Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Šeštadienis Spalio 09, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 10/09/2021 15:00

RENGINYS – „PAŠTO KELIAS – JUNGTIS TARP PASAULIO, MENO IR KULTŪRŲ“

Spalio 9 d. (šį šeštadienį) 15 val., minint Pasaulinę pašto dieną, Neringos bendruomenės nariai ir svečiai kviečiami į renginį „Pašto kelias – jungtis tarp pasaulio, meno ir kultūrų“ Liudviko Rėzos kultūros centre.

Pašto kelio temą išpopuliarino Klaipėdos universiteto mokslininkė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, kuri renginio metu skaitys pranešimą ,,Kuršių nerija – pašto kelias: europinis kontekstas“. Renginio metu taip pat bus pristatytas istorinis paštas bei jo raida prieškario Karaliaučiuje.

Etnologė Indrė Skablauskaitė pristatys Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo produktus – kafiją ir gliumzinį pyragą, kuriuos renginio dalyviai galės ir degustuoti, o Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė“ džiugins pamario krašto dainomis.

Renginį ves žurnalistė Raimonda Ravaitytė-Meyer.
Renginys nemokamas. Į renginį priimami tik su Galimybių pasu, privaloma dėvėti kaukes, laikytis atstumų.
Šis renginys dedikuojamas jungtiniam kultūriniam renginiui ,,Poezijos ir melodijos pavasaris“, kuris planuojama vyks atnaujintoje Preilos bibliotekoje 2022 metų pirmąjį pusmetį.
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Bendradarbiavimas per sieną, išsaugant kultūros paveldą turizmui ir bendruomenei“ (Nr. LT-RU-2-077) (Heritage4life) pagal 2014¬–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos: www.eni-cbc.eu, https://ec.europa.eu/europeaid/node/22_lt

Sekmadienis Spalio 10, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Spalio 11, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Spalio 12, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Spalio 13, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Spalio 14, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/22/2021 16:00
Pabaiga: 10/14/2021 12:00

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 10/14/2021 17:00

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 15, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/10/2021 17:36
Pabaiga: 10/15/2021 17:00

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 16, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Renginio pradžia: 10/16/2021 16:00
Pabaiga: 10/16/2021 17:00

Maloniai kviečiame į susitikimus su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu, kurie vyks:
– Spalio 15 d. 16.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida)
– Spalio 16 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8B, Juodkrantė).
Autorius pristatys naujausias savo knygas: romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“ – viena diena Hermano Blodės viešbutyje, realaus ir nerealaus gyvenimo ir kūrybos paradoksai, dievoieška ir kuršininkų likimai, „Dangaus šulinys“ – Žemaitijos mitologijos eskizus, ir fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – sakmės, dievai ir žmonės, kultūros asmenybės.
Kartu su autoriumi dalyvaus XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Sigitas Šamborskis ir Laimonas Inis – aukščiausio Kultūros ministerijos apdovanojimo Garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatai, susitikimus skiria Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021 ir laukia susitikimuose. Galėsite įsigyti knygų!
Organizatoriai:
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Neringos muziejai,
Liudviko Rėzos kultūros centras
Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Renginio pradžia: 10/16/2021 16:00
Pabaiga: 10/16/2021 17:20

Maloniai kviečiame į susitikimus su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu, kurie vyks:
– Spalio 15 d. 16.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida)
– Spalio 16 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8B, Juodkrantė).
Autorius pristatys naujausias savo knygas: romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“ – viena diena Hermano Blodės viešbutyje, realaus ir nerealaus gyvenimo ir kūrybos paradoksai, dievoieška ir kuršininkų likimai, „Dangaus šulinys“ – Žemaitijos mitologijos eskizus, ir fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – sakmės, dievai ir žmonės, kultūros asmenybės.
Kartu su autoriumi dalyvaus XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Sigitas Šamborskis ir Laimonas Inis – aukščiausio Kultūros ministerijos apdovanojimo Garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatai, susitikimus skiria Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021 ir laukia susitikimuose. Galėsite įsigyti knygų!
Organizatoriai:
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Neringos muziejai,
Liudviko Rėzos kultūros centras

Sekmadienis Spalio 17, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Spalio 18, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Spalio 19, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Spalio 20, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Spalio 21, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 22, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 23, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Spalio 24, 2021
Renginio pradžia: 08/26/2021 17:00
Pabaiga: 10/24/2021 18:00

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Spalio 25, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Spalio 26, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Spalio 27, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Spalio 28, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 29, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 30, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Spalio 31, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Lapkričio 01, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Lapkričio 02, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Lapkričio 03, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Lapkričio 04, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Lapkričio 05, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Lapkričio 06, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Lapkričio 07, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Lapkričio 08, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Lapkričio 09, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Lapkričio 10, 2021
Renginio pradžia: 10/14/2021 17:00
Pabaiga: 11/10/2021 12:00

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Surinktas turinys