Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Sekmadienis Sausio 26, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Pirmadienis Sausio 27, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Antardienis Sausio 28, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 01/28/2020 17:30
Pabaiga: 01/28/2020 19:30

Kuršininkų kalbos kursai
Sausio 28 d. (antradienį) 17.30 val. kuršininkų kalbos kursai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine kuršių nerijos verte.

Trečiadienis Sausio 29, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Ketvirtadienis Sausio 30, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Penktadienis Sausio 31, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Šeštadienis Vasario 01, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Sekmadienis Vasario 02, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Pirmadienis Vasario 03, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Antardienis Vasario 04, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 01/14/2020 12:00
Pabaiga: 02/04/2020 18:00

Sausio 14 d. - vasario 4 d. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje eksponuojama Neringos meno mokyklos dailės skyriaus mokinių paroda “Angelų šviesoj”.

Kūrybinių darbų autoriai -dailės skyriaus mokiniai: Mariya Shramkova, Emilija Šeštokovaitė, Vytė Lipnickaitė, Aistė Jasiukaitytė, Ugnė Jegorova, Silvija Kisieliutė, Urtė Marija Burkšaitė, Matas Mikalajūnas.
Mokytoja-Monika Urbonavičienė.

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/04/2020 17:30
Pabaiga: 02/04/2020 19:15

Kuršininkų kalbos kursai
Vasario 4 d. (antradienį) 17.30 val. kuršininkų kalbos paskaita Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Paskaitą pristatys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Susipažinsime su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir radikaliai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, eliminuojant kalbos vaidmenį, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka. Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi etapą, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai , iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo procese. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik edukacinę funkciją, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.

Trečiadienis Vasario 05, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/05/2020 17:30

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Ketvirtadienis Vasario 06, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Penktadienis Vasario 07, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Šeštadienis Vasario 08, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Sekmadienis Vasario 09, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Pirmadienis Vasario 10, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Antardienis Vasario 11, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Trečiadienis Vasario 12, 2020

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/05/2020 17:30
Pabaiga: 02/12/2020 19:00

Vasario 5, 6, 11, 12 dienomis 17.30 val. kviečiame į kūrybines Užgavėnių kaukių dirbtuves. Kūrybiniam procesui vadovaus dailininkas Albertas Danilevičius. Gaminsime kaukes Papjė mašė technika. Užsiėmimai vyks Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Daugelis tautų turi savo išskirtinius Užgavėnių papročius, bet šventės kilmė yra ta pati. Mūsų protėviams ši šventė buvo skirta, mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui siekiant žmogaus ir gamtos vienybės pagrindu tamsos galias pakeisti į šviesos galias ir nualintoje žmogaus sieloje.
Šiandien Lietuvoje Užgavėnės linksma šventė - „žiemos išvarymo“.
Kaukės – vienas pagrindinių šventės atributų. Visi svarbiausieji Užgavėnių personažai yra iš kasdieninės aplinkos - žydai, elgetos, čigonai, jaunavedžiai, daktarai. Seniausiomis laikomos gyvūnų kaukės – ožys, arklys, raitelis, gervė, rečiau – avinas, meška, jautis. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį. Žmonės tikėjo, kad žemėje vaikščioja įvairiais pavidalais protėvių vėlės, kurios gali daryti įtaką jų gyvenimui.

Kviečiame visus norinčius susikurti savo Užgavėnių kaukę ir pasiruošti persirengėlių šėlionėms.

Kas tai yra papjė mašė?
Papjė mašė (pranc. papier-mâché “kramtytas popierius“) – tai tokia masė, kuri pagaminama iš smulkinto popieriaus ir tam tikrų rišančiųjų medžiagų (vandens, klijų ...). Visas priemonės kaukių gamybai suteiksime nemokamai. Kūrybinių dirbtuvių metu iš molio nusilipdysime kaukių muliažą ir papjė-mašė technika pasigaminsime Užgavėnių personažo kaukę, kurią užbaigsime naudodami įvairias dekoravimo priemones, dažus.

