Mokslininkų globojamas kultūros centras Juodkrantėje vystys mokslą ir puoselės kultūrinį Mažosios Lietuvos paveldą

Nr. T1-245 Dėl LRKC nuostatų keitimas
Nr. T1-245 Liudviko Rėzos kultūros centro nuostatai

Mokslininkų globojamas kultūros centras Juodkrantėje vystys mokslą ir puoselės kultūrinį Mažosios Lietuvos paveldą
Raimonda Ravaitytė-Meyer

Metus veikiantis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje įsteigė mokslininkų kuratoriumą, pasiryžusį naujai pažvelgti į Martyną Liudviką Rėzą ir jo epochą.

Kitokia tiesa
Martynas Liudvikas Rėza- kas jis: vokietis, lietuvis ar kuršis? Prieš dešimt metų taip iškeltas klausimas tarptautiniuose mokslininkų forumuose atrodė kone šventvagiškas, nes nuo senų laikų lietuvio sąmonė buvo „maitinama“ stereotipais apie neabejotinai lietuvišką Rėzos kilmę, o jis pats buvo iškeltas kaip lietuvių tautos dainius ir tautosakininkas.
Tiesa, jog L.M.Rėza buvo šiandien jau nebeegzistuojančios Prūsijos monarchijos pilietis ir karštas patriotas, ne tik kultūrininkams, bet ir vyresnės kartos akademinės visuomenės atstovams buvo „skaudi“. O Kuršių nerijoje, iš kurios, žinia, yra kilęs M.L.Rėza, ilgus šimtmečius gyvavo daugiakultūrė terpė. Bažnyčių dokumentai fiksavo trikalbystę – vokiečių, lietuvių ir kuršininkų, nors oficiali valstybinė kalba buvo vokiečių.
Todėl kai L.M.Rėza kalba apie tėvynę ir lietuvių tautą, jo patriotizmas sietinas tik su Rytų Prūsija, kurios šiaurės rytuose buvo Prūsų Lietuva - etnokultūrinis regionas, kuriame gyveno lietuvininkai.
Šias ir kitas tiesas vieną po kitos atvertę Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto jaunieji mokslininkai, pasitelkę kolegas iš kitų šalies ir užsienio universitetų, padarė tikrą mūsų kultūrinės sąmonės perversmą.
Dėmesį išprovokavo T.Manas
2006-aisiais, minint M.L.Rėzos 230-ąsias gimimo metines, Juodkrantės parodų namuose buvo surengta mokslinė konferencija, kurios pranešimų pagrindu išleista knyga „Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai“, vainikavusi daugelio metų mokslines paieškas.
Minėta knyga, išleista 200 egzempliorių tiražu, buvo bemat išgraibstyta nespėjusi pasiekti knygynų lentynų, o jos pristatymai susilaukė išskirtinio visuomenės dėmesio.
Juodkrantės konferencija atliko ir kitą svarbų vaidmenį – ji garsiai paskelbė apie naujo Liudviko Rėzos kultūros centro įkūrimą senosios Juodkrantės mokyklos pastate, kurį vėliau „palaimino“ Neringos savivaldybės taryba.
Pasak vienos iš Liudviko Rėzos kultūros centro „krikštamočių“ Klaipėdos universiteto doc.dr. Nijolės Starkauskaitės, idėja įkurti minėtą centrą brendo ilgai, tam reikėjo „užaugti“, sutelkti protus ir, be abejonės, parengti visuomenę – laužant stereotipus apie M.L.Rėzą, jo epochą ir apskritai Rytprūsių istoriją.

2008-2011 LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO KURATORIUMO VEIKLA:

