.us/j/3769013641?pwd=WkFwWTB2V2J0eE1samRZeGRsQkhsdz09
Meeting ID: 376 901 3641
Passcode: 9Yz68J

Knygos pristatymas organizuojamas įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

2020-11-10 Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

11/10/2020 17:00
11/10/2020 18:30
Kursininku_kalbos_kursai_LAPKRICIO_10_1_38.jpg

Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba

Lapkričio 10 d. (antradienį) 17.00 val. per Zoom programą vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, žiūrėsime filmo ištraukas apie kuršininkų vaikų darbus, laisvalaikį ir išdaigas.
Iki lapkričio 9 d. visus norinčius dalyvauti, kviečiame užpildyti elektroninę registracijos formą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSce2tRJLGZ4oiivM03uFsaQyamGCb4_...

Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki pasimatymo antradienį!

2020-10-27 Paskaita "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba"

10/27/2020 17:30
10/27/2020 19:00
Kursininku_kalbos_kursai_27_d._2_40.jpg

Spalio 27 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais apie kuršininkes moteris ir jų kasdieninius darbus. Prisiminsime kuršininkų laidojimo papročius.

Prašome registruotis:
https://forms.gle/aRaiVdFCBkd1hJLx7

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte., kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

2020-10-24 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

10/24/2020 16:00
10/24/2020 18:15
EKSKURSIJA_spalio_24_1_41.jpg

Spalio 24 d. (šeštadienį) 16.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-10-21 Projekto „Neringa – kultūros sala“ pristatymas

10/21/2020 18:00
Kulturos_sala_2021_1_45.jpg

2021 m. Neringa pasipuoš Lietuvos kultūros sostinės titulu. Mūsų nedidelio miesto bendruomenei tai – svarbus įvertinimas, suprantama, ir atsakomybė. Kitąmet garsiai skelbsime, jog NERINGA – KULTŪROS SALA, LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ. Jos turinys skirtas tiek čia gyvenantiems, tiek atvykstantiems, kultūros ir meno srities žmonėms.
Maloniai kviečiame spalio 21 d., trečiadienį, 18 val. į susitikimą, kuriame pristatysime projekto „Neringa – kultūros sala“ programą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Susitikimo metu pristatysime:
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – bendrą programą, renginių kalendorių;
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – programą SAVANORIS-VIETOS AMBASADORIUS.
• Prekinį ženklą „Neringa – kultūros sala“, jo naudojimo stiliaus vadovą;
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – pagrindiniai komunikacijos kanalai ir priemonės. #kultūrossala; #kultūrossostinė #Neringa
• Laikas diskusijoms.
Susitikime dalyvaus: Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, Kultūros skyriaus atstovai,
„Agilos“ komanda.
Būtina išankstinė registracija:
https://forms.gle/HaUEnT3hCahRxu7D9

Susitikimų metu būtina laikytis SAM rekomendacijų ir reikalavimų COVID-19 ligos profilaktikos ir kontrolės tikslais:

Dėvėti apsauginę burną ir nosį dengiančią veido kaukę.
Laikytis saugaus 2 metrų atstumo.
Laikytis asmens higienos: čiaudėjimo, kosėjimo etiketo. Dezinfekuokite rankas (prie įėjimo į renginio patalpas rasite dezinfekcinį skystį).
Draudžiama lankytis asmenims, kuriems paskirta izoliacija ir kuriems pasireiškė karščiavimas (37,3 C ir daugiau) ar kurie turi ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (sloga, kosulys, čiaudulys ir pan.)

2020-10-20 Paskaita "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba"

10/20/2020 17:30
10/20/2020 19:30
Kursininku_kalbos_kursai_2020-10-20_1_37.jpg

Spalio 20 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

2021-03-07 Tautodailininkės Birutės Servienės karpinių paroda

04/07/2020 17:30
04/15/2020 12:00
Karpiniai_Birutes_1_49.jpg

Maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodą.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.

Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

2020-10-02 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

10/02/2020 17:00
10/02/2020 20:00
SPALIO_2_EKSKURSIJA_1_41.jpg

Spalio 2 d. (penktadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Surinktas turinys