Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Pirmadienis Rugpjūčio 05, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/05/2019 19:00
Pabaiga: 08/05/2019 20:30

Rugpjūčio 3 d. 19.00 val. Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26, Juodkrantė).
Prašome atsinešti savo puodelį kavai. Kafijos puodelis ir "puceliai" už simbolinę – 1 euro – kainą. Laukiame Jūsų!

Lietuvininkų valgiai – paveikti vokiečių papročių, arba diena be kafijos neįsivaizduojama

Suprantama, jog valgio gaminimas, ypač pavakarių mada gerti kafiją (taip lietuvininkai vadino kavą) ir skanauti pucelių, pyragų, vofelių, kaip ir kiti lietuvininkams svarbūs gyvenimo įpročiai, buvo veikiami vokiškų papročių. Kafija, kurią gamino iš gilių, skrudintų miežių, cikorijos, kviečių, rugių, kavos pupelių lietuvininkų tarpe prigijo taip, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Apie kafiją kalbėjo kiekvienas Mažosios Lietuvos gyventojas, ypatingai pabrėždamas, kad jau kur jau kur, bet šišioniškių namuose visuomet pirmiausia pasitikdavo kafijos kvapas... O Juodkrantėje jus pasitiks gilių ir miežinės (keptuvėje dėl kvapnumo ir skanumo paskrudintos) kafijos kvapas, siūlysime paskanauti ir "pucelių" (pagal specialią receptūrą pagamintų spurgyčių).

Kafijos gėrimo ceremonija iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/05/2019 21:30
Pabaiga: 08/05/2019 22:40

Rugpjūčio 5 d. 21.30 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B) vyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duoną“ (1978).

„Lietuviško kino naktis“ vienu metu vyks net 25-iuose šalies miestuose: sužinokite apie kino seansus šalia jūsų
Kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru užsibrėžė ypatingą tikslą – lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje įvyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978). Nors renginio centru pasirinkta sostinės Katedros aikštė, tačiau tuo pačiu metu kino klasiką bus galima žiūrėti jau 25 miestuose.
Susidomėjimas „Lietuviško kino naktimi“ sparčiai auga. Seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje. Druskininkai, Palanga, Utena, Rokiškis, Prienai, Raseiniai, Veiviržėnai ar Zapyškis: „Lietuviško kino naktį“ jau sutiko rengti net 25 miestai ir miesteliai. Organizatoriai laukia visų norinčiųjų – nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.
„Lietuviško kino nakties“ sumanytojai džiaugiasi, kad daugelis miestų bei bendruomenių ne tik išreiškė norą dalyvauti, tačiau ir patys aktyviai bendradarbiauja. Puikus pavyzdys – vieni pirmųjų prie iniciatyvos prisijungę anykštėnai.
„Jaučiame nuoširdų norą būti viso pasaulio lietuvius vienijančio renginio dalimi. Anykštėnai domisi, ieško ir vertina gerą kiną, todėl tiesiog negalime nerodyti vieno gražiausių lietuviškų filmų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Antardienis Rugpjūčio 06, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Trečiadienis Rugpjūčio 07, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 08, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Penktadienis Rugpjūčio 09, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/09/2019 20:00
Pabaiga: 08/09/2019 21:00

