2016-09-16 Režisieriaus Arvydo Baryso filmų retrospektyva

09/16/2016 17:00
09/16/2016 18:20
-Nida. Dailininkų kolonija Kuršių nerijoje-, -Tarp keliaujančių kopų-, -Kraštovaizdžiai ir augalija Kuršių nerijoje-, -Išbarstyti žodžiai-, -Kraštovaizdžiai ir augalija Kuršių nerijoje-.jpg

Nyki vietovė, skurdžios žemės ruožas, „Prūsijos Sachara“ – šitaip būdavo atsiliepiama apie Kuršių neriją XIX amžiuje. Bet vėliau, XIX a. pabaigoje, šis kraštas ėmė garsėti vasarų gaivumu, gamtos grožiu ir nuošalumu, kupinu ramybės.
Kuršių neriją išgarsino ir tebegarsina rašytojai ir kiti menninkai. Jų centras buvo nedidelis žvejų kaimelis Nida, kurioje vėliau įsikūrė menininkų kolonija.
Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą į šį nuošalų kampelį ėmė traukti garsūs dailininkai, iš kurių lūpų vis daugiau kitų menininkų ir intelektualų išgirsdavo apie šį nepaprastą kraštą. Ten vyko įdomus gyvenimas, nors nebuvo nei prabangos, nei komforto. To ir reikėjo keliauninkams, norėjusiems laikinai pabėgti nuo civilizacijos.
Prieš 100 metų, 1914-aisiais, tuometės Rytų Prūsijos sostinėje Karaliaučiuje įvyko pirmoji didelė Nidos dailininkų paroda. Garsas apie Nidą greitai sklido, – taip vėliau savo atsiminimuose rašė vienas dailininkas. Pirmieji pokario metai buvo labai sunkūs, tada niekas per atostogas negalėjo vykti į tolimas keliones. Bet XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje Nida tapo plačiai žinoma. Kai 1930 metais Nobelio premijos laureatas Tomas Manas ten pasistatė vasarnamį, kas yra Nida, tapo žinoma visur. Po Antrojo pasaulinio karo Nidos menininkų kolonijos gyvenimas nutrūko. Bet mūsų laikais menininkai vėl tai atranda.
Šiame filme įvairiomis priemonėmis ir būdais stengiamasi sukurti senosios dailininkų kolonijos Nidoje gyvavimo įspūdį. Dokumentai, pasakojimai, vaidybinės scenos rodo tenykštį dailininkų gyvenimą ir darbą taip, kaip visa tai po gabalėlį galima aptikti autobiografiniuose šaltiniuose.

Dr. Jörn Barfod