Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019
Renginio pradžia: 09/14/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 21:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, rugsėjo 14 dieną jau šešiasdešimt antrą kartą švęsime Žvejo šventę, kurios metu

Surinktas turinys