Renginio pradžia: 02/12/2020 18:00
Pabaiga: 02/12/2020 19:00

Vasario 12 d. (trečiadienį) 18 val. Neringos meno mokyklos teatro studijos "Nendrelė" monospektaklis "Ką mena širdis" Bjorn Sortland ir Hilde Kremer pasakojimo motyvais Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Scenarijaus autorė ir režisierė - V. Mamontovienė. Scenografė - M. Urbonavičienė. Choreografė - J. Survilienė. Garso režisierė - G. Dikšienė. Muzikos takelis - Karolina Kapustaitė. Muzika - E. Goldenthal.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Vasario 13, 2020
Renginio pradžia: 12/13/2019 18:00
Pabaiga: 02/13/2020 18:00

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Renginio pradžia: 01/14/2020 12:28
Pabaiga: 02/13/2020 12:28

Sausio 14 d. –vasario 13 d. kviečiame aplankyti autorinę kaunietės dailininkės Violetos Židonytės akvarelių parodą „Prisiminimų šviesa“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Violeta Židonytė, dailininkė, rašytoja ir poetė, Lietuvos Rašytojų ir Lietuvos Dailininkų sąjungų narė, dailės mokytoja ir dizainerė, dviejų jau suaugusių vaikų – tapytojos Ievos ir studento Sauliaus – mama, pristato
DVIDEŠIMT ŠEŠTĄJĄ personalinę akvarelės parodą.
Autorė yra baigusi Lietuvos dailės akademiją, vėliau – edukologijos magistro studijas KTU. Pirmąją personalinę akvarelės parodą ji surengė 1987-aisiais. Nuo tada – su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis – lieja akvarelę. Kasmet dalyvauja grupinėse parodose. Yra dirbusi vaizdinės reklamos, architektūros, interjero, baldų projektavimo, knygų iliustravimo srityse, beveik visuomet greta to – ir pedagoginį darbą. Dailės ir dizaino paslapčių jai yra tekę mokyti paties įvairiausio amžiaus žmones – pradedant studentais, baigiant ikimokyklinukais ir senjorais. Šiuo metu dėsto dailė ir dizainą KTU gimnazijoje. Išleisti du dizaino vadovėliai 11 – 12 klasėms, keturi romanai – „Vasara eina per greitai“ (2006), „Ateik ir pasilik“(2008), „Visada su tavim“ (2009), „Liepų medaus nebus“ (2011m. premijuotas Amerikos lietuvių tautinės sąjungos organizuotame istorinio romano konkurse Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti); biografinė apybraiža „Nuo Meškalaukio piemens iki akademiko“ (2013); parašytos ir pačios autorės bei dukros Ievos, irgi dailininkės, iliustruotos septynios poezijos knygelės vaikams. Viena naujausių, „Pakalbėk su lietučiu“, įvertinta Anzelmo Matučio vardo premija. 2018 ir 2019 metų literatūriniai darbai – išleisti sonetų rinkinėliai “Šermukšnis tas gyvenimas” ir “Gyvenimas kaip Nemunas almės”..

Renginio pradžia: 02/13/2020 17:30

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Penktadienis Vasario 14, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/14/2020 19:00

ŠVYTINČIŲ SAKMIŲ KALNAS
Raganų kalnas ir jo prieigos Juodkrantėje
Vasario 14-16 d. (penktadienis-sekmadienis)

Legendų ir neįtikėtų istorijų kupinas Raganų kalnas kviečia žvilgsnius ir mintis nukreipti čia – šventės metu sakmes pasakos velniai ir raganos, o didingą šio kurorto istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais ir atsiveriančiomis panoramomis.

EKSKURSIJŲ TVARKARAŠTIS
(ekskursijoms rinktis prie Raganų kalno vartų)

Vasario 14 d. (penktadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (šeštadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (sekmadienis)
19 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Ekskursijų kaina – 2 Eur
Norintys papildomų ekskursijų kitu metu gali registruotis mob. 8 698 23 476.

TRANSPORTAS
Vasario 14-15 d.
Keltų grafikas:
Iš Klaipėdos (Senoji perkėla):
18.00, 19.00, 20.00, 21.00
Iš Smiltynės:
20.15, 21.15 (Senoji perkėla), 22.20 (Naujoji perkėla)

Autobusų grafikas
Kryptis: Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė
Iš Smiltynės (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
18.10, 19.10, 20.10, 21.10* (*nebus grįžimo į Smiltynę galimybės, t. y. paskutinis autobusas iš Juodkrantės išvyks 21.55. Tačiau galima nakvynė Juodkrantėje)
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė) į Smiltynę:
19.40, 20.30 (į Senąją perkėlą), 21.55 (į Naująją perkėlą)

Kryptis: Nida-Juodkrantė-Nida
Iš Nidos: 17.00, 20.00
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė): 18.32, 21.32

Šeštadienis Vasario 15, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

ŠVYTINČIŲ SAKMIŲ KALNAS
Raganų kalnas ir jo prieigos Juodkrantėje
Vasario 14-16 d. (penktadienis-sekmadienis)

Legendų ir neįtikėtų istorijų kupinas Raganų kalnas kviečia žvilgsnius ir mintis nukreipti čia – šventės metu sakmes pasakos velniai ir raganos, o didingą šio kurorto istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais ir atsiveriančiomis panoramomis.

