Vėtrungių kelias 2018 m.

Vetrungiu kelias_atidarymo plakatas 2018 m..jpg
zaidimo dalyve su zemelapiu-001.JPG
Vetrungiu-diena-2016-06-26-2-m_mini-001.JPG
Vetrungiu-diena-2016-06-26-008.JPG
Vetrungiu-diena-2016-06-26-007.JPG
vetrungiu meistras Vaidotas Bliudzius_1-001.JPG
vetrungiu diena 2016-001.JPG
baneriai Vetrungiu kelio720x200 horizont-001.JPG

www.vetrungiukelias.lt
Kaip ir kiekvienais metais, birželio 26-ąją, visus maloniai kviečiame į pažintinio kultūros ir turizmo maršruto „Vėtrungių kelias“ 2018 metų sezono atidarymą.
-------------
Renginio metu turėsime progą pamatyti autentišką Arvydo Baryso filmą apie tarpukario Kuršių nerijos žvejų, trijų brolių sunkų ir laimingą gyvenimą (kuršininkų ir lietuvininkų kalbomis) - „IŠBARSTYTI ŽODŽIAI“. Renginyje dalyvaus filmo autorius.
-------------
Filmo trukmė - 50 min.
Broliai Sakučiai kalba kuršininkų kalba.
Filmas subtitruotas lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Filmo konsultantė ir vertėja iš kuršininkų kalbos į lietuvių kalbą - prof. Dalia Kiseliūnaitė (Klaipėdos universitetas).
-------------

Filmo „Išbarstyti žodžiai“ anotacija:

„Visaip nutinka per karą“, ‒ sakė broliai Sakuth, kurie su tūkstančiais Vokietijos civilių 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją. Vieną audringą 1948 m. rudens naktį jie su tėvais žvejų valtele pabėgo iš sovietų valdomos zonos Rytų Vokietijoje. Vargingai pasiekę Švedijos krantus paprašė prieglobsčio ir liko ten visam gyvenimui, žvilgsniais dairydamiesi į horizontą anapus Baltijos.

Darbštūs, linksmi ir stiprūs vyrai užkariavo skandinavų merginų širdis. Darbas darbą vijo, gimė ir augo vaikai, rodėsi, kad gyvenimas įėjo į geras vėžes. Net marias, gerokai didesnes už Kuršių, viduryje Švedijos rado ir prie jų įsikūrė.

Prigimtis šaukė žvejoti, todėl kiekvieną savaitgalį jie Vanerno vandenyse statydavo tinklus. Laikydamiesi nidiškių posakio: „Žuvys nesupranta vokiškai“, žvejodami broliai šnekučiavosi gimtąja kuršininkų kalba. Tarsi vandeniu gaivinosi ja ir niekada daugiau tėvynėn negrįžę tėvai. Kai iš Lietuvos pasitraukė sovietai, broliai išskubėjo lankyti tėviškės Nidoje. Mamos neprikalbėjo ‒ sakė, širdis plyš, kai pamatys, kaip ten viskas pasikeitė...

Kartu su senaisiais gyventojais iš Kuršių nerijos visiems laikams iškeliavo ir unikali marių žvejų kultūra, išsibarstę po pasaulį kopininkai netrukus nebeturėjo su kuo kalbėtis savo kalba. Broliai Sakuth liko dviese ‒ jauniausias Martynas prieš dvejus metus atgulė Kristinehamno kapinėse šalia savo tėvų.

Kalba yra gyva, kol ja kalbasi bent du žmonės. Kai lieka vienas – ji laikoma mirusia.

Šis filmas yra autentiškas tarpukario Kuršių nerijos žvejų gyvenimo liudininkas. Jo kūrėjams teliko tik sujungti brolių prisiminimų fragmentus . Jame nedaug muzikos, vietoje jos – paskutines dienas gyvenančios baltų kalbos garsų, intonacijų ir žodžių prasmės.
Nufilmuoti Kuršių nerijos gamtos vaizdai įvairiais metų laikais, architektūra, žvejyba, etnografija, panaudota kino kronika, archyvinės nuotraukos.

Prof. Dalia Kiseliūnaitė