Duetas „Dolce Amor“ - „Meilės serenados“

Rugpjūčio 9 d. / penktadienį / 20:00 val. duetas „Dolce Amor“ kviečia jus į romantinės muzikos vakarą - „Meilės serenados“!
Dalyvauja - LORETA HAIDARI (fortepijonas) ANVAR HAIDARI (tenoras)
Vakaro programoje - nuo baroko arijų iki tango ritmų: skambės vokiečių, neapoliečių (italų) bei lietuvių dainos, rusų kompozitorių romansai, taipogi Loretos atliekami didžiųjų romantikų fortepijoniniai solo.
Koncerte girdėsite G. Bononcini , F. Cavalli, F. Schubert, R. Schumann, A. Varlamov, P. Bulakhov, R. Shchedrin, М. Glinka, N. Rimsky-Korsakov, P. Tchaikovsky, S. Rachmaninoff, M. Mussorgsky, F. Chopin, A. Piazzolla, M. Petrausko, A. Raudonikio, V. Bellini, V. di Chiara, C.A. Bixio, F.P. Tosti, V. Meglio ir kitų kompozitorių kūrinius.
Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos absolventai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais.
Dainininkas, buvęs operos teatro solistas, savo kūrybinės karjeros metais yra sukūręs visiems gerai žinomų operų pagrindines tenorines lyrines meilės herojaus partijas. Dabartiniu metu, kartu su žmona, dalyvauja įvairiuose koncertuose bei festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor“, rengia romantinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.
Plataus repertuaro koncertas patenkins kiekvieno muzikinį skonį - džiugins jau žinomais kūriniais ir supažindins su naujomis, galbūt dar negirdėtomis melodijomis, o atlikėjų kuriama atmosfera atras kelią į kiekvieno jūsų širdį. Maloniai kviečiame akimirkai drauge pasinerti į klasikos pasaulį, pamiršti kasdienę rutiną ir pasimėgauti laikui nepavaldžios muzikos skambesiu!

Šeštadienis Rugpjūčio 10, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/10/2019 19:00
Pabaiga: 08/10/2019 20:11

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Sekmadienis Rugpjūčio 11, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/12/2019 20:00

Rugpjūčio 12 d. 19 val. koncertas Viva La Fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Dainininkė Agnė Stančikaitė (sopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas) ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė.
Koncertas Viva La Fiesta - tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.
Koncertas mokamas. Bilietai parduodami prieš koncertą 8-10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:14

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. XXI tarptautinio kamerinio muzikos vasaros festivalio „Kuršių nerija“ IV programa „Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“ Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Rugpjūčio 13 d. (antradienį) 19.00 val. – pokalbis apie lyderystę su A. Miniotaite ir I. Staškevičiumi Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Knygos „Lyderystė“ autoriai, verslininkai Alisa Miniotaitė ir Ignas Staškevičius, kviečia susitikti pajūryje, kur ir gimė didžioji dalis šios knygos. Renginio metu bus galima įsigyti knygų „Lyderystė“. Renginys nemokamas ir atviras visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Pokalbiai apie lyderystės KAIP su autoriais vyks rugpjūčio 13 dieną Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre ir rugpjūčio 14 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro (KKKC) Parodų rūmuose. Renginiai nemokami ir atviri visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Leidyklos „Tyto alba“ 2019 metų pavasarį išleista knyga „Lyderystė“ nagrinėja atsakymus į lyderystės „kaip“: kaip tapti lyderiu, kaip vesti žmones pirmyn, kaip padaryti, kad žmonės tave sektų, kaip pasiekti tikslą. Remdamiesi savo patirtimi, autoriai A. Miniotaitė ir I. Staškevičius žvelgia į lyderystės reiškinį pro skirtingų teorijų akinius. Jųdviejų spalvingas pokalbis ir įžvalgos gali ne tik įkvėpti vadovus, bet ir padėti norintiesiems tapti lyderiais, paskatinti imtis veiklos.

Dr. Alisa Miniotaitė yra tarptautinės bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadovė. Veda mokymus, konsultuoja Lietuvos ir užsienio bendroves. Laidų bei straipsnių autorė, aistringa slidininkė ir keliautoja.

Ignas Staškevičius su bendraminčiais yra įsteigęs ir užauginęs ne vieną verslą, tarp jų – prekybos tinklą „Maxima“. Studijavo mediciną ir teisę, vadovavo įvairioms bendrovėms, parašė keletą knygų, sukūrė dokumentinių filmų, daug metų bėgioja maratonus.

„Lyderystės“ autorių susitikimas su skaitytojais pajūryje – ne atsitiktinis, kadangi būtent čia ir gimė didžioji dalis šios knygos.

Minėjote, kad didelė dalis šios knygos ir buvo parašyta pajūryje – kokiomis aplinkybėmis?

Trečiadienis Rugpjūčio 14, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/14/2019 20:00
Pabaiga: 08/14/2019 21:40

Rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) 20 val. režisieriaus Vyganto Bachmackij išskirtinė lietuviška romantinė komedija „Vestuvės“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas lietuvių kalba, be subtitrų. Bilieto kaina - 6 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.
Išskