Liudviko Rėzos kultūros centras

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 29 d. 16 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į popierinių užuolaidėlių karpymo kūrybines dirbtuves. Lietuvos tautodailininkų sąjungos tautodailininkė, profesionali karpinių meistrė ir grafikė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė iš Utenos mokys tradicinių popierinių karpinių meno paslapčių.
Kviečiame visus norinčius išmokti kirpti popierines užuolaidėles.
Baltos karpytos užuolaidėlės suteiks jaukumo jūsų namų interjerui.
Priemonės reikalingos karpiniams karpyti: pieštukas, mažos žirklutės ir plonas baltas popierius (tinka kepimo popierius).
Pasitelkus senovinį popieriaus lankstymo būdą ir sukurtus raštus mėginsime iškarpyti savo unikalią užuolaidėlę.
Prisiminsime seną tradiciją, kai namus puošdavo popieriniais karpiniais. Balto popieriaus ažūrinius karpinius patiesdavo ir pritvirtindavo ant lentynėlių, o iškarpytos užuolaidėlės gražiai baltuodavo languose. Daugiausia karpydavo moterys paprastomis žirklėmis iš atminties.
„Visoje Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr. buvo labai daug karpytų karpinių buičiai, užuolaidėlės, žibalinės lempos. Karpyta iš „biednumo“, o dabar jau iš „mandrumo“. Grįžta tradicija, kuri buvo užmiršta daug metų. Karpinių karpymo motyvai įprastai liaudiški: paukšteliai ir įvairios gėlės (tulpės, saulėgrąžos). Raštai panašūs į margučių marginimą, į siuvinėjimą“, – sako O. Tumėnaitė – Bražėnienė.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt
https://www.youtube.com/watch?v=MSKRu3eBEn0&feature=share&fbclid=IwAR2vs...

Kūrimo dirbtuvės organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

Gruodžio 22 d. 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolines delmonų kūrimo dirbtuves su tradicinės tekstilės meistre Irena Ungaro. Stebėdami vaizdo įrašą žingsnis po žingsnio galėsite patys susikurti savo išskirtinį delmoną. Tai pati puošniausia Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo detalė, kuri visais laikais yra madinga ir pabrėžia nešiotojos individualumą ir kūrybiškumą. Irena Ungaro mokys pasirinkti tinkamus audinius, dekoravimo detales, demonstruos delmono konstravimo, siuvimo, siuvinėjimo technikas.
Daugiau informacijos rasite: www.lrezoskc.lt arba https://www.facebook.com/lrezskc.lt,
https://youtu.be/A6jGAU5A82I

Delmonų kūrimo dirbtuves organizuojamos įgyvendinant Liudviko Rėzos kultūros centro projektą „„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija II dalį,“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba www.ltkt.lt, globoja Neringos savivaldybė.

Jums reikės:
- tamsaus vilnonio audinio skiautės maždaug 30 x 60 cm ( tai galėtų būti ir seno palto ar sijono skiautė). Galima aksomo ar veliūro.
- medvilnės skiautės (vienspalvės ar margos)
- kelių spalvų kantavimo juostos, kuri parduodama siuvimo reikmenyse. Galima naudoti ir iš plono audinio skersai sukirptą juostą.
- siūlų siuvinėjimui (vilnos, medvilnės arba siuvinėjimo siūlų muline...),
- adatą storiems siūlams, adatą karoliukams (jeigu norėsite papuošti delmoną karoliukais)
- žirklių,
- kreidos ar muilo gabaliuko (piešiniui nusipiešti),
- liniuotės,
- siuvimo siūlų priderintų prie audinio spalvos (delmonui susiūti).
- kanvos siuvinėjimui, jeigu norėsite siuvinėti kryželiu.

2021 m. sausio 9 d. (šeštadienį) 12 val.
minint Martyno Liudviko Rėzos 245-ąsias gimimo metines bus virtualiai įteikta XII-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei.
Renginį kviečiame žiūrėti - https://youtu.be/6oxup5SaAUU

Š.m. sausio 9 dieną bus įteikta dvyliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, praėjusiųjų metų gale paskirta archeologei, habil. dr. Rimutei Rimantienei už Kuršių nerijai ir Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką mokslinę tiriamąją ir kultūros puoselėjimo veiklą. Nuo 2008 m. Neringos savivaldybės tarybos įsteigta premija įteikiama kasmet per M. L. Rėzos gimtadienį (Rėza gimė Karvaičių kaime 1776 m. sausio 9 d.)
Dėl viruso pandemijos minėtosios premijos teikimo ceremonija iš Juodkrantės evangelikų – liuteronų bažnyčios nusikels į virtualią erdvę. Padėkos žodį iš savo namų Vilniuje tars premijos laureatė habil. dr. R. Rimantienė, 2020 metais sulaukusi 100 metų jubiliejaus. Iškilią mokslininkę sveikins Neringos meras Darius Jasaitis, kalbės Rimantienės mokinys prof. dr. Adomas Butrimas, neringiškiai – istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė.

2021 metais minėsime sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos 30-metį
13 d. (trečiadienį)
8.00 val. kviečiame visus prisijungti prie pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“.

Dešimčiai minučių užgesinkime šviesą ir languose uždekime atminties žvakutes, kurios primins Laisvės gynėjų ryžtą ir neapsakomą troškimą laisvės, taikos, šviesos ateinančioms Lietuvos kartoms.
Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia dalintis prisiminimais ir nuotraukomis apie sausio 13-osios išgyvenimus ir patirtis Liudviko Rėzos kultūros centro „Facebook“ paskyroje https://www.facebook.com/lrezskc.lt arba siųsti el. paštu kultura@lrezoskc.lt.

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Kviečiame į tiesioginę transliaciją – pristatysime leidinį „Kuršių nerija anno 1900: Tilžės fotografo Roberto Minzloffo (1855–1930) stereoskopinių fotografijų rinkinys „Die Kurische Nehrung“. Renginyje dalyvauja leidinio sudarytojai Dainius Junevičius ir doc dr. Nijolė Strakauskaitė, Liudviko Rėzos kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Virginija Burbienė ir šio centro kultūrinės veiklos vadybininkas Arūnas Balna. Moderuoja Loreta Liutkutė.
Tiesioginės transliacijos
nuoroda: https://youtu.be/hDhHezSolYo

Leidinyje skelbiamos 23 stereoskopinės (3D) Juodkrantės, Nidos ir kitų Kuršių nerijos vietovių nuotraukos, kurias 1900 m. nufotografavo ir išleido Tilžės fotografas Robertas Minzloffas. Nuotraukos spausdinamos originaliu pavidalu ir perdarytos į anaglifinius vaizdus. Prie knygos pridėti akiniai stereoskopiniams vaizdams žiūrėti. Pateikiami glausti nuotraukose vaizduojamų objektų aprašymai.
Įžanginiuose straipsniuose aprašoma Kuršių nerija XIX–XX a. sandūroje, aptariama Kuršių nerijos fotografavimo pradžia ir pristatoma R. Minzloffo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis, žemėlapiais, atvirukais.

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 15 d. (pirmadienį) 17.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į nuotolinį knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymą per Zoom platformą. Šviesaus atminimo klaipėdiečio, senųjų periodikos leidinių kolekcininko Šarūno Toliušio knygą pristatys ir paskaitą skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė dr. Silva Pocytė.
Renginys nemokamas.
Susitikimo prisijungimo nuoroda:
https://us05web.zoom.us/j/86940218707?pwd=WTUvVVVlNWlZZjRWSzZLM3FLbEFPdz09

Meeting ID: 869 4021 8707
Passcode: 2Khyhj

2018 m. išleistas leidinys jau per pristatymą buvo graibstyte išgraibstytas.
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pagrindas - paties Š. Toliušio ir jo tėvo visą gyvenimą kaupta senosios periodikos kolekcija (100 leidinių), kurią autorius papildė Lietuvos ir Vokietijos bibliotekose, muziejuose, privačiose kolekcijose ir interneto portaluose sukaupta informacija. Į žinyną pateko ir tokie laikraščiai, kurių, deja, nė viena biblioteka Lietuvoje neturi, o vieni iš įdomiausių 1811-1812 m. vokiški leidiniai, kuriuose yra skiltys, skirtos Lietuvai ir lietuviams. Juodkrantiškių smalsumą sužadinti turėtų 1933 m. Juodkrantėje leistas skautų „Sporūtos“ stovyklos Neringoje mokytojų laikraštėlis „Palapinių žinios“.

Didesni ar mažesni laikraščiai ir žurnalai buvo leidžiami Klaipėdoje, Karaliaučiuje, Tilžėje, Gumbinėje, Isrutyje, Šilutėje, Bitėnuose, ir net tokiose mažose gyvenvietėse kaip Rusnė, Juknaičiai, Priekulė, Juodkrantė. Knygoje sudėti Prūsų (Mažojoje) Lietuvoje ėję periodiniai ir vienkartiniai leidiniai leisti lietuvių, vokiečių ir žydų kalbomis.

Pasak humanitarinių mokslų daktarės istorikės Silvos Pocytės, tai labai išsamus ir tikslus šaltinis visiems, kurie domisi senąja Mažosios Lietuvos periodika ir raštija, puikiai atskleidžiantis šio krašto specifiką.

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Švęskime laisvę.
Vasario 16-ta - iškiliausia data mūsų šalies kelyje.
Linkime, kad Valstybės atkūrimo diena įkvėptų visus prasmingiems darbams. Branginkime laisvę ir vieni kitus!
Mūsų laisvei jau 103 metai!

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Vasario 9 – kovo 2 dienomis buvo planuotas Lietuvos Dailininkų sąjungos narės, laisvos dailininkės studijavusios Valstybiniame Dailės institute architektūrą Jūratės Bučmytės dailės parodos atidarymas „Neringos kraštovaizdžio virsmas laike“ - Neringos urbanistinis ir gamtinis kraštovaizdis XX a. - XXI a. piešiniuose ir akvarelės darbuose. Parodos metu buvo planuoto susitikti su bendruomene į diskusijas, kuri apimtu 1980-1990 -2021 metus architektūrinį ir landšaftinį krašto pasikeitimą nuo sovietmečio planinės ekonomikos architektūrinio- kraštovaizdžio institucinio planavimo, iki laisvos rinkos leidžiamų ar diktuojamų teigiamų, o gal ir negatyvių pokyčių Neringos urbanistiniame ir gamtiniame peizaže. Renginiai skirti Neringos Kultūros sostinei, kurie supažindins visuomenę apie tikras kultūrines krašto vertybes, kurios dažnai agresyvios reklamos ar siaurų komercinių interesų dėka būna paslepiamos, užmaskuojamos, o dažnai ir sunaikinamos. Paroda ir diskusijos vyks Liudviko Rėzos kultūros centre, tačiau šiuo metu dėl karantino reikalavimų parodos ir renginiai laikinai nevyksta. Suplanuotus renginius perkelsime vėlesniam laikui, kurie galės būti nustatyti atšaukus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Kviečiame pasidžiaugti virtualia paroda:
https://www.facebook.com/lrezskc.lt/videos/352330912445033

Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia švęsti žingsniuojant laisvai pasirinktą 11 km trasą savo gyvenamojoje vietovėje.
Gerėdamiesi tėviškės vaizdais sveikai, saugiai ir nuotaikingai švęskime Lietuvą !
Laikydamiesi saugumo apribojimų žygiuokime su šypsena ir nepamirškime pamojuoti kelyje sutiktiems tautiečiams.
Žygio maršruto nuotrauką siųskite el. p. kultura@lrezoskc.lt
Burtų keliu trims išrinktiesiems bus įteikti prizai su “Neringa - Lietuvos kultūros sostinė“ simbolika

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją kviečiame juodkrantiškius ir miesto svečius prisijungti prie akcijos „Laisvės paukščių takas“.
Kovo 11 d. Kuršių marių pakrantėje papuošime medinę skulptūrą pačių gamintais paukšteliais.

Paukštis – tai mūsų tautos dvasios simbolis, tarpininkas tarp žemės ir dangaus, gimtojo lizdo šeimininkas.
Liudviko Rėzos kultūros centre dalinsime priemones ir pavyzdžius paukštelių gamybai. Kiekvienas savarankiškai namuose iki kovo 11 d. galėsite pasidaryti geltonos, žalios ir raudonos spalvos paukštelius. O kovo 11 dieną Kuršių marių pakrantėje savo paukštelius patupdykite į medinę laisvės paukščių tako skulptūrą.
Priemonių rinkinyje rasite spalvoto popieriaus su paukštelio trafaretais, medinių iešmelių ir lipnios gumos pritvirtinimui. Jums prireiks tik žirklių paukštelio detalėms iškirpti.
Visi norintys prisidėti prie akcijos ir gauti priemonių paukštelių gamybai rašykite el. paštu: kultura@lrezoskc.lt arba skambinkite tel. 8 469 53448.
Junkimės prie akcijos ir šventiškai paminėkime kovo 11-ąją Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Balandžio 17 d. gegužės 14 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama Jūratės Buožienės autorinės tekstilės darbų paroda „Vandens formos“.

Vanduo –
dovanojantis gyvybę,
suteikiantis atgaivą,
malšinantis troškulį,
žadinantis žolę,
pripildantis upes ir ežerus - jis lydi mus per visą gyvenimą, neleisdamas pamiršti, koks yra svarbus ir būtinas.
Stiklinė vandens,
gaivinantis vasaros lietus,
audringos jūros bangos ar
raminantis snaigių šokis – tai vis tas pats vanduo, skirtingomis formomis primenantis apie nepaliaujamą savo buvimą šalia mūsų.

