Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Penktadienis Rugpjūčio 27, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 08/27/2021 17:00
Pabaiga: 08/27/2021 22:00

Rugpjūčio 27 d. Juodkrantės centre įvyks iniciatyvos „Misija: švari vasara“ vainikuojantis finalinis renginys, kurio metu visuomenei bus pristatyta, kiek šiukšlių surinkta penkių talkų Lietuvos nacionaliniuose parkuose metu, mažieji renginio dalyviai bus pakviesti į interaktyvų Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ spektaklį „Kontis ir Tvarkius“, o renginį užbaigs filmo po atviru dangumi „Walk the Tideline“ stebėjimas. Visos veiklos renginyje – nemokamos.

Tvarkos mokysis ir mažieji renginio dalyviai

Renginio programa Juodkrantėje, ties Raganų kalnu, Kuršių marių pakrantėje prasidės 17 val. Mažieji renginio dalyviai bus pakviesti į Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ spektaklį vaikams „Kontis ir Tvarkius“, kuriame vaikai nebus tik pasyvūs stebėtojai – aktoriai juos įtrauks į patį veiksmą ir mažieji mokysis rūšiuoti atliekas.

„Šio spektaklio personažų nuotykiai leidžia vaikams suprantama kalba papasakoti apie neišnaudotas atliekų rūšiavimo galimybes. Tai pirmasis „žalias“ lėlių spektaklis vaikams, įkvepiantis rūšiuoti. Kadangi vaikai – labai imlūs ir greitai mokosi, po spektaklio jie ne tik galės atpažinti rūšiavimo konteinerius, bet apie rūšiavimą priminti ir tėveliams“, – teigia viena iš renginio organizatorių, aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė.

Padangos, asbestas, automobilių laužas bei įvairios pakuotės – tik dalis Lietuvos nacionaliniuose parkuose randamų atliekų.

„Misija: švari vasara“ užbaigimo renginio metu vyksiančioje viktorinoje „Geriausia šiukšlė, kurios nėra. Kaip to pasiekti?“ renginio organizatoriai žada išradingai pristatyti iniciatyvos rezultatus – kiek ir kokių atliekų randama nacionaliniuose parkuose. Geriausiai viktorinoje pasirodę dalyviai bus apdovanoti prizais.

Vakarėjant renginio svečiai kviečiami į filmą po atviru dangumi „Walk the Tideline“ (2021). Šiame filme nagrinėjama itin aktuali jūrų ir vandenynų užterštumo problema, o jo premjera vyko „Nepatogaus kino“ festivalio metu.

Renginio pradžia: 08/27/2021 19:00
Pabaiga: 08/27/2021 20:00

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės)
Rugpjūčio 27 d. 19 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaitą „Prof. A. Bezzenbergeris – Kuršių nerijos istorijos ir etninės tradicijos tyrėjas“.
Prof. A. Bezzenbergeris (1851-1922 m.) yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Renginio pradžia: 08/27/2021 20:00
Pabaiga: 08/27/2021 21:00

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Šiemet prisiminsime ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę.
Rugpjūčio 27 d. 20 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitą
Marija Gimbutienė ‒archeologė-žynė
Paskaitoje 100-ųjų prof. Marijos Alseikaitės-Gimbutienės gimimo metinių proga bus naujais aspektais pasakojama apie archeologės asmenybę, metodus ir vertybes, apie M. Gimbutienės darbus ir atradimus, kurie jai pelnė pasaulinę šlovę.
​Remiantis M. Gimbutiene, Senosios Europos civilizacija, gyvavusi iki indoeuropiečių atėjimo IV–III tūkst. pr. m. e., garbino Deivę Motiną, suteikdama jai gyvybės teikėjos-gimdytojos ir mirties valdovės vaidmenį. Tai buvusi vaisingumo (gėrybių) deivė, kasmet užauganti ir mirštanti kaip visa Žemės augmenija. Didžiąją, visuotinę, visa apimančią deivę išreiškė, anot M. Gimbutienės, daugelis kitų deivių, kurias vaizdavo visoje Europoje iš įvairių medžiagų gaminamos skulptūrėles, išmargintos paslaptingais ženklais...
https://vykintokeliai.lt/
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Šeštadienis Rugpjūčio 28, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Sekmadienis Rugpjūčio 29, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Renginio pradžia: 08/26/2021 12:00
Pabaiga: 08/29/2021 17:00

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Pirmadienis Rugpjūčio 30, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Antardienis Rugpjūčio 31, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Trečiadienis Rugsėjo 01, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Ketvirtadienis Rugsėjo 02, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Penktadienis Rugsėjo 03, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/03/2021 20:00
Pabaiga: 09/03/2021 21:40

Rugsėjo 3 d. (penktadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus A. Puipos vaidybinio filmo „Moteris ir keturi jos vyrai“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė). Filmas sukurtas pagal danų rašytojo Holgerio Drachmano novelę „Romanas kopose“ ir filmuotas Kuršių nerijoje.

