Liudviko Rėzos kultūros centras

Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba

Lapkričio 10 d. (antradienį) 17.00 val. per Zoom programą vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, žiūrėsime filmo ištraukas apie kuršininkų vaikų darbus, laisvalaikį ir išdaigas.
Iki lapkričio 9 d. visus norinčius dalyvauti, kviečiame užpildyti elektroninę registracijos formą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSce2tRJLGZ4oiivM03uFsaQyamGCb4_...

Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki pasimatymo antradienį!

Spalio 27 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais apie kuršininkes moteris ir jų kasdieninius darbus. Prisiminsime kuršininkų laidojimo papročius.

Prašome registruotis:
https://forms.gle/aRaiVdFCBkd1hJLx7

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte., kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Spalio 24 d. (šeštadienį) 16.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2021 m. Neringa pasipuoš Lietuvos kultūros sostinės titulu. Mūsų nedidelio miesto bendruomenei tai – svarbus įvertinimas, suprantama, ir atsakomybė. Kitąmet garsiai skelbsime, jog NERINGA – KULTŪROS SALA, LIETUVOS KULTŪROS SOSTINĖ. Jos turinys skirtas tiek čia gyvenantiems, tiek atvykstantiems, kultūros ir meno srities žmonėms.
Maloniai kviečiame spalio 21 d., trečiadienį, 18 val. į susitikimą, kuriame pristatysime projekto „Neringa – kultūros sala“ programą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Susitikimo metu pristatysime:
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – bendrą programą, renginių kalendorių;
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – programą SAVANORIS-VIETOS AMBASADORIUS.
• Prekinį ženklą „Neringa – kultūros sala“, jo naudojimo stiliaus vadovą;
• Neringos – Lietuvos kultūros sostinės 2021 – pagrindiniai komunikacijos kanalai ir priemonės. #kultūrossala; #kultūrossostinė #Neringa
• Laikas diskusijoms.
Susitikime dalyvaus: Neringos savivaldybės mero pavaduotojas, Kultūros skyriaus atstovai,
„Agilos“ komanda.
Būtina išankstinė registracija:
https://forms.gle/HaUEnT3hCahRxu7D9

Susitikimų metu būtina laikytis SAM rekomendacijų ir reikalavimų COVID-19 ligos profilaktikos ir kontrolės tikslais:

Dėvėti apsauginę burną ir nosį dengiančią veido kaukę.
Laikytis saugaus 2 metrų atstumo.
Laikytis asmens higienos: čiaudėjimo, kosėjimo etiketo. Dezinfekuokite rankas (prie įėjimo į renginio patalpas rasite dezinfekcinį skystį).
Draudžiama lankytis asmenims, kuriems paskirta izoliacija ir kuriems pasireiškė karščiavimas (37,3 C ir daugiau) ar kurie turi ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių (sloga, kosulys, čiaudulys ir pan.)

Spalio 20 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Spalio 2 d. (penktadienį) 17.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Spalio 2 d. 17:00 val. kviečiame visuomenę susipažinti su Juodkrantės krantinės želdinių projektiniais pasiūlymais, kurie numato teritorijos apželdinimą nuo senojo uosto šiaurėje iki įėjimo į Raganų kalną pietuose. Pristatymas vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugsėjo 29 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Spalio 8, 15, 22, 29 dienomis (ketvirtadieniais) nuo 17.30 iki 19.30 kviečiame dalyvauti kūrybinėse keramikos dirbtuvėse - "Nidinukas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Jei patinka keramika ir raštų kūrimas, įdomu Kuršių nerijos vietų savastis, norite sužinoti kaip atrodė seniausi dailės siužetai Lietuvoje bei Kuršių nerijos virvelinės keramikos raštai, kokius senieji vietos gyventojai puodus puošė, kokias ypatingas lempas – druskines naudojo, kviečiame prisijungti ir patirti lipdymo magiją.
Kviečiame ir po vieną, ir su šeimomis, ir su draugais.
Kūrybinę kelionę globos Nidos Penkių kalvelių gyvenvietės sargas – Nidinukas.
Keramikos užsiėmimus ves menininkė Indrė Dikavičiūtė
Bendruomeninio kūrinio idėją pristatys fasilitatorė Gerda Šeirė
Dirbtuvės vyks Liudviko Rėzos kultūros centre,
kviečiame registruotis: https://forms.gle/R4uQc43bBwSbNCJJA

Nerijos laboratorija, mobili erdvė bendruomeniniams sumanymams, įgyvendinamiems kūrybiškomis, tvariomis ir šiuolaikinėmis priemonėmis, tęsia iniciatyvą: ARCHE PYNĖ
Partneriai:
Nidos KTIC „Agila“
Liudviko Rėzos kultūros centras
VDA Nidos meno kolonija
Finansuoja: Neringos savivaldybė
Organizuoja: VšĮ "Menų vektoriai"

Maloniai kviečiame rugsėjo 26 d. (šeštadienį) Pasaulinę turizmo dieną nemokamai aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.