Paveikslų ciklą „Vandens formos“ kūriau vasarodama Mažojoje Lietuvoje, Šnaukštų kaime, senų klevų šešėlyje, apsupta žydinčių liepų kvapo ir volungių giesmių.
Kūrimo technika reikalauja daug kantrybės – siuvinėjant ir rišant kontūrus,
atidumo – dažant surištą audinį,
kruopštumo – išnarpliojant siūlus po dažymo,
ir, žinoma,
daug vandens.

Jūratė Buožienė
Daugiau informacijos:
https://margajura.lt/lt/about/#marginimas
https://youtu.be/JY07vjQR2Os

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Kovo 24 d. Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma Juodkrantės gyventojų velykinių margučių paroda. Kviečiame visus mažus ir didelius pasidalinti savo šeimos kiaušinių marginimo tradicijomis ir eksponuoti margučius parodoje.
Paroda veiks iki balandžio 14 d.
Dėkojame margučių margintojams:

tautodailininkei Dainai Radzevičiūtei-Jašinskienei,
Genovaitei Rutkūnienei (Partikaitei),
Bronei Partikienei,
Veronikai Petruchinai,
Sigitai Tarvydienei,
Auksei Stankutei (7 m.),
Justei Marcelionienei,
Jurgiui Marcelioniui (13-14 m.),
Aurelijai Tamulaitei,
Onai Rušinskytei,
Ramunei Pečiukonytei,
Izabelei Myškinai (7 m.),
Lunai Myškinai (4,5 m.),
Petrai Myškinai (2-3 m.),
Tajai Volodko (5 m.),
Eglei Norkutei.

Balandžio 23 d., penktadienį, 18 val. kviečiame į filmuotą paskaitą „Pasivaikščiojimas Juodkrantės kurorto takais su istorike doc. dr. Nijole Strakauskaite“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Vaizdo pasakojimą transliuosime ir tiesiogiai Liudviko Rėzos kultūros centro ir Kultūros salos Facebook paskyrose.

XIX a. viduryje pradėjęs formuotis pirmasis Kuršių nerijoje Schwarzort/Juodkrantės kurortas jau po kelių dešimtmečių tapo žinomu toli už regiono ribų. Reikšmingi faktoriai nulėmę kurorto vystymąsi buvo reguliarus susisiekimas garlaiviais Kuršių mariomis su didžiaisiais miestais (Karaliaučius, Tilžė, Klaipėda) ir gintaro kasimo firmos Stantien&Becker veikla Juodkrantėje (1861 – 1890).
Kurortinio gyvenimo atmosferai susikurti didelės įtakos turėjo tai, jog 1865 m. senąją pašto stotį – smuklę nupirko viešbučių verslą Tilžėje vystęs Eduardas Stellmacheris. Jis subūrė iš nuolatinių vasarotojų rato vietovės simpatikus, kurie 1881 m. įkūrė Kurorto komitetą. Tai buvo Klaipėdos ir Tilžės miestų verslo žmonės, kurie savo idėjomis ir lėšomis prisidėjo prie kurorto infrastruktūros sukūrimo: trys dideli viešbučiai, keliolika stilingų vilų, pasivaikščiojimo takai – promenados miške, prieplauka, teniso ir kroketo aikštės, Strandhale – pajūrio restoranas, Luisenbad – gydyklų ir maudyklų kompleksas ir kt.

2021 m. balandžio 24 d. (šeštadienį) 11 val. kviečiame į pažintinį žygį "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Nemokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Dalyvių skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija tel. +370 469 53448, mob. + 370 682 17432, el. paštas kultura@lrezoskc.lt . Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ekskursija trunka apie 2,5 val., įveiksime 5 km miško promenadų takų, kalnų takelių ir susipažinsime su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiosime senąja Bloksbergo promenada, kuri atveria žavingą ir unikalų karališkos sengirės kraštovaizdį. Kopų kelias nuves link buvusios Bloksbergo apžvalgos aikštelės. Toliau promenada leisimės žemyn, kuri atskleis įspūdingus gamtos vaizdus ir neįtikėtiną miškininkų darbo rezultatą. Miško takas nuves prie paslaptingos Griekų daubos, kuri užburs parabolinių kopų, neliečiamų miškų didybe ir vietinių gyvūnų buveinėmis. Baigsime kelionę Gintaro įlankoje.

Daugiau informacijos - http://lrezoskc.lt/node/13087

Balandžio 24 d. (šeštadienį) 15 val. ir balandžio 25 d. (sekmadienį) 11 val. pažintinis žygis "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Mokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Kaina asmeniui 12 EUR (registruotis el. paštu: vita.seputyte@gmail.com arba telefonu +37069849835). Susitinkame prie Juodkrantės turizmo informacijos centro (L. Rėzos g. 8B).
Daugiau informacijos - https://www.facebook.com/events/238743737936714/
Maksimaliai žygyje dalyvauti gali 10 žmonių.
Kviečiame prisijungti!

Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į virtualią diskusiją apie Juodkrantės ateitį „Kur dėsime kablelį: pokyčių kūrimas negalimas laukimas“
Šių metų balandžio 27-ą, antradienį, 17.00 val. aptarsime Juodkrantės kurorto ateities klausimus.

Juodkrantės metamorfozė iš žvejų kaimelio į prestižinį kurortą pakeitė ne tik čia gyvenusių žmonių gyvenimo būdą, tačiau suformavo naują miestelio įvaizdį, su savomis tradicijomis, išskirtiniu ir poilsiautojams patraukliu gyvenimo būdu, infrastruktūriniais bei architektūriniais objektais. Juodkrantė – ne tik pirmasis kurortas Kuršių nerijoje, bet ir vienas garsiausių kurortų rytinėje Baltijos pakrantėje iki pat I-ojo Pasaulinio karo ji garsėjo savo atmosfera, viliojusia atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo rutinos, patirti ką nors unikalaus. XIX a. vid. – XX a. vid. kurorte buvo susiklosčiusi tam tikra rutina –jūra, geras maistas, pasivaikščiojimai gamtoje, tačiau diena būdavo
užbaigiama muzikiniu ar literatūriniu vakaru. Taip pat buvo plačiai propaguojama ilgalaikio poilsio pajūryje ir maudynių jūroje nauda stiprinant žmogaus organizmą, nuolat pabrėžiant ir miško oro teigiamą įtaką.
Kaip pasikeitė Juodkrantė per pastarąjį šimtmetį? Kokias praeities pamokas atsinešame? Kokia kurorto ateitis?

Diskusijoje dalyvaus socialinių mokslų daktaras, Lietuvos komunikacijos ir vadybos teoretikas profesorius Arūnas Augustinaitis.

Diskusiją moderuos prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.
https://www.kulturossala.lt/lt/naujienos/diskusija-apie-juodkrantes-atei...

Diskusijoje kviečiame dalyvauti ZOOM platformoje.
Topic: Diskusiją apie Juodkrantės ateitį „Kur dėsime kablelį: pokyčių kūrimas negalimas laukimas“
Time: Apr 27, 2021 05:00 PM Helsinki

Join Zoom Meeting
https://us05web.zoom.us/j/82630952475?pwd=QW5mL0R6VHZ4eENEM2JueWZnT2RpZz09

Meeting ID: 826 3095 2475
Passcode: Ai89sL

2021 m. gegužės 1 d. (šeštadienį) 11 val. kviečiame į pažintinį žygį "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Mokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Kaina asmeniui 12 EUR (registruotis el. paštu: vita.seputyte@gmail.com arba telefonu +37069849835). Susitinkame prie Juodkrantės turizmo informacijos centro (L. Rėzos g. 8B).
Daugiau informacijos -
Maksimaliai žygyje dalyvauti gali 10 žmonių.
Kviečiame prisijungti!
Daugiau informacijos -
Ekskursija trunka apie 3 val., įveiksime 6 km miško promenadų takų, kalnų takelių ir susipažinsime su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiosime senąja Bloksbergo promenada, kuri atveria žavingą ir unikalų karališkos sengirės kraštovaizdį. Kopų kelias nuves link buvusios Bloksbergo apžvalgos aikštelės. Toliau promenada leisimės žemyn, kuri atskleis įspūdingus gamtos vaizdus ir neįtikėtiną miškininkų darbo rezultatą. Miško takas nuves prie paslaptingos Griekų daubos, kuri užburs parabolinių kopų, neliečiamų miškų didybe ir vietinių gyvūnų buveinėmis. Baigsime kelionę Gintaro įlankoje.

Gegužės 7 d. (penktadienį) 18 val. kviečiame į susitikimą su tekstilės darbų parodos „Vandens formos“ autore menininke Jūrate Buožiene Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Paveikslų ciklą „Vandens formos“ autorė kūrė vasarodama savo gimtinėje Mažojoje Lietuvoje, Šnaukštų kaime, senų klevų šešėlyje, apsupta žydinčių liepų kvapo ir volungių giesmių.
Įkvėpimo kūrybai ji semiasi iš Prūsų (Mažosios) Lietuvos istorijos, unikalaus etninio paveldo, išskirtinio kraštovaizdžio-gamtos. Ypatinga tekstilės marginimo ir rišimo technika sukurti paveikslai bei suknelės atspindi harmoningą autorės santykį su gamta.
Susitikimo metu galėsite pasigrožėti paveikslais - suknelėmis, o jei kuri patiks – įsigyti ir pratęsti ekspoziciją už galerijos ribų.
Taip pat jūsų laukia dar vienas vandens pojūtis – dulksna (hidrolatai) iš įvairiausių Šnaukštų kaime augančių kvapnių augalų.

Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme

2021 m. gegužės 9 d. (sekmadienį) 11,30 val. kviečiame į pažintinį žygį "Juodkrantės sengirės takais ir promenadomis" po gamtą ir istoriją. Mokamas žygis su profesionalia gide Vita Šeputyte-Mohylko. Kaina asmeniui 12 EUR (registruotis el. paštu: vita.seputyte@gmail.com arba telefonu +37069849835). Susitinkame prie Juodkrantės turizmo informacijos centro (L. Rėzos g. 8B).

Kviečiame prisijungti!
Daugiau informacijos -
Ekskursija trunka apie 3 val., įveiksime 6 km miško promenadų takų, kalnų takelių ir susipažinsime su gamtiniais Kuršių nerijos miškų atsiradimo ir raidos etapais, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos miškų valdymo istorija, puoselėjimu ir pritaikymu rekreacijai. Pasivaikščiosime senąja Bloksbergo promenada, kuri atveria žavingą ir unikalų karališkos sengirės kraštovaizdį. Kopų kelias nuves link buvusios Bloksbergo apžvalgos aikštelės. Toliau promenada leisimės žemyn, kuri atskleis įspūdingus gamtos vaizdus ir neįtikėtiną miškininkų darbo rezultatą. Miško takas nuves prie paslaptingos Griekų daubos, kuri užburs parabolinių kopų, neliečiamų miškų didybe ir vietinių gyvūnų buveinėmis. Baigsime kelionę Gintaro įlankoje.

Gegužės 15 d., šeštadienis, 12 val. ir gegužės 16 d. 10 val. kviečiame į „Miško maudynės“, kurias ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus.
Susitinkame prie Liudviko Rėzos kultūros centro, adresu: L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė. Trukmė : 2,5 - 3 val. Dalyvių skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija: el.p.milosmiskomaudynes@gmail.com, tel. +37065203422.
Seansas mokamas. Kaina 25 eurai.
Miško maudynės – moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną per penkis pojūčius ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi.
Tai sensorinė praktika, kuri gali būti atliekama savarankiškai arba su miško maudynių gidu. Maudomės ne vandens telkinyje, bet per pojūčius panyrame į miško atmosferą. Gido užduotis – įkvėpti žmogų užmegzti ryšį su mišku, gamta, naudojant tam tikrus pratimus-kvietimus. Tai padeda atsijungti nuo minčių srauto, suaktyvinti kūno pojūčius ir giliai atsipalaiduoti, sumažinti stresą, pajusti malonumą ir džiaugsmą. Miško maudynių seanso metu suaktyvinamas organizmo gebėjimas atsigauti, sveikti. Tai mokslu pagrįsta prevencinė sveikatinimo priemonė.
Miško maudynių seansą ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus, oficiali Miško terapijos instituto atstovė Lietuvoje, mokymų vadovė ir mentorė, Anykščių miško festivalio Miško terapijos dienos koordinatorė, vertėja, kartu su kolege Rasa Monkevičiene išvertusi vieno iš miško terapijos pradininkų, japonų mokslininko Qing Li knygą „Shinrin-yoku: the Art and Science of Forest Bathing“ į lietuvių kalbą" ("Miško maudynės", leidykla "Dvi Tylos").

