Liudviko Rėzos kultūros centras

Rugsėjo 13 d. 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita
„Žvejys dailininkų akimis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paskaita skirta architektui, etnografui Karlheinz Schauenbueg atminti.

Paskaita „Žvejys dailininkų akimis“ iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 12 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

"Kai džiūsta tinklai"-Žvejo šventė ir futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 13-14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis, šventės. Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje Kuršmarių pakrantėje.
II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų.
Nuo 1952 m. Juodkrantėje vykdavo tradicinė pamario žvejo šventė, sukviesdavusi į savo svetingą pakrantę ne tik Kuršmarių žvejus, bet ir daugybę Kuršių nerijos lankytojų.
Jau niekas nebežvejoja senaisiais kurėnais ir burvaltėmis, mažai liko žvejų, net pati šventė tapo kitokia. Juodkrantiškiai šventę perkelia į rugsėjo mėnesio vidurį, kai žvejai užbaigia vasaros sezoną ir turi puikią progą pasibūti drauge.
Šiemet, rugsėjo 13-14 d. Juodkrantė kviečią į naują šventę „Kai džiūsta tinklai”.
Rugsėjo 13 d. šventė prasidės 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita „Žvejys dailininko akimis” ir bus eksponuojama Neringos muziejų parengta paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo” Liudviko Rėzos kultūros centre.
Šventės išvakarėse ir jos metu pagerbsime žvejus ir su žvejybos amatu susijusias moteris.
Rugsėjo 14 d. – pagrindinė šventės diena.

Rugpjūčio 31 d. 15 val. Kęstutis Demereckas (leidykla „Libra Memelensis“) pristato savo knygą "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Klaipėdos istorijos kartografinė studija, kurioje sudėti seniausi Klaipėdos žemėlapiai ir planai. Knyga skirta besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.

Kęstučio Demerecko knygos "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" pristatymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2002 m. išleistas albumas „Lietuva žemėlapiuose“ išsamiai pavaizdavo Lietuvos kartografinę raidą Europos žemėlapių fone. Čia įtraukta visa dabartinės Lietuvos teritorijos sąvoka, neatskiriant Klaipėdos ir jos krašto. Jai skirtas ne vienas žemėlapis, planas ar graviūra.
Tačiau Klaipėdos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva sukosi kitame – Vakarų Europos rate, nes priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1701 m. Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Tad jos kartografinis vaizdas likimo dėka buvo atspindėtas daug anksčiau nei Didžiosios Lietuvos.

Rugpjūčio 30 d. (penktadienį) 18.00 val. kūrybinio kankliavimo stovyklos baigiamasis koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Koncertuoja: Žemyna Trinkūnaitė, Indrė Jurgelevičiūtė, Agota Zdanevičiūtė ir kanklių stovyklos dalyviai.

Rugpjūčio 31 d. 20.30 val. Juodkrantėje ties Mažąja gelbėjimo stotimi (šalia adreso Žalias kelio 4, Neringa) vyks tarptautinė iniciatyva „Senovinės ugnies naktis“ organizatoriai kviečia prisiminti visus, kurie prieš 30 metų įsiliejo Baltijos kelio vienybės bangą ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Uždekime simbolinius Baltijos jūros šalių draugystės laužus, tegul Baltijos pajūryje sužiba mūsų vienybės šviesa!

Laužai Baltijos kelio trisdešimtmečiui atminti Lietuvoje bus uždegami:

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame į Pauliaus Saudargo ir Godos Krukauskienės knygos ir filmo „Gulago partizanai“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Mažai kam žinoma, kad Laisvės kova nesibaigė didžiąją dalį partizanų nužudžius miškuose, o kitus vadinamuosius „liaudies priešus“ išvežus į lagerius ar ištrėmus. 1953 m. vasarą Norilske ir Vorkutoje, vėliau Kengyre 1954 m. ir vėl Vorkutoje 1955 m. kyla didžiausi lagerių sukilimai, sudrebinę visą SSRS Gulago sistemą. Po politinių kalinių derybų su Gulago valdžia sukilimai paskandinami kraujyje. Žūsta šimtai žmonių. Tačiau kraujas praliejamas ne veltui – prasideda Gulago griūtis. 1956 m. dauguma politinių kalinių išleidžiami į laisvę. Knyga ir dokumentinis filmas „Gulago partizanai“ – apie niekada nepasibaigusią Laisvės kovą, apie sukilimus Gulage, kur pirmose gretose stovėjo lietuviai ir ukrainiečiai. Knygos ir filmo autoriai: Paulius Saudargas ir Goda (Karazijaitė) Krukauskienė.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-15-nemirtingi-gulago-partiz...

Rugpjūčio 20 d. (antradienį) 20 val. režisierės Marijos Kavtaradzės 2018 m. pripažinto geriausiu Baltijos šalių filmo „Išgyventi vasarą“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Išgyventi vasarą

Žanras: Komedija, drama
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Marija Kavtaradzė
Vaidina: Gelminė Glemžaitė, Paulius Markevičius, Indrė Patkauskaitė
Kino teatruose nuo: 19.04.2019
Trukmė: 1h 31 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Tikrai ne visiems – tik gero kino žiūrovams. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatės Marijos Kavtaradzės debiutas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu, sulaukė didžiulio susidomėjimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Juostoje, kurio premjera įvyko išparduotose prestižinio Toronto kino festivalio seansuose, pagrindinius vaidmenis sukūrė kylantys jaunosios kartos aktoriai Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius. Spalvingame ir šviesiame kelio filme kalbama mums visiems labai svarbia psichinės sveikatos tema. Ambicinga pradedanti psichologė Indrė sutinka į kliniką pajūryje nuvežti du pacientus: bipoliniu sutrikimu sergantį Paulių ir savyje užsisklendusią Justę. Ši vasariška kelionė tampa pirmuoju žingsniu pasveikimo link. Tai šilta ir jaudinanti istorija, kuri – kaip ir vasara – kupina šviesos, netikėtumų ir vilties, kad viskas yra įmanoma…

Filmas lietuvių kalba su angliškais subtitrais.

Režisierė: Marija Kavtaradzė

Vaidina: Paulius Markevičius, Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė, Darius Meškauskas, Vilija Grigaitytė, Donatas Želvys, Šarūnas Puidokas

Filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=pgMJRHqolTU