Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“

nsmp.jpg

Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“

2019 m. vasario 14 d. juodkrantiškiai gavo išskirtinę dovaną. Čia gimusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė drauge su savo pagalbininke ir recenzente Neringos muziejai direktore dr. Lina Motuziene pristatė neringiškiams ir svečiams ilgai lauktą naują Nijolės Strakauskaitės knygą - monografiją „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.". Senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto raidos aplinkybės sugulė į šį mokslinės ir pažintinės vertės leidinį. Į kultūros centro parodų salę sutilpo vos pusė atėjusių į sutiktuves. Knygos autorė bei recenzentė dėkojo rėmėjams ir papasakojo apie knygos leidimo peripetijas, atliktą didžiulį darbą, atrenkant faktologinę medžiagą. Ši knyga bus tikra vertybė kiekvieno juodkrantiškio bibliotekoje, siekiant suvokti vietovės „genius loci“, ir padės įprasminti savo veiklą gimtinėje. Puikesnės dovanos šv. Valentino dieną , kaip ši knyga, pradedant Lietuvos nepriklausomybės šventinius renginius, mes ir negalėjome tikėtis.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados, prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius