Liudviko Rėzos kultūros centras

Spalio 7 d. (trečiadienį) 17.30 val. maloniai kviečiame į popieriaus karpinių meistrės, papročių puoselėtojos, tautodailininkės Birutės Servienės karpinių parodos atidarymą. Po parodos pristatymo vyks karpinių karpymo edukacija.
Karpytoja Birutė Servienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė.
Parodose dalyvauju nuo 1996 m. Surengusi daugiau nei 40 autorinių parodų. Kūrinius eksponavo tautodailės parodose.
Lietuvoje, karpiniai buvo eksponuoti- Vilniuje, Klaipėdoje, Kelmėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir Šilutės rajono seniūnijose, Tilžėje ir kt. Karpymo meną demonstravo Švedijoje ir Vokietijoje.
Karpiniais iliustravo tris knygas. Šiais metais šeši naujausi karpiniai papuošė Šilutės kūrėjų parengtą poezijos knygą.
Karpiniai– bene trapiausia paprotinio liaudies meno šaka. Laikui sunaikinus originalius senuosius lietuvininkų karpinius apie juos sužinome tik iš istorinių šaltinių bei Klaipėdos krašto gyventojų pasakojimų. "Man karpiniai- tai grafikos brolis, tai močiutės skrynios nėrinių imitacijos, verbų sekmadienio nuotaika, Advento meto balto šventumo apraiška bei Pamario krašto ženklų mistika...Visa tai bandau atkartoti karpiniuose. Patinka kurti ir nestandartinius „naujoviškus“ karpinius... vis dar ieškau subtilių vingių karpinyje, o karpymo menas tai platus laukas ir erdvė minčiai." (Birutė Servienė)

Paroda viena iš projekto „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" veiklos dalių finansuojama Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Primename, kad renginių metu privaloma laikytis naujausių LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Spalio 27 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame į paskaitą "Kuršininkų pasaulėjauta ir kalba", kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais apie kuršininkes moteris ir jų kasdieninius darbus. Prisiminsime kuršininkų laidojimo papročius.

Prašome registruotis:
https://forms.gle/aRaiVdFCBkd1hJLx7

Projektą „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II d. finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte., kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, tautosakos kūriniais.