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 15 d., šeštadienis, 12 val. ir gegužės 16 d. 10 val. kviečiame į „Miško maudynės“, kurias ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus.
Susitinkame prie Liudviko Rėzos kultūros centro, adresu: L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė. Trukmė : 2,5 - 3 val. Dalyvių skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija: el.p.milosmiskomaudynes@gmail.com, tel. +37065203422.
Seansas mokamas. Kaina 25 eurai.
Miško maudynės – moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, kaip įsileisti mišką į savo kūną per penkis pojūčius ir pasijusti visapusiškai gyvam, užmegzti ryšį su aplinka, kitais ir pačiu savimi.
Tai sensorinė praktika, kuri gali būti atliekama savarankiškai arba su miško maudynių gidu. Maudomės ne vandens telkinyje, bet per pojūčius panyrame į miško atmosferą. Gido užduotis – įkvėpti žmogų užmegzti ryšį su mišku, gamta, naudojant tam tikrus pratimus-kvietimus. Tai padeda atsijungti nuo minčių srauto, suaktyvinti kūno pojūčius ir giliai atsipalaiduoti, sumažinti stresą, pajusti malonumą ir džiaugsmą. Miško maudynių seanso metu suaktyvinamas organizmo gebėjimas atsigauti, sveikti. Tai mokslu pagrįsta prevencinė sveikatinimo priemonė.
Miško maudynių seansą ves Mila Monk – pirmoji sertifikuota miško maudynių gidė Lietuvoje, baigusi tarptautinio Miško terapijos instituto (Forest Therapy Institute - FTI) mokymus, oficiali Miško terapijos instituto atstovė Lietuvoje, mokymų vadovė ir mentorė, Anykščių miško festivalio Miško terapijos dienos koordinatorė, vertėja, kartu su kolege Rasa Monkevičiene išvertusi vieno iš miško terapijos pradininkų, japonų mokslininko Qing Li knygą „Shinrin-yoku: the Art and Science of Forest Bathing“ į lietuvių kalbą" ("Miško maudynės", leidykla "Dvi Tylos").

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 23 d. 10 val. kviečiame į susitikimą su juodkrantiške šiaurietiško ėjimo instruktore, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmų nare, „Nirvana fitness“ treniruočių fane Liliana Bytautaite Radzevičiene. Asmeniniam ir kūrybiniam augimui skatinti bei sveikatai gerinti supažindins su sveikatingumo praktikomis gamtoje. Susitinkame prie Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Medicina ir gera žmogaus fizine bei psichologine savijauta Liliana domisi nuo pat vaikystės. Medicininę praktiką pradėjo anksčiau, nei išmoko skaityti, nes mama buvo medikė, o ir vėliau pati baigė medicinos mokslus bei dirbo bendruomenės medike.
Daug metų savarankiškai gilino žinias sveikatingumo, mitybos, psichologijos srityse. Stebėjo medicinos mokslo pažangą, jos galimybes ir tai, kaip ją papildo netradicinė medicina.
„Ajurvedos žinios tik pagilino mano suvokimą, kad žmogus － tai ne vien kūnas, bet neatkartojamas gamtos kūrinys, turintis savyje daug subtiliųjų energijų. Ir tik fizinio ir dvasinio kūno darna užtikrina mums gerą savijautą. Esu įsitikinusi, kad kai jaučiamės gerai, galime jaustis laimingi“– sako Liliana.
XIX-XX a. sandūroje Juodkrantėje buvo įkurtas vienas pirmųjų kurortų, reklamuojamas kaip „klimato kurortas“, „tyro oro kurortas“, ir dėl to sveikatintis čia atvykdavo visų pirma kvėpavimo takų ir nervų negalavimais besiskundžiantys pacientai. Jiems itin tiko tai, kad Juodkrantė iš trijų pusių apsaugota aukštų kopų ir miško, ir tai lemia švelnų šios vietos mikroklimatą, „persmelktą lyg balzamo girios kvapų“. Buvo rašoma, kad pasivaikščiojimai šiame pasakų miške yra „tikras geros nuotaikos ir sveikatos šaltinis“. Taigi, jau tais laikais buvo akcentuojamas teigiamas Juodkrantės miško poveikis sveikatai ir savijautai tai rašo istorikė Nijolė Strakauskaitė monografijoje „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Birželio 3 d. (ketvirtadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks 8-ojo Neringos kultūros almanacho DORĖ pristatymas. Kviečiame į gyvą pokalbį apie įdomią ir iki galo nepažintą Neringos istoriją: per neringiškių prisiminimus, ekspertų tyrinėjimus atversime mažiau žinomus Kuršių nerijos praeities puslapius. Devynios skirtingos temos, pažįstami ir nauji autoriai, straipsnių herojai – ir... vienas debiutas!

Balandžio mėnesio pabaigoje gyvai pristatytas aštuntasis Neringos kultūros almanachas “Dorė” tęsia savo susitikimus su skaitytojais: birželio 3 d. 18 val. leidinys bus pristatytas Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre, birželio 10 d. 18 val. – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekoje.

Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui dedikuotoje “Dorėje”, kaip pratarmėje rašo šio leidinio sudarytoja ir redaktorė Raimonda Ravaitytė – Meyer, žadinama kultūrinė atmintis, kalbama apie vertybes bei paskatas – pirmiausia jas suvokti, o paskui pasijusti atsakingam už jų išsaugojimą.
Apie savitą neringišką architektūrą, neįtikėtiną Neringos transformaciją sovietmečiu – iš žvejų kolūkių į prestižinį kurortą „Dorėje“ pasakoja architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė, kurios tyrinėjimus inspiravo knyga „Neringa. Architektūros gidas“, tapusi tikra metų sensacija.
Kartografą klaipėdietį Remigijų Sereiką, 20 metų laukto „Vadovo po Kuršių neriją“ autorių, „Dorėje“ kalbina debiutuojanti autorė – filologė, literatė Nidoje gyvenanti Edita Norkevičiūtė, almanacho puslapiuose prisistatanti ir kaip eseistė. Šią knygą istorikė doc. dr. N. Strakauskaitė įvertino kaip labai patikimą, o didžiausia leidinio vertybė – istorinių žemėlapių gausa.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

„Kultūros sala Neringa“ kviečia jau į trečiąjį ciklo „Kurorto aukso amžius“ renginį – susitikimą su girininku Algirdu Kurtinaičiu Juodkrantės sengirėje.

Birželio 5 d. (šeštadienį) 10.00 val. susitikimas su girininku Algirdu Kurtinaičiu Juodkrantės sengirėje.

Girininkas Algirdas Kurtinaitis supažindins su Juodkrantės sengire ir senuoju miško parku. Pasivaikščiosime po mišką, apžiūrėsime seniausius čia vis dar augančius medžius. Aptarsime gamtinius nerijos miškų atsiradimo ir raidos savitumus, geologinius Kuršių nerijos sandaros aspektus, jos istorinės raidos bruožus, žvejų kaimų kovą su pustomo smėlio stichija ir nerijos apželdinimo problemas ir iššūkius.
Registracija vyks renginio vietoje.
Susitikimo vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Trukmė: apie 1,5 val.
Apsirenkite patogiai.
Renginys nemokamas.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Birželio 6 d. (sekmadienį) 13.00 val. šv. Mišios už gyvus ir išėjusius tėvus Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė). Šv. Mišiose giedos Juodkrantės vaikai, mokytoja Rita Rušinskienė.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Birželio 11 d. (penktadienį) 17.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks edukacinis užsiėmimas ir menininkės Marijos Smirnovaitės kurtų knygos „Baltijos jūrų valdovė“ iliustracijų parodos ir knygos pristatymas. Unikalių vaikiškų knygų leidėja, leidyklos „Verslas ar menas“ vadovė Eglė Jokužytė papasakos, kaip gimsta iliustracijos vaikiškoms knygelėms, kurias gali skaityti ir regintys, ir regos negalią turintys vaikai. Edukacijos metu susipažinsite su Brailio raštu ir išmoksite nematomus piešinius pajusti pirštais. Sužinosite, kaip gimsta knygos iliustracijų personažai, kaip kuriami liečiami paveikslėliai.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Įžodintais Kuršių nerijos pėdsakais: literatūrinis maršrutas
Birželio 13 d., sekmadienį, 12 val. neringiškiai ir kurorto svečiai kviečiami į pirmąją naujojo literatūrinio maršruto po Neringą kelionę – pėsčiųju žygį iš Preilos į Karvaičius, Martyno Liudviko Rėzos gimtinę. Kelionę pradėję nuo etnografinėse Preilos kapinėse esančio atminties krikšto M.L.Rėzai, per Preilos pamario pakrantę ir mišką bus artėjama prie užpustytųjų Karvaičių (apie 1,5 km nuo Preilos).
Kelionės tikslas – per M.L.Rėzos poetinius tekstus, jo užrašytas Prūsų Lietuvos liaudies dainas ir per istorinius pasakojimus apie M.L.Rėzą ir jo laikmetį gaivinti kultūrinę atmintį, pajusti Karvaičius kaip gyvą kultūrinės atminties vietą.
Literatūrinį maršrutą po Neringą inspiravo Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos 2021 m. pradžioje išleista poezijos antologija „Noriu sugrįžti į Nidą. Lietuvių poetai apie Kuršių neriją“ (sudarytojas – Julius Keleras).
„Šiandien Kuršių nerija daugeliui tėra malonaus vasarojimo, romantikavimo ir turistavimo, o ne kultūrinės atminties vieta“, – antologijoje rašo literatūrologas Marijus Šidlauskas. Jo įsitikinimu, kultūrinę atmintį patikimiausiai saugo žodis, ir įtaigiausiai tai daro poetai, mokantys praeityje įskaityti ateities ženklus ir visa tai perkelti į mitinį – amžinąjį esamąjį eilėraščio laiką. M.L.Rėza, literatūrologo pastebėjimu, antologijoje laikomas taip pat ir lietuvių poetu kultūrine prasme, nors jo eilėraščiai parašyti vokiškai, o į lietuvių kalbą juos išvertė poetas Antanas A.Jonynas.
Žygio vedliai: ilgametis Preilos girininkas Vladas Lakavičius, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), šio centro darbuotojas gidas Arūnas Balna, žurnalistė Raimonda Meyer – Ravaitytė.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

1941 m. prasidėję masiniai lietuvių tautos trėmimai, Sibiro kryptimi per visą tremties laikotarpį pasiuntė dešimtis tūkstančių tautiečių. Tai nesuvokiami skaičiai, kuriuos dažnai galima rasti istorijos vadovėliuose, tačiau ištremti buvo ne skaičiai, o žmonės.

Jau penktus metus projektas „Misija Sibiras“ birželio 14-ąją 11 val. 59 min. visoje Lietuvoje skelbia Visuotinę tylos minutę, prie kurios prisideda ir Liudviko Rėzos kultūros centras. Vienai minutei muziką išjungia prekybos centrai, nutyla radijas mūsų automobiliuose, nustojame naršyti internete, atsiplėšiame nuo darbų ir pagerbiame tylos minute tuos, kurie niekada negrįžo namo.

Prie Visuotinės tylos minutės prisidėti ir trumpam sustoti kviečiami visi norintys, nesvarbu, kur bebūtume!

Daugiau apie projektą „Misija Sibiras“ www.misijasibiras.lt.

PARODA
Emalis ir tapyba
2021-05-15 / 2021-06-15
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

JUVELYRIKA
Dovilė Žydelienė

TAPYBA
Rasa Pečiulevičienė
Laima Vincė Sruoginis

Parodos atidarymas
Gegužės 15 d. 19 val.
Paroda veiks iki birželio 15 d.

Gegužės 15 d. (šeštadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma emalio ir tapybos darbų paroda "Vandenyje atsispindintys paveikslai". Trys Juodkrantėje gyvenančios menininkės - Dovilė Žydelienė (juvelyrika), Rasa Pečiulevičienė (tapyba) ir Laima Vincė Sruoginis (tapyba) susibūrė į vieną bendrą parodą.
Renginio metu privaloma laikytis SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Dovilė Žydelienė jaunystėje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metė ir nėrė į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis netikėtai ją bloškė į elektronikos sritį, ir šios srities apgintas magistro diplomas yra bene egzotiškiausia detalė Dovilės gyvenime, kuriame apstu įdomių pasirinkimų, galiausiai atvedusių ją į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką paviliojo spalva, kuri yra bene svarbiausia emalyje. Draugės paakinta, ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių šurmulio, tačiau emalis buvo ta priežastis, paskatinusi komunikuoti ir kurti. Nuo 2011 metų Dovile produktyviausia emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Mūsų krašte ji aktyvi emalio plenero „Pamario ženklai“ Kintuose dalyvė. Įvaldžiusi savitą stilių, Dovilė jo kryptingai laikosi. Menininkės kūriniuose pulsuoja šviesa ir gaiva, jie užburia estetine švara ir gyliu. Kurdama juvelyrinį dirbinį, Dovilė vis dažniau jį derina su gintaru, kuris jai tampa viena iš pagrindinių kūrybos medžiagų. Atsispyrusi nuo gintaro faktūros, ji vis dažiau būtent jį apaugina emaliu. Nemėgdama vario ir jo šiltų atspalvių, menininkė naudoja labiau kontrastuojantį sidabrą.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 17 d. (ketvirtadienį) 10 val. kviečiame į edukacinį žygį su girininku Algirdu Kurtinaičiu "Sengirė po kormorano sparnu".

Aplankysime šalia Juodkrantės esančią seniausią ir didžiausią Lietuvoje didžiųjų kormoranų koloniją, kuri iššaukia daug prieštaringų nuomonių ir žadina didžiausias aistras.
Kas per paukštis kormoranas? Kada jie pirmą kartą pastebėti? Koks kormoranų kolonijos poveikis miško ekosistemai? Ar šie paukščiai sukuria naują buveinę ar ją iš esmės pakeičia, o gal sunaikina? Kas dabar vyksta miške nugyventame šių paukščių?

