Liudviko Rėzos kultūros centras

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Spalio 31 d. (ketvirtadienį) 18.30 val. kviečiame į dainuojamosios poezijos vakarą su poetu ir žinomu renginių vedėju, bei daugelio lietuviškų dainų autoriumi Marijumi Budraičiu ir vienu įdomiausių bardu Giedriumi Vaškiu. Atviras pokalbis su poezija ir prasmingomis dainomis. Renginio metu bus galima įsigyti M. Budraičio poezijos knygą „Naktigonė“ ir G. Vaškio CD „Man dar liko“. Susitinkame ne ant Raganų kalno ir ne kormoranų gyvename kvartale, o Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Lapkričio 11 d. (pirmadienį) 18 val. kviečiame didelius ir mažus į eiseną su žibintais nuo Juodkrantės darželio (Ievos kalno g. 9) iki Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B). Švęsime paskutinę rudens šventę šv. Martyno dieną, o kad greičiau pašaltų ir pasnigtų su baltu oželiu šauksime žiemą.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 19 d. (antradienį) 17.30 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 22 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė) vyks šventinis gimtadienio koncertas,

Neringos miestui – 58 m.!.
Juodkrantės gyvenvietei – 590 m.!
1429 m. Juodkrantės gyvenvietė pirmą kartą paminima istoriniuose šaltiniuose.

Dalyvauja: Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvai, klebonas Rimvydas Adomavičius, solistas Nerijus Stankus (Muzikinio TV projekto Lietuvos balsas 6-ojo sezono dalyvis), Neringos meno mokyklos mokiniai.
Šventės vedėjas – aktorius Dangis Cholinas

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 27 d. 11 val. Neringos socialinių paslaugų centras organizuoja susitikimą su Neringos meru Dariumi Jasaičiu prie puodelio arbatos.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Gruodžio 3 d., antradienį 18.00 val. Neringos miesto Garbės piliečio vardo įteikimo Aldonai Balsevičienei iškilmės Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė.
Dalyvauja režisierė Inesa Kurklietytė, solistas Nerijus Stankus, klebonas Rimvydas Adomavičius, Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė).

Spalio 31-ąją vykusio tarybos posėdžio metu Neringos miesto Garbės piliečio vardas Aldonai Balsevičienei suteiktas už Neringos bendruomenei reikšmingą pedagoginę, vadybinę ir aktyvią visuomeninę veiklą bei ilgametį Juodkrantės istorinės atminties puoselėjimą, literatūriškai fiksuojant vietos žmonių istorijas, vietos tapatybės sklaidą.

Dagiau nei šešis dešimtmečius Juodkrantėje gyvenanti Aldona Balsevičienė – ilgametė pedagogė – Juodkrantės mokyklos mokytoja, mokymo dalies vedėja, direktorė. Vienuolika metų ėjo Juodkrantės seniūnės pareigas. Daugeliui A. Balsevičienė žinoma kaip „Juodkrantės metraštininke“, dešimtmečius fiksuojanti gyvenvietės žmonių kasdienybės akimirkas. Juodkrantiškių istorijos nugulė A. Balsevičienės knygose „Juodojo kranto žmonės“ (2008 metais) bei „Juodojo kranto žvejai“ (2014 metais). Dėka A. Balsevičienės išliko ir Raganų kalno skulptūrų legendos, užrašytos knygose, kurias skiria daugiau nei du dešimtmečiai (1994-aisiais išleista „Raganų kalnas“, 2017-aisiais „Raganų kalno pasakos“). A. Balsevičienė – domisi krašto istorija, kultūros paveldu, veda ekskursijas, aktyviai dalyvauja kultūriniame ir socialiniame Juodkrantės bei visos Neringos gyvenime.

Neringos miesto Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1999-ųjų už ypatingus nuopelnus Neringai. Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Gruodžio 6 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame visus didelius ir mažus įžiebti Juodkrantės šventinės eglės žiburius. Džiaugsmingai su dainomis sutiksime Kalėdų senelį. Žaisime linksmus žaidimus, vaišinsimės šilta arbata, mėgausimės ne tik spragintų kukurūzų aromatu bet ir skoniu.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Iškilmingai bus įteikti ypatingieji Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai
„Auksinis feniksas“

