Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

2018-08-27 Fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“

08/27/2018 12:00
09/21/2018 12:00
Fotografijų paroda „Neregėta Lietuva“d subheading (1).jpg

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 21 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

2018-08-24 Paskaita EDUARDAS GIZEVIJUS – LIETUVININKŲ TRADICIJŲ PUOSELĖTOJAS

08/24/2018 19:00
08/24/2018 20:00
EDUARDAS GIZEVIJUS – LIETUVININKŲ TRADICIJŲ PUOSELĖTOJASDoc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaitaJuodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, L. Rėzos g. 56, Juodkrantė.jpg

Rugpjūčio 24 d. (penktadienį) 19 val.
EDUARDAS GIZEVIJUS – LIETUVININKŲ TRADICIJŲ PUOSELĖTOJAS
Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, L. Rėzos g. 56, Juodkrantė.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajai mokslo darbuotojai doc. dr. Nijolei Strakauskaitei už kelis dešimtmečius vykdomus Kuršių nerijos praeities tyrinėjimus ir populiarinimą skirta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija. Išskirtinį dėmesį savo darbais skirianti Kuršių nerijos praeičiai. Tyrinėja Rytų Prūsijos ir Prūsų Lietuvos kultūros istorija ir identiteto problematika XIX a. pab. – XX a., Kuršių nerijos multikultūrinė istorija XVI-XX a. Kuršių nerija besidomintiems puikiai pažįstami mokslininkės darbai – „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių“, studija „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“. Doc. dr. N. Strakauskaitė yra kelionių vadovų po Klaipėdą, Kuršių neriją ir Karaliaučių, kelių dešimčių mokslinių straipsnių lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis autorė. Didžiulio visuomenės dėmesio nuolat susilaukia doc. dr. N. Strakauskaitės skaitomos paskaitos Kuršių nerijos istorijos tematika.
Įvertinus Kuršių nerijai ir Baltijos regionui reikšmingą ilgametę mokslinę tiriamąją veiklą, leidinius ir iniciatyvas, garsinančias Neringos miestą šalyje ir užsienyje doc. dr. Nijolė Strakauskaitė apdovanota Neringos savivaldybės Garbės ženklu.

2018-08-24, 25, 26 XI-oji regioninė folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“

PUSK-VEJUZI-2018.jpg

XI-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XI-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 24-26 d. Šiemet ji skiriama Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos 242-osioms gimimo metinėms ir Prūsų Lietuvos lietuvininkų kalbos ir etninės kultūros paveldo tyrinėtojo Eduardo Karolio Samuelio Gizevijaus (Eduard Gisevius) 220-osioms gimimo metinėms paminėti.
Tradicinė folkloro šventė šurmuliuos visą savaitgalį: tris dienas Neringos gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į išskirtinius šventės „Pūsk, vėjuži!“ renginius, kurie vyks Juodkrantėje – evangelikų liuteronų bažnyčioje, prie M. L. Rėzos paminklo, Kuršių marių krantinėje.
Rugpjūčio 24 d. šventė prasidės istorijos paskaita bei dokumentiniu filmu. Žinių suteiks doc. dr. N. Strakauskaitės paskaita apie XIX a. Rytų Prūsijos lietuvininkų tradicijų puoselėtoją Eduardą Gizevijų – lietuvių kalbos mokytoją, rašytoją, dailininką, etnografą, archeologinės medžiagos rinkėją, visą savo laisvalaikį skyrusį kraštotyrai, lietuviškų dainų tekstų ir melodijų rinkimui.
Susitiksime su režisieriumi, filmų kūrėju Arvydu Barysu. Bus rodomas unikalus A. Baryso dokumentinis filmas „Išbarstyti žodžiai“, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Pagrindiniai filmo herojai – trys nidiškiai broliai Sakučiai (Sakuth), ko gero, vieninteliai pasaulyje dar kalbantys senąja kuršininkų kalba. Jie 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją ir, kalbinami režisieriaus, nepakartojama kuršininkų kalba dalinasi savo vaikystės ir jaunystės prisiminimais.

2018-08-23 Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienos minėjimas

08/23/2018 19:00
08/23/2018 20:30
JAU.jpg

Nuoširdžiai kviečiame visus kartu paminėti Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną. Rugpjūčio 23 d. (ketvirtadienį) 19.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9, Juodkrantė), įvyks meninio filmo (dramos) „Jausmai“ peržiūra. Filmas su angliškais subtitrais.

Meninis filmas „Jausmai“ pagal latvių rašytojo Egono Lyvo romano „Velniakaulio dvyniai“ motyvą (1968 m.).
Režisieriai:
Almantas Grikevičius ,
Algirdas Dausa

Aktoriai:
Regimantas Adomaitis,
Gediminas Girdvainis,
Juozas Budraitis,
Bronius Babkauskas,
Algimantas Masiulis,
Vytautas Paukštė,
Gediminas Karka,
Eugenija Bajorytė,
Regina Paliukaitytė,
Laimonas Noreika,
Kazimieras Valaitis,
Juozas Jaruševičius,
Balys Barauskas,
Henrikas Kurauskas

Filmo aprašymas
Per 1997 metų žiūrovų ir kritikų apklausą "Jausmai" buvo Lietuvoje pripažinti geriausiu lietuvių filmu. Filme vaidina nepakartojamas aktorių duetas - Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis. Išskyrus Lietuvą, filmas buvo uždraustas rodyti visoje Sovietų sąjungoje.
Šiam filmui, pasakojančiam apie žvejo Kasparo jausmų dramą, būdingas ryškus nacionalinis koloritas. Meilės, ištikimybės, pareigos, sudėtingų vidinių pergyvenimų tema plėtojama pirmųjų pokario metų fone. Pasakojimas apie intymius tarpusavio santykius pereina kone į epinį paveikslą apie laiką, apie jo poveikį žmonėms.
Filmas apdovanotas specialiu žiuri prizu San Remo'76 festivalyje.

2018-08-24 Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ peržiūra

08/24/2018 20:00
08/24/2018 21:20
IBARST~1.JPG

Kviečiame į režisieriaus, operatoriaus, prodiuserio Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ pristatymą ir peržiūrą, kuri įvyks rugpjūčio 24 d., penktadienį, 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje L. Rėzos g. 54 C -9, Juodkrantėje. Pristato autorius Arvydas Barysas.
Filmas „Išbarstyti žodžiai“ skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Kuršių nerijos išskirtinė vertė yra neatsiejama nuo žmogaus, jo artimos aplinkos, gyvensenos bei tradicijų tarpusavio ryšių. Per ilgus metus susiformavęs žmogaus ir gamtos sambūvis, veiklos tradicijos, specifinės kuršėnų kultūros raiškos formos kūrė ir tebekuria Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį.
Filmo pagrindiniai herojai – broliai Sakuth, kurie su tūkstančiais Vokietijos civilių 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją. Vieną audringą 1948 m. rudens naktį jie su tėvais žvejų valtele pabėgo iš sovietų valdomos zonos Rytų Vokietijoje. Vargingai pasiekę Švedijos krantus paprašė prieglobsčio ir liko ten visam gyvenimui. Kartu su senaisiais gyventojais iš Kuršių nerijos visiems laikams iškeliavo ir unikali marių žvejų kultūra, išsibarstę po pasaulį kopininkai netrukus nebeturėjo su kuo kalbėtis savo kalba.
Šis filmas yra autentiškas tarpukario Kuršių nerijos žvejų gyvenimo liudininkas. Jo kūrėjams teliko tik sujungti brolių prisiminimų fragmentus. Jame nedaug muzikos, vietoje jos – paskutines dienas gyvenančios baltų kalbos garsų, intonacijų ir žodžių prasmės.
Nufilmuoti Kuršių nerijos gamtos vaizdai įvairiais metų laikais, architektūra, žvejyba, etnografija, panaudota kino kronika, archyvinės nuotraukos.
Renginyje dalyvaus filmo kūrėjas A. Barysas
Kviečiame dalyvauti!
Filmo ištrauka: Broliai Sakuth

IŠBARSTYTI ŽODŽIAI. Dokumentinis filmas, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti.

2018-08-21 Trumpametražių filmų vakarai "Vasaros media studija"

08/21/2018 20:00
08/21/2018 21:00
RUGPJŪČIO 6 D. (3).jpg

Rugpjūčio 21 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Tikėti tikrove (2006)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Tikėti tikrove (2006)

Parašyk man, 10 min.
Deganti linija, 9 min.
Šarka, 7 min.
Kryžių kalnas, 8 min.
Ragas, 7 min.
Ir 3 šaukštai cukraus, 12 min.
Leonas, 8 min.
Graduated Skirts, 9 min.
Shade of Light, 5 min.

2018-08-25 „Senovinė ugnies naktis“

08/25/2018 20:30
08/25/2018 23:00
RUGPJŪČIO 25 D.20_30.jpg

Rugpjūčio 25 d. 20:30 val. „Senovinė ugnies naktis“ kviečia susiburti prie simbolinių vienybės ir draugystės šimtmečio laužų Juodkrantės paplūdimyje ties Mažąja gelbėjimo stotimi.