Liudviko Rėzos kultūros centro Vienas iš pagrindinių uždavinių- reprezentuoti ir populiarinti Kuršių nerijos kultūros istorijos paveldą, etninę kultūrą akcentuojant ryškiausius Juodkrantės istorijos raidos momentus ir pristatyti žymaus šio krašto kultūros asmenybės – Martyno Liudviko Rėzos reikšmingus darbus nuolat veikiančioje istorinėje ekspozicijoje. Priminti ateities kartoms apie M.L.Rėzos svarų indėlį Lietuvos kultūrai ir jo nuveiktus darbus.
2008 m. sausio 9 d. buvo įsteigtas Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumas, kurį sudaro Klaipėdos universiteto KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos institute mokslininkai, Klaipėdos bei Neringos miestų kultūros įstaigų vadovai, Neringos savivaldybės administracijos nariai. Kuratoriumo steigiamojo posėdžio metu formuluojant LRKC veiklos kryptis, išsikeliant tikslus, labai svarbus buvo dr. Liucijos Citavičiūtės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pranešimas: rengiamas spaudai išskirtinai prabangus ir itin reikšmingas visam Lietuvos bei Europos kultūriniam gyvenimui leidinys - M.L.Rėzos ,,Raštai“, kur bus sudėtas visas iki šiol žinomas rašytinis šio žymaus Kuršių nerijos sūnaus palikimas, surinktas iš Lietuvos ir užsienio archyvų. Neringos miesto savivaldybės ir Liudviko Rėzos kultūros centro ir visos Neringos miesto bendruomenės vienas iš uždavinių būtų – puoselėti žymių krašto žmonių kultūrinį paveldą ir dėti visas pastangas, kad šis leidinys kuo greičiau pasiektų visuomenę. Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus pritarė ir siūlė paramą visoms geroms idėjoms.
Centre nuolat veikia istorinė ekspozicija, skirta iškiliai šio krašto asmenybei – Martynui Liudvikui Rėzai ir Juodkrantės istorijai.
Intensyviai bendradarbiaujama su mokslininkais: Liudviko Rėzos centro Kuratoriumas, nuolat pateikia naujų idėjų, rekomenduoja Centrui aiškias veiklos kryptis.
Kuratoriumo pirmininkės dėka Liudviko Rėzos kultūros centrui perduotas ir padovantotas Elizabeth .Kluwes fotoarchyvas, kuris turi istorinę ir kultūrinę reikšmę, unikali galimybė reprezentuoti Neringos miestą. Tai Neringos nekilnojamojo kultūrinio paveldo išsaugojimas ir sklaida.
Liudviko Rėzos kultūros centras sėkmingai vysto ir ateityje vis stipriau vystys kultūrinę veiklą, jos sklaidą, susijusią su etnokultūra, mokslu, Prūsų Lietuvos istorija, bendradarbiaujant su Kuratoriumo nariais bei Centro partneriais – Lietuvių kalbos institutu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvių liaudies kultūros centru, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centru, Lietuvos Generaliniu konsulatu Kaliningrade ir Kaliningrado srities lietuvių bendruomenės nariais, Baltijos federaliniu I.Kanto universitetu Kaliningrade.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Neringos savivaldybės ir Liudviko Rėzos kultūrros centro bendras ir svarbiausias tikslas vykdant tamprų bendradarbiavimą- išleisti visus M.L.Rėzos raštų Tautosakos Tomus – tai būtų kultūrinis-istorinis nuopelnas ne tik Neringos miesto, bet ir visos Lietuvos bei Europos kultūrai, tai būtų 5-10 metų tęstinis projektas. M.L.Rėzos ,,Raštų“ publikavimas – istorinė galimybė Neringos miestui prisidėti prie mūsų žemiečio, europinio masto XIX a. kultūros veikėjo palikimo įamžinimo ir sklaidos.
Kuratoriumas iš visų pastangų stengiasi žymaus vokiečių istoriko W. Hubatscho surinktos dokumentinės medžiagos apie Rytų Prūsiją įsigyti archyvą. Šio archyvo įkurdinimas Liudviko Rėzos kultūros centre sudarytų sąlygas šiam centrui tapti rimtu mokslo ir kultūros židiniu bei pritrauktų nemaža mokslininkų, istorikų dėmesio.
Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumo siūlymu Neringos savivaldybė įsteigė Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją. 2008 m. gegužės 10 d. Neringos savivaldybės taryba įsteigė Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją. (Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą mokslinės tiriamosios, edukacinės veiklos, etninės kultūros ir kultūros paveldo puoselėjimą. Premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai, asmenys meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos). Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos įsteigimas ir teikimas respublikiniu mastu už kryptingus, ryškiausius, brandžiausius darbus muzikos, dailės, mokslo ir istorinės sklaidos srityse ši įsteigta premija leis ne tik garsinti Liudviko Rėzos vardą Lietuvoje ir už jos ribų, bet ir pastūmės mokslo bei meno darbuotojus intensyviau tyrinėti Prūsų Lietuvos istoriją įvairiais jos raidos etapais, skatins kūrybą, padės užmegzti glaudesnius ryšius su kitomis kultūros ir mokslo įstaigomis bei organizacijomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Kaliningrado sritis, Vokietija ir kt.). 2010 m. sausio 8 d. Įteikta pirmoji premija Neringos tautodailininkui Eduardui Antanui Jonušui.
