Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga
L. Rėzos g. 8 B, 93101 Neringa
Įstaigos kodas 188211813
Tel. +370 469 53448
El. p. kultura@lrezoskc.lt
Internete www.lrezoskc.lt

2020-09-26 Pasaulinė turizmo diena

09/26/2020 10:00
09/26/2020 18:00
Pasauline_Turizmo_d._45.jpg

Maloniai kviečiame rugsėjo 26 d. (šeštadienį) Pasaulinę turizmo dieną nemokamai aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.

2020-09-26 Ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!

09/26/2020 17:30
09/26/2020 19:27
Rugsejo_26_d._ekskursija_1_45.jpg

Rugsėjo 26 d. (šeštadienį) 17.30 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos bei asmens apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

2020-09-09 Tarptautinių Nidos plenerų „Brücke“ tapybos darbų parodos atidarymas

09/09/2020 16:00
10/06/2020 18:00
JuodkrNTE2020web1_1_20.jpg

Rugsėjo 9 d. (trečiadienį) 16 val. XXVI tapybos plenero "NIDOS EKSPRESIJA-2020" darbų parodos atidarymas ir naujo "Nidos Ekspresija-25 - TILTAI" albumo (2020 m.) pristatymas, skirtas paminėti tarptautinių plenerų 25-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė).

Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

2020-09-29 Paskaita - Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba

09/29/2020 17:30
09/29/2020 18:45
Kursininku_kalbos_kursai_rugsejo_29_1_35.jpg

Rugsėjo 29 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Vasara Juodkrantėje palydėta folkloro švente „Pūsk, vėjuži!”

Vasara Juodkrantėje palydėta folkloro švente „Pūsk, vėjuži!”
Tryliktą kartą vasarą Neringoje palydi Juodkrantės krantinėje vykstanti folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Šventės visada dedikuojamos žymiems Lietuvos ir Mažosios Lietuvos šviesuoliams bei jų darbams, reikšmingiems lietuviškajai kultūrai. Tradiciškai juodkrantiškiai pamini iš Kuršių nerijos kilusį Liudviką Martyną Rėzą, žymų Rytų Prūsijos mokslo veikėją, filosofą – teologą, lingvistą, leidėją, Karaliaučiaus universiteto rektorių, universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovą, žmogų, kurio dėka pasaulį išvydo K. Donelaičio „Metai“ ir pirmasis pasaulyje lietuviškų dainų rinkinys „Dainos“. Liudvikas Rėza skatino ir kvietė šviesuomenę rinkti, saugoti ir publikuoti lietuviškosios kultūros apraiškas Rytų Prūsijoje.
Šias metais šventė buvo skirta ir kitai, kiek primirštai, Prūsų Lietuvos asmenybei – Pilypui Ruigiui, kurio 345-uosius gimimo metus minime šiais metais. Karaliaučiaus universiteto auklėtinis, universiteto lietuvių kalbos kursų vadovas, vėliau beveik visą gyvenimą tarnavęs Valtarkiemio miestelio kunigu, ženkliai prisidėjo prie Senojo ir Naujojo Testamento rengimo lietuvių kalba. Užaugęs lietuvininkų aplinkoje ir gerai mokėjęs gyvąją lietuvių kalbą bei atsidėjęs jos tyrinėjimams, jis stengėsi, kad Šventasis Raštas būtų lengvai suvokiamas, parašytas kiekvienam būrui suprantama kalba. Pilypas Ruigys pirmasis pasaulyje paskelbė keturias lietuvių liaudies dainas su vertimu į vokiečių kalbą.

Kviečiame siūlyti kandidatus Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti

Kvieciama_teikti_kandidatus_2020_50.jpg

Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Premija bus teikiama jau 12-ąjį kartą.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.
Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.
Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir Savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2020 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai. Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyks kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo 244-ąsias gimimo metines.
Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.

