2019-03-09 Kamerinis muzikinis spektaklis „Lietuviškų romansų vainikas“

03/09/2019 16:00
03/09/2019 18:00
Kamerinis muzikinis spektaklis.jpg

Kovo 9 d. (šeštadienį) 16 val. maloniai kviečiame į kamerinį muzikinį spektaklį „Lietuviškų romansų vainikas“, skirtą Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės.
Spektaklyje ,,keliaujama“ Lietuvos romanso keliu iš kaimo į miestą. O mieste į profesionalių kompozitorių kūrybą. Skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A. Kačanausko kūriniai, bet ir J. Naujalio (150), J. Tallat - Kelpšos, A. Raudonikio, A. Bražinsko romansai. Žiūrovai turi džiaugsmą išgirsti ne tik svajingus B. Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V. Kudirkos saloninės muzikos perliukus.
Žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės meno salonų gyvenimo atspindžiai scenose apie meninės bohemos nuotykius, šėliones, nusivylimus, svajones. Legendinių asmenybių - Maironio, K. Binkio, J. Tumo – Vaižganto (150), J. Aisčio (115), B. Brazdžionio, S. Nėries (115) – žinomi ir nežinomi - portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą. Sanpynoje istorinių kultūros faktų atsispindi tarpukario istorija, laikmetis ir asmenybės, kurios dėjo pagrindus Lietuvos profesionaliai kultūrai ir menui.
Spektaklio metu, kad ir fragmentiškai, dėmesys skiriamas tiems kūrėjams, kurių jubiliejus 2019 m. mini visa Lietuva: Juozas Tumas Vaižgantas – 150, Juozas Naujalis -150, Jonas Aistis – 150, Salomėja Nėris – 115. Paminimas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (išrinktas prezidentu 1919), V.Kudirkos leistam ,,Varpui“ – 130.

VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – aktorė, renginių režisierė, Klaipėdos universiteto docentė.
Garsiausių šalies režisierių spektakliuose yra sukūrusi įsimintinų vaidmenų. Pelniusi apdovanojimus už vaidmenis, poetinio žodžio sklaidą, kamerinius spektaklius, visuomeninę veiklą. Yra inicijavusi, režisavusi ir drauge su kitų sričių menininkais įgyvendinusi daugybę projektų, kuriuos žiūrovai mato tiek prestižiniuose šalies meno renginiuose, tiek ir atokiausių Lietuvos miestelių kultūros namų, bibliotekų, muziejų, mokyklų salėse, sakralinėse erdvėse. Siekdama stiprinti lietuvybę su savo programomis V. Kochanskytė ne kartą yra gastroliavusi JAV, Kanadoje, Čekijoje, Estijoje, Rusijoje.
Menininkė, nuolat nustebinanti gerbėjus ne tik ekspresijos sklidina tekstų interpretacija, bet ir jos kuriamų projektų intelektualumu, muzikos ir žodžio derme, teatrine žaisme.
GIEDRĖ ZEICAITĖ - dainininkė, sopranas, tarptautinių konkursų laureatė.
Kamerinės muzikos atlikėja, itin artistiška dainininkė, žavinti ne tik ypatingai gražiu ir išvystytu vokalu, bet ir įtikinančia kūrinių interpretacija, jautriu autoriaus muzikinės minties perteikimu.
EDITA ZIZAITĖ – pianistė, tarptautinių festivalių dalyvė.
Pianistė, subtiliai įsiklausanti į partnerį, o jos preciziškas muzikavimas kūriniams suteikia netikėtų spalvų.

Režisūrinis sprendimas – romantiškas, vaidybinis, emocionalus, šelmiškas, žaismingas – atspindi madingo XX a. pirmoje pusėje muzikinio-literatūrinio meno salono atmosferą.
Žiūrovai turi galimybę pavakaroti A. Kačanausko namų salone, pasvajoti Maironio salone, pasiklausyti J. Naujalio dainų, apsilankyti Konrado kavinėje, nukeliauti drauge su K. Binkiu į Palangą...
Scenografija iš detalių fragmentiškai kuria meno salono įvaizdį.
Kostiumai - XX a. trečio ir ketvirto dešimtmečio stiliaus, madingi tiek Kaune, tiek Paryžiuje...
Scenarijus ir režisūrinis sprendimas V. Kochanskytės.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.