2017-06-10 Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“

10/06/2017 18:00
11/06/2017 15:00
2017-06-10_PaskutinesPagoniuApeigos_PLAKATAS (1).jpg

Reformacijos 500-osioms metinėms
Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms

B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ Neringoje – kūrinio ir vietos magija

Kaip manote, koks yra populiariausias XX a. lietuvių muzikos kūrinys? Šiandien populiarumas matuojamas reitingais, grojaraščiais ir pan. O štai prieš keletą dešimtmečių Lietuvos muzikologai sumanė žaidimą: apklausė studentus bei muzikos profesionalus, kokius iš šiuolaikinių lietuviškosios klasikos kūrinių jie laiko įtaigiausiais. Broniaus Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“ sulaukė daugiausia paminėjimų.
Ne kartą atlikta Lietuvoje ir svetur, oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ šįmet minint Reformacijos judėjimo 500 metų jubiliejų netrukus nuskambės Neringoje.

Birželio 10 d. 19 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje ir birželio 11 d. 13 val. Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje B. Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mišraus choro merginų grupė (vadovai: doc. Dainius Puišys, prof. Jurijus Kalcas, doc. Gintautas Venislovas), sopranas Lina Dambrauskaitė, vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur bei valtornų kvartetas: Greta Barkauskaitė, Karolina Janulevičiūtė, Rūta Montvilaitė, Egidijus Stanelis. Dirigentas Jurijus Kalcas.
Juodkrantėje valandą prieš koncertą vyks muzikologės, doc. dr. Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Kūrinio atlikimai taip pat skiriami Martyno Liudviko Rėzos 241-osioms gimimo metinėms.
Šešių dalių B. Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ parašytos pagal Sigito Gedos poeziją. Kompozitorius čia užčiuopė, sakytume, archajišką lietuviškumą, kurio skambesys tuo pat metu modernus – ne veltui B. Kutavičius lyginamas su Amerikos minimalistais.
Magiško poveikio muzikos kūrinys atspindi dramatišką dviejų religijų – pagonybės ir krikščionybės – susidūrimą. Per visą oratoriją auginamas judančio erdvėje, klausytojus apsupančio choro skambesys, papildytas solistės išgaunamais užkeikimo šūksniais. Kūrinio finalas, kai į „pagoniškąjį“ skambesį grėsmingai įsirėžia vargonai su protestantiškąjį choralą primenančia tema, sukrečia klausytojus. Antai žinomas lenkų muzikologas Krzysztofas Droba savo prisiminimuose rašo, jog pirmą kartą išgirdęs „Paskutines pagonių apeigas“ buvo priblokštas ir sujaudintas iki ašarų.
Pasak muzikologo ir dirigento Donato Katkaus: „Kutavičius sąmoningai ar nesąmoningai pradėjo daryti tai, kas reiškia mūsų lietuvišką mentalitetą, ir kartu jis kūrė muziką, kuri buvo visiems suprantama. Kuo labiau tautiška, tuo įdomesnė visam pasauliui“. („7 meno dienos“, 2012 m.)
Simboliška, jog kūrinio atlikime dalyvauja jaunimas – LMTA choras, studentai, kuriuos jau turėtume vadinti jaunaisiais profesionalais. Antai solistė Lina Dambrauskaitė, bebaigianti LMTA magistrantūrą, dainuoja pagrindinius vaidmenis įvairių teatrų ir trupių pastatymuose. „Paskutinės pagonių apeigos“ praplėtė L. Dambrauskaitės repertuarą šiuolaikiška gaida ir tuo pat metu įrašė jos vardą į garbingą šią partiją interpretavusių solisčių sąrašą, kurį prieš daugelį metų pradėjo charizmatiškoji Giedrė Kaukaitė.
B. Kutavičiaus „Paskutinės pagonių apeigos“: birželio 10 d. 19 val. – Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje, 11 d. 13 val. – Nidos Evangelikų Liuteronų bažnyčioje. Birželio 10 d. 18 val. Juodkrantės Evangelikų Liuteronų bažnyčioje – muzikologės Juditos Žukienės paskaita „Apeigos pagal B. Kutavičių“. Į visus renginius įėjimas laisvas.

Projekto organizatoriai:
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Liudviko Rėzos kultūros centras

Projekto rėmėjai:
Neringos savivaldybė
AB „Smiltynės perkėla“
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

LMTA informacija

https://www.facebook.com/events/1951129885121094