Liudviko Rėzos kultūros centras

Nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama dailininkės Marijos Smirnovaitės paveikslų paroda iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”.

Parodėlėje pristatomos iliustracijos iš pasakų rinkinio „Aukso kirvukas”. Knyga buvo apdovanota 2013 metais Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociaci-jos (IBBY) Domicelės Tarabildienės premija – už Gražiausią metų knygą.

Piešti knygas – tai stebuklas, kurį smagu ir gera kurti kartu su kitais. Gavusi iš leidyklos „Nieko rim-to“ pasiūlymą iliustruoti lietuviškų pasakų knygą, labai apsidžiaugiau. Pasakos yra ypatingas žanras, tai mūsų paveldas, mūsų išmintis ir palikimas. Išmintis yra gludinama ir šlifuojama visą žmogaus gyveni-mą. Labai retai išmintis būna perduodama be meilės jausmo ir žinojimo.

Iliustruojant pasakų rinkinį „Aukso kirvukas“ visų pirma man buvo svarbu paveldas. Norėjau iliustracijose prisiliesti prie praeities, tautosakos, todėl naudojau mūsų folkloro simbolius ir motyvus: lelijas, tulpes, žirgelius, žalčiukus, sauleles ir kt. Norėjosi, kad iliustracijų koloritas ir faktūros primintų Lietuvos kraštovaizdį, bandžiau perteikti mūsų miškų, laukų, ežerų, kalvų spalvas ir faktūras. Kad iš iliustracijų tarsi pakviptų mūsų oras, kvepėtų samanų, žolynų, lapijos, rūko drėgme, lietaus ir vėjo išbalinta mediena, šlapio akmens, marių vandens kvapais. Norėjau, kad knyga būtų kaip dalelė Lietuvos, kad ji taptų puikiu suvenyru ar dovana kam nors, gyvenančiam tolimame pasaulio krašte. Atsiverti knygą, o joje – mūsų miškas, mūsų žaluma, paslaptys ir jautrumas, maža mūsų krašto dalelė.

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu geriausio antrosios kategorijos kultūros centro premija paskirta Liudviko Rėzos kultūros centrui Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje.
Kasmet Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą. Kultūros centrai vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą bazę.
Premijos paskirtos vadovaujantis Geriausio kultūros centro vertinimo komisijos išvadomis. Komisija vertina, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą.
Geriausiam aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui skiriama 90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija, geriausiam pirmosios kategorijos kultūros centrui – 70, geriausiam antrosios kategorijos kultūros centrui – 50 BSI dydžio premija.

Liudviko Rėzos kultūros centras pateikė dokumentus geriausio II kategorijos kultūros centro konkursui.
Šiandien, Liudviko Rėzos kultūros centre apsilankė garbinga komisija, kurioje dalyvavo LR Kultūros ministerijos patarėja Birutė Kazlauskienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Lietuvos Kultūros centrų asociacijos prezidento pavaduotoja, Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė, LLKC direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūnienė, LLKC vyriausioji specialistė Jurgita Aleknavičienė, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis ir kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė. Dalyvavo bendruomenės nariai ir kultūros centro kolektyvas.
Apsilankymo tikslas – realiai įvertinti Liudviko Rėzos kultūros centro vykdomą veiklą.
Direktorė Sonata Vaitonienė parengė dokumentus ir pristatė 5 metų kultūros centro veiklą.
Konkurso komisijos nariai apžiūrėjo kultūros centro koncertų, parodų ir istorinės ekspozicijos sales. Buvo supažindinti su kultūros centro kolektyvais, vykdomais projektais ir šventėmis bei festivaliais.
Komisija buvo maloniai nustebinta kultūros centro vykdomomis veiklomis. Sulaukėme daug gražių pagyrimo žodžių, tikimės palankaus sprendimo.
Geriausio kultūros centro premijos skiriamos kasmet už paskutiniųjų 5 metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką kultūros centrų veiklą, puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojant profesionalaus meno sklaidą. Skiriant premijas taip pat atsižvelgiama į kultūros centrų patalpų ir darbo organizavimui reikalingų priemonių būklę bei kultūros ir meno darbuotojų kvalifikaciją.

Nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 9 d. veiks Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre – gaivi muzikinė naujiena

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.
Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos
Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.
„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.
Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.
Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Žymiausių Rytų Prūsijos mokslininkų tautosakinis palikimas

2020 sausio 13 –17 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Sonata Vaitonienė, direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir renginių organizatorė Aušra Mikelienė, vykdydami programos „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo suaugusiųjų švietimo mobilumo projekto Nr. 2019-1-LT01-KA104-060284 „Liudviko Rėzos kultūros centro edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas“ įgyvendinimą, lankėsi Kipro respublikoje. Limasolyje, DOREA švietimo įstaigoje, vyko mokymai „ES finansavimo užtikrinimas 2014-2020 m.: sėkmės raktas“.
Šiuose intensyviuose kursuose nagrinėjome projektų ir jų rengimo kokybinius parametrus, norint gauti finansavimą iš pagrindinių ES programų. Be teorinių paskaitų, supažindinusių su projektų rengimo ypatumais, strategijų pasirinkimu, bendravimu su partneriais, finansų tvarkymu, projektų atrankos kriterijais, vyko praktiniai seminarai, kurių metu tarptautinės komandos turėjo visapusiškai rengti projektus, konkuruodamos su kitomis, surasti sprendimus, kūrybiškai panaudoti įvairias kilusiais idėjas ir apginti projektą.
Diskusijose aptarėme klaidas ir teigiamus dalykus, tobulinome projektus, suvokėme, kad yra labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su projekto partneriais. Mokymuose dalyvavo Slovakijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos atstovai. Kursus vedė labai įdomus, didelę patirtį turintis profesionalus dėstytojas, projektų valdymo profesionalas Vaggelis Gettos.
Kursai buvo visapusiškai naudingi, ypač praktinė jų dalis, įgyta patirtis pravers tolimesnėje veikloje.

Stebint Estijos kolegų veiklą
Šių metų spalio mėn. 3 – 5 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Sonata Vaitonienė, renginių organizatorė Aušra Mikelienė ir kultūrinių renginių vadybininkas Arūnas Balna, vykdydami programos „Erasmus+“ 1 pagrindinio veiksmo suaugusiųjų švietimo mobilumo projekto Nr. 2019-1-LT01-KA104-060284 „Liudviko Rėzos kultūros centro edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas“ įgyvendinimą, lankėsi Estijos respublikoje.
Viljandi mieste, apsilankėme Estijos liaudies kultūros centre bei Viljandi Estijos tradicinės muzikos centre, kur susipažinome su šių įstaigų veikla, darbo organizavimu, struktūra, stebėjome pasiruošimą renginiams ir pačius renginius. Lankydamiesi Estijos liaudies kultūros centre, kuris veikia ne šalies sostinėje, o Estijos viduryje, Viljandžio mieste, buvome supažindinti su mokymo skyriumi, mums buvo pristatyta nematerialaus paveldo departamento veikla bei centro vykdomos programos. Šis centas organizuoja kursus įvairioms tikslinėms grupėms: Estijos savivaldybių kultūros darbuotojams, muziejininkams, tautinių šokių vadovams, švietimo įstaigų būrelių vadovams, mėgėjų teatro dalyviams, tautinių kostiumų gamintojams, vaikų darželių darbuotojams, pasakojamosios tautosakos gaivintojams, apskričių švietimo vadovams, savo patirtį pristato užsienio kolegoms ir t.t. Tikrai malonų įspūdį paliko konkrečių programų pristatymas, sustyguota organizacinė struktūra, vadyba, problemų sprendimo būdai, netradicinis požiūris ieškant tinkamų sprendimų bei užsidegimas saugant ir vystant šiandienos sąlygomis šalies tautinį paveldą. Nedidelė, dalykiška ir betarpiška kolegų komanda neslėpė problemų ir džiaugėsi tuo kas pasiekta.
Kita viešnagės diena prabėgo nuodugniai susipažįstant su įspūdingoje vietoje, senosios tvirtovės teritorijos viename gynybinių šlaitų, Viljandi įsikūrusiu Estijos tradicinės muzikos centru.

Centro darbuotojai tobulins žinias užsienyje

Nuo 2019 m. liepos 1 d. Liudviko Rėzos kultūros centras pradėjo vykdyti Erasmus+ projektą "Liudviko Rėzos kultūros centro edukacinės ir projektinės veiklos tobulinimas" (projekto nr. 2019-1-LT01-KA104-060284), kurio pagrindinis tikslas – atnaujinti centro edukacinę ir šviečiamąją veiklą, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendenciją, didinti centro tarptautiškumą, plėtoti projektinę veiklą, plėsti bendradarbiavimą su kolegomis Europoje.
Siekiant šio tikslo centro darbuotojai lankysis Estijos ir Italijos kultūros įstaigose, o Kipre dalyvaus mokymuose apie tarptautinių projektų rengimo metodiką.
Pažintinių vizitų ir mokymų metu Liudviko Rėzos kultūros centras sieks:
1. Ieškoti naujovių plėtojant edukacinę, ekskursijų ir šviečiamąją veiklą, kad būtų ugdomas lankytojų kūrybingumas, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendencijas ir unikalią LRKC geografinę vietą, turistų gausą vasaros metu.
2. Pasisemti patirties ir žinių, kaip efektyviau ir įdomiau išnaudoti istorinę LRKC ekspoziciją, kaip būtų pritraukta daugiau lankytojų, skatinama gyventojų ir turistų savišvieta, populiarinama etninė kultūra, tradicinės muzikos ir tautosakinis paveldas.
3. Sužinoti daugiau apie ES finansuojamus projektus kultūros ir istorijos srityje, patobulinti projektų rengimo įgūdžius, susirasti partnerių projektams ir kitai LRKC veiklai.
4. Susipažinti su kultūros ir kūrybinių industrijų tendencijomis Europoje, kaip kultūros įstaigos Europoje taikosi prie senėjančios visuomenės kultūros poreikių.
Projekto metu centro darbuotojai tobulins darbuotojų užsienio kalbos, andragogines žinias, darbo daugiakultūrėje aplinkoje įgūdžius.
Pasibaigus projektui centro darbuotojai parengs naują edukaciją, skirtą vyresnio amžiaus kultūros vartotojams.