Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

2020-06-06 Batikos darbų paroda „Protėvių paveldas"

06/06/2020 17:00
06/30/2020 18:00
Proteviu_paveldas_Juodkrante_K._Soriene_3_15 m.jpg

Birželio 6 d. 17.00 val. atidaroma tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Protėvių paveldas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 2020 m. birželio 30 d.
Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Kristina Šorienė – tekstilininkė, puoselėjanti batikos ir šlapio vėlimo technikas. Kuria paveikslus, šviestuvus, sceninius kostiumus, scenografiją ir kt. Veda kūrybines dirbtuves amatininkų gildijos „Krikragaa“ ir Klaipėdos etnokultūros centro renginiuose, sveiko gyvenimo būdo festivalyje „Mandala“ ir kitur. Vyraujančios kūrybos temos: gamtos ir žmogaus santykis, baltų ir kitų pasaulio tautų raštai, švenčių tradicijos. Kasdienos kūrybai įkvepia dukrelė.

Ši paroda yra, gimtosios kultūros paveikto, Kristinos sąmonės srauto fiksacija. Tai iš esmės yra pasakojimas apie džiaugsmą, grožį ir gyvybę, atrastą savos tautos pavelde. Šis pasakojimas perteikiamas laisvais, eskiziškais batikos liejiniais, kurie kaip ledkalnio viršūnė parodo labai gražų, bet – savaime aišku, – mažytį baltų kosmogonijos trupinėlį.

Kristinos užfiksuotas sąmonės srautas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nes toks yra pats fiksuojamas objektas. Todėl šie darbai tėra samtelis iš neišsenkančios paveldo informacijos upės. Tai galbūt yra kitas parodos tikslas – priminti apie prisilietimų prie begalybės prasmę. Kad ir kokios mažos ir nereikšmingos atrodytų mūsų pastangos prisiliesti prie begalinių tiesos ir gėrio šaltinių – jūros lašas taip pat yra jūra.

Mūsų protėviai taip pat stebėjo ir fiksavo. O kai mūsų nebebus, kosmogoninė tvarka niekur nedings, ir ją fiksuos kažkas kitas.

Povilas Šorys

2020-06-09 VILKO VAIKAI: DUONOS KELIU IŠ RYTŲ PRŪSIJOS Į LIETUVĄ 1945–1948

06/09/2020 17:00
07/01/2020 15:20
vilko_vaikai_jpg_1_25 mažas.jpg

Rugpjūčio 9 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristatoma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Maloniai prašome renginyje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 2 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenys, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus įleidžiami į renginį.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Šie vaikai yra brutalaus sovietinio teroro aukos ir baisių sovietinių nusikaltimų liudininkai. Atkeliavę į Lietuvą dar visai maži, jie rado prieglobstį, čia įleido šaknis, todėl nusipelno, kad jų balsas bylotų tragiškas, sunkiai protu suvokiamas gyvenimo istorijas.
Parodą sudaro 21 mobilus pastatomas stendas ir 10 mobilių monitorių. Stenduose – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapis. Monitoriuose – dvylika filmuotų autentiškų liudijimų lietuvių/vokiečių kalbomis su subtitrais vokiečių/lietuvių kalbomis.

2020-06-06 Ekskursija po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą

06/06/2020 18:00
06/06/2020 20:00
Ekskursija_birzelio_6_d._mažas.jpg

Birželio 6 d. (šeštadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijoje dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) ir laikytis ne mažesnio nei 1 m atstumo.
Atsiprašome, bet asmenims, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymiai (sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas) nebus leidžiama dalyvauti ekskursijoje.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-06-26 Filmas -"Visos tarmės gražiausios"

06/26/2020 18:00
06/26/2020 19:40
Visos_tarmes_graziausios_40.jpg

Birželio 26 d. 18.00 val. Arvydo Baryso dokumentinio filmo “Visos tarmės gražiausios” pristatymas. Dalyvaus filmo kūrėjai:
režisierius, operatorius, prodiuseris Arvydas Barysas ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Arvydas Barysas – režisierius, operatorius, scenaristas, prodiuseris, 1992-aisiais įkurtos Arvydo Baryso filmų kūrimo kompanijos vadovas. A. Barysas yra sukūręs daugiau nei 100 įvairaus žanro filmų, pasakojančių apie ypatingas asmenybes ir jų gyvenimus, kultūros paveldą, gamtą, ekologinį švietimą, edukaciją ir sintezę tarp jų. Režisieriaus kuriami filmai – poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, neskaičiuoja savo laiko „gaudant“ retą vaizdą, žodį ar įspūdį. Žiūrovas gauna ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir per jo kameros „akį“ pamato ką nors nauja arba sena nauju žvilgsniu.