2009 m. spalio 15-16 dienomis Kaliningrade, Rusijos valstybiniame Imanuelio Kanto universitete vyko Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirta tarptautinė mokslo konferencija ,,Rytų Prūsijos kultūros paveldas“, kurioje buvo kviečiami dalyvauti kalbininkai, literatūrologai, istorikai, etnologai, tautosakininkai, knygotyrininkai. Dalyvauti buvo pakviestas ir Liudviko Rėzos kultūros centras, kuratoriumo nariai . Išsamus Kuratoriumo narės dr. Liucijos Citavičiūtės (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) plenarinio posėdžio pranešimas ,,Rytų Prūsijos kultūrinio palikimo paieškos užsienio archyvuose ir mokslinėse bibliotekose“ buvo skirtas M.L.Rėzos veiklos kultūrinio palikimo rinkimo, tyrinėjimo, publikavimo aspektams. Čia taip pat mokslo visuomenei buvo pranešta: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, bendradarbiaudamas su Europos mokslo įstaigomis, profesionaliais lietuvių vertėjais, ruošiasi lietuvių kalba publikuoti išskirtinio lygio prestižinį leidinį - surinktą itin gausų M.L.Rėzos rašytinį (kultūrinį, mokslinį, kūrybinį) palikimą su faksimilėmis (9 tomai), kur būtų Biblijos vertimas, K.Donelaičio ,,Metai“, ,,Dainos oder litthauische Volkslieder“, K.Donelaičio poezija, jo teologiniai, filosofiniai traktatai, dienoraščiai, laiškai – visa jau žinoma ir pati naujausia medžiaga, surasta Lenkijos (Torūnės, Olštyno, Krokuvos) ir Vokietijos (Berlyno, Liuneburgo, Halės, Volfenbiutelio) archyvuose. Leidybai jau yra parengtas pirmasis tomas.
Siekiant, kad Prūsų Lietuvos (Mažosios Lietuvos) literatūrinis ir kultūrinis palikimas būtų deramai saugomas, tyrinėjamas ir taptų kuo labiau prieinamas plačiajai visuomenei, Liudviko Rėzos kultūros centras buvo pakviestas bendradarbiauti ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Abi institucijos siekia bendrų tikslų ir darnios veiklos kultūros, istorijos paveldo išsaugojimo srityje. Liudviko Rėzos kultūros centras ieško galimybių ir deda visas pastangas, kad pagelbėtų antrajam – Tautosakos – tomui, o vėliau ir sekantiems tomams, išvysti dienos šviesą ir pasiekti plačiąją visuomenę.
Ypač tikimasi palaikymo ir pritarimo iš Neringos savivaldybės, nes tokio gausaus M.L.Rėzos rašytinio (kultūrinio, mokslinio, kūrybinio) palikimo dar nebuvo publikuota. Leidinys (visi devyni “Raštų “ tomai) planuojamas išskirtinio, reprezentacinio lygio, vadovaujantis itin aukštos leidybinės-poligrafinės kokybės kriterijais (kokybės, maketo struktūros, grafinio apipavidalinimo ir iliustravimo, spaudos ir įrišimo kokybe bei popieriaus ir įrišimo medžiagu parinkimo). Neringos miestas turėtų būti vienas iš pirmųjų, pasirengusių pagal galimybes paremti šį prestižinį leidinį, visų pirma – Tautosakos tomą.
Jame, o ir visuose vėlesniuose ,,Raštų“ tomuose (jei jų leidyba būtų paremta) būtų nurodyti visi rėmėjai ir padėka Neringos savivvaldybei.
2011 m. gruodžio 9 d. vykusiame Neringos savivaldybės tarybos posėdyje antroji premija paskirta KU Baltijos regionoRIAI vyresniajai mokslo darbuotojai doc. dr. Nijolei Strakauskaitei.
M. L. Rėzos vardą garsinant, Juodkrantėje Kuratoriumo narių iniciatyva 2009-06-06 buvo surengta bažnytinių chorų, ansamblių bei orkestrų “Giesmių šventė-2009”. Buvo atsigręžta į dar vieną gilią Mažosios Lietuvos kultūros tradiciją-evangelinių giesmių giedojimą.
Liudviko Rėzos kultūros centras ir Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus, kartu su Lietuvių kalbos institutu Vilniuje, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu Centro Kuratoriumo nariais organizavo 2011 metais rugsėjo 9-10 dienomis Neringoje tarptautinį mokslinį seminarą „A. Bezzenbergeris – etnografas ir akademinės baltistikos pradininkas”. Seminaro organizatoriai kartu su dalyviais siekė analizuoti Prūsų Lietuvos bei Kuršių nerijos istorijos, kalbinės ir etninės tradicijos problemas, akcentuojant Rytų Prūsijos kultūros ir mokslo veikėjų vaidmenį, kartu praturtinant tradicinius Neringoje vykstančius kultūrinius renginius, įtraukiant naujas formas, praplečiančias renginių įvairovę ir pritraukiančias didesnį gyventojų ir miesto svečių dėmesį.
Karaliaučiaus universiteto profesorius A. Bezzenbergeris, universalus mokslininkas, domėjęsis daugeliu mokslo krypčių (kalbotyra, etnografija, istorija, archeologija) daug nuveikė tirdamas Kuršių nerijos istorinę praeitį, daugiau kaip 40 metų vasarodavo Juodkrantėje, rinkdamas kalbinę, etnografinę ir archeologinę medžiagą. Šis seminaras ir garsaus mokslininko veiklos prisiminimas atvers galimybę diskutuoti apie regiono istorijos problemas ir stereotipus, akcentuojant Kuršių neriją kaip unikalią paribio kultūros zoną, aktualią ne tik mokslo tyrėjams, bet ir plačiajai visuomenei. Seminare buvo išreikšta viltis įamžinti žymaus mokslininko prisiminimą Juodkrantėje, palikusį gilų pėdsaką Kuršių nerijos istorijoje.
Liudviko Rėzos kultūros centras sėkmingai vysto ir ateityje vis stipriau vystys kultūrinę veiklą, jos sklaidą, susijusią su etnokultūra, mokslu, Mažosios Lietuvos istorija, bendradarbiaujant su Kuratoriumo nariais bei Centro partneriais.