EKSKURSIJŲ TVARKARAŠTIS
(ekskursijoms rinktis prie Raganų kalno vartų)

Vasario 14 d. (penktadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (šeštadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (sekmadienis)
19 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Ekskursijų kaina – 2 Eur
Norintys papildomų ekskursijų kitu metu gali registruotis mob. 8 698 23 476.

TRANSPORTAS
Vasario 14-15 d.
Keltų grafikas:
Iš Klaipėdos (Senoji perkėla):
18.00, 19.00, 20.00, 21.00
Iš Smiltynės:
20.15, 21.15 (Senoji perkėla), 22.20 (Naujoji perkėla)

Autobusų grafikas
Kryptis: Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė
Iš Smiltynės (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
18.10, 19.10, 20.10, 21.10* (*nebus grįžimo į Smiltynę galimybės, t. y. paskutinis autobusas iš Juodkrantės išvyks 21.55. Tačiau galima nakvynė Juodkrantėje)
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė) į Smiltynę:
19.40, 20.30 (į Senąją perkėlą), 21.55 (į Naująją perkėlą)

Kryptis: Nida-Juodkrantė-Nida
Iš Nidos: 17.00, 20.00
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė): 18.32, 21.32

Sekmadienis Vasario 16, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/14/2020 19:00
Pabaiga: 02/16/2020 21:00

ŠVYTINČIŲ SAKMIŲ KALNAS
Raganų kalnas ir jo prieigos Juodkrantėje
Vasario 14-16 d. (penktadienis-sekmadienis)

Legendų ir neįtikėtų istorijų kupinas Raganų kalnas kviečia žvilgsnius ir mintis nukreipti čia – šventės metu sakmes pasakos velniai ir raganos, o didingą šio kurorto istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais ir atsiveriančiomis panoramomis.

EKSKURSIJŲ TVARKARAŠTIS
(ekskursijoms rinktis prie Raganų kalno vartų)

Vasario 14 d. (penktadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (šeštadienis)
19 val. „Kaip Eduardas Štellmacheris Raganų kalną kūrė“ (ekskursiją veda KNNP direkcijos atstovas)
20 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (sekmadienis)
19 val. ,,Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Ekskursijų kaina – 2 Eur
Norintys papildomų ekskursijų kitu metu gali registruotis mob. 8 698 23 476.

TRANSPORTAS
Vasario 14-15 d.
Keltų grafikas:
Iš Klaipėdos (Senoji perkėla):
18.00, 19.00, 20.00, 21.00
Iš Smiltynės:
20.15, 21.15 (Senoji perkėla), 22.20 (Naujoji perkėla)

Autobusų grafikas
Kryptis: Smiltynė-Juodkrantė-Smiltynė
Iš Smiltynės (Senoji perkėla) į Juodkrantę:
18.10, 19.10, 20.10, 21.10* (*nebus grįžimo į Smiltynę galimybės, t. y. paskutinis autobusas iš Juodkrantės išvyks 21.55. Tačiau galima nakvynė Juodkrantėje)
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė) į Smiltynę:
19.40, 20.30 (į Senąją perkėlą), 21.55 (į Naująją perkėlą)

Kryptis: Nida-Juodkrantė-Nida
Iš Nidos: 17.00, 20.00
Iš Juodkrantės (Raganų kalno stotelė): 18.32, 21.32

Renginio pradžia: 02/16/2020 13:00
Pabaiga: 02/16/2020 14:20

Vasario 16 d. (sekmadienį) kviečiame Juodkrantės bažnyčioje (L. Rėzos g. 56) visus kartu švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. 13.00 val. Šv. Mišios už Lietuvą ir bendruomenę. Po mišių koncertuos Klaipėdos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) vokalinis ansamblis „JūrAinė“, vadovė Virginija Manšienė.