Premijos skyrimo tvarkos aprašą (jame nurodyto kokius dokumentus reikia pateikti, kam gali būti skiriama Premija ir pan.) rasite čia

2020-08-18 Paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“

08/18/2020 10:00
09/30/2020 18:00
Zveju_paroda_III_2_35.jpg

Nuo rugpjūčio 18 d. eksponuojama kilnojamoji fotografijų paroda „Kuršių nerijos žvejų pasaulio atšvaitai XX amžiaus pradžioje“ iš Elisabeth Kluwe surinkto Juodkrantės gyventojų fotoarchyvo Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą sudaro 9 vnt. stendai.

Elisabeth Kluwe gimė Juodkrantėje (Schwarzort) 1920 m. vasario 23 d. žvejo Hanso Pietscho šeimoje, lankė Juodkrantės mokyklą, vėliau dirbo Juodkrantės savivaldos institucijoje (Bürgermeisteramt). 1943 m. Elisabeth Pietsch ištekėjo už Erwino Kluwe, o 1944 m. rudenį su pabėgėlių srautu pasitraukė į Vokietijos gilumą ir ilgus metus gyveno Varelyje netoli Oldenburgo, kur 2005 m. vasario 26 d. mirė sulaukusi 85-erių metų.
Elisabeth Kluwe aktyviai dalyvavo pabėgėlių iš Klaipėdos krašto kultūriniuose renginiuose, organizavo ne vieną senųjų juodkrantiškių susitikimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ji buvo ir viena iniciatorių, 1994 m. sukvietusių po visą pasaulį (Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Angliją, Švediją) išsibarsčiusius senuosius juodkrantiškius į susitikimą, praėjus penkiasdešimčiai metų po priverstinio jų pasitraukimo iš gimtosios Juodkrantės. E. Kluwe kartu su Peteriu Pflugu inicijavo ir lėšų rinkimą Juodkrantės bažnyčiai atnaujinti.
Beveik keturis dešimtmečius palaikydama ryšius su daugeliu senųjų juodkrantiškių šeimų, E. Kluwe sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurio svarbą pirmiausia suvokė patys jį padėję papildyti ikikarinės Juodkrantės gyventojai, pavadindami jį „Juodkrantės Biblija“ (originalo kalba – „Schwarzorter Bibel“). E. Kluwe fotoalbumas – neabejotinai unikalus kultūrinės atminties faktas, nepaprastai svarbus ne tik Juodkrantės, Kuršių nerijos, bet ir platesniame Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) bei Rytų Prūsijos istorijos kontekste.

KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė

Iš Elisabeth Kluwe prisiminimų apie Juodkrantę
Memeler Dampfboot Nr. 1 (1984 m. sausio 20 d.) 6-7 puslapis

Paskirta 2019 m. geriausio II-osios kategorijos kultūros centro premija

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu geriausio antrosios kategorijos kultūros centro premija paskirta Liudviko Rėzos kultūros centrui Juodkrantėje, Neringos savivaldybėje.
Kasmet Kultūros ministerija skiria tris skirtingų kategorijų premijas už pastarųjų penkerių metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką veiklą. Kultūros centrai vertinami pagal atskiras kategorijas, atsižvelgiant į jų vykdomą veiklą, darbuotojų skaičių, turimą bazę.
Premijos paskirtos vadovaujantis Geriausio kultūros centro vertinimo komisijos išvadomis. Komisija vertina, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą.
Geriausiam aukščiausiosios kategorijos kultūros centrui skiriama 90 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio premija, geriausiam pirmosios kategorijos kultūros centrui – 70, geriausiam antrosios kategorijos kultūros centrui – 50 BSI dydžio premija.

