2013-01-21 paskaita ,,1923m. sausio mėnesio įvykiai Klaipėdoje-Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-ąsias metines minint

ab0852f3c80c.jpg

2013-uosius Lietuvos Seimas yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais. Sausio 15-ąją sukako 90 metų nuo Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžioios Lietuvos teritorijos. Šios atmintino istorinio įvykio datos įprasminimui 2013 m. sausio 21 d. Liudviko Rėzos kultūros centre rinkosi gausus klausytojų būrys, paminėta svarbi istorinė data, kurią išsamiai analizavo ir pristatė istorikė, Klaipėdos universiteto docentė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, Mažosios Lietuvos draugijos pirmininkė dr. Silva Pocytė paskaitoje ,,1923 m. sausio mėnesio įvykiai Klaipėdoje - Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-ąsias metines minint”. Dalyvavo mokiniai iš Liudviko Rėzos jūrų kadetų ir Nidos vidurinės mokyklų, mokytojai, neringiškiai, bendruomenės žmonės. Minėjimo pradžioje Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklos dešimtokai Monika Adomaitytė ir Audrius Jasaitis perskaitė savo paruoštus rašinius šia išskirtine istorine tema, kurią jie išdėstė savo požiūriu.
Gerbiama lektorė išsamiai pristatė 1923 metų mūšių ir iki to laiko vykusių įvykių chronologiją, išdėstė istorikų vertinimus ir nuomones. Istorija yra kintanti. Interpretacijų gali būti įvairių. Šių dienų istorikai tik bando suvokti kokia tų įvykių reikšmė Lietuvos ir pasaulio visuomenei. Prieš 90 metų prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, šalis įgijo vienintelį jūrų uostą ir išėjimą į Baltijos jūrą, gavo nepriklausomybę teritoriniu, ekonominiu požiūriu. „Pats įvykęs sukilimas prieš 90 metų yra sėkmingiausias tuometis Lietuvos užsienio politikos žingsnis, skatinęs ir tarptautinį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą", - įvykio reikšmę akcentavo doc.dr.Silva Pocytė. „Tarpukaryje buvo dvi probleminės teritorijos: Klaipėdos ir Vilniaus. Klaipėdos krašto prijungimo istorija vadinama drąsiausiu Lietuvos žingsniu. Jeigu Vilniaus kraštas iš dalies buvo atsiimtas lietuvių ir iš dalies Stalino nutarimu, tai Klaipėdos kraštas atkariautas didžiąja dalimi lietuvių pastangomis".
Jos teigimu, stebuklu galima pavadinti faktą, kad Klaipėda atiteko Lietuvai, nes tuomet šiame krašte, o ypač Klaipėdos mieste, dominavo vokiška kultūra ir jo pradas.
"1922 metais pradėjo aiškėti, kad Klaipėdos kraštas greičiausiai taps laisvuoju kraštu kaip Gdanskas - laisvasis miestas, laisvasis uostas, kuriame visos valstybės turėtų interesų. Todėl tų metų pradžioje pradeda gimti idėja, kad kraštą reikėtų užimti jėga", - pasakojo istorikė.
Pagarbos verti mūsų krašto istorijos ir Mažosios Lietuvos politiniai, visuomenės veikėjai. Tai Jonas Žilius, kuris pirmasis šią idėją pranešė Lietuvos įgaliotiniui Klaipėdos krašte. 1922 metų pabaigoje sužinojęs, kad Paryžiuje apsispręsta dėl laisvojo krašto statuso suteikimo Klaipėdai, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas slaptame Ministrų tarybos posėdyje pareiškė, kad reikia pradėti organizuoti sukilimą. Buvo suformuota Ypatingoji rinktinė su 1500 karių, kurie 1923 metų sausio 10 dieną įžengė į Klaipėdos kraštą. Per karo veiksmus žuvo dvylika lietuvių, iš jų - keturi šauliai ir aštuoni kariai, du prancūzai ir vienas vokietis. Kita labai svarbi istorinė asmenybė – Erdmonas Simonaitis – galimo sukilimo baimę prisiėmė sau, vėliau - 1934 m. buvo paskirtas Klaipėdos miesto vyriausiuoju burmistru. Savanoris Jonas Budrys strategavo karinius prijungimo žingsnius. Istoriniuose įvykiuose dalyvavo ir Vincas Krėvė , kaip Šaulių sąjungos narys.
Klaipėdoje, Skulptūrų parke, pastatytas paminklas 1923 metų sausio 15-os dienos mūšių savanorių kovoms atminti, kuris išliko ir per sovietinį Lietuvos laikotarpį.
Išsamų sausio įvykių pasakojimą Klaipėdos krašte dr.Silva Pocytė iliustravo parengtomis skaidrėmis, kuriose susirinkusieji galėjo pasigėrėti vertingomis istorinėmis nuotraukomis.
„Nepaprastai džiugu, kad galėjome prisiliesti prie šio svarbaus praeities įvykio ir apie tai diskutuoti gausioje klausytojų salėje“, - kalbėjo Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Natalija Lisovskienė, kuri dėkojo dr. Silvai Pocytei už aktyvų, reikšmingą indėlį edukacinėje paskaitoje už Kuršių nerijos kultūrinės savasties ir Mažosios Lietuvos istorijos puoselėjimą.
1923 metų sausio įvykiai Klaipėdos krašte – sudėtinga ir svarbi problema, nors naujausi tyrimai dar nepublikuoti vienoje monografijoje.

Akimirkos iš paskaitos - http://www.lrezoskc.lt/image/tid/152