2020-06-18 7-ojo kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas

06/18/2020 18:00
06/18/2020 19:10
DORE_2020_pristatymas_m..jpg

Birželio 18 d.18 val. naujausiojo Neringos kultūros almanacho "Dorė" pristatymas dalyvaujant sudarytojai, autoriams, straipsnių herojams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Tarp pokalbių - akordeono muzikos garsai. Gros Šiaulių Sondeckio menų gimnazijos akordeonistas Motiejus Dudnikas (mokytoja Marytė Markevičienė).

Kultūros almanachas „Dorė“, kurį nuo 2010 metų leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka, – leidinys, skirtas visiems Kuršių nerijos mylėtojams, periodiškai fiksuoja šio krašto visuomeninio gyvenimo, kultūros, švietimo problemas, atskleidžia nežinomus praeities puslapius. Sutelktomis autorių pastangomis parengtas naujasis leidinys liudija apie „Dorės“ leidėjų pasiryžimą ne paviršutiniškai, o kompetentingai gilintis į aktualias Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros atminties temas.

Birželio 18 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, birželio 30d. Nidoje, Neringos istorijos muziejuje, įvyks ilgai laukti Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pirmieji gyvi pristatymai, nors naujausią „Dorę“ jau galima buvo pavartyti Vilniaus knygų mugėje, Neringos savivaldybės stende. Karantino metu įvyko ir virtualus šio almanacho pristatymas.
2020 m. sueina 20 metų, kai Kuršių nerija buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl istorikės dr.Nijolės Strakauskaitės įžvalgos „Kaip išgelbėti Kuršių neriją? Istorijos pamokos“ šiandien skamba ypač aktualiai. Jas vertėtų perskaityti kiekvienam. Taptų aiškiau, nuo kokių grėsmių šiandien reiktų saugoti (ar gelbėti?) Kuršių neriją.
Neringos garbės piliečiu tapęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus „Dorės“ publikacijoje turi savąjį atsakymą: „Tokios teritorijos kaip Kuršių nerija yra verslo pasaulio taikinys, tą turėtume suprasti. “ „Dorė“ supažindina su kol kas niekur nepublikuotais V.Adamkaus prisiminimais iš jo pirmųjų apsilankymų Neringoje - sovietmečiu ir po Nepriklausomybės, pasakoja apie V.Adamkaus įsipareigojimus Neringai, tarp jų - ilgametę tarptautinio Thomo Manno festivalio globą.
Apie savo santykį su Kuršių nerija „Dorėje“ kalba ir 2019m. Neringos garbės pilietės vardą pelniusi juodkrantiškė pedagogė, knygų apie Juodkrantę, jos žmones autorė Aldona Balsevičienė.
Klaipėdiškiams neblogai pažįstamą, ne vienerius metus Klaipėdos universitete dėsčiusią vokiečių istorikę prof.dr Ruth Leiserowitz – Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatę - „Dorėje“ kalbina jos mokinė, o šiandien kolegė Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė. „Man kirbėjo jausmas, kad Rytų ir Vidurio Europos istorijoje yra daug „baltų“ dėmių, todėl norėjau kai kurias iš jų pašalinti, tai yra, aprašyti“, - apie savo intenciją tyrinėti Rytų Prūsijos istoriją kalbėjo dr.R.Leiserowitz.
Pirmą kartą „Dorės“ dėmesio centre atsidūrė dešimtus metus veikianti Nidos meno kolonija (Vilniaus dailės akademijos padalinys) - dėl to, kad šią įstaigą paliko jos kūrėja, ilgametė vykdančioji direktorė dr. Rasa Antanavičiūtė ir dėl to, kad Nidos meno kolonija į pasaulio meno istoriją įrašyta aukso raidėmis – tai institucija, Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pristačiusi operą – performansą „Saulė ir jūra(Marina)“, pirmąkart istorijoje atnešusį į Lietuvą Auksinį liūtą.
Per paskutiniuosius metus publikuoti trys iškilūs mokslo darbai apie Kuršių neriją – visi jie susilaukė išskirtinio dėmesio „Dorėje“ . Tai prof.dr. Safronovo „Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje“, doc.dr. Nijolės Strakauskaitės „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“. Nuo susikūrimo XIXa. viduryje iki katastrofos 1945m.“, dr. Aurelijos Mykolaitytės „Kuršių nerija lietuvių literatūroje. Kultūros atminties paradigmos “.
144 puslapių „Dorėje“ – temos, žadinančios kultūros atmintį. Pirmą kartą pabandyta užrašyti Neringos sporto mokyklos istoriją, atskleistos reto statybos būdo Juodkrantės kurorto įkūrėjo vilos atstatymo įdomybės, pirmą kartą publikuojami „briedžių tapytojo“ J.B. Kallmeyerio sūnaus prisiminimai, nukeliantys į prieškarinę Nidą. Straipsniai iliustruoti retomis, dažnai pirmą kartą publikuojamomis fotografijomis. Be galo tikra, jaudinanti vietinio neringiškio akistata su savimi ir aplinka atsiskleidžia lituanistės Gintarės Dikšienės esė.
Neringos mero premijos laureato Aleksandro Ostašenkovo fotografijos iš įvairių ciklų, skirtų Kuršių nerijai, nulėmė labai savitą septintojo almanacho stilių – paėmęs į rankas leidinį iškart suprasi – tai iš Neringos.
Neringos kultūros almanachą „Dorė“ nuo 2010m. leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka (spaustuvė „Druka“, tiražas - 700). Tai yra vienintelis kartą per metus išeinantis leidinys, be kita ko, jame apžvelgiami ir svarbiausi metų Neringos kultūros įvykiai.
2019m. už kompetenciją gilinantis į Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros temas „Dorė“ pelnė nominaciją „Išminties marės“ (Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos apdovanojimas).
Sudarytoja ir redaktorė – Neringoje gyvenanti žurnalistė Raimonda Meyer – Ravaitytė.