Istorija nukelia į XIX a. Mažąją Lietuvą, kur Kuršių nerijoje gyvenančių žvejų kasdienybę sudrumsčia pas juos užklystanti moteris. Jūra vieną po kito pasiima jos mylimuosius, tačiau gyvenimas tęsiasi – gimsta kūdikis, atsiranda nauji rūpesčiai, naujos viltys. Scenarijų filmui parašė pats Algimantas Puipa, jam talkino režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius vėliau dirbęs ir montuojant filmą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Jūratė Onaitytė.

„Šiuo kūriniu režisierius A. Puipa atvėrė sau (ir visam Lietuvos kinui) vaizdingą, keistą, mūsų menkai pažįstamą Mažosios Lietuvos medžiagą. Ji traktuojama atsargiai, tačiau nebuitiškai, „sufantazuojant“, kaip sakė pats autorius, nemažai realijų. Kadangi „Moteris ir jos vyrai“ artėja prie sakmės, alegorijos, filosofinės parabolės, kūrinio personažai – nepaisant vietos bei laiko išskirtinumo — net neturi vardų: tiesiog vyrai ir moteris, amžina kova su grėsminga, kad ir žavia, gamta, išgyvenimo būtinybė, gamtos ir žmogaus koegzistavimo natūralusis, universalusis ratas,“ – Saulius Macaitis.

Šeštadienis Rugsėjo 04, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Sekmadienis Rugsėjo 05, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Pirmadienis Rugsėjo 06, 2021

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/06/2021 17:20

Rugsėjo 8 d. 16 val. atidaroma XXVII tarptautinio tapybos plenero NIDOS EKSPRESIJA-Atminimo paroda
Nuo 1995 m. Nidoje organizuojamas tradicinis tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“, tęsiantis ekspresionistinės „Brücke“ (1905–1930 m.) menininkų kolonijos Nidoje tradicijas. Vilniečio tapytojo Sauliaus Kruopio inicijuotas, pirmas nepriklausomoje Lietuvoje sumanytas pleneras, rengiamas kasmet. Nidoje sukurta tūkstančiai paveikslų, kurių dalis čia ir lieka. Tradiciškai dalis darbų eksponuojama ir Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B). Šių metų Atminimo paroda, skirta plenerų bičiuliui, gidui A. Balnai bei per paskutinius metus amžinybėn išėjusiems plenerų dalyviams: Armin Rieger (Vokietija), Imants Ozolinš (Latvija), Silvijai Drebickaitei, Augeniui Kaspučiui ir akad. Vyteniui Rimkui.
Parodą galite aplankyti iki rugsėjo 21 d.
Organizatorius Menininkų asociacija „Tiltas“

Antardienis Rugsėjo 07, 2021
Renginio pradžia: 08/16/2021 12:00
Pabaiga: 09/07/2021 18:00

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Trečiadienis Rugsėjo 08, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Ketvirtadienis Rugsėjo 09, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Penktadienis Rugsėjo 10, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Renginio pradžia: 09/10/2021 17:36

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Šeštadienis Rugsėjo 11, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/11/2021 10:40
Pabaiga: 09/11/2021 20:00

Futbolo turnyras Juodkrantėje
Rugsėjo 11 d. (šeštadienį) Juodkrantės futbolo aikštyne vyks 18-asis tradicinis Č. Stonio veteranų futbolo turnyras „Žvejo taurė“.
10.40 val. kviečiame į varžybų atidarymą ir vėliavos pakėlimą Juodkrantės futbolo aikštyne.
11.00 val. prasidės futbolo turnyras. Šiais metais dalyvaus 8 mėgėjų veteranų komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kretingos Šilutės, Neringos. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles.
16.00 val. planuojamas futbolo turnyro uždarymas bei vėliavos nuleidimas.
18.30 Iškilmingas futbolo varžybų nugalėtojų apdovanojimas. Legendinio ansamblio „Nerija“ dainininko Antano Čapo koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Dalyvauja:
1. Lietuvos medikų rinktinė
2. Kauno STIHL
3. Vilniaus AKTAS
4. Šilutės VETERANAS
5. Klaipėdos DANĖS PERLAS
6. Neringos Pasienio užkarda
7. Kretingos VETERANAS
8. Neringos NERIJA
Futbolo turnyras Juodkrantėje – šventė visai bendruomenei

Sekmadienis Rugsėjo 12, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Pirmadienis Rugsėjo 13, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Antardienis Rugsėjo 14, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Trečiadienis Rugsėjo 15, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Ketvirtadienis Rugsėjo 16, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Penktadienis Rugsėjo 17, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Šeštadienis Rugsėjo 18, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/18/2021 12:00
Pabaiga: 09/18/2021 23:00