Apie filmą

Filmo idėja gimė bendraujant su lietuvių kalbos tyrinėtojais, mokytojais ir puoselėtojais.

2020-06-15 GEDULO IR VILTIES DIENAI ATMINTI

06/15/2020 17:00
06/15/2020 18:00
GEDULO_39 m..jpg

Birželio 15 d. (pirmadienį) 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks susitikimas su "Misija Kazachstanas 2019" dalyvėmis Lidija Trumpiene ir Rita Raugiene.
Praėjusią vasarą kartu su kitais mokytojais iš Lietuvos pirmą kartą išvyko ir Lidija su Rita į Kazachstaną, kur lankė lietuvių kalinimo vietas bei tvarkė apleistas kapavietes.

Iki šios ekspedicijos net neįsivaizdavome, kiek daug nežinome apie pokario metais Kazachstane kalintus daugiau nei 81 tūkst. lietuvių ir kaip sparčiai nyksta jų atminimo ženklai.

Ruošiantis ekspedicijai dėliojomės maršrutą ir detaliai nagrinėjome, kokiose vietose būsime, kuo jos reikšmingos mums, gyvenantiems Lietuvoje. Prieš atvykstant į Kazachstaną atrodė, kad apie buvusius lagerius žinos kone visi vietiniai ir galės patarti, kaip geriausia nuvykti, jei nepavyktų patiems iš karto jų rasti. Bet kai ieškojome kelio į buvusį Rudnyko lagerį, nė vienas vietinis apie tokį net nebuvo girdėjęs!

Ši nuostaba dingo, kai paklaidžioję pamatėme, kaip viskas šiuo metu apleista. Rudnyko gyvenvietėje stūkso apgriuvę namai išdaužtais langais, paties lagerio, kuriame veikė katorgos režimas ir žmonės būdavo vedini prirakinti grandinėmis, belikę tik pamatai. Nežinant net būtų sunku suprasti, kas čia per vieta. Nė ženklo apie priverstinai dirbusius vario rūdos kasyklose, lydymo ir sodrinimo kombinatuose, statybose, šachtose, išskyrus šalia esančias kapines ir bendrą devynių lietuvių kapavietę. Jie čia buvo kalinami 1940–1956 m. ir kaip daugelis kitų greit mirė. Kasdien mirdavo apie 100 žmonių.

Apėję teritoriją nurovėme ant bendro kapo augusias žoles, o likusios tvoros betoninius stulpelius sujungėme trispalve juosta.

Folkloro ansamblio „Aušrinė“ nauja kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“

CD_COVERIS_1_35 M.jpg

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre – gaivi muzikinė naujiena

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.
Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos
Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.
„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.
Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.
Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Žymiausių Rytų Prūsijos mokslininkų tautosakinis palikimas

2020-04-28 VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA

04/28/2020 19:11
05/31/2020 19:11
II_D._PARODA_3_35 mažas.jpg

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / II DALIS / GRAFIKA
JUODKRANTĖ-SCHWARZORT, 1978-1998,

2020-05-04 Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

05/04/2020 17:30
05/04/2020 19:10
2020-05-04_Kursininku_kalbos_kursai_1_35.jpg

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Gegužės 4 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

2020-04-23 VIRTUALI Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko PARODA / I DALIS / TAPYBA

04/23/2020 11:11
05/23/2020 11:11
PLAKATAS 100.jpg

DAILININKŲ JŪRATĖS BUČMYTĖS IR ALBERTO KRAJINSKO
VIRTUALI PARODA / I DALIS / TAPYBA

https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/1620136921477225/

2020-04-27 Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

04/27/2020 17:30
04/27/2020 18:50
Kursininku_kalbos_kursai_27_04.jpg

Kuršininkų kalbos paskaita nuotoliniu būdu

Balandžio 27 d. (pirmadienį) 17.30 val. vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita per Zoom programą. Paskaitą skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.
Visus norinčius dalyvauti, kviečiame atsakyti į šį laišką arba atsiųsti savo el. pašto adresą, į kurį bus išsiųsti prisijungimo duomenys.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Iki malonių pasimatymų pirmadienį!

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Surinktas turinys