Pasivaikščiosim parabolinių kopų šlaitais, apžvelgsime sunykusią sengirę ir atsinaujinantį lapuočių medžių mišką. Pamatysime, kas iš tiesų vyksta kormoranų kolonijos nugyventame miške, kaip greitai vyksta pokyčiai ir kokios miško perspektyvos.
Susitinkame šalia Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė).
Trukmė 2,5 val.
Bilieto kaina 3 eurai.
Apsirenkite žygio drabužiais ir pasirūpinkite apsauga nuo uodų ir erkių.
Registracija vyks renginio vietoje.
Maloniai prašome žygio metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 18 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame į kūrybines dirbtuves "Pagauk savo sapnelį" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Gaminsime originalias sapnų gaudykles iš spalvotų siūlų. Visas reikalingas priemones suteiksime, bet jei turite nereikalingų vilnonių spalvotų siūlų - atsineškite. Užsiėmimą ves edukatorė Rūta Drabulytė. Registracijos mokestis - 3 eurai, trukmė iki 2 val.

Sapnų gaudyklė – tai ne tik jauki ir originali miegamojo interjero detalė, bet ir apsauga nuo piktų minčių ir dvasių, nemalonių sapnų, padeda greičiau užmigti ir miegančiajam siunčia ramius, spalvotus ir džiugius linkėjimus iš sapnų pasaulio. Pasidaryti ją patiems įdomu, nereikia specialių sugebėjimų ir tai neužima daug laiko.

Dalyviai savo rankomis pasigamins pagal savo skonį vieną sapnų gaudyklę, kurią parsinešę į namus galės mėgautis ramiu miegu ir spalvotais saldžiais sapnais. Savos gamybos sapnų gaudyklė visada mielesnė, nes į ją supiname visas savo gražias mintis ir svajones.

Kviečiame į Idos (Daivos) Povilaitės knygos „Homo Office“ pristatymą, kuris vyks birželio 18 d. 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantėje.
Autorę kalbins Kauno Dramos teatro aktorius K. Povilaitis.
„Homo Office“ – ironijos kupinas pasakojimas apie darbo aplinką ir žmoguje tūnančius gaivalus. Personažai ir situacijos sukurti iš autentiškų asmenybių ir žinomų organizacijų. Bėgimas į darbą ir atgal, technologijų diktatas, depresija, priklausomybė nuo kvaišalų ar maisto – riba, už kurios gali laukti tiek pražūtis, tiek išsigelbėjimas. Tai pasakojimas apie klaidas, be teisingų atsakymų.
Ida (Daiva) Povilaitė – eseistė, novelistė ir publicistė, kultūrinių kelionių gidė, penkiolika metų dirbusi vadove tarptautiniame versle. Tai pirmas jos romanas.
Renginyje būtina dėvėti apsaugines veido kaukes ir laikytis saugaus 2 m atstumo.
Renginys fotografuojamas.

Gegužės 29 d. atidaroma menininkės ir daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotojos Marijos Smirnovaitės knygos "Baltijos valdovė" iliustracijų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė). Parodoje pristatomos iliustracijos iš knygos skirtos ne tik regintiems, bet ir specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams. Knyga unikali ne tik tuo jog parašyta brailio raštu, bet ir tuo, kad knygoje šalia tradicinė media pieštų iliustracijų yra taktilinės “pirštų galiukais pamatomos ir perskaitomos” iliustracijos. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius. Paroda bus eksponuojama iki birželio 19 d.
Liudviko Rėzos kultūros centre galite įsigyti knygą „Baltijos valdovė“ su kompaktiniu diskeliu, atviruką su Brailio rašto abėcėle (anglų kalba) ir gerų darbų dienoraštį su Brailio rašto abėcėle (lietuvių kalba).

Marija Smirnovaitė - menininkė, keramikė, daugybės lietuviškų knygų vaikams iliustruotoja, gyvenanti ir kurianti Vilniuje.
Knyga “Baltijos valdovė” išleista VšĮ ”Verslas ar Menas” vadovės Eglės Jokužytės sumanymu ir iniciatyva.

Sakmė apie Jūratę ir Kastytį.
Tradicine media pieštos iliustracijos yra papildytos taktilinėmis - “pirštų galiukais pamatomomis ir perskaitomomis” iliustracijomis. Taktilinės iliustracijos sukurtos interpretuojant senuosius baltų simbolius.
Primename, kad lankydami parodą privalote laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Joninės Juodkrantėje!
Birželio 23 d. (trečiadienį) 16 val. vyks kūrybinės žolynų vainikų pynimo dirbtuvės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė), 18 val. kviečiame ieškoti paparčio žiedo Raganų kalne kartu su pasakoriumi, folkloro ansambliu „Aušrine“ ir kapela „Kuršininkai“. Susitinkame prie Raganų kalno įėjimo.
Birželio 23-24 dienomis vyks Joninių - „Dizaino ir amatų mugė“.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

2021 M. BIRŽELIO 30 D. 17 VAL.
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ 2021
POETĖS, PEDAGOGĖS
ONOS DOVIDAVIČIŪTĖS-PUČENIOS
SKAITYMAI JUODKRANTĖJE

Dalyvauja: Alfonsas Jonas Navickas,
Algis Kuklys, Nijolė Kliukaitė,
Jūratė Sučylaitė, Gerda Jankevičiūtė.
Vedėja Daiva Molytė – Lukauskienė

Rengėjai:
Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius,
Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka,
Liudviko Rėzos kultūros centras

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Liepos 1 d. (ketvirtadienį) 19 val. Džiazo karavanas kviečia į koncertą Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelį (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Agnės Pasaravičienės kvartetas:
Agnės Pasaravičienės kvartetas tyrinėja muzikinę terpę, kurioje susiduria skirtingos meninės asmenybės. Jos gali atsiskleisti ir bendrauti kartu tarnaujant klausytojui, turinčiam emociškai įtaigaus šiuolaikinio džiazo patirtį. Agnė apima įvairias klasikinės, džiazo ir pop muzikos įtakas ir sukuria žaismingas muzikines erdves, kurias užpildys grupės narių improvizacijos. Agnės kuriama muzika iliustruoja kasdienio gyvenimo istorijas, patirtis ir įspūdžius ir kviečia žiūrovus pasivaikščioti atminties juosta.
Atlikėjai:
Agnė Pasaravičienė - Pianinas, Kompozicija
Tadas Pasaravičius - Saksofonas
Jan Sedlak (Čekija) - Kontrabosas
Yannick Ballmann (Belgija) - Mušamieji
Registracija vyks renginio vietoje.
Maloniai prašome koncerto metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2021“

Devintąjį kartą Juodkrantėje liepos 2-4 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas BALTIC VOICE 2021. Festivalio organizatorių – Mažeikių rajono savivaldybės, Liudviko Rėzos kultūros centrų bei visuomeninės organizacijos „Lietučiukės“ paskaičiavimu, per aštuonerius metus festivalio scenoje dėl pagrindinių prizų „Grand Prix“, „Grand prix silver“ bei „Grand prix junior“ varžėsi jau gerokai per tūkstantis atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių. Šiais metais laukiame jaunųjų talentų iš Armėnijos, Ukrainos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Ispanijos, Kanados, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Festivalis-konkursas Juodkrantėje vyksta tris dienas: dalyviai nuo 6 iki 27 metų varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose, konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, o liepos 4 dieną nuo 18.00 val. prasideda konkurso kulminacija – didysis laureatų koncertas ir apdovanojimai.
Jaunuosius atlikėjus vertina reikli tarptautinė komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių.
„Festivalis „Baltic voice“ dėl savo aukšto muzikinio lygio jau gerai žinomas užsienyje, jis yra puikus tramplinas jauniesiems atlikėjams toliau siekiant vokalinių aukštumų.
Pagrindinis festivalio tikslas – sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad daina – jėga, kuri, peržengdama visas sienas, jungia tautas.
Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, UAB „Stemma Group“
Daugiau informacijos: https://www.balticvoicecontest.com/ ir https://www.facebook.com/BalticVoiceContest

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2021“

Devintąjį kartą Juodkrantėje liepos 2-4 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas BALTIC VOICE 2021. Festivalio organizatorių – Mažeikių rajono savivaldybės, Liudviko Rėzos kultūros centrų bei visuomeninės organizacijos „Lietučiukės“ paskaičiavimu, per aštuonerius metus festivalio scenoje dėl pagrindinių prizų „Grand Prix“, „Grand prix silver“ bei „Grand prix junior“ varžėsi jau gerokai per tūkstantis atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių. Šiais metais laukiame jaunųjų talentų iš Armėnijos, Ukrainos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Ispanijos, Kanados, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Festivalis-konkursas Juodkrantėje vyksta tris dienas: dalyviai nuo 6 iki 27 metų varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose, konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, o liepos 4 dieną nuo 18.00 val. prasideda konkurso kulminacija – didysis laureatų koncertas ir apdovanojimai.
Jaunuosius atlikėjus vertina reikli tarptautinė komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių.
„Festivalis „Baltic voice“ dėl savo aukšto muzikinio lygio jau gerai žinomas užsienyje, jis yra puikus tramplinas jauniesiems atlikėjams toliau siekiant vokalinių aukštumų.
Pagrindinis festivalio tikslas – sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad daina – jėga, kuri, peržengdama visas sienas, jungia tautas.
Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, UAB „Stemma Group“
Daugiau informacijos: https://www.balticvoicecontest.com/ ir https://www.facebook.com/BalticVoiceContest

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2021“

Devintąjį kartą Juodkrantėje liepos 2-4 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje vyks tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis-konkursas BALTIC VOICE 2021. Festivalio organizatorių – Mažeikių rajono savivaldybės, Liudviko Rėzos kultūros centrų bei visuomeninės organizacijos „Lietučiukės“ paskaičiavimu, per aštuonerius metus festivalio scenoje dėl pagrindinių prizų „Grand Prix“, „Grand prix silver“ bei „Grand prix junior“ varžėsi jau gerokai per tūkstantis atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių. Šiais metais laukiame jaunųjų talentų iš Armėnijos, Ukrainos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Ispanijos, Kanados, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Festivalis-konkursas Juodkrantėje vyksta tris dienas: dalyviai nuo 6 iki 27 metų varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose, konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, o liepos 4 dieną nuo 18.00 val. prasideda konkurso kulminacija – didysis laureatų koncertas ir apdovanojimai.
Jaunuosius atlikėjus vertina reikli tarptautinė komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių.
„Festivalis „Baltic voice“ dėl savo aukšto muzikinio lygio jau gerai žinomas užsienyje, jis yra puikus tramplinas jauniesiems atlikėjams toliau siekiant vokalinių aukštumų.
Pagrindinis festivalio tikslas – sukviesti vaikus ir jaunimą iš visų šalių, suteikiant jiems galimybę kartu pasidalinti savo pasiekimais mene ir įrodyti, kad daina – jėga, kuri, peržengdama visas sienas, jungia tautas.
Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, UAB „Stemma Group“
Daugiau informacijos: https://www.balticvoicecontest.com/ ir https://www.facebook.com/BalticVoiceContest

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Neringos veidai: „Vasaros MEDIA studijoje 2021“ kuriami šeši trumpametražiai filmai

Pajūryje ir vėl zuja kino komandos – 23-iąjį kartą į Neringą kūrybiniams eksperimentams susiburia audiovizualinių menų specialybių studentai ir profesionalai iš Lietuvos ir užsienio. Birželio 23- liepos 6 d. vykstantis projektas „Vasaros MEDIA studija“ (angl. „Summer MEDIA STUDIO“) šiais metais dalyvius kviečia tyrinėti lokacijas: Neringos krašto turtą, atrasti įvairius jos veidus, būsenas ir galimybes. Tarptautinėse kūrybinėse komandose kuriami 6 trumpametražiai filmai bus pristatyti projekto finaliniame renginyje liepos 6 d. 18 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centro kino salėje. Projektas yra Lietuvos kultūros sostinės „Neringa – kultūros sala“ programos dalis.

Dirbtuvių dalyviai pirmąsias dienas susipažino su gražiausiomis vietovėmis bei slaptomis, tik vietiniams gyventojams pažįstamomis vietelėmis. Paskaitų metu kartu su industrijos profesionalais analizuotas vietovės vaidmuo filme. Teorines paskaitas skaitė režisierius ir prodiuseris Jonathan Tammuz (Kanada/ Jungtinė Karalystė), režisierius Audrius Stonys (Lietuva), dramaturgė Birutė Kapustinskaitė (Lietuva) bei kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Pirmąją dirbtuvių dalį užbaigė filmų idėjų pristatymas, po kurio atrinktos 6 trumpametražių filmų idėjos, kurios bus įgyvendinamos iki projekto pabaigos.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Liepos 6 d. (antradienį) 20 val. kviečiame į koncertą
VINCAS KUDIRKA. PIRMOSIOS KREGŽDĖS Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Muzikinėje-literatūrinėje kompozicijoje dalyvauja aktorė Virginija Kochanskytė, tarpt. konk. laureatai – Mindaugas Rojus (baritonas) ir Inga Maknavičienė (fortepijonas) bei styginių kvartetas.
Programoje kompozitorių V. Kudirkos ir J. Zilevičiaus kūriniai fortepijonui, balsui su fortepijonu ir styginių kvartetui.
Koncertą vainikuos kartu giedama "Tautiška giesmė".
Lietuvos Respublikos Seimas liepos 6-ąją – Valstybės dieną, paskelbė ne tik Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, bet ir „Tautiškos giesmės“ diena.
Šias metais minėsime Karaliaus Mindaugo karūnavimo 768-ąsias metines ir kartu su viso pasaulio lietuviais giedosime "Tautišką giesmę". Esame vienintelė tauta, kurios himnas kartą metuose apskrieja visą Žemės rutulį. Pirmą kartą vieningai giedamas mūsų šalies himnas pasaulį apskriejo 2009-aisiais, švenčiant Lietuvos vardo tūkstantmetį, ir tai jau tapo tradicija.
Maloniai kviečiame neringiškius ir miesto svečius į koncertą, ir 21 val. sugiedoti "Tautišką giesmę" drauge!