Ansamblis „JūrAinė“ yra įkurtas 2008 metais. Iki 2012 metų ansambliui vadovavo Petras Januška. Ansamblis aktyviai dalyvauja respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose. 2012, 2014 ir 2016 metais senjorai dalyvavo respublikiniame chorų ir ansamblių festivalyje „Jei daina širdy, esame jauni“ Vilniaus Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universitete. 2014 ir 2017 metais ansamblis sėkmingai pasirodė tarptautiniame senjorų folkloro festivalyje „Laukiam, sveteliai, mes jūsų“ Marijampolės TAU. 2014 metais ansamblis dalyvavo Tarptautinėje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ Klaipėdoje. 2015 metais ansamblis nuvyko į Valmierą (Latvija) ir dalyvavo tarptautiniame senjorų festivalyje. 2017 metais ansamblis dalyvavo respublikiniame istorinės dainos konkurse „Aušta aušrelė“ Joniškyje ir laimėjo Joniškio mero specialųjį prizą. „JūrAinė“ dažnai koncertuoja Klaipėdos miesto renginiuose, gieda bažnyčiose, dalyvauja įvairiuose projektuose. Ansamblyje dainuoja 18 moterų ir solistas baritonas Vytautas Kliukinskas. Ansamblio repertuarą sudaro lietuvių liaudies dainos, Mažosios Lietuvos folkloras bei originalūs Lietuvos ir kitų šalių kompozitorių kūriniai.

Pirmadienis Vasario 17, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/17/2020 13:00
Pabaiga: 02/17/2020 17:00

Š.m. vasario 17 d. nuo 13 val. iki 17 val., Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemonę Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas ir visiems potencialiems pareiškėjams teikiamos asmeninės konsultacijos.
Renginių metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus, o taip pat pristatysime VPS įgyvendinimo eigą ir rezultatus, ŽRVVG administracijos surinktus privalomus VPS įgyvendinimo stebėsenos duomenis ir rodiklius, ŽRVVG gyventojų aktyvinimo veiksmų planą bei išklausysime ŽRVVG teritorijos gyventojų nuomones, pastabas ir pasiūlymus.
Renginys vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Daugiau informacijos -
Viešųjų ryšių specialistas Arvydas Švagždys
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141, vidmares@gmail.com

Antardienis Vasario 18, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Trečiadienis Vasario 19, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Ketvirtadienis Vasario 20, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Penktadienis Vasario 21, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Šeštadienis Vasario 22, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/22/2020 12:00
Pabaiga: 02/22/2020 18:00

Vasario 22 d. (šeštadienį) 12 val. pristatoma doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografija vokiečių kalba „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ ("OSTSEEBAD SCHWARZORT/Juodkrantė Entstehung – Blütezeit – Katastrophe: das „Goldene Zeitalter“ von der Mitte des 19. Jahrhunderts bis 1945") Vilniau knygų mugėje (Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, UAB Laisvės pr. 5). Renginys vyks 5.5 konferencijų salėje. Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir prof. dr. Ruth Leiserowitz. Moderatorė - dr. Lina Motuzienė.
Knygų mugėje mus rasite Akademinės ir specializuotos literatūros, užsienio dalyvių salėje Neringos savivaldybės stende 3.50, kuriame 14.00 val. dr. N. Strakauskaitė dalins autografus.

Iki malonių pasimatymų Vilniaus knygų mugėje!

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,

Sekmadienis Vasario 23, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Pirmadienis Vasario 24, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Antardienis Vasario 25, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/25/2020 17:30
Pabaiga: 02/25/2020 18:30

Vasario 25 d. (antradienį) 17.30 val. kviečiame visus į Užgavėnių šiupinio šventę Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal senąjį lietuvininkų receptą, žaisime ir visais įmanomai būdais žiemą į kiemą viliosime, o pasidžiaugę iš kiemo išvarysime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...

Trečiadienis Vasario 26, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Ketvirtadienis Vasario 27, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Renginio pradžia: 02/27/2020 17:15

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Vasario 28, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 02/28/2020 11:00
Pabaiga: 02/28/2020 12:00

2020 m. vasario 28 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus į Liudviko Rėzos kultūros centrą (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kartu rašyti Nacionalinį diktantą.

Šeštadienis Vasario 29, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Sekmadienis Kovo 01, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Pirmadienis Kovo 02, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/02/2020 14:48
Antardienis Kovo 03, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/03/2020 18:00
Pabaiga: 03/03/2020 19:40

RENGINYS ATŠAUKTAS !

