2017-03-21 Kultūros almanacho „Dorė 2016/4“ pristatymas

03/21/2017 18:00
03/21/2017 19:25
Dorė-2016_G 3 copy.jpg

Ketvirtasis kultūros almanachas „Dorė“ – periodinis neringiškių leidinys, leidžiamas nuo 2010 –ųjų Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos. Pradžioje jis išeidavo kas dveji metai, dabar bus leidžiamas kasmet. Šio leidinio tiražas – 700 egz., atspausdino „Druka“.
Išskirtinis ketvirtosios „Dorės“ bruožas – jos aktualumas. Pirmą kartą leidinyje pateikiama Neringos kultūrinio gyvenimo apžvalga – užfiksuoti svarbiausi įvykiai, iniciatyvos, nuomonės ( šeši trumpi interviu su Neringos kultūros žmonėmis) . Praėjusius jubiliejinius M. L. Rėzos metus apžvelgia Juodkrantėje veikiančio M.L.Rėzos kultūros centro tarybos (kuratoriumo) pirmininkė prof.dr. Jolanta Zabarskaitė primindama, kad Rėzos samprata Lietuvoje daugelį metų buvo tendencingai susiaurinta, kaip svarbu šiandien laužyti „nacionalinio“ Rėzos stereotipą ir grąžinti šią iškilią Kuršių nerijos asmenybę į mūsų sąmonę.
Skatindama gilesnę pažintį su tikruoju Rėza, „Dorė“ skelbia dviejų mokslininkių publikacijas – Kuršių nerijos istorijos tyrinėtojos doc.dr. Nijolės Strakauskaitės (apie Rėzos įtaką žymiems Rytų Prūsijos veikėjams) bei vilnietės prof.dr. Dainoros Pociūtės ( apie mažai nagrinėtą kapeliono Rėzos karo meto dienoraštį).
Tradiciškai pristatomi kasmetinės Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos laureatai - klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas (2015m premija) ir nidiškių folkloro ansamblis „Giedružė“ (2016m. premija).
Prof. Dr. Vladas Žulkus „Dorės“ puslapiuose pasakoja burlaivio „Ocean Queen“ dramą, prieš 150 metų įvykusią Baltijos jūroje ir turinčią tiesioginį ryšį su Nida. V.Žulkus viliasi, jog minėto laivo nuolaužų nidiškiai galėtų būti radę, o tai archeologams - neįkainojama tiriamoji medžiaga.
Kitos „Dorės“ temos vienaip ar kitaip siejasi su biblioteka. Tą „išduoda“ viršelis, kuriame – knygų namelis – švyturys, jį 2016 –aisiais – Bibliotekų metais sukūrė ir Nidoje (bei Juodkrantėje) pastatė skulptorius Albertas Danilevičius. Minėtais metais suėjo lygiai 60 metų nuo pirmojo įrašo Nidos bibliotekos inventorinėje knygoje – šia intencija „Dorė“ tęsia pokarinės Neringos istorijos temą kalbindama bibliotekininkę Stasę Smolskienę. Šios nidiškės prisiminimai, be kita ko, atskleidžia vieną dramatiškiausių įvykių Neringos istorijoje – vietinių gyventojų priverstinį pasitraukimą iš savo tėviškės į Vokietiją.
„Dorėje“ plačiai minimas Nidos metraštininko Viktoro Miliūno (jo vardu pavadinta Neringos viešoji biblioteka) šimtmetis. Pirmasis lietuvių inteligentas, 1961m. Nidoje nusipirkęs dalį žvejo namo, į šį buvusį užkampį pritraukė didelį būrį menininkų – tarp jų ir bičiulį poetą Algimantą Baltakį, kurio prisiminimai bei eilėraštis nukels skaitytoją į praėjusio šimtmečio 6 – ojo, 7 –ojo dešimtmečių Kuršių neriją.
Atiduota skola primirštiems menininkams – Lietuvos kino studijos režisierei Reginai Vosyliūtei ir dailininkui Vaclovui Kaminskui, kurie Juodkrantėje turėjo antruosius namus , o nuolatos joje apsigyveno įšėję į penciją, šio kaimelio kapinaitėse abu palaidoti. Spalvinga, nesumeluota ir gyva režisierės ir dailininko istorija perteikiama aktorės ir signatarės Nijolės Oželytės lūpomis.
„Dorė“ gausiai iliustruota senomis ir šių dienų fotonuotraukomis bei paveikslais (fotografai Gintautas Beržinskas, Edita Anglickaitė, Agnė Šileikytė, Darija Vasiliauskienė, Aidas Macevičius, kiti).
„Dorės“ sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė – Meyer