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Juodkrantės kurorto dienos 2021: kai gamta ir menas susijungia
Trečius metus skaičiuojantis festivalis „Juodkrantės kurorto dienos“ šiemet kviečia visus savo bičiulius, poilsiautojus ir bendruomenės narius pasinerti į gamtos ir meno sintezę apjungiančius trijų dienų muzikos, meno, savigydos ir saviugdos renginius liepos 9 – 11 dienomis Juodkrantėje.
Ne paslaptis, kad prieš tris metus prasidėjęs „Juodkrantės kurorto dienos“ festivalis pirmiausia kėlė tikslus atgaivinti, supažindinti ir puoselėti kurorto aukso amžiaus istoriją ir kultūrą, gyvavusią nuo XIX a. vidurio iki 1945 m, kuomet Juodkrantė buvo žinoma ne tik mūsų krašte, bet XIX a. pab. tapo vienu patraukliausių kurortų pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tad ir šiemet renginio organizatoriai Liudvikos Rėzos kultūros centras bei kūrybinė komanda „Creators76“ kviečia festivalio dalyvius atvykti į jau tradiciniu tampantį festivalį ir patirti neišdildomus įspūdžius, susipažinti su kurorto istorija, aplankyti gryno oro oazę – Juodkrantės miškų ir marių promenadą, palydėti saulę ant jūros kranto, susitikti su šių metų renginio svečiais marių scenoje ir kitose renginio vietose.
Šiais metais festivalio dalyvių laukia turininga programa, kuri sukvies ne tik į tradicinius koncertus ant marių kranto ir amatininkų bei prekybininkų mugę, bet kvies ir į gausybę įvairiausių veiklų ir terapijų tiek kūnui, tiek ir sielai. Šių metų programoje išvysime kurorto festivalio simboliu tapusį gatvės artistą bei kūrėją Viačeslavą Mickevičių ir jo kūrybos laboratoriją „Le artist“, kasmet sulaukiančią gausaus būrio jo gerbėjų marių pakrantėje. Išsiilgę tyro oro, ramybės ir susiliejimo su gamta šiemet ir vėl galės mėgautis miško maudynėmis ir miško terapija drauge su Mila Monk. „Juodkrantės kurorto dienos“ neįsivaizduojamos be doc. dr. Nijolės Strakauskaitės įdomių paskaitų, tad liepos 9 d. visi norintys kviečiami į paskaitą „Juodkrantės kurorto kūrėjų inspiracijos: kraštovaizdis, gintaras, garlaivis“.

Labai apgailestaujame, bet šiandien (liepos 9 d., penktadienį) 18:00 val. numatyta Klaipėdos universiteto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Juodkrantės kurorto kūrėjų inspiracijos: kraštovaizdis, gintaras, garlaivis“ Liuteronų evangelikų bažnyčioje neįvyks.

„Juodkrantės kurorto dienos“ neįsivaizduojamos be doc. dr. Nijolės Strakauskaitės įdomių paskaitų, tad liepos 9 d. 18 val. visi norintys kviečiami į paskaitą „Juodkrantės kurorto kūrėjų inspiracijos: kraštovaizdis, gintaras, garlaivis“, kuri vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56).
Renginys nemokamas.
Registracija vyks renginio vietoje.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Juodkrantės kurorto dienos 2021: kai gamta ir menas susijungia
Trečius metus skaičiuojantis festivalis „Juodkrantės kurorto dienos“ šiemet kviečia visus savo bičiulius, poilsiautojus ir bendruomenės narius pasinerti į gamtos ir meno sintezę apjungiančius trijų dienų muzikos, meno, savigydos ir saviugdos renginius liepos 9 – 11 dienomis Juodkrantėje.
Ne paslaptis, kad prieš tris metus prasidėjęs „Juodkrantės kurorto dienos“ festivalis pirmiausia kėlė tikslus atgaivinti, supažindinti ir puoselėti kurorto aukso amžiaus istoriją ir kultūrą, gyvavusią nuo XIX a. vidurio iki 1945 m, kuomet Juodkrantė buvo žinoma ne tik mūsų krašte, bet XIX a. pab. tapo vienu patraukliausių kurortų pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tad ir šiemet renginio organizatoriai Liudvikos Rėzos kultūros centras bei kūrybinė komanda „Creators76“ kviečia festivalio dalyvius atvykti į jau tradiciniu tampantį festivalį ir patirti neišdildomus įspūdžius, susipažinti su kurorto istorija, aplankyti gryno oro oazę – Juodkrantės miškų ir marių promenadą, palydėti saulę ant jūros kranto, susitikti su šių metų renginio svečiais marių scenoje ir kitose renginio vietose.
Šiais metais festivalio dalyvių laukia turininga programa, kuri sukvies ne tik į tradicinius koncertus ant marių kranto ir amatininkų bei prekybininkų mugę, bet kvies ir į gausybę įvairiausių veiklų ir terapijų tiek kūnui, tiek ir sielai. Šių metų programoje išvysime kurorto festivalio simboliu tapusį gatvės artistą bei kūrėją Viačeslavą Mickevičių ir jo kūrybos laboratoriją „Le artist“, kasmet sulaukiančią gausaus būrio jo gerbėjų marių pakrantėje. Išsiilgę tyro oro, ramybės ir susiliejimo su gamta šiemet ir vėl galės mėgautis miško maudynėmis ir miško terapija drauge su Mila Monk. „Juodkrantės kurorto dienos“ neįsivaizduojamos be doc. dr. Nijolės Strakauskaitės įdomių paskaitų, tad liepos 9 d. visi norintys kviečiami į paskaitą „Juodkrantės kurorto kūrėjų inspiracijos: kraštovaizdis, gintaras, garlaivis“.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Juodkrantės kurorto dienos 2021: kai gamta ir menas susijungia
Trečius metus skaičiuojantis festivalis „Juodkrantės kurorto dienos“ šiemet kviečia visus savo bičiulius, poilsiautojus ir bendruomenės narius pasinerti į gamtos ir meno sintezę apjungiančius trijų dienų muzikos, meno, savigydos ir saviugdos renginius liepos 9 – 11 dienomis Juodkrantėje.
Ne paslaptis, kad prieš tris metus prasidėjęs „Juodkrantės kurorto dienos“ festivalis pirmiausia kėlė tikslus atgaivinti, supažindinti ir puoselėti kurorto aukso amžiaus istoriją ir kultūrą, gyvavusią nuo XIX a. vidurio iki 1945 m, kuomet Juodkrantė buvo žinoma ne tik mūsų krašte, bet XIX a. pab. tapo vienu patraukliausių kurortų pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tad ir šiemet renginio organizatoriai Liudvikos Rėzos kultūros centras bei kūrybinė komanda „Creators76“ kviečia festivalio dalyvius atvykti į jau tradiciniu tampantį festivalį ir patirti neišdildomus įspūdžius, susipažinti su kurorto istorija, aplankyti gryno oro oazę – Juodkrantės miškų ir marių promenadą, palydėti saulę ant jūros kranto, susitikti su šių metų renginio svečiais marių scenoje ir kitose renginio vietose.
Šiais metais festivalio dalyvių laukia turininga programa, kuri sukvies ne tik į tradicinius koncertus ant marių kranto ir amatininkų bei prekybininkų mugę, bet kvies ir į gausybę įvairiausių veiklų ir terapijų tiek kūnui, tiek ir sielai. Šių metų programoje išvysime kurorto festivalio simboliu tapusį gatvės artistą bei kūrėją Viačeslavą Mickevičių ir jo kūrybos laboratoriją „Le artist“, kasmet sulaukiančią gausaus būrio jo gerbėjų marių pakrantėje. Išsiilgę tyro oro, ramybės ir susiliejimo su gamta šiemet ir vėl galės mėgautis miško maudynėmis ir miško terapija drauge su Mila Monk. „Juodkrantės kurorto dienos“ neįsivaizduojamos be doc. dr. Nijolės Strakauskaitės įdomių paskaitų, tad liepos 9 d. visi norintys kviečiami į paskaitą „Juodkrantės kurorto kūrėjų inspiracijos: kraštovaizdis, gintaras, garlaivis“.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Birželio 16 d. (trečiadienį) 19 val. atidaroma dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Parodą lankyti galėsite iki liepos 14 d.

Autorė yra baigusi Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios tapybos katedros freskos mozaikos specialybės magistro studijas. Ji yra sukūrusi sieninės tapybos kūrinių, tačiau šiuo metu daugiausiai darbuojasi molbertinės tapybos srityje. Turėdama monumentaliojo meno pagrindus ir įgūdžius, ji puikiai geba valdyti erdvę, mastelius, savo kūriniams suteikia skoningo dekoratyvumo.

0. Juškienės kūrybą neabejotinai galėtume pavadinti magiškuoju realizmu. Jos ištapyti siužetai kartais yra tiesiog realūs objektai ir siužetai, kartais jie – palytėti mito, pasakos, sapno, bet visada virpantys svajonės grožiu. Romantiškumo drobėms teikia itin jautriai ir įtaigiai pagauta šviesa, šiltas koloritas, pamėgta ochros spalva, ir, žinoma, svajingi siužetai. Menininkės kūryba prabyla apie meilę, draugystę, šokį, atradimų kupiną vaikystę, gamtos neišsemiamus grožio klodus, paprastų kasdieniškų akimirkų žavesį.
Menininkės meistrystė yra išties išskirtinė. Ji geba ne tik detaliai, kruopščiai perteikti realybę, bet ir priverčia patikėti stebuklais. Tam reikia ypatingai meistriško tapybos kaip iliuziorinio meno įvaldymo. Jos kūriniuose nėra vietos klaidai, neužbaigtumui, grubesniam apibendrinimui. Kita vertus, menininkė puikiai moka derinti detalizuotą ir apibendrintą. Kūriniuose neretai pirmas planas „sufokusuojamas“, o antrasis aptraukiamas foniniu rūku.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liepos 16 d., 15 val., knygos „Kovido frontas“ pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre.

Kviečiame į knygos „Kovido frontas“ pristatymą. Pristatymo metu bus rodomas ir trumpametražis dokumentinis filmas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai Paulius Saudargas ir Goda Krukauskienė.

„Kovido frontas“ – tai kovos su pandemija kronika, papasakota lūpomis stovėjusių priešakinėse linijose medikų ir savanorių. Tai knyga apie ryžtą, atkaklumą, savanorystę ir atradimus pasaulinės grėsmės akivaizdoje.

Lauksime Jūsų liepos 16 d., 15 val., Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantėje.

Knygą „Kovido frontas“ jau galite įsigyti internetu knygos.lt bei patogupirkti.lt arba ieškoti knygynuose.

„Čia orkestras!“
2021 m. liepos 16 d. (penktadienis), 19 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estrada,
L. Rėzos g. 54, Juodkrantė
Atlikėjai – Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“
(dirigentas Karolis Variakojis, vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas)

Visiems puikiai žinomo italų režisieriaus Federico Fellinio (1920-1993) kinematografas neįsivaizduojamas be jo ilgamečio bičiulio, kompozitoriaus Nino Rotos (1911-1979) muzikos. Sarkazmas, ironija, fantasmagorija – tik keli epitetai nusakantys šių spalvingų menininkų braižą, kuris atpažįstamas vos iš kelių kadrų ar intonacijų. Įkvėptas nutrūktgalviškų Fellinio filmų, pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, kartu su dirigentu Karoliu Variakoju priešakyje, paruošė nuotaikingą ir iki paskutinio takto prikaustančią muzikinę programą, kurioje išgirsite žinomiausias Nino Rotos muzikines temas – „Il Bidone“, „La Dolce Vita“, „The Godfather“, „Amarcord“, „Juliet of the Spirits“ ir kt. Kviečiame nepraleisti šios unikalios progos ir patiems įsitikinti nesenstančia ir universalia Nino Rotos muzikos kalba.

Koncertą veda – muzikologas Viktoras Gerulaitis

Bilietus įsigyti galima:
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/cia-orkestras-nino-rotam...

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Sudėk savo vasaros prisiminimus į knygos skirtuką ir džiaukis juo visus metus! Atvyk į edukaciją liepos 17 d. 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centre, atsinešk Tau mielų gamtinių priemonių (smėlio, gėlių, plunksnų ar lapų), ir sukurk originalų skirtuką! Iki pasimatymo kūrybinėse dirbtuvėse!
Renginys mokamas. Registracijos mokestis -3 eurai.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liepos 21 d. (trečiadienį) 21:00 val. III-iojo tarptautinio festivalio Impresijos V-oji programa ,,NeoVienos operetės (ne)pamiršti perlai“ – mini spektaklis pagal F. Leharo operetę Linksmoji našlė / Die lustige Witwe (pirmoji koncerto dalis) ir koncertas – fragmentai iš I. Kalmano operečių Cirko princesė / Misteris X; Silva / Čardašo karalienė; Monmartro žibuoklė (antroji koncerto dalis). Fragmentus iš dviejų žymiausių Vienos naujosios operetės kūrėjų F. Leharo ir I. Kalmano operečių atliks tarptautinių konkursų laureatai, KVMT solistai – M. Rojus, B. Ignatavičiūtė, J. Butkytė, T. Jakas. Šiame edukaciniame mini spektaklyje-koncerte dalyvaus fortepijoninis kvartetas, operetės meno subtilybes komentuos operetės meistras Lietuvoje – Klaipėdos Kultūros magistro žiedo savininkas (2004), dirigentas S. Domarkas.
Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Bilieto kaina – 10 €. Vaikams iki 15 metų nemokamai.
Bilietai parduodami 1 val. prieš koncertą renginio vietoje.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liepos 23 d. (penktadienį) 18 val. kūrybinės dirbtuvės "Nuspalvink savo laivo vėtrungę" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė.
Jūsų laukia puiki galimybė sukurti savo unikalių spalvų vėtrungę! Ji kadaise žymėdavo laivus, o šiandien galės puošti jūsų šaldytuvus.
Renginys mokamas. Registracijos mokestis -3 eurai.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Liepos 23 d. (penktadienį) 22 val. vyks režisierės Rugilės Barzdžiukaitės ir prodiuserio Dovydo Korbos dokumentinio filmo „Rūgštus miškas“ peržiūra Kuršių marių pakrantėje šalia "Raganų kalno".

Įsivaizduokite apžvalgos aikštelę, į kurią žmonės plūsta išvysti mirusį mišką. Turistus čia stebi ir girdi tūkstančiai juodų paukščių. Vieniems kormoranų nusiaubtas miškas primena atominę katastrofą, kiti negali atsižavėti šio reginio mistiškumu. „Šis filmas mums buvo vienas įspūdingiausių netikėtumų – jis lyg dokumentikos apie gamtą, trilerio, komedijos ir siaubo filmo sintezė,“ sakė vienas iš Lokarno kino festivalio sudarytojų Sergio Fantas.
Tris pavasarius Juodkrantėje kurtas filmas turistų lūpomis pasakoja apie didžiausią Europoje kormoranų koloniją. Savo išmatomis išdeginę sengirės plotus, sparnuočiai šią vietą pavertė makabriškiausiu turistų traukos objektu. Apokaliptiškas, bet tuo pačiu ironiškas filmas kelia painius moralinius ir tarprūšinius klausimus.
Amžiaus cenzas: V
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Rugilė Barzdžiukaitė
Prodiuseris: Dovydas Korba
Scenaristas: Rugilė Barzdžiukaitė
Trukmė: 1 Val. 3 min.

https://youtu.be/6s99c1UKFLw

Filme išgirsite 11 skirtingų kalbų. Filmas su lietuviškais subtitrais.
Organizatoriai:
Liudviko Rėzos kultūros centras
Asociacija „Juodkrantės bendruomenė“

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liepos 27 d. 18 val. kviečiame į kūrybines dirbtuves „Ar pameni, kas tie sekretai?”. Prisiminsite ir kartu sukursite savo sekretą. Susitinkame Liudviko Rėzos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Turėkite tai, ką norėsite paslėpti.
Registracijos mokestis -3 eurai.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liepos 28 d. (trečiadienį) 18 val. vyks rašymo terapija ”Išrašyk save” ir sąmoningumo žaidimas “Points of You” su neringiške Gintare Dikšiene šalia viešbučio "Eglių slėnis" pievelėje (Ievos kalno g. 28, Juodkrantė).

DĖL RIBOTO DALYVIŲ SKAIČIAUS BŪTINA REGISTRACIJA:
EL. PAŠTU: kultura@lrezoskc.lt
arba tel. +37046953448
Registracijos mokestis 5 eurai.
Rašymą, kaip terapiją, pirmasis oficialiai “išrado” amerikietis socialinis psichologas James’as Pennebacker’is XX a. devintajame dešimtmetyje. Atlikęs keletą veiksmingų tyrimų, jis išsiaiškino, kad išrašius “skaudulius” žmonės pradeda gyti tikrąja to žodžio prasme, nes, atsikračius emocinės naštos, sumažėja ir organizmo patiriamo fiziologinio streso lygis.

Rašymą, kaip terapiją, pirmasis oficialiai “išrado” amerikietis socialinis psichologas James’as Pennebacker’is XX a. devintajame dešimtmetyje. Atlikęs keletą veiksmingų tyrimų, jis išsiaiškino, kad išrašius “skaudulius” žmonės pradeda gyti tikrąja to žodžio prasme, nes, atsikračius emocinės naštos, sumažėja ir organizmo patiriamo fiziologinio streso lygis.

Rašymo terapijos metu bandysime nerti gilyn į savo vidų ir išrašyti visa tai, kas buvo nejučia ar tyčia užslopinta, paslėpta, nepastebėta ar tiesiog neatrasta.

Mano, kaip rašymo terapijos ir sąmoningumo žaidimo užsiėmimų vedančiosios tikslas - taikant įvairius metodus ir technikas, leisti atsiskleisti pamirštajai Jūsų esybės daliai, kad ji atsipalaiduotų ir pradėtų su Jumis kalbėtis išrašytais žodžiais ir kilusiais vaizdiniais.

Tikiu, kad rašymo terapijos ir sąmoningumo žaidimo “Points of You” dėka ne tik susijungsite su savo vidumi, bet ir aiškiau išgirsite ateinančias tik Jums skirtas žinutes ar suvokimus.

Jeigu jauti kvietimą ar smalsumą - nuoširdžiai kviečiu Tave į savo sukurtą erdvę, kurioje nuoširdžiai dalinsiuosi tuo, kas mane pačią įkvepia ir pakylėja kiekvieną akimirką. Man be galo gera matyti iš laimės žibančias akis, atradus kažką keičiančio pasaulius!

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

liepos 29 d. (ketvirtadienį) 18.00 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai

Maloniai prašome ekskursijos metu laikytis saugaus atstumo ir kitų būtinų SAM patvirtintų taisyklių ir rekomendacijų susijusių su COVID-19 grėsme.

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liepos 30 d. (penktadienį) 19 val. koncertas „Muzikinė Dovana Juodkrantei“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Koncerte skambės gražiausios lietuvių ir užsienio dainos.
Atlikėjai:
Lorijana Laurinskaitė- Sopranas
Giedrė Kisieliūtė -Sopranas
Marius Balsys- Tenoras
Dominykas Urba- Tenoras
Birutė Asevičiūtė - fortepijonas

Rėmėjai: Restoranas „Bliūdas“ Juodkrantėje;
„ Gero vėjo svečių namai" Klaipėdoje

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liepos 15-31 dienomis eksponuojami dailės plenero "Spalvota Pervalka" sukurti tapybos darbai. Plenero kuratorius Gitas Markutis.

Dailės pleneras SPALVOTA PERVALKA 2021 07 07 - 07 16 dienomis

Plenero organizatoriai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, praktinio mokymo bazė.
Rėmėjai : Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.Praktinio mokymo bazė ,,Kalbantys sodai''

Dalyviai : Zita Virginija Jusevičiūtė - Tarasevičienė (Kaunas )
Ieva Grunskytė Kaunas
Loreta Markutienė Kauno raj
Žaneta Lošienė Kauno raj.
Rasa Čepukėnienė Kaunas
Audronė Vaivadaitė Kaunas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 4 d. (trečiadienį) 19.00 val. Vilniaus Raganiukės teatras pristato spektaklį vaikams "Legendos apie Neringą", Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salė (L. Rėzos g. 54 C-9).
Vilniaus Raganiukės teatras į 2021 m. Kultūros sostinę – Neringą atveža pasakų festivalį „Legendos apie Neringą“. Kviečiami visi vaikai ir jų tėveliai stebėti įvairių žanrų, muzikinius, su dainuojamaisiais intarpais spektaklius, kuriuos statė Lietuvos jaunieji kūrėjai, kuriantys vaikams. Scenoje naujai atgims pačios žinomiausios Neringos legendos, o renginio kulminacija kostiumai, šokiai, dainos, kuriuos kurs ir atliks jaunieji Lietuvos meno kūrėjai.
Tai muzikinis spektaklis su šokių intarpais pagal žinomiausią Neringos legendą „ Legenda apie milžinę Neringą“. Spektaklyje matysite garsiąją mergaitę Neringą, kuri tapo milžine, kunigaikštį Karvaitį, taip pat žvejus, paklydusius keleivius ir kitus personažus. Milžinė Neringa padėdama miestelio gyventojams ir saugodama juos nuo visokiausių negandų, sukūrė salą, kuri ir buvo pavadinta „Neringa“.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

„Nuostabusis amžius“
XXIII TARPTAUTINIS KAMERINĖS MUZIKOS FESTIVALIS KURŠIŲ NERIJA 2021. Skirta Lietuvos kultūros sostinės programai „Neringa – kultūros sala“.
2021 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis, 19.30
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, Lietuva
Organizatorius:
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Neringos savivaldybė

Atlikėjai
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA
Solistai: KRISTINA ZMAILAITĖ (sopranas), EDMUNDAS SEILIUS (tenoras), ROBERTAS BEINARIS (obojus), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Programa
„Nuostabusis amžius“
Programoje – Frédéric Bonzon, Stefano Donaudy, Stefano Donaudy–Sumi Jo, Jules Massenet, Piotr Čaikovskij, Gabriel Fauré, Edvard Grieg, Paolo Tosti

Bilietai – 10 Eur
https://kakava.lt/pirkti-bilietus/1867/4592

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 10 d., antradienį, 19.30 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje

Trečia programa „Tarptautinis klarnetininkų karnavalas“ Festivalio orkestras MUSICA HUMANA Rygos klarnetų kvartetas QUATTRO DIFFERENTE: OJĀRS SPILA, RITVARS BRILJONOKS, MARINA VIDMONTE (klarnetai), GUNTARS GEDROICS (bosinis klarnetas) Dalyvauja ARTURS KRIVORUČKO (mušamieji) VILNIAUS KLARNETAI: EDVARDAS KULEŠEVIČIUS, VIDMANTAS RIŠKUS, DENISAS NAREIKO (klarnetai), DAINIUS VERBICKAS (bosinis klarnetas) Programoje – Eiji Taniguchi, Joseph Horovitz, Vittorio Monti, Sergejs Austris Universs, Felix Mendelssohn, Karol Beffa, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Terence Greaves, Ástor Piazzolla, Aram Chačaturian Įėjimas laisvas. Esant blogam orui, rugpjūčio 10 d. koncertas vyks Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 11 d, (trečiadienį) 18 val. kviečiame į kūrybinės dirbtuvės "Sukurk savo smėlio skulptūrą ir tu! Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Registracijos mokestis -3 eurai.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 12 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Juodkrantėje, Raganų kalne (prie šokėjų ir muzikantų skulptūrų, ekspozicijos pabaigoje) Edukacinė popietė VILNIAUS KLARNETAI: EDVARDAS KULEŠEVIČIUS, VIDMANTAS RIŠKUS, DENISAS NAREIKO (klarnetai), DAINIUS VERBICKAS (bosinis klarnetas) Programoje – įvairių epochų kompozitorių muzika Įėjimas laisvas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 13 d., penktadienį, 16.30 val. Juodkrantėje, „Vila Flora“ terasoje Edukacinė popietė ČIURLIONIO KVARTETAS: JONAS TANKEVIČIUS (I smuikas), DARIUS DIKŠAITIS (II smuikas), GEDIMINAS DAČINSKAS (altas), GLEB PYŠNIAK (violončelė) Programoje – įvairių epochų kompozitorių muzika.
Įėjimas laisvas

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Opera-triptikas NERINGA
XXIII tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija 2021“
2021 m. rugpjūčio 14 d., šeštadienis, 20.30
Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro amfiteatre, Lietuva
Organizatorius:
Lietuvos nacionalinė filharmonija, Neringos savivaldybė

Festivalio globėjas – Neringos meras Darius Jasaitis

Operos kompozitoriai:
Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė, Algirdas Martinaitis
Režisierius Vytautas Rumšas
Libreto autorė Gintarė Dikšienė
Idėjos autorius Robertas Beinaris
Scenografai Jūratė Bučmytė, Albertas Krajinskas

Programa
Opera-triptikas NERINGA
Opera-triptikas „Neringa“ (premjera, 2021)
„Jūra“
„Kopos“
„Pušys“

Daugelio pamėgtas, šiemet jau XXIII tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Kuršių nerija 2021“ verčia dar vieną puslapį. Pasak festivalio meno vadovo Roberto Beinario, šiemet „Kuršių nerijos“ festivalio programos skirtos dviem progoms: Neringa šiais metais švenčia 60-metį ir yra Lietuvos kultūros sostinė.

„Festivalyje bus 12 renginių, vienas iš svarbiausių – kamerinės operos-triptiko „Neringa“ premjera. Kūrinį rašo trys kompozitoriai: Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis. Festivalio programos bus pristatomos lauko scenose, kultūros centruose ir bažnyčiose, taip pat virtualioje erdvėje. Tokiu būdu pasieksime ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio klausytojus“, – sako R. Beinaris.