Gruodžio 9 d. 17 val. Vilniaus rotušėje iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūros bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. Įspūdinga vardinė „Auksinio fenikso“ skulptūrėlė teikiama penkiose nominacijose: „Metų kultūros politikui“, „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“, „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“, „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“ ir „Metų kultūros rėmėjui“.
Lietuvos kultūros centrų asociaciją vienija net 140 juridinį statusą turinčių kultūros centrų su savo filialais ir padaliniais seniūnijose. Garbingi „Auksinio fenikso“ apdovanojimai teikiami nuo 2012 metų. Šie apdovanojimai vertinami kaip svarbiausi ir vieni iš reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje.
„Auksinio fenikso“ tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, labiausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, vystymui, perdavimui, puoselėjimui bei kultūros centrų sistemos plėtojimui, tobulinimui ir viešinimui. Apdovanojimu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas, padedantys kurti bei puoselėti kultūros ir meno tradicijas, naujų formų atsiradimą, regionų kultūrinį išskirtinumą, pagerbiami asmenys, nuoširdžiai ir pasiaukojančiai dirbantys kitų labui. Šis ilgainiui labai svarbiu tapęs apdovanojimas sureikšmina regionuose tyliai dirbančių ir kuriančių žmonių indėlį, kuris kitąkart gal ir liktų nepastebėtas.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 18 d. (trečiadienį) 17 val. kviečiame į jaukų advento vakarą
„Oi ant lauko žvakelė žibėjo, ugnys šokinėjo“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Liesime ir lipdysime bičių vaško žvakes, ir drauge su folkloro ansambliu „Aušrine“ dainuosime Kalėdų advento dainas.
Žvakių lipdymo ir liejimo mokys Povilas ir Kristina Šoriai.

Liesime ir lipdysime žvakes, dainuosime, ir mėgausimės jaukiu laukimu.
Kūrybinis užsiėmimas žvakių liejimas ir lipdymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 27 d. (penktadienį) 19 val. Kalėdinis grupės „Rolling Box Band“ koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

„Rolling Box Band“ – tai jauni, energingi, išradingi, originalūs, baigę rimtus muzikos mokslus atlikėjai, kurių credo –rokenrolas valdo! Grupei tai ne tik muzikos stilius, bet ir gyvenimo būdas. Kiekvienas narys savaip supranta šią sąvoką, bet grojimas kartu sukuria vieningą muzikos sintezę, kuri priverčia ne tik suklusti, bet ir šokti iki nukritimo!

Viktorija Bičkovaitė - vokalas
Julija Rušinskytė - klavišiniai/vokalas
Deividas Paknys - el. gitara
Povilas Banys - bosinė gitara
Paulius Palionis - mušamieji

Grupės repertuaras – nuo seniausių ir populiariausių šešiasdešimtųjų hitų, iki šių dienų pop muzikos kūrinių, kurie įgauna rokenrolo skambesį.

„Rolling Box Band“ tikslas dovanoti klausytojui ne tik kokybišką, bet ir širdį paliečiančią muziką.

Maloniai laukiame!

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 31 d. 20 val. kviečiame paskutinę metų dieną palydėti su Vyrų vokaline grupe „Quorum“. Ypatingame šventiniame koncerte skambės nuotaikingos, šviesios ir lyriškos, linksmos ir ritmiškos lietuviškos bei kitų šalių dainos. Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Daugiausia dainavęs įvairiomis užsienio kalbomis ir keliavęs po įvairių tautų muzikinį pasaulį, atsinaujinęs ir šiek tiek pasikeitęs, ansamblis „Quorum“ su didžiuliu malonumu dainuoja lietuviškai. V. Kernagio „Baltas paukštis“, T. Leiburo „Naktelė“, G.Jautakaitės „Viešpaties lelija“, G. Paškevičiaus „Mano kraštas“, grupės „Vairas“ „Vilčių vaivorykštė“ ir daugelis kitų puikių lietuviškų dainų puikuojasi ansamblio repertuare. Nepaisant to, vyrai savo klausytojams dovanoja ir egzotiškas - moldaviškas, gruziniškas, ukrainietiškas bei kitų tautų dainas. Naujųjų išvakarėse nebus apsieita ir be žymiųjų naujametinių hitų, todėl klausytojų laukia iškilmingas ir pakilus vakaras.
Grupės „Quorum“ dainininkų neriboja instrumentai, nes vieninteliai reikalingi instrumentai yra jų balsai. Visus instrumentus, net mušamuosius, vyrai sukuria savo balsais, o jų dainuojama muzika primena instrumentinės grupės skambesį. Savo išskirtiniais balsais „Quorum“ nariai atskleidžia neribotas žmogaus balso galimybes. Jiems paklūsta pop, rock, jazz, liaudies muzika. Dainininkų nevaržo svetimos kalbos, nei kitoms tautoms būdingos intonacijos ir ritmai. „Quorum“ yra vienas iš nedaugelio ansamblių, kuris gali dainuoti įvairiausių stilių ir žanrų muziką įvairiausiomis pasaulio kalbomis.

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvysti anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose kūno detalių fragmentai: galva, rankos, kurios paslėptos po tapybos raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, estetiką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia suprasti būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statusą, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE