Liudviko Rėzos kultūros centras

27 d. (šeštadienį) 17 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ peržiūrą ir susitikimą su autoriumi, kalviu Dariumi Viliumi.
...ir anoj, kitokių matavimų materijoje, mūsų žemiškos išraiškos yra matomos, girdimos ir labai daug lemiančios. Protėvių palikimuose išlike raštai, ženklai, simboliai, apeiginiai ritualai, sakraliai nušviesdavo laidotuvių procesą. Nepažintas kelias į Dausas, ir mūsų gilus siekis tauriai išlydėti tuo keliu išeinantį...
Darius Vilius dalyvavo ekspedicijose Mažosios Lietuvos kapinių paminklams išsaugoti ir prisidėjo prie kapinių metalinių kryžių, tvorelių, vartų restauravimo darbų. Kalvis D. Vilius susirinkusiems atskleis savo pastebėjimus, pajautimus kapinių teritorijos formavimui, gilesniam vėlių pasaulio pažinimui ir pagerbimui. Susitikimo metu jis pristatys savo kūrybos dokumentinį filmą „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ apie Mažosios Lietuvos tradicinius kapinių antkapinius paminklus - metalinius kryžius ir lituanistinio dvasinio paveldo ypatybes.

2018 m. spalio 26 d. 18 val. kviečiame į VU magistrantės Linos Mumgaudytės paskaitą „Gėdingas menas“.
„Bright women in the dark period’’ - tai projektas apie Antrojo pasaulinio karo žydes, kurios vykdė meninę veiklą karo metu. Šių moterų kūryba tapo jų pasipriešinimo ginklu. Pasitelkusios įvairias meno formas, jos sugebėjo pasipriešinti naciams poezija, šokiu, tapyba, fotografijomis ir dainomis. Projektas vykdomas Linos Mumgaudytės, kuri nuo spalio mėnesio pradeda vesti paskaitas apie „gėdingą meną“ Trečiajame reiche bei žydžių moterų vaidmenį ir kūrybą karo metu.
Nuo 2019 metų bus rengiamos parodos, kurių metu bus pristatomos Linos Mumgaudytės tapytos žydės. Paveikslai bus tapomi moderniu stiliumi, kuris Antrojo pasaulinio karo metu būtų uždraustas ir Hitlerio pavadintas „išsigimusiu menu“.

20 d. (šeštadienį) 17 val. režisierės Inesos Kurklietytės sukurtų dokumentinių filmų vakaras ir susitikimas su autore. „Lengvas raganavimas“ (2003 m. 17 min), „Gegučių vaikai“ (2013 m. 23 min.), „Gražuolės Piplytės“ (2017 m. 26 min.)

Maloniai kviečiame 2018 m. spalio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val. į Liudviko Rėzos kultūros centrą į renginį iš ciklo „Vasarvidžio nakties skaitymai“. Dalyvauja poetė, dailininkė DAIVA MOLYTĖ – LUKAUSKIENĖ, altininkė Dana Tregub. Renginio vedėjas – Arūnas Balna

Spalio 13 d. (šeštadienį) nuo 12-16 val. kviečiame visus mylinčius gamtą ir gėles prisidėti prie Juodkrantės gražinimo akcijos Krokų jūra, kurią organizuoja asociacija Juodkrantės bendruomenė.

Siekiant puoselėti Neringos aplinką, Juodkrantės bendruomenės narių iniciatyva surinkta parama 50 000 vnt. krokų svogūnėliams įsigyti, kuriuos susodinus Juodkrantės marių pakrantėje, bus formuojamas bangos fragmentas - "Krokų jūra". Tikimasi, kad kasmet ją papildant ir tęsiant, ji taps natūralia Juodkrantės kraštovaizdžio dalimi.
Su savimi turėti darbo pirštines ir esant galimybei kastuvėlį ar kastuvą.
Dalyvių laukia gardžios vaišės :)
Susitinkame prie centrinės Juodkrantės autobusų stotelės
Daugiau informacijos - https://www.facebook.com/events/847329282143333/

Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.

Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.

Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.

Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.

1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.

1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.

Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.

Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.

Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.

Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.

VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti

2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).

Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.

Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Š.m. spalio 4 d., nuo 10 iki 12 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas;
2. Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos;
3. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos.
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

VPS viešųjų ryšių specialistas dr. Arvydas Švagždys
Asociacija “Vidmarės”
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141,vidmares@gmail.com

Maloniai kviečiame rugsėjo 27 d. Pasaulinę turizmo dieną aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.

Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.