Bilietus įsigyti galite čia:
https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/xxiii-...

Informuojame, kad rugpjūčio 14 d. 22.45 val. (po Operos premjeros) organizuojami papildomi autobusų reisai: Juodkrantė - Nida (bilieto kaina 3 Eur) ir Juodkrantė - Smiltynė (bilieto kaina 2 Eur). Autobusai išvyks nuo Juodkrantės bažnyčios stotelės.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 16 d. bus eksponuojama dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko darbų paroda „Vėjų giesmės“ (piešiniai ir akvarelės).
Šiuolaikinių dailininkų J. Bučmytės ir A. Krajinsko paroda „Vėjų giesmės“.
Piešiniai, akvarelės darbai, įkvėpti ypatingos Kuršių marių regiono dvasios.
„Albertas Krajinskas su Jūrate Bučmyte dažniausiai piešia ir tapo laivus. Ypač Albertas – itin daug laivų, ištisas virtines, susispietusių į guotus ar išrikiuotų eilėmis, laivai užima visą drobės plotą, visą akiratį, visą pasaulį. Laivai visur, atvirai, prikišamai, pirmame plane, arčiau vienas už kitą, didesni vienas už kitą, augantys ir besidauginantys kaip kokie gyvūnai. O Jūratė į gelmę nežiūri – ji žiūri į tolį, aukštyn. Jos bažnyčia, namas, pušis, darželis, jos briedžiai ir žuvėdros tarsi natūralistiški, gyvi. Tarsi ant delno. Jauki šilta gyvenimo sala bekraščiam vandenyne. Tarsi laive, per begalinių tolių ūkanas tyliai plukdančiame anapus, kur ilgesys ir nuojauta nebe išskaido, kaip kad įžvalga, o sulydo viską į vieną nebūties miglą“, – taip jų kūrybą apibūdina lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas ir rašytojas Dainius Razauskas.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 18 d. (trečiadienį) 19 val. Saulius Petreikis World Orchestra
Naujausio albumo „Laisvė šaukia" pristatymas Juodkrantėje!
Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54)
Pradžia - 19.00 val.
Apie programą:
Daugiau nei dvejus metus šį albumą kūrėme drauge su broliu Donatu. Didelė dalis muzikos buvo parašyta atsiskyrus, suvokus laisvės trapumą ir gyvenimą nežinomybėje. Kaip ir daugelis žmonių, patyrėme sudėtingus ir prieštaringus vidinius jausmus. Būtent tai ir sudėjome kurdami albumą „Laisvė šaukia”. Šį kūrinių rinkinį sudaro priešpriešos tarp ramybės ir šauksmo, meilės ir netekties, džiaugsmo ir ašarų. Kiekviena kompozicija atspindi skirtingas vidines kovas, kurios, manau, yra pažįstamos daugeliui. Mano paties susirėmimai tikrai dar nebaigti. Vis dar mokausi vidinės laisvės ir tvirtybės. Galiu tik pasidžiaugti, kad nepaisant to, man visada padeda šalia esanti gamta. „Laisvė šaukia” albumas buvo kurtas su didele meile bei nuostabia muzikantų komanda. Labai džiaugiamės galėdami pasidalinti šiuo įrašu su Jumis.
Muzikantai:
Saulius Petreikis - pučiamieji, balsas
Donatas Petreikis - gitara, saksofonas, balsas
Vytautas Mikeliūnas - smuikas
Rahel Talts - klavišiniai
Tadas Žukauskas - bosinė g.
Vytis Vainilaitis - būgnai
Vytautas Milieška - trimitas
Vaiva Putriūtė - trimitas
Tomas Karka - trombonas
Kazimieras Jušinskas - baritonas
Patrikas Kišūnas - tūba
Giedrius Ūsas - garsistas
Bilieto kaina 10 eur.
Bilietus bus galima įsigyti vieną valandą prieš koncertą.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 19 d. (ketvirtadienį) 20 val. koncertas-paroda „Vasaros preliudija“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Dalyvauja Loretos Ramelienės vokalo studijos auklėtiniai (suaugusieji ir vaikai). Skambės klasikinių operečių, miuziklų, kino filmų kūriniai (lietuvių, rusų kalbomis).
Koncerto metu bus pristatyta atlikėjų Irinos Polukarovos, Violetos Savičenko, Žanetos Bespalovos ir Benitos Gaižiūnaitės dailės darbai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 20 d. (penktadienį) 20 val. Solo teatro premjera "ŽIEMA MALJORKOJE" Liudviko Rėzos kultūros centro padorų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Spektaklis-koncertas kompozitoriaus Frederiko Šopeno ir rašytojos Žorž Sand kūrybos ir gyvenimo motyvais
Scenarijaus autorė ir režisierė – Birutė Mar
Dailininkė – Indrė Pačėsaitė
Režisierės asistentė – Sigita Mikalauskaitė
Atlieka – pianistė Eglė Andrejevaitė ir aktorė Birutė Mar
Koncertas mokamas
Daugiau informacijos
https://soloteatras.lt/ziema-maljorkoje/

Bilietus galima įsigyti internetu arba vietoje prieš renginį.
https://www.bilietai.lt/eng/tickets/koncertai/spektaklis-koncertas-ziema...

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 21 d. (šeštadienį) 19 val. Viktoro Paukštelio (fortepijonas, Lietuva) koncertas "Barokiniai peizažai", Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Viktoras Paukštelis neretai vadinamas unikalios prigimties menininku, nes publikai pateikia dviejų savo talentų – tapybos ir skambinimo fortepijonu –jungtį. Muzika ir dailė šiam menininkui – tai du persipinantys ir vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę. Klasikinėje scenoje tokia dviejų meno šakų sintezė neturi analogų.
Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „CarnegieHall“, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu. Savo programoje, be gerai žinomų klasikos kūrinių pianistas atlieka ir rečiau skambinamus Jeano-Philippe Rameau, Domenico Scarlatti, Anatolijaus Lyadovo, Aleksandro Skriabino, Césario Francko kūrinius, taip pat atlieka savo brolio kompozitoriaus Vytauto Paukštelio kūrinius.
Šiuo metu atlikėjas ir menininkas koncertuoja Lietuvoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose festivaliuose.

Bilieto kaina: 10,00 EUR
Bilietus galima įsigyti 1 valandą prieš koncertą Liudviko Rėzos kultūros centre.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 27 d. Juodkrantės centre įvyks iniciatyvos „Misija: švari vasara“ vainikuojantis finalinis renginys, kurio metu visuomenei bus pristatyta, kiek šiukšlių surinkta penkių talkų Lietuvos nacionaliniuose parkuose metu, mažieji renginio dalyviai bus pakviesti į interaktyvų Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ spektaklį „Kontis ir Tvarkius“, o renginį užbaigs filmo po atviru dangumi „Walk the Tideline“ stebėjimas. Visos veiklos renginyje – nemokamos.

Tvarkos mokysis ir mažieji renginio dalyviai

Renginio programa Juodkrantėje, ties Raganų kalnu, Kuršių marių pakrantėje prasidės 17 val. Mažieji renginio dalyviai bus pakviesti į Alytaus lėlių teatro „Aitvaras“ spektaklį vaikams „Kontis ir Tvarkius“, kuriame vaikai nebus tik pasyvūs stebėtojai – aktoriai juos įtrauks į patį veiksmą ir mažieji mokysis rūšiuoti atliekas.

„Šio spektaklio personažų nuotykiai leidžia vaikams suprantama kalba papasakoti apie neišnaudotas atliekų rūšiavimo galimybes. Tai pirmasis „žalias“ lėlių spektaklis vaikams, įkvepiantis rūšiuoti. Kadangi vaikai – labai imlūs ir greitai mokosi, po spektaklio jie ne tik galės atpažinti rūšiavimo konteinerius, bet apie rūšiavimą priminti ir tėveliams“, – teigia viena iš renginio organizatorių, aplinkosauginės iniciatyvos „Kita forma“ vadovė Vaida Griškevičienė.

Padangos, asbestas, automobilių laužas bei įvairios pakuotės – tik dalis Lietuvos nacionaliniuose parkuose randamų atliekų.

„Misija: švari vasara“ užbaigimo renginio metu vyksiančioje viktorinoje „Geriausia šiukšlė, kurios nėra. Kaip to pasiekti?“ renginio organizatoriai žada išradingai pristatyti iniciatyvos rezultatus – kiek ir kokių atliekų randama nacionaliniuose parkuose. Geriausiai viktorinoje pasirodę dalyviai bus apdovanoti prizais.

Vakarėjant renginio svečiai kviečiami į filmą po atviru dangumi „Walk the Tideline“ (2021). Šiame filme nagrinėjama itin aktuali jūrų ir vandenynų užterštumo problema, o jo premjera vyko „Nepatogaus kino“ festivalio metu.

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės)
Rugpjūčio 27 d. 19 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaitą „Prof. A. Bezzenbergeris – Kuršių nerijos istorijos ir etninės tradicijos tyrėjas“.
Prof. A. Bezzenbergeris (1851-1922 m.) yra laikomas akademinės baltistikos pradininku, analizavęs įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų lietuvių tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą. Kaip archeologas Prūsų Lietuvos teritorijoje, daugiausia Semboje ir Klaipėdos krašte, yra tyrinėjęs porą dešimčių kapinynų ir pilkapynų. Rinko tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“.
Šiemet prisiminsime ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę.
Rugpjūčio 27 d. 20 val. kviečiame į Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologo dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitą
Marija Gimbutienė ‒archeologė-žynė
Paskaitoje 100-ųjų prof. Marijos Alseikaitės-Gimbutienės gimimo metinių proga bus naujais aspektais pasakojama apie archeologės asmenybę, metodus ir vertybes, apie M. Gimbutienės darbus ir atradimus, kurie jai pelnė pasaulinę šlovę.
​Remiantis M. Gimbutiene, Senosios Europos civilizacija, gyvavusi iki indoeuropiečių atėjimo IV–III tūkst. pr. m. e., garbino Deivę Motiną, suteikdama jai gyvybės teikėjos-gimdytojos ir mirties valdovės vaidmenį. Tai buvusi vaisingumo (gėrybių) deivė, kasmet užauganti ir mirštanti kaip visa Žemės augmenija. Didžiąją, visuotinę, visa apimančią deivę išreiškė, anot M. Gimbutienės, daugelis kitų deivių, kurias vaizdavo visoje Europoje iš įvairių medžiagų gaminamos skulptūrėles, išmargintos paslaptingais ženklais...
https://vykintokeliai.lt/
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Neringos savivaldybė.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Palydėkime vasarą Juodkrantėje su vėju ir daina!
Rugpjūčio 26–29 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras Juodkrantėje kviečia į vasaros palydėtuvių šventę, kur išskirtinį Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIV- asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“. Su vasaros vėjais atsisveikinti, o rudeniškuosius pasitikti bus galima gėrintis paroda, menine instaliacija, istoriniais kostiumais, šiųdienos lininiais rūbais, klausantis paskaitų bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų atliekamų dainų ir, žinoma, plaukiojant reizvalte.

Šventė prasidės jau rugpjūčio 26 d. Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Laivas turi plaukti. Kurėnui „SÜD.1“ – 20 metų“ atidarymu. Ją pristatys LJM direktoriaus pavaduotojas Romualdas Adomavičius.

Kiekvienais metais šventėje minimi Pamario krašto kultūros puoselėtojai. Šiemet prisiminsime akademinės baltistikos pradininką Adalbertą Bezzenbergerį (170 – osios gimimo metinės) ir archeologę, archeomitologijos pradininkę prof. Mariją Alseikaitę – Gimbutienę (100 – osios gimimo metinės). Su šių asmenybių veikla bus galima susipažinti rugpjūčio 27 d. (penktadienį) doc. dr. Nijolės Strakauskaitės ir dr. Vykinto Vaitkevičiaus paskaitose, kurios vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Folkloro festivalis ,,Pūsk, vėjuži!” prasidės rugpjūčio 28 d. (šeštadienį) 11 val. lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos pagerbimu ir net šešiolikos folkloro kolektyvų prisistatymu. Šie įvairių Lietuvos regionų bei užsienio kolektyvai marių pakrantėje nuties ,,Dainų tiltą”, o vėliau dainuos, gros ir šoks koncerte ,,Ko neužpustė laiko vėjai”, kurį senąja lietuvininkų tarme ves Vaida Galinskienė.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugsėjo 3 d. (penktadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus A. Puipos vaidybinio filmo „Moteris ir keturi jos vyrai“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė). Filmas sukurtas pagal danų rašytojo Holgerio Drachmano novelę „Romanas kopose“ ir filmuotas Kuršių nerijoje.

Istorija nukelia į XIX a. Mažąją Lietuvą, kur Kuršių nerijoje gyvenančių žvejų kasdienybę sudrumsčia pas juos užklystanti moteris. Jūra vieną po kito pasiima jos mylimuosius, tačiau gyvenimas tęsiasi – gimsta kūdikis, atsiranda nauji rūpesčiai, naujos viltys. Scenarijų filmui parašė pats Algimantas Puipa, jam talkino režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius vėliau dirbęs ir montuojant filmą. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė Jūratė Onaitytė.