Liudviko Rėzos kultūros centras, atsižvelgdamas į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas, atšaukia visus kovo mėn. suplanuotus renginius Liudviko Rėzos kultūros centro patalpose.
Renginiai bus perkeliami į kitas datas.

Kovo 3 d. 18.00 val. Arvydo Baryso dokumentinio filmo “Visos tarmės gražiausios” pristatymas. Dalyvaus filmo kūrėjai:
režisierius, operatorius, prodiuseris Arvydas Barysas ir Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Dalia Kiseliūnaitė. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Arvydas Barysas – režisierius, operatorius, scenaristas, prodiuseris, 1992-aisiais įkurtos Arvydo Baryso filmų kūrimo kompanijos vadovas. A. Barysas yra sukūręs daugiau nei 100 įvairaus žanro filmų, pasakojančių apie ypatingas asmenybes ir jų gyvenimus, kultūros paveldą, gamtą, ekologinį švietimą, edukaciją ir sintezę tarp jų. Režisieriaus kuriami filmai – poetiški, pagrįsti reta medžiaga, kurią autorius „medžioja“ panašiai kaip mokslininkas: pats ieško šaltinių, daug skaito, konsultuojasi su specialistais, neskaičiuoja savo laiko „gaudant“ retą vaizdą, žodį ar įspūdį. Žiūrovas gauna ne tik estetinį pasitenkinimą, bet ir per jo kameros „akį“ pamato ką nors nauja arba sena nauju žvilgsniu.

Apie filmą

Filmo idėja gimė bendraujant su lietuvių kalbos tyrinėtojais, mokytojais ir puoselėtojais.

Trečiadienis Kovo 04, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Ketvirtadienis Kovo 05, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Kovo 06, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Šeštadienis Kovo 07, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Sekmadienis Kovo 08, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Pirmadienis Kovo 09, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Antardienis Kovo 10, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/10/2020 17:00
Pabaiga: 03/10/2020 18:30

RENGINYS ATŠAUKTAS !

Liudviko Rėzos kultūros centras, atsižvelgdamas į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijas, atšaukia visus kovo mėn. suplanuotus renginius Liudviko Rėzos kultūros centro patalpose.
Renginiai bus perkeliami į kitas datas.

SENOS ESTRADINĖS DAINOS
Kovo 10 d. (antradienį) 17 val. koncertas "Senos estradinės dainos", skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Koncerte naujai suskambės gerai žinomos Lietuvos estrados tėvu tituluojamo Benjamino Gorbulskio (1925-1986) estradinės dainos, kurias atliks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės Emilė Ribokaitė (vokalas) ir Eglė Rudokaitė (fortepijonas). Maloniai kviečiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną švęsti su senąja estrada!

Benjamino Gorbulskio estrados dainos apie gamtą, meilę bei Tėvynę Lietuvą.

Daina ,,Mėlynos gatvelės” : https://youtu.be/C3aRILjJf0w

EMILĖ RIBOKAITĖ

Dainuoti pradėjo vaikų muzikos studijoje ,,Džimba”. Vaikystėje įrašė keletą vaikiškų solo dainelių albumų. Baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, chorinio dirigavimo specialybę; dainavimo mokėsi Lietuvos operos ir baleto teatro solistės Laimos Jonutytės klasėje.
Nuo 2016 m. mokosi klasikinio dainavimo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Reginos Maciūtės ir Saulės Šerytės klasėse.
Tobulinosi Giedrės Kaukaitės, Jan van Elsacker (Belgija), Margit Legler (Austrija), Soile Isokoski (Suomija), Dominique Vellard (Prancūzija, Šveicarija), Josef Wallnig (Austrija) meistriškumo kursuose.
Kaip dainininkė ir dainų kūrėja dalyvavo muzikiniuose Erasmus+ projektuose Vokietijoje, Italijoje, Estijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje. Su Nacionalinės M.K.Čiurlionio mokyklos choru bei kameriniu choru ,,Aidija” (vad. R.Gražinis) gastroliavo Vengrijoje, Švedijoje, Latvijoje, Gruzijoje, Rusijoje.
2016 metų ,,Dainų šventėje” atliko solo partiją Vytauto Kernagio dainoje ,,Baltas paukštis”.

Trečiadienis Kovo 11, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Ketvirtadienis Kovo 12, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Kovo 13, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Šeštadienis Kovo 14, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Sekmadienis Kovo 15, 2020

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Pirmadienis Kovo 16, 2020
Renginio pradžia: 02/13/2020 17:30
Pabaiga: 03/16/2020 10:38

Vasario 13 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. atidaroma tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių (Šilutė) kūrybos paroda "Šaktarpis", skirta veiklos 45-mečiui Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 11 d.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Angelė ir Vytautas Raukčiai jau keturiasdešimtpenkerius metus yra neišskiriami kūrybiniame procese, parodose, mugėse ir šventėse. Jie viską daro kartu: Vytautas meistrauja skrynias, tekina medinius margučius, Angelė juos dažo, margina įvairiausiais raštais. Abu drožia angelus ir žaislus, kuria miniatiūrines skulptūrėles; Angelė dar rašo noveles, Vytautas tapo paveikslus, tekina dubenis, vazas, kuria sietynus, drožia kryžius. Jų margučiai, kraičio skrynios ir medžio dirbiniai yra atpažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jų sodyboje Šilutės rajono Balčių kaime įkurtas muziejus „Buities ir margučių palėpė“ yra žinomas kaip pirma asmeninė margučių ekspozicija Lietuvoje.

Angelė Šiupienytė-Rauktienė gimė 1953 metais liepos 1 dieną Prienų rajone, Veiverių miestelyje netoli Kauno. 1974 metais Kauno technologijos technikume (dabar – Kauno kolegija) gavusi audinių marginimo ir apdailos specialistės diplomą pradėjo dirbti dailininke-apipavidalintoja Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje.

Vytautas Rauktys gimė 1953 metais kovo 4 dieną Šilutės rajono Paurų kaime. 1970 metais Klaipėdos 18-ąją proftechninėje mokykloje gavęs meninio gintaro apdirbimo specialisto diplomą pradėjo dirbti meno gaminių įmonėje „Ūla“ Druskininkuose, po tarnybos kariuomenėje dirbo medžio drožėju liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“. 1974 metais įsidarbino Šilutės melioracijos ir statybos montavimo valdyboje, kur jau dirbo jo būsima žmona.

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Antardienis Kovo 17, 2020

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Trečiadienis Kovo 18, 2020

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Ketvirtadienis Kovo 19, 2020

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Penktadienis Kovo 20, 2020
Renginio pradžia: 02/27/2020 17:15
Pabaiga: 03/20/2020 11:26

Vasario 27 d. (ketvirtadienį) 17.15 val. parodos „Kaukės ir kaukai“ atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje eksponuojamos Neringos meno mokyklos dailės skyriaus Juodkrantės mokinių kurtos kaukės, dailės mokytojo Alberto Danilevičiaus molinės švilpynės. Karolina Kapustaitė sukūrė parodai garso instaliaciją molinėmis švilpynėmis – Kaukais. Paroda veiks iki kovo 20 d.

KAROLINA KAPUSTAITĖ
GARSO INSTALIACIJA ALBERTO DANILEVIČIAUS MOLINIŲ ŠVILPYNIŲ EKSPOZICIJAI
Dailininko, skulptoriaus Alberto Danilevičiaus švilpynėmis sukurta garso instaliacija įkūnija
lietuvių mitologijos mitinės būtybės – kauko – garsinį būvį. Kaukas – būtybė, tikėta, atrodžiusi
kaip mažas požemio žmogelis, minimas kaip naminis laimės dievaitis, laumės vaikas,
geradaris tarnas. Matomas naktį mėnesienoje arba miglotą dieną.
Kauką galima prisišaukti arba jie prisistato patys. Lieka, jei yra priimami. Jie atnešdavo turtų, gautų
iš motinos žemės. Kaukai yra mirtingi.

Renginio pradžia: 03/20/2020 17:30
Pabaiga: 03/20/2020 19:00

Renginys atšauktas

Kovo 20 d. (penktadienį) 17.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus novelės „Jūros švyturio sargas“ pristatymas. Novelę pristatys Aidas Jurkštas – švyturių entuziastas, tyrinėtojas, knygų autorius. Renginio metu bus pristatytas ne tik leidinys ir jo atsiradimo istorija, apibūdintos tikrų Lietuvos švyturių aktualijos, bet ir surengta viktorina, apdovanoti laimėtojai.

