Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Antardienis Sausio 28, 2020 »
Ant

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 01/28/2020 17:30
Pabaiga: 01/28/2020 19:30

Kuršininkų kalbos kursai
Sausio 28 d. (antradienį) 17.30 val. kuršininkų kalbos kursai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine kuršių nerijos verte.

Surinktas turinys