Liudviko Rėzos kultūros centras pretenduoja tapti geriausiu II kategorijos kultūros centru

2020-07-02_KULTUROS_CENTRU_VERTINIMO_KOMISIJA_mažas.jpg

Liudviko Rėzos kultūros centras pateikė dokumentus geriausio II kategorijos kultūros centro konkursui.
Šiandien, Liudviko Rėzos kultūros centre apsilankė garbinga komisija, kurioje dalyvavo LR Kultūros ministerijos patarėja Birutė Kazlauskienė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Lietuvos Kultūros centrų asociacijos prezidento pavaduotoja, Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė, LLKC direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūnienė, LLKC vyriausioji specialistė Jurgita Aleknavičienė, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis ir kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė. Dalyvavo bendruomenės nariai ir kultūros centro kolektyvas.
Apsilankymo tikslas – realiai įvertinti Liudviko Rėzos kultūros centro vykdomą veiklą.
Direktorė Sonata Vaitonienė parengė dokumentus ir pristatė 5 metų kultūros centro veiklą.
Konkurso komisijos nariai apžiūrėjo kultūros centro koncertų, parodų ir istorinės ekspozicijos sales. Buvo supažindinti su kultūros centro kolektyvais, vykdomais projektais ir šventėmis bei festivaliais.
Komisija buvo maloniai nustebinta kultūros centro vykdomomis veiklomis. Sulaukėme daug gražių pagyrimo žodžių, tikimės palankaus sprendimo.
Geriausio kultūros centro premijos skiriamos kasmet už paskutiniųjų 5 metų aktyvią, kūrybingą ir novatorišką kultūros centrų veiklą, puoselėjant etninę kultūrą, mėgėjų meną, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką (edukacinę), pramoginę veiklą, tenkinant bendruomenės kultūrinius poreikius ir organizuojant profesionalaus meno sklaidą. Skiriant premijas taip pat atsižvelgiama į kultūros centrų patalpų ir darbo organizavimui reikalingų priemonių būklę bei kultūros ir meno darbuotojų kvalifikaciją.

Folkloro ansamblio „Aušrinė“ nauja kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“

CD_COVERIS_1_35 M.jpg

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre – gaivi muzikinė naujiena

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras dalinasi muzikine naujiena iš vasarėjančio kurorto. Išleista kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ kompaktinė plokštelė „Lėkė volungė“.
Ypatingo skambesio lietuvininkų dainos
Tai antrasis ansamblio muzikos rinkinys, kuriame sutalpinta net 16 savito skambesio lietuvininkų dainų. Plokštelės dainos parinktos remiantis XIX a. pr. žymiausio lietuvių kalbos sergėtojo Martyno Liudviko Rėzos ir baltistikos pradininko Adalberto Becenbergerio tautosakiniu palikimu.
„Visos plokštelėje nugulusios dainos – šviesios ir gaivios. Tai įvairi muzika: vienos dainos užliūliuoja savo ramybe, todėl tinka tiek saulėlydžio palydai vienumoje, tiek vaiko lopšinei mėnesienoje, tiek rytinių spindulių pasitikimui brėkštant aušrai, kitos – linksmos ir šmaikščios jaunimo meilės, vestuvių ar užstalės dainos, yra ir liūdesiu, netektimis alsuojančių karinių dainų“, – apibūdina albumą ansamblio vadovė R. Pečiukonytė.
Ansamblio „Aušrinė“ atliekamos dainos įvairiaspalvės, kaip ir pats jo kolektyvas. Jis nedidelis, tačiau įvairus. Dalis žmonių yra atsikėlę gyventi iš kitų Lietuvos regionų, tačiau net ir gimusieji Kuršių nerijoje savo netolimų šaknų turėtų ieškoti Dzūkijoje, Sūduvoje, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje – nėra nė vieno, kurio tėvai būtų kilę iš lietuvininkų ar kuršininkų.
Nepaisant to, kiekvienas iš jų pamilęs paslaptingą, vėju dvelkiančią vienbalsę Prūsų (Mažosios) Lietuvos ir Klaipėdos krašto dainuojamąją tautosaką, savo gyvenamąjį kraštą šiandien atstovauja ir pristato kaip lietuvininkai, kuršininkai. Kai kurie jų netgi mokosi kuršininkų – senųjų Kuršių nerijos gyventojų – kalbos.

Žymiausių Rytų Prūsijos mokslininkų tautosakinis palikimas

Surinktas turinys