Henriko Senkevičiaus novelė – Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo švyturių srityje rezultatas

„Esu Aidas Jurkštas, švyturių entuziastas, tyrinėtojas, knygų autorius. Rankose laikau tik ką išleistą Nobelio premijos laureato Henriko Senkevičiaus novelę „Jūros švyturio sargas“. Kūrinys buvo išleistas Lietuvoje 1908 metais, t. y. prieš 112 metų. Lenkijos „Švyturių“ organizacijos prie Gdansko jūrų muziejaus iniciatyva suradau šį leidinį, redagavau ir noriu pristatyti Lietuvos švyturių ir marinistinės literatūros mylėtojams.
Lietuvos švyturiai perduodami pajūrio savivaldybėms ir taps naujais jūrinės kultūros traukos centrais. Šis leidinys – Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo švyturių srityje rezultatas. Lenkijoje „Jūros švyturio sargas“ įtrauktas į vidurinės mokyklos programą ir pripažintas gražiausia novele. Kūrinys pagrįstas tikra istorija apie lietuvių-lenkų kilmės žmogų, dirbusį švyturio prižiūrėtoju Panamoje. Novelėje kalbama ir apie Lietuvą“.

Informuojame, kad renginyje gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Kovo 21, 2020
Sekmadienis Kovo 22, 2020
Pirmadienis Kovo 23, 2020
Antardienis Kovo 24, 2020
Trečiadienis Kovo 25, 2020
Ketvirtadienis Kovo 26, 2020
Penktadienis Kovo 27, 2020
Šeštadienis Kovo 28, 2020
Sekmadienis Kovo 29, 2020
Pirmadienis Kovo 30, 2020
Antardienis Kovo 31, 2020
Trečiadienis Balandžio 01, 2020
Ketvirtadienis Balandžio 02, 2020
Penktadienis Balandžio 03, 2020
Šeštadienis Balandžio 04, 2020
Sekmadienis Balandžio 05, 2020
Pirmadienis Balandžio 06, 2020
Antardienis Balandžio 07, 2020
Trečiadienis Balandžio 08, 2020
Ketvirtadienis Balandžio 09, 2020
Penktadienis Balandžio 10, 2020
Renginio pradžia: 04/10/2020 17:00

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Šeštadienis Balandžio 11, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Sekmadienis Balandžio 12, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Pirmadienis Balandžio 13, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Antardienis Balandžio 14, 2020
Renginio pradžia: 03/02/2020 14:48
Pabaiga: 04/14/2020 14:48

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Trečiadienis Balandžio 15, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Ketvirtadienis Balandžio 16, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Penktadienis Balandžio 17, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Šeštadienis Balandžio 18, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Sekmadienis Balandžio 19, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Pirmadienis Balandžio 20, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Antardienis Balandžio 21, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Trečiadienis Balandžio 22, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Ketvirtadienis Balandžio 23, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Penktadienis Balandžio 24, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Šeštadienis Balandžio 25, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Sekmadienis Balandžio 26, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Pirmadienis Balandžio 27, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Antardienis Balandžio 28, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Trečiadienis Balandžio 29, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Ketvirtadienis Balandžio 30, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Penktadienis Gegužės 01, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Šeštadienis Gegužės 02, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Sekmadienis Gegužės 03, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Pirmadienis Gegužės 04, 2020

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Antardienis Gegužės 05, 2020
Renginio pradžia: 04/10/2020 17:00
Pabaiga: 05/05/2020 16:20

Renginys atšauktas

Balandžio 10 d. (penktadienį) 17.00 val. atidaroma menininkės Vilmos Baltuškienės kūrybos darbų paroda Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Gimiau 1966 Kapsuko mieste ( Marijampolė). Čia baigiau vidurinę mokyklą ir 4 - metę vaikų dailės mokyklą. 1984 - 1987 baigiau Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę.
Kiek tik galiu save prisiminti, piešiau. Nors pomėgių, norų ir svajonių buvo ir lig šiol vis dar yra pačių įvairiausių ir daug, karaliauja piešimas ir kūryba.
Gal dėl to, kad iš savo tėvų, brolio ir močiutės gavau kur kas daugiau pagyrimų ir palaikymo nei "pamokslų", piešti niekas netrukdė ir nestabdė, o atvirkščiai - skatino, svajonė "užaugus didelei" būti dailininke išsipildė.
Ir mano darbas, ir mano hobis - dailė, kūryba, piešimas. Piešiu visur - ant drobės, ant sienų , ant rūbų.
Tiesa prieš keletą metų mano sieloje "apsigyveno" dar ir kilimai. Kai pasiūlė pamėginti kilimų dizainerio darbą, nuo pat pirmos dienos įsimylėjau tai. Man tai prilygsta tapybai ant sienų, tik vietoje dažų iš siūlų išaudžiami įvairiausi atspalviai, tonai, formos.
Labai myliu gyvūnus ir gamtą. Turbūt todėl mano darbuose vis apsigyvena koks keturkojis ir gėlytės ☺
Buvau, esu ir norėčiau pasilikti, saldžioje kūrybos nelaisvėje. Vilma Baltuškienė

