Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Šeštadienis Spalio 02, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Sekmadienis Spalio 03, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Spalio 04, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Spalio 05, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Spalio 06, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Spalio 07, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Spalio 08, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Šeštadienis Spalio 09, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 10/09/2021 15:00

RENGINYS – „PAŠTO KELIAS – JUNGTIS TARP PASAULIO, MENO IR KULTŪRŲ“

Spalio 9 d. (šį šeštadienį) 15 val., minint Pasaulinę pašto dieną, Neringos bendruomenės nariai ir svečiai kviečiami į renginį „Pašto kelias – jungtis tarp pasaulio, meno ir kultūrų“ Liudviko Rėzos kultūros centre.

Pašto kelio temą išpopuliarino Klaipėdos universiteto mokslininkė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, kuri renginio metu skaitys pranešimą ,,Kuršių nerija – pašto kelias: europinis kontekstas“. Renginio metu taip pat bus pristatytas istorinis paštas bei jo raida prieškario Karaliaučiuje.

Etnologė Indrė Skablauskaitė pristatys Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo produktus – kafiją ir gliumzinį pyragą, kuriuos renginio dalyviai galės ir degustuoti, o Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė“ džiugins pamario krašto dainomis.

Renginį ves žurnalistė Raimonda Ravaitytė-Meyer.
Renginys nemokamas. Į renginį priimami tik su Galimybių pasu, privaloma dėvėti kaukes, laikytis atstumų.
Šis renginys dedikuojamas jungtiniam kultūriniam renginiui ,,Poezijos ir melodijos pavasaris“, kuris planuojama vyks atnaujintoje Preilos bibliotekoje 2022 metų pirmąjį pusmetį.
Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą „Bendradarbiavimas per sieną, išsaugant kultūros paveldą turizmui ir bendruomenei“ (Nr. LT-RU-2-077) (Heritage4life) pagal 2014¬–2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Daugiau informacijos: www.eni-cbc.eu, https://ec.europa.eu/europeaid/node/22_lt

Sekmadienis Spalio 10, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Spalio 11, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Spalio 12, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Spalio 13, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Spalio 14, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/22/2021 16:00
Pabaiga: 10/14/2021 12:00

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 10/14/2021 17:00

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 15, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/10/2021 17:36
Pabaiga: 10/15/2021 17:00

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 16, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Renginio pradžia: 10/16/2021 16:00
Pabaiga: 10/16/2021 17:00

Maloniai kviečiame į susitikimus su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu, kurie vyks:
– Spalio 15 d. 16.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida)
– Spalio 16 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8B, Juodkrantė).
Autorius pristatys naujausias savo knygas: romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“ – viena diena Hermano Blodės viešbutyje, realaus ir nerealaus gyvenimo ir kūrybos paradoksai, dievoieška ir kuršininkų likimai, „Dangaus šulinys“ – Žemaitijos mitologijos eskizus, ir fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – sakmės, dievai ir žmonės, kultūros asmenybės.
Kartu su autoriumi dalyvaus XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Sigitas Šamborskis ir Laimonas Inis – aukščiausio Kultūros ministerijos apdovanojimo Garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatai, susitikimus skiria Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021 ir laukia susitikimuose. Galėsite įsigyti knygų!
Organizatoriai:
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Neringos muziejai,
Liudviko Rėzos kultūros centras
Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Renginio pradžia: 10/16/2021 16:00
Pabaiga: 10/16/2021 17:20