Pirmosios Kuratoriumo 2008-2011 metų kadencijos personalinė sudėtis:

Kuratoriumo Pirmininkė:
Doc.dr. Nijolė Strakauskaitė- KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Nariai:
1. Doc. Dr. Silva Pocytė, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos
instituto direktorė,
2. Doc.dr. Arūnas Baublys, Klaipėdos universiteto teologijos katedros vedėjas
3. Aušra Feser, Neringos savivaldybės mero pavaduotoja
4. Doc.dr. Jolanta Zabarskaitė, Lietuvių kalbos instituto direktorė,
5. Narūnas Lendraitis, Neringos savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjas,
6. Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė,
7. Asta Grušelionienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrai,
8. Dr. Liucija Citavičiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė, Mažosios Lietuvos raštijos tyrėja,
9. Romanas Borisovas, dailininkas
10. Vitalija Teresė Jonušienė, Rašytojo Thomo Manno muziejaus direktorė,
11. Prof. Dr. Daiva Kšanienė, Klaipėdos universiteto senato pirmininkė
12. Prof.dr. Rimantas Sliužinskas, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas,
13. Arvydas Juozaitis Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade Kultūros Atašė.
14. Prof. dr. Ruth Leiserowitz KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojimokslo darbuotoja.

Antrosios Kuratoriumo 2012-2015 metų kadencijos personalinė sudėtis:

Pirmininkė
Doc.dr. Nijolė Strakauskaitė - KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Nariai:
1. Prof. dr. Daiva Kšanienė, Klaipėdos universiteto senato pirmininkė
2. Doc. dr. Arūnas Baublys, Klaipėdos universiteto teologijoskatedros vedėjas
3. Doc. dr. Silva Pocytė, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė
4. Prof. dr. Rimantas Sliužinskas, KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas
5. Vigantas Giedraitis, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas
6. Narūnas Lendraitis, Neringos savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjas
7. Doc. dr. Jolanta Zabarskaitė, Lietuvių kalbos instituto direktorė
8. Nijolė Sliužinskienė, Kaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė
9. Asta Grušelionienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrai
10. Dr. Liucija Citavičiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė, Mažosios Lietuvos raštijos tyrėja
11. Vitalija Teresa Jonušienė, Rašytojo Thomo Manno muziejaus direktorė
12. Romanas Borisovas, dailininkas
13. Romanas Senapėdis, Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros Atašė.

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRO TARYBOS (KURATORIUMO)
2015-2016 METŲ KADENCIJOS PERSONALINĖ SUDĖTIS

Doc. dr. Jolanta Zabarskaitė, Lietuvių kalbos instituto direktorė, Tarybos (kuratoriumo) pirmininkė,
nariai:
prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius,
doc. dr. Arūnas Baublys, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas,
doc. Romanas Borisovas, dailininkas,
dr. Liucija Citavičiūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė, Mažosios Lietuvos raštijos tyrėja,
Asta Grušelionienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja kultūrai,
dr. Arvydas Juozaitis, filosofas, publicistas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras,
prof. dr. Daiva Kšanienė, profesorė emeritė,
dr. Lina Motuzienė, Neringos muziejai programų koordinatorė,
doc. dr. Silva Pocytė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė,
prof. dr. Rimantas Sliužinskas, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centro vyriausiasis mokslo darbuotojas,
Nijolė Sliužinskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro direktorė,
doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja,
Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade kultūros atašė,
Neringos savivaldybės mero pavaduotojas,
Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas,
garbės narė:
Vitalija Teresa Jonušienė, Neringos muziejai direktorė.