Festivalis „Sveika, Neringa!” kartu su organizacija „Mes Darom” kviečia rugsėjo 18 d. atvykti į Neringą ne tik pailsėti, bet ir prisidėti prie unikalaus Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo. Tai puiko proga susipažinti su lankytojams neprieinamomis draustinio teritorijomis.
Kasmet 170 šalių iš viso pasaulio suburia daugiau, nei 10 milijonų savanorių Pasaulinėje tvarkymosi dienoje, kuri šiemet vyksta būtent rugsėjo 18 d.
Aktyvaus poilsio festivalis „Sveika, Neringa!” kviečia šią dieną praleisti gražiausiame Lietuvos kampelyje – Neringoje ir prisijungti prie savanorių visame pasaulyje.
Padėkime Neringai išlikti! Susitvarkykim!
Festivalio metu vyks aktyvios sporto rungtys, jaunieji festvalio lankytojai galės dūkti batutuose laisvalaikio erdvėje.
Pokyčiai turi vykti linksmoje atmosferoje, tad po darbų festivalio uždarymo renginyje – nemokamas Vido Bareikio koncertas.
➡ VISA FESTIVALIO PROGRAMA: http://sveikaneringa.lt/programa-2021/

Sekmadienis Rugsėjo 19, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Pirmadienis Rugsėjo 20, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Antardienis Rugsėjo 21, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Trečiadienis Rugsėjo 22, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/22/2021 16:00

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Renginio pradžia: 09/22/2021 20:00

Jubiliejinis Rudens lygiadienis Kuršių nerijoje. Briedės šokis

Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros šiais metais rugsėjo 22 d. 20 val. ne tik atgis Rudens lygiadienio liepsnose, bet sukurs rituališką šokio, muzikos ir ugnies reginį, įkvėptą Kuršių nerijos legendų, totemų, šio krašto galybės ir trapumo.

Kuršių nerijoje kasmet atsinaujinanti nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens tapo neatsiejama Gintaro įlankos Juodrantėje dalimi, be kurios sunkiai įsivaizduojamas vasaros sezonas ir jo pabaiga – Rudens lygiadienio šventė. Šiemet jubiliejinis - dvidešimtas kartas, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gegužės – birželio mėnesiais organizuoja tradicinį tarptautinį skulptorių simpoziumą, kuomet į Gintaro įlanką susirenka menininkai iš Lietuvos bei Latvijos kurti skulptūrų iš vietinės medžiagos – nendrių. Nendrių pluoštai talentingų menininkų rankomis paverčiami išskirtinio grožio skulptūromis ant vandens. Šie meno kūriniai visą vasarą į Gintaro įlanką Juodkrantėje pritraukia daugybę lankytojų, kurie grožisi ir stengiasi įamžinti tai, kas laikina. Šis projektas išskirtinis tuo, kad rudenį, tuomet, kai dienos trukmė susilygina su naktimi ir tamsa nugali šviesą, meno kūriniai suliepsnoja ugnies skulptūromis, nors trumpam apšviesdami tamsą ir sušildydami žmonių širdis. Neįtikėtino grožio reginys nepalieka abejingų nė vieno... Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija maloniai kviečia visus š. m. rugsėjo 22 d. 20 val. į Rudens lygiadienio šventę Juodkrantėje.

Šių metų nendrinių skulptūrų tema - „Saulės kelias“, kurią sukūrė Reda ir Arūnas Uogintai, Andrius Sirtautas ir Arūnas Augutis. Skulptūrinę kompoziciją jungia garsios Lietuvos archeologės Rimutės Rimantienės rasta apeiginės lazdos su briedės galva (ragas, trečias tūkstantmetis prieš Kristų, Šventosios gyvenvietė, Lietuvos nacionalinis muziejus) motyvas. Toks retas artefaktas yra labai svarbus Pamario kultūrai, todėl išdidintas jis ir yra skulptūrinės kompozicijos ašis.

Ketvirtadienis Rugsėjo 23, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Rugsėjo 24, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Šeštadienis Rugsėjo 25, 2021

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Sekmadienis Rugsėjo 26, 2021
Renginio pradžia: 08/26/2021 17:00
Pabaiga: 09/26/2021 18:00

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Rugsėjo 27, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Rugsėjo 28, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Rugsėjo 29, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Rugsėjo 30, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Spalio 01, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Šeštadienis Spalio 02, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Sekmadienis Spalio 03, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Spalio 04, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Spalio 05, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Spalio 06, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Spalio 07, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Spalio 08, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Šeštadienis Spalio 09, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Sekmadienis Spalio 10, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Pirmadienis Spalio 11, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Antardienis Spalio 12, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Trečiadienis Spalio 13, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Ketvirtadienis Spalio 14, 2021

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Renginio pradžia: 09/22/2021 16:00
Pabaiga: 10/14/2021 12:00

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Penktadienis Spalio 15, 2021
Renginio pradžia: 09/10/2021 17:36
Pabaiga: 10/15/2021 17:00

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Surinktas turinys