Maloniai kviečiame į susitikimus su rašytoju, žurnalistu Laimonu Iniu, kurie vyks:
– Spalio 15 d. 16.30 val. Nidoje, Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Nida)
– Spalio 16 d. 16 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos 8B, Juodkrantė).
Autorius pristatys naujausias savo knygas: romaną „Sakmė apie apaštalų laivą“ – viena diena Hermano Blodės viešbutyje, realaus ir nerealaus gyvenimo ir kūrybos paradoksai, dievoieška ir kuršininkų likimai, „Dangaus šulinys“ – Žemaitijos mitologijos eskizus, ir fragmentus iš rašomos knygos apie Mažąją Lietuvą „Aštuoni Kuršmarių vėjai“ – sakmės, dievai ir žmonės, kultūros asmenybės.
Kartu su autoriumi dalyvaus XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, poetė Dalia Poškienė, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
Sigitas Šamborskis ir Laimonas Inis – aukščiausio Kultūros ministerijos apdovanojimo Garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“ laureatai, susitikimus skiria Neringai – Lietuvos kultūros sostinei 2021 ir laukia susitikimuose. Galėsite įsigyti knygų!
Organizatoriai:
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Neringos muziejai,
Liudviko Rėzos kultūros centras

Sekmadienis Spalio 17, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Spalio 18, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Spalio 19, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Spalio 20, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Spalio 21, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Spalio 22, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 23, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Spalio 24, 2021
Renginio pradžia: 08/26/2021 17:00
Pabaiga: 10/24/2021 18:00

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Spalio 25, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Spalio 26, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Spalio 27, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Spalio 28, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Renginio pradžia: 10/28/2021 16:00
Pabaiga: 10/28/2021 17:00

Spalio 28 d. (ketvirtadienį) 16 val. kviečiame į etnologo KU prof. dr. Rimanto Balsio paskaitą „Zemynele buk linksma ir priimk Sze duszele, ir gerrai Kawok“. Klaipėdos universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys supažindins su Mažosios Lietuvos sarginimo, marinimo, laidotuvių ir atminų papročiais, pomirtinio pasaulio samprata.
Kviečiame paskaitą stebėti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) arba nuotoliniu būdu per Zoom platformą.
Nuorodai gauti registruokitės čia
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdUQLfVvgYoUu0jdkKYWfbudjONY7Ju...

Paskaitoje vyksiančioje Liudviko Rėzos kultūros centro salėje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Afišoje panaudotas šviesaus atminimo dailininkės, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkės Evos Labutytės autorinis darbas "Krikštai III" (1984. Anglis).

Penktadienis Spalio 29, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Spalio 30, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Spalio 31, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Lapkričio 01, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Lapkričio 02, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Lapkričio 03, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Lapkričio 04, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Penktadienis Lapkričio 05, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Šeštadienis Lapkričio 06, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Sekmadienis Lapkričio 07, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Pirmadienis Lapkričio 08, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Antardienis Lapkričio 09, 2021

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Trečiadienis Lapkričio 10, 2021
Renginio pradžia: 10/14/2021 17:00
Pabaiga: 11/10/2021 12:00

Spalio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma skulptoriaus, tautodailininko Kazio Bimbos ir dailininko, fotografo Vilmanto Dambrausko jungtinė paroda „Nulis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Toks... taškas, iki kurio visi priėjome savo susipriešinimu, susvetimėjimu ir pagrindinių vertybių praradimu. Kas po to?

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.

Karantinas ir izoliacija atskleidė, kas, pasikeitus sąlygoms, iš tiesų gali dirbti. Kitiems nepavyko paslėpti, kad idėjų – nulis, o kolektyvai pripratę pataikauti vadovams ir darbą paprasčiausiai imituoti, taip dangstant kūrybinę impotenciją. Visose srityse. Šalies ir miestų vadovai turėtų reaguoti. Jeigu tik patys neimituoja, kad dirba. Tas gajus, instinktu virtęs gebėjimas prisitaikyti daugeliui padės ir dabar. Apokalipsės nebuvo, greičiau – repeticija. Keisis daug kas. Atsirado daug nepasitikėjimo. Pribloškė suvokimas, kad tai, kas vaizduojama futuristiniuose filmuose, yra daug arčiau ir dar klaikiau nei juose. Pandemija, užsikrėtimo baimė, žmonių saviizoliacija, stojanti pramonė, griežtas karantinas, bendravimas per internetą, grynųjų pinigų atsisakymas – vos per kelis mėnesius. O kas, jei išjungs elektrą? Viskas taip trapu, kad užsiimti kvailystėmis nebėra laiko. Susireikšminimas ir godumas – tai tikroji pandemija. Deja, tai niekur nedingo. (Vilmantas Dambrauskas)

