2015-08-02 Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčiai - 130 m.

08/02/2015 13:00
08/02/2015 21:00
JPG1-001.jpg

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčiai - 130

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia yra ne tik ryškus architektūrinis akcentas, patraukiantis Neringos svečių dėmesį, bet ir svarbus įdomios Juodkrantės žvejų kaimo bei kurorto istorijos paliudijimas. Prieš 220 metų Juodkrantėje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, perkėlus čia parapijos centrą iš smėliu užpustytų Karvaičių. 1795 metų birželio 25 d. per Jonines ši kukli, medinė su nendrių stogu bažnytėlė buvo pašventinta. Pirmuoju Juodkrantės bažnyčios evangelikų liuteronų kunigu buvo Christianas Davidas Wittichas, globojęs giminaitį būsimą lietuviškos Biblijos tyrinėtoją, tautosakininką, Karaliaučiaus universiteto profesorių Martyną Liudviką Rėzą. Juodkrantės bažnyčios istorijoje randame ir kitą gerai žinomą Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) kultūros kontekste pavardę - Karlas Eduardas Ziegleris, kuris čia dirbo 1828-1832 metais. Ziegleris buvo vienas iš Lietuvių literatūrinės draugijos, kuri domėjosi lietuvių kalbos ir kultūros likimu Rytų Prūsijoje, steigėjų. Jis talkino žymiam vokiečių kalbininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui Georgui Heinrichui Ferdinandui Nesselmannui, rengiant lietuvių kalbos žodyną (išleistas 1851 m.). Taigi Ziegleris prisidėjo prie žodyno, kuris tapo pasaulinės baltistikos ir lyginamosios kalbotyros šaltiniu, rengimo ir populiarinimo. Nepaisant to, jog 1832 buvo pastatyta klebonija ir Juodkrantės parapijos dvasininko gyvenimo sąlygos pagerėjo, visgi, jų kaita buvo didelė: nuo 1820 iki XX a. pradžios čia dirbo 15 evangelikų liuteronų kunigų. Nesulaukusi šimtmečio pirmoji Juodkrantės bažnyčia sudegė.
Lemtinga bažnyčiai diena 1878 m. birželio 23 d. buvo sekmadienis, kuomet Juodkrantėje buvo švenčiamos Joninės ir vestuvės, tad čia nestigo dainų, juoko ir net šaudymo iš medžioklinių šautuvų, o tai ir galėjo būti gaisro priežastis. Septynerius metus po šio gaisro Juodkrantė neturėjo maldos namų. Senoji bažnyčia buvo apdrausta 900 talerių, bet naujos bažnyčios statyboms to toli gražu nepakako. Viltis, kad prasidės bažnyčios statyba atsirado po metų, nes tam tikra suma pinigų buvo surinkta tikslinės rinkliavos visose Rytų Prūsijos parapijose dėka. Tad, naujos bažnyčios statyba prasidėjo tik po šešerių metų - 1884 metais. Tuo rūpinosi evangelikų liuteronų kunigas Friedrichas Otto Edwinas Richteris. Dar po metų 1885 metais Juodkrantėje iškilo raudonų plytų pagal garsaus architekto Friedricho Stülerio brėžinius pastatyta neogotikos stiliaus bažnyčia.
Netrukus šios bažnyčios ilgamečiu (1897-1919) liuteronų kunigu tapęs Eugenas Lotto paliko ir bažnyčios interjero aprašymą: 250 sėdimų vietų, nedidukė zakristija, šalia jos nišoje išpjaustytas iš medžio altorius ir sakykla, spalvoto stiklo langai, teracinės grindys. Įsidėmėtini ir bažnyčios rėmėjai – krucifiksą ir dvi įspūdingas žvakides dovanojo Vokietijos kaizerio žmona Augustė Viktorija, nedidelius, tačiau puikius vargonus – gintaro kasyklų savininkas Moritzas Beckeris. Dvasininkas Lotto paskelbė ne vieną straipsnį spaudoje apie įvairiakalbės savo parapijos istoriją. Juodkrantės bažnyčioje Lotto laikė pamaldas vokiečių ir lietuvių kalba, nes didžioji dalis parapijiečių buvo žvejai kuršininkai, kurių gimtoji kalba buvo latvių, tad jiems labiau įprastos buvo pamaldos lietuvių kalba. Paskutiniuoju Juodkrantės parapijos dvasininku priverstu evakuotis su savo parapijiečiais 1944 metų vasaros pabaigoje buvo Martinas Kerschies.
Pokariu Juodkrantės bažnyčia buvo paversta sandėliu ir tik 1976 metais po renovacijos joje pradėjo veikti Lietuvos dailės muziejaus filialas - Miniatiūrų muziejus, vyko klasikinės muzikos koncertai. 1989 metais bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei. Išeivių iš šios parapijos, kurių dauguma gyvena Vokietijoje, paramos dėka 1995 metais, pažymint bažnyčios sukaktį – 110 metų, buvo atnaujintas bažnyčios interjeras, pagaminti nauji suolai. 2008 metais Juodkrantės bažnyčioje vėl suskambo vargonai, padovanoti evangelikų reformatų Dellikon – Denikon (Šveicarija) bendruomenės. Dabar Juodkrantės bažnyčioje skamba ne tik vargonai, bet ir varpo dūžius imituojantis garsinis signalas kas valandą ir pamaldų metu, primindamas ir tai, jog šios bažnyčios senojo varpo (iki II Pasaulinio karo pabaigos) dūžiai ramiu oru girdėjosi ir kitame marių krante.
Doc. dr. Nijolė Strakauskaitė