„Senovinė ugnies naktis“ – paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, kurie simbolizuoja draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą. Uždegami simboliniai laužai primena ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.

„Senovinė ugnies naktis“ iniciatyva kviečia švęsti Baltijos jūros šalių šimtmečius ir rugpjūčio 25 d. 20:30 val. uždegti simbolinius vienybės ir draugystės šimtmečio laužus Baltijos jūros pakrantėje.

Žemėlapį su konkrečiomis laužų vietomis rasite čia: http://www.ancientlights.eu/lt

2018-08-20 Koncertas "Rugpjūčio rapsodija"

08/20/2018 19:00
08/20/2018 20:10
juodkrante.jpg

Rugpjūčio 20 d. (pirmadienį) 19 val. koncertas "Rugpjūčio rapsodija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) Senoviniai rusų romansai ir neapolietiškos dainos.
Atlikėjai Zita Martinavičiūtė-sopranas
Nijolė Baranauskaitė f-nas
Irena Žilinskienė -koncerto vedėja
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai parduodami koncerto vietoje atsiskaityti galima tik grynais.

Bilieto kaina 6 eurai.

2018-08-18 Koncertas V. Kernagiui atminti „Teisingos dainos“ MUZIKINIS RUGPJŪTIS PAJŪRYJE

08/18/2018 20:00
08/18/2018 21:30
Koncertų salė - Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 54 C - 9) (1).jpg

Rugpjūčio 18 d. (šeštadienį) 20 val. koncertas V. Kernagiui atminti „Teisingos dainos“.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje V.Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.

„Gieda paukštis virš mūsų ir giedos…“ – šios Vytauto Kernagio dainos „Baltas paukštis“ eilutės puikiai nusako, kad genijai nemiršta bei žmonių širdyse išlieka savo kūrybos dėka.

„Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“,- kažkada sakė maestro V.Kernagis.

Koncerto programa:
J. Strielkūnas „Kelio daina“
V .Kernagis „Ko nerimsti, žmogau, it paukštis“
S. Geda „Kad karosas vaikščiotų“
S. Geda „Jūrų veršiukėlis“
S. Geda „Gyvulėlių skraidymas“
M. Martinaitis „Baladė apie Severiutę“
S. Geda „Baltojo Nieko dainelė“
V. Kernagis „Išeinu…“
V. Kernagis „Baltas paukštis“
M. Martinaitis „Kumelaitė Kukučio ausy“
M. Martinaitis „Kvailutė Onutė“
A. Vienažindis „Linksminkimos
D. Saukaitytė „Milžinai“
V. Kernagis „Nuo mano lango“
A. Vienažindis „Pasakyki, panytėle“
S. Geda „Niekas išvysta vėjų papartėlį“
S. Geda „Niekas gano kiauleles“
S. Geda „Žmonės atranda Baltojo Nieko avinėlį“
V. Kernagis „Tu neklausk, kas atsitiko“
V. Šimkus „Tobulas eilėraštis“
K. Binkis „Šimtas pavasarių“
S. Geda „Baltojo nieko dainelė“
D. Saukaitytė „Purpurinis vakaras“
S. Geda „Vaikai po lelijom“
V. Kernagis „Žiemą, vasarą“
V. Kernagis „Tai aš“
O. Baliukonytė „Laumės vaikas“

Muzikantai:

Arūnas Degutis

Deividas Kontrimas

Edmundas Federavičius

REŽISIERĖ
Rūta BUNIKYTĖ

KONCERTMEISTERĖ
Loreta PIASECKIENĖ

CHORINIŲ ARANŽUOČIŲ IR KLAVYRO AUTORIUS
Vladimiras KONSTANTINOVAS
1 val. 30 min.

2018-08-19 Viktoro Paukštelio koncertas

08/19/2018 19:00
08/19/2018 20:00
19 (1).jpg

Rugpjūčio 19 d. (sekmadienį) 19 val. pianisto Viktoro Paukštelio koncertas „Šokančių paveikslų rečitalis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai.
Koncertas mokamas

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį. Jis sukūrė analogų klasikinėje scenoje neturinčią dviejų meno šakų sintezę. „Šokančių paveikslų rečitalis“ - tai neįprastas renginys, kurio metu pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai. Tokiu būdu vizualinė įtaiga praplečia garsų skalę, o vaizdai įgauna akustinio virpesio. Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „Carnegie Hall“ 2015 metų rugsėjį, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu.

Pianistas koncertuoja JAV, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Lietuvos ir Prancūzijos publikai, kuri visuomet lieka sužavėta tuo, ką išgirdo ir pamatė.

Muzika ir dailė šiam menininkui - tai du persipinantys ir vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę.

Surinktas turinys