Vilmantas Dambrauskas
fotografas, dizaineris, dailininkas
Gimė 1963 12 31 Šiauliuose.
1982–1989 studijavo Vilnius dailės akademijoje dizainą.
Ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, docentas.
Dėstė taikomąją grafiką, fotografiją, videomeną.
Surengė per 40 personalinių fotografijos, tapybos,
skaitmeninės grafikos parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Savo darbus taip pat pristatė Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje,
Suomijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
Aštuonių knygų, iš jų 5 fotografijų albumų autorius.

Ketvirtadienis Lapkričio 11, 2021
Renginio pradžia: 11/11/2021 16:30
Pabaiga: 11/11/2021 17:15

Lapkričio 11 d. (ketvirtadienį) 16.30 val. kviečiame didelius ir mažus į eiseną su žibintais „Gerumo ugnelės” nuo Juodkrantės darželio (Ievos kalno g. 9) iki Martyno Liudviko Rėzos paminklo (L. Rėzos g. 8 B). Išlydėsime rudenį kartu minėdami Šv. Martyno dieną.
Švęsime paskutinę rudens šventę šv. Martyno dieną, o kad greičiau pašaltų ir pasnigtų su baltu oželiu šauksime žiemą.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Renginio partneris - Klaipėdos vokiečių bendrija.

Penktadienis Lapkričio 12, 2021
Renginio pradžia: 11/12/2021 17:30
Pabaiga: 11/12/2021 19:00

Lapkričio 12 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame į renginį „Istorija įamžinta kadre“ su fotomenininku Vilmantu Dambrausku.
Kviečiame pavartyti senuosius Juodkrantės metraščius – albumus, kuriuos padovanojo daugeliui žinoma Juodkrantės metraštininkė A. Balsevičienė.

Kultūros centro antrame aukšte veiks foto studija, kurioje galėsite užfiksuoti savo ar šeimos istorinę akimirką. Foto sesijoje bus itin svarbios detalės bei dalyvių įsitraukimas, nes būtent jos padės perteikti foto modelio gyvenimo istoriją, gyvenimo būdą, hobius bei asmenybę. Portretuose bus įamžinamos ne tik asmenybės, bet ir jų gyvenimo istorijos.
Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Renginiai gali būti fotografuojami, filmuojami, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Lapkričio 18, 2021
Renginio pradžia: 11/18/2021 18:00

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Lapkričio 19, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šeštadienis Lapkričio 20, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Sekmadienis Lapkričio 21, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Lapkričio 22, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Lapkričio 23, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Trečiadienis Lapkričio 24, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Lapkričio 25, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Lapkričio 26, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šeštadienis Lapkričio 27, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Sekmadienis Lapkričio 28, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Lapkričio 29, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Lapkričio 30, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Trečiadienis Gruodžio 01, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Gruodžio 02, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 12/02/2021 17:00
Pabaiga: 12/02/2021 18:10