Ketvirtadienis Liepos 02, 2020
Renginio pradžia: 07/02/2020 18:00

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 03, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Renginio pradžia: 07/03/2020 10:00

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Šeštadienis Liepos 04, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Sekmadienis Liepos 05, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Pirmadienis Liepos 06, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Renginio pradžia: 07/03/2020 10:00
Pabaiga: 07/06/2020 22:00

Juodkrantės kurorto dienose – gyvos miško pasakos ir paslaptys, kurias atskleisime drauge jau liepos 3-6 d.

Praėjusią vasarą sujungėme istorijos ir marių krantus. Prisilietėme prie turtingos šio kurorto aukso amžiaus istorijos, kurią tęsiame ir šiais metais. Viename iš populiariausių 19 a. pab. – 20 a. pr. Europos kurortų Juodkrantėje, ilgąjį vasaros savaitgalį netrūks unikalių renginių, koncertų, perfomensų, šokio vakarų ir saulėlydžių skambant gongams. Galėsite pasivaikščioti po menų promenadą ir dalyvauti įvairiose ekskursijose.

Juodkrantės miškai ir grynas oras kviečia mus net keturias dienas pasinerti į miškų tankmę ir tylą, jūros ir marių žalius vandenis drauge su LINO ADOMAIČIO akustine, koncertine programa "Vandenynai", kurią Linas atliks kartu su muzikantais.

Mila Monk - sertifikuota miškų gidė, kvies į miško maudynes magiškuose Neringos miškuose. Sveikata - brangiausias turtas, todėl "Kurorto gydykloje" svečiuosis mankštų instruktoriai, sveikatinimo specialistai ir natūralios medicinos žinovai, norintys pasidalinti savo žiniomis bei produktais. Nuraminti mintis ir pabūti su savimi galėsite ne tik gamtoje, bet ir dvasinėse praktikose, terapijose ar net masažuose.

Juodkrantėje gyvos miško pasakos. Laukite jų tęsinio...

"Sine ira et studio!" - Kurorto komitetas

Praėjusių metų renginio akimirkos: https://youtu.be/KzWYv7hRFyM

Antardienis Liepos 07, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 08, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 09, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 10, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Liepos 11, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Liepos 12, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Liepos 13, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Antardienis Liepos 14, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 15, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 16, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 17, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Liepos 18, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Liepos 19, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Liepos 20, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Antardienis Liepos 21, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 22, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 23, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 24, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Liepos 25, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Liepos 26, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Liepos 27, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Antardienis Liepos 28, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Trečiadienis Liepos 29, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Ketvirtadienis Liepos 30, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Penktadienis Liepos 31, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Šeštadienis Rugpjūčio 01, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Sekmadienis Rugpjūčio 02, 2020

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Pirmadienis Rugpjūčio 03, 2020
Renginio pradžia: 07/02/2020 18:00
Pabaiga: 08/03/2020 18:00

Liepos 2 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Mūsų namai” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojami per trisdešimt kūrybos metų sukurti dailininkų darbai. Paroda veiks visą liepos mėnesį.

Jūrate Bučmytė gimė 1958m. Vilniuje. 1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą.1981-85m. dirbo architekte –restauratore. Nuo 1986 m. –Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m.

Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą. Nuo 1986 m. grįžo ir prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai- Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956m. Varniuose. 1974-79m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1981m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, rekonstruoja senąsias vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema- pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai.

Dailininkai dalyvavo įvairiuose kūrybiniuose simpoziumuose, pleneruose ir parodose: Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Maltoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose…

Dailininkų darbus yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcininkai iš Australijos, Šveicarijos, Austrijos, Japonijos, JAV, Prancūzijos, Anglijos, Vokietijos, Suomijos,…

Surinktas turinys