„Šiuo kūriniu režisierius A. Puipa atvėrė sau (ir visam Lietuvos kinui) vaizdingą, keistą, mūsų menkai pažįstamą Mažosios Lietuvos medžiagą. Ji traktuojama atsargiai, tačiau nebuitiškai, „sufantazuojant“, kaip sakė pats autorius, nemažai realijų. Kadangi „Moteris ir jos vyrai“ artėja prie sakmės, alegorijos, filosofinės parabolės, kūrinio personažai – nepaisant vietos bei laiko išskirtinumo — net neturi vardų: tiesiog vyrai ir moteris, amžina kova su grėsminga, kad ir žavia, gamta, išgyvenimo būtinybė, gamtos ir žmogaus koegzistavimo natūralusis, universalusis ratas,“ – Saulius Macaitis.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugsėjo 8 d. 16 val. atidaroma XXVII tarptautinio tapybos plenero NIDOS EKSPRESIJA-Atminimo paroda
Nuo 1995 m. Nidoje organizuojamas tradicinis tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“, tęsiantis ekspresionistinės „Brücke“ (1905–1930 m.) menininkų kolonijos Nidoje tradicijas. Vilniečio tapytojo Sauliaus Kruopio inicijuotas, pirmas nepriklausomoje Lietuvoje sumanytas pleneras, rengiamas kasmet. Nidoje sukurta tūkstančiai paveikslų, kurių dalis čia ir lieka. Tradiciškai dalis darbų eksponuojama ir Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B). Šių metų Atminimo paroda, skirta plenerų bičiuliui, gidui A. Balnai bei per paskutinius metus amžinybėn išėjusiems plenerų dalyviams: Armin Rieger (Vokietija), Imants Ozolinš (Latvija), Silvijai Drebickaitei, Augeniui Kaspučiui ir akad. Vyteniui Rimkui.
Parodą galite aplankyti iki rugsėjo 21 d.
Organizatorius Menininkų asociacija „Tiltas“

Rugpjūčio 17 - rugsėjo 7 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) eksponuojama garsaus dailininko, keliautojo, senosios Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapybos darbų paroda. Šį kartą jis eksponuos puikius Jūros vaizdus.

Romanas Borisovas yra vienas iš dailininkų, ištikimai ir atkakliai tyrinėjantis Rytų Prūsijos istorinį ir kultūrinį palikimą. Jis meistriškai įvaldyta kaprizinga akvarelės technika nutapė šimtus paveikslų, kuriuose realistiška, kruopščia tapybos forma įamžino šio krašto architektūrinį palikimą. Tačiau kaip ir visi dailininkai, taip ir R. Borisovas, šalia pagrindinės temos – istorinės atminties įamžinimo, lyg ir poilsiui, atgaivai tapo labiau laisvus, apibendrintus Baltijos jūros ir Kuršių Nerijos vaizdus.
Dailininkas gimė 1949 05 11 Vilniuje. Vaikystė bėgo tarp senojo Vilniaus kiemų ir bromų. O mamos pasakojimai apie prieškario kultūrą jos jaunystę ir keliones, Romano imlią vaizduotę skatino patekti į tą vaikystės pasakojimų atmosferą. Tačiau, kai jis pirmą kartą, būdamas 16 metų, nuvykęs į Kaliningradą, tai pamatė, – buvo šokiruotas. Buvęs didingas, gražus Rytų Prūsijos miestas ir kraštas karo negandų buvo sugriautas negailestingai. Taip lėmė likimas, kad po dailės instituto baigimo (1973 m.) ir įvairių blaškymosi metų, jis lyg ir pasižadėjo sau įamžinti to krašto architektūros liekanas bei kraštovaizdį akvarelės darbuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Futbolo turnyras Juodkrantėje
Rugsėjo 11 d. (šeštadienį) Juodkrantės futbolo aikštyne vyks 18-asis tradicinis Č. Stonio veteranų futbolo turnyras „Žvejo taurė“.
10.40 val. kviečiame į varžybų atidarymą ir vėliavos pakėlimą Juodkrantės futbolo aikštyne.
11.00 val. prasidės futbolo turnyras. Šiais metais dalyvaus 8 mėgėjų veteranų komandos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kretingos Šilutės, Neringos. Varžybos vyks pagal mažojo futbolo taisykles.
16.00 val. planuojamas futbolo turnyro uždarymas bei vėliavos nuleidimas.
18.30 Iškilmingas futbolo varžybų nugalėtojų apdovanojimas. Legendinio ansamblio „Nerija“ dainininko Antano Čapo koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė)
Dalyvauja:
1. Lietuvos medikų rinktinė
2. Kauno STIHL
3. Vilniaus AKTAS
4. Šilutės VETERANAS
5. Klaipėdos DANĖS PERLAS
6. Neringos Pasienio užkarda
7. Kretingos VETERANAS
8. Neringos NERIJA
Futbolo turnyras Juodkrantėje – šventė visai bendruomenei

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Festivalis „Sveika, Neringa!” kartu su organizacija „Mes Darom” kviečia rugsėjo 18 d. atvykti į Neringą ne tik pailsėti, bet ir prisidėti prie unikalaus Kuršių nerijos kraštovaizdžio išsaugojimo. Tai puiko proga susipažinti su lankytojams neprieinamomis draustinio teritorijomis.
Kasmet 170 šalių iš viso pasaulio suburia daugiau, nei 10 milijonų savanorių Pasaulinėje tvarkymosi dienoje, kuri šiemet vyksta būtent rugsėjo 18 d.
Aktyvaus poilsio festivalis „Sveika, Neringa!” kviečia šią dieną praleisti gražiausiame Lietuvos kampelyje – Neringoje ir prisijungti prie savanorių visame pasaulyje.
Padėkime Neringai išlikti! Susitvarkykim!
Festivalio metu vyks aktyvios sporto rungtys, jaunieji festvalio lankytojai galės dūkti batutuose laisvalaikio erdvėje.
Pokyčiai turi vykti linksmoje atmosferoje, tad po darbų festivalio uždarymo renginyje – nemokamas Vido Bareikio koncertas.
➡ VISA FESTIVALIO PROGRAMA: http://sveikaneringa.lt/programa-2021/

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Jubiliejinis Rudens lygiadienis Kuršių nerijoje. Briedės šokis

Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros šiais metais rugsėjo 22 d. 20 val. ne tik atgis Rudens lygiadienio liepsnose, bet sukurs rituališką šokio, muzikos ir ugnies reginį, įkvėptą Kuršių nerijos legendų, totemų, šio krašto galybės ir trapumo.

Kuršių nerijoje kasmet atsinaujinanti nendrinių skulptūrų ekspozicija ant vandens tapo neatsiejama Gintaro įlankos Juodrantėje dalimi, be kurios sunkiai įsivaizduojamas vasaros sezonas ir jo pabaiga – Rudens lygiadienio šventė. Šiemet jubiliejinis - dvidešimtas kartas, kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija gegužės – birželio mėnesiais organizuoja tradicinį tarptautinį skulptorių simpoziumą, kuomet į Gintaro įlanką susirenka menininkai iš Lietuvos bei Latvijos kurti skulptūrų iš vietinės medžiagos – nendrių. Nendrių pluoštai talentingų menininkų rankomis paverčiami išskirtinio grožio skulptūromis ant vandens. Šie meno kūriniai visą vasarą į Gintaro įlanką Juodkrantėje pritraukia daugybę lankytojų, kurie grožisi ir stengiasi įamžinti tai, kas laikina. Šis projektas išskirtinis tuo, kad rudenį, tuomet, kai dienos trukmė susilygina su naktimi ir tamsa nugali šviesą, meno kūriniai suliepsnoja ugnies skulptūromis, nors trumpam apšviesdami tamsą ir sušildydami žmonių širdis. Neįtikėtino grožio reginys nepalieka abejingų nė vieno... Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija maloniai kviečia visus š. m. rugsėjo 22 d. 20 val. į Rudens lygiadienio šventę Juodkrantėje.

Šių metų nendrinių skulptūrų tema - „Saulės kelias“, kurią sukūrė Reda ir Arūnas Uogintai, Andrius Sirtautas ir Arūnas Augutis. Skulptūrinę kompoziciją jungia garsios Lietuvos archeologės Rimutės Rimantienės rasta apeiginės lazdos su briedės galva (ragas, trečias tūkstantmetis prieš Kristų, Šventosios gyvenvietė, Lietuvos nacionalinis muziejus) motyvas. Toks retas artefaktas yra labai svarbus Pamario kultūrai, todėl išdidintas jis ir yra skulptūrinės kompozicijos ašis.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Rugpjūčio 26 d. 17 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus paroda. „LAIVAS TURI PLAUKTI. KURĖNUI „SÜD.1“ – 20 METŲ“, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Pristato LJM direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas ir kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.
„Laivas turi plaukti. Kurėnui „SüD.1“ –20“ – proginė paroda, skirta Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ dvidešimtmečiui.
Prieš du dešimtmečius Lietuvos jūrų muziejuje pagal senovinius brėžinius buvo atstatytas pirmasis kurėnas „SüD.1“. Per 20 metų jis dalyvavo daugelyje ekspedicijų, tyrinėjančių žvejišką paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Kurėno kapitono, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko, prieš dvejus metus tragiškai Kuršių mariose žuvusio, Romaldo Adomavičiaus pavyzdys įkvėpė ir kitus statyti kurėnus, reizinę, vytinę, mažesnes valtis ir jas pritaikyti ne žvejybai, o kultūrinei rekreacijai.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498

Jaunųjų fotografų plenero paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“
2021 09 22 – 10 14

Fotografų pleneras „Uždaros teritorijos“ Kuršių nerijoje 2020 metais vyko jau trečią kartą. Rugsėjo 13–20 d. į jį susirinko jaunieji fotografai Augustina Miknevičiūtė- Laumė Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas ir jiems kūrybinio įkvėpimo padėję ieškoti bei kartu kūrę jau žinomi fotografai Andrius Repšys ir plenero sumanytojas Jonas Staselis. Kaip leidžia numanyti plenero pavadinimas ir išskirtinė Kuršių nerijos geografinė padėtis, kūrybinį procesą bei jo rezultatus lėmė keletas svarbių aplinkybių. Viena vertus, neįprastas, „ne sezono“ metu pamatytas pajūris atgaivino fotografų žvilgsnio jautrumą. Kita vertus, Nerijos teritorijos uždarumas, ribotos judėjimo galimybės leido išvengti greitos, turistinės vaizdų gamybos ir vartojimo.

Taigi kokie darbai gimė tokiomis asketiškomis ir kartu kūrėjui kone idealiomis sąlygomis? Kas juos sieja ir kuo kiekvienas autorius pasirodo individualus? Bendriausią kūrybinę kryptį plenero dalyviams pasiūlė jo iniciatoriai, pakvietę fotografijose interpretuoti judesio temą. Ji atskirų kūrėjų darbuose skleidėsi regimoje tikrovėje arba vedė gylyn į nematomus (pa)sąmonės klodus, tapo inspiracija atsigręžti į Kuršių nerijos ekologines problemas arba iš apibrėžtos geografinės ir vertybinės teritorijos kritiškai apmąstyti globalią ateitį. Šiame plačiame temos interpretacijų ir ne mažiau įvairių fotografijos stilistikų kontekste, vis dėlto, ryškėja ir bendri autorių darbus siejantys bruožai, kurie kartu tampa tam tikru paties plenero kokybės ženklu. Fotografai neapsiribojo akivaizdaus Kuršių nerijos grožio fiksavimu, nedaug plenero darbuose rasime ir lengvai nuspėjamų, romantinių žmogaus vidinių būsenų išraikų gamtovaizdžiuose.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija: kviečiame teikti kandidatus
2021-09-09
Neringos savivaldybė kviečia siūlyti kandidatus 13-ajai Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti. Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios.

Premija skiriama už Kuršių nerijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybingą veiklą, puoselėjančią etninę kultūrą ir kultūros paveldą bei šiam kraštui reikšmingus pasiekimus literatūros, liaudies meno, klasikinių bei šiuolaikinių menų sklaidos, mokslinės tiriamosios bei edukacinės veiklos srityse. Taip pat už iniciatyvas, populiarinančias Kuršių neriją ir prisidedančias prie šio krašto turizmo plėtros.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijai gauti gali būti pristatomi Neringos savivaldybėje, Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys, meno kolektyvai, studijos, būreliai, klubai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Pretendentus premijai gauti gali siūlyti Neringos savivaldybės administracija, Savivaldybės kultūros ir švietimo įstaigos. Taip pat aukštosios mokyklos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, kitos visuomeninės kūrėjus vienijančios institucijos.

Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premiją skiria Neringos savivaldybės taryba, pritarus Liudviko Rėzos kultūros centro kuratoriumui ir savivaldybės tarybos komitetui, atsakingam už kultūros sritį.

Siūlymus galima teikti iki 2021 m. spalio 15-osios Neringos savivaldybės administracijai el. p. meras@neringa.lt arba paštu.

Premijos įteikimo iškilmės tradiciškai vyksta kitų metų sausio mėnesį, minint Kuršių nerijos Karvaičių kaime gimusio lietuvių raštijos ir rašto kultūros puoselėtojo gimimo metines.

Daugiau informacijos Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premijos klausimais suteiks Neringos savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, tel. (8~469) 52 622.
https://www.neringa.lt/index.php?2679971498