Gruodžio 2 d. (ketvirtadienį) 17.00 val. nuotolinė paskaita „Kuršininkai ir poilsiautojai vieni apie kitus“.
Prūsų (Mažosios) Lietuvos tyrėja, kalbininkė prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė supažindins su pokyčiais vietos žmonių gyvenime pradėjus vystyti neriją kaip poilsio vietą. Kalbėsime apie tai, kaip plėtėsi nuošalaus žvejų kaimo gyventojų akiratis į jų erdvę pradėjus skverbtis miestų gyventojams. Kaip mato pasaulį su stichija už pragyvenimą kovojantis žvejas ir kaip tai atrodo poilsiautojams? Kiek romantikos žvejo namelyje, jo laive ir saulėlydžiuose? Kaip matė žvejai poilsiautojus - ant marių kranto piešiančius dailininkus, pajūryje gulinėjančius nuogalius ir briedžių fotografus? Kaip svečiai buvo vadinami? Kiek kainavo nakvynė su maitinimu žvejo šeimoje ir kaip svečiai prakalbo „kuršiškai“? Paskaitoje remiamasi autentiška, ekspedicijose surinkta medžiaga.
Kviečiame paskaitą stebėti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) arba nuotoliniu būdu per Zoom platformą.
Nuorodai gauti registruokitės čia:

https://docs.google.com/forms/d/1iGbrI1QhuvhDXlPbogBP7JzB4Q4ltOfzY-Xw5sg...

Topic: Kurorto aukso amžius: Kuršininkai ir poilsiautojai vieni apie kitus
Time: Dec 2, 2021 05:00 PM Helsinki

Join Zoom Meeting
https://zoom.us/j/95924866865?pwd=YlNpRXpDZ3RDejB4YnlEeEhMUTkvZz09

Meeting ID: 959 2486 6865
Passcode: 384479
Renginio metu bus laikomasi visų LR Vyriausybės patvirtintų dėl pandemijos COVID-19 nustatytų taisyklių.
Projekto vykdytojai: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ ir Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras.
Projektą finansuoja: LR Kultūros ministerija, Neringos savivaldybė.

Penktadienis Gruodžio 03, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šeštadienis Gruodžio 04, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 12/04/2021 12:00
Pabaiga: 12/04/2021 15:00

Gruodžio 4 d. (šeštadienį) 12 val. edukacinė ekskursija „Sengirės takai ir promenados“ su gide Vita Šeputyte Mohylko.
Susitinkame prie Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B).

1870 m. sudarytas Juodkrantės kurorto žemėlapis liudija apie unikalius pasivaikščiojimo takus įrengtus išnaudojant senojo miško kraštovaizdį, kuris neturi analogų Lietuvoje nei pagal savo amžių, nei pobūdį.
Ekskursija truks apie 3 val., įveiksime 6 km miško promenadų takų, kalnų takelių ir susipažinsime su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiosime senąja Bloksbergo promenada, kuri atveria žavingą ir unikalų karališkos sengirės kraštovaizdį. Čia vis dar žadą gniaužia aukštos ir storos ilgaamžės pušys ir eglės pilnos gyvybės galios. Miško takas nuves prie paslaptingos Griekų daubos, kuri užburs parabolinių kopų, neliečiamų miškų didybe ir vietinių gyvūnų buveinėmis. Keliausime toliau besidriekiančiu keliu į kopą, kuris nuves link buvusios Bloksbergo apžvalgos aikštelės. Promenada leisimės žemyn link jūros, kuri atskleis įspūdingus gamtos vaizdus ir neįtikėtiną miškininkų darbo rezultatą. Baigsime kelionę Žaliuoju keliu, kuris buvo vienas iš pirmųjų sukurtas Juodkrantės sengirėje.
Būtina išansktinė registracija.
Vietų skaičius ribotas.

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSezmqk1vhcxINenLPMu_8a4oz9t0yqh...

Ekskursijos metu bus laikomasi visų LR Vyriausybės patvirtintų dėl pandemijos COVID-19 nustatytų taisyklių.
Projekto vykdytojai: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ ir Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras.
Projektą finansuoja: LR Kultūros ministerija, Neringos savivaldybė.

