2020-02-22 Doc. dr. N. Strakauskaitės Monografijos "Juodkrantės kurorto "aukso amžius"...pristatymas Vilniaus knygų mugėje

02/22/2020 12:00
02/22/2020 18:00
Knygų mugė Vilnius.jpg

Vasario 22 d. (šeštadienį) 12 val. pristatoma doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija vokiečių kalba „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ ("OSTSEEBAD SCHWARZORT/Juodkrantė Entstehung – Blütezeit – Katastrophe: das „Goldene Zeitalter“ von der Mitte des 19. Jahrhunderts bis 1945") Vilniau knygų mugėje (Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, UAB Laisvės pr. 5). Renginys vyks 5.5 konferencijų salėje. Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir prof. dr. Ruth Leiserowitz. Moderatorė - dr. Lina Motuzienė.
Knygų mugėje mus rasite Akademinės ir specializuotos literatūros, užsienio dalyvių salėje Neringos savivaldybės stende 3.50, kuriame 14.00 val. dr. N. Strakauskaitė dalins autografus.

Iki malonių pasimatymų Vilniaus knygų mugėje!

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
VERTĖJA
Saskia Drude
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

In diesem Buch wird die Geschichte des Ostseebades Schwarzort (heute litauisch
Juodkrantė) als Phänomen des Industriezeitalters untersucht. Analysiert werden die
Voraussetzungen, unter denen sich das Fischerdorf im Laufe eines Jahrhunderts – von
den Anfängen Mitte des 19. Jahrhunderts bis zur Katastrophe des Zweiten Weltkrieges
– zu einem modernen und beliebten Badeort entwickelte. Herausragende Bedeutung
kommt dabei dem Dampferverkehr über das Kurische Haff zu.
Die Darstellung der Entwicklung des Kurortes gliedert sich in zwei Etappen: die des
Ostseebades Schwarzort im Deutschen Reich, das bereits Ende des 19. Jahrhunderts
Tausende von Sommerfrischlern anzog, und die des zweisprachigen Badeortes
Juodkrantė innerhalb der Republik Litauen. In der ersten Entwicklungsphase bis
zum Ersten Weltkrieg wurden bedeutende Infrastrukturprojekte realisiert, darunter
das Villenviertel, die Promenaden, der Anlegeplatz für die Dampfer und das moderne
Kurmittelhaus Luisenbad, durch die der Badeort europaweit bekannt wurde. In der
zweiten Entwicklungsphase, in der Zwischenkriegszeit, konnte Juodkrantė ungeachtet
der geopolitischen Verschiebungen sowie der dadurch verursachten Erschwerungen
und Veränderungen in der Verwaltung seinen Status als beliebter Kurort bewahren,
der jährlich von rund viertausend Urlaubern besucht wurde. Mit der Sommersaison
1944 fand das „Goldene Zeitalter“ des
Badeortes, das fast ein Jahrhundert
gedauert hatte, ein jähes Ende.