Sekmadienis Gruodžio 05, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Renginio pradžia: 12/05/2021 09:30
Pabaiga: 12/05/2021 12:15

Juodojo kranto žvejų gyvenvietė – pirmoji Kuršių nerijoje, kuri palaipsniui transformavosi į didžiausią ir puikų kurortą. Tačiau laiko kirčiai ir istorinės aplinkybės lėmė, kad daugybė buvusių ir turistus žavėjusių elementų pranyko, liko užmarštyje, neatpažįstamai pakito arba... virto vaiduokliais. Žygio metu mes juos ir medžiosime, pirmiausiai nukakdami į kurorto gimimo lopšį. Apaugusį voratinkliais, uždumblėjusį... Tačiau jo istorija iš naujo prikels šlovingąsias dienas.
Vėliau patrauksime į giliai Karališkojoje sengirėje pasislėpusį ir itin įdomų objektą. Retas, kuris apie jį žino. Virto pamėkle. Jos nebijosime ir išbandysime save keistu vardu kurortinės epochos aukso amžiuje pavadintame take. Sužadėtinių. Atsigręšime į pirmapradį Juodkrantės kurorto veidą: miško, gydyklos po atviru dangumi citadelę, klimato kurorto ašį. Tad pėdinsime promenadomis, kurias itin pamėgę buvo senieji poilsiautojai. Nenukrypdami nuo temos užsuksime ir į tikrąjį Raganų kalną bei sužinosime, koks dar vienas vaiduoklis mūsų laukia. Objektas, kurio nebėra. Iš gamtos glėbio pateksime jau į komforto zoną su senosiomis vilomis. Ir jose yra pamėklių... Išgirsime, ką jos papasakos ir grįšime į „gyvųjų pasaulį“.
Pasiruoškite medžioklei ir netikėtiems gamtos iššūkiams, tad avėkite patogia avalyne. Tai bus kontrastų kupinas žygis, po kurio į Juodkrantę žvelgsite kitomis akimis.
Data: 2021 m. gruodžio 5 d., sekmadienis, 9.30 val.
Pradžia prie Gintaro įlankos Kuršių marių pusėje (Gintaro įlankos g. 5)
Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/Ynt1vZ8WDK7KJFaN9
Ekskursijos pėsčiomis (apie 4 km) trukmė – apie 2,5 val.
Susitinkame 9.30 val. autobusų stotelėje prie Gintaro įlankos Kuršių marių pusėje (Gintaro įlankos g. 5).

Pirmadienis Gruodžio 06, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Gruodžio 07, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Trečiadienis Gruodžio 08, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Gruodžio 09, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Gruodžio 10, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šeštadienis Gruodžio 11, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Sekmadienis Gruodžio 12, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Gruodžio 13, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Gruodžio 14, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Trečiadienis Gruodžio 15, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Ketvirtadienis Gruodžio 16, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Penktadienis Gruodžio 17, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Šeštadienis Gruodžio 18, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Sekmadienis Gruodžio 19, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pirmadienis Gruodžio 20, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Antardienis Gruodžio 21, 2021

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Trečiadienis Gruodžio 22, 2021
Renginio pradžia: 11/18/2021 18:00
Pabaiga: 12/22/2021 16:37

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) vyks parodos "Palikimas" (Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų darbuose) atidarymas. Kviečiame parodą kurti kartu ir pasidalinti paveikslais, kuriuose įamžinta Kuršių nerija 1960 - 1990 metais.
Parodoje išvysite Rudolfo Gindulio, Jurijaus Baltrūno, Rimto Kalpoko, Juozo Gecevičiaus, Nijolės Balčiūnaitės, Vaclovo Kaminsko, Valdo Pumpučio, Emilijos Jaudegytės, Algirdo Liaudansko ir kitų neatpažintų dailininkų darbus. Visi darbai surinkti iš Juodkrantės gyventojų privačių kolekcijų.
Parodą pristatys dailininkas Romanas Borisovas.
Dalyvaus kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub.

Renginyje gali dalyvauti tik galimybių pasą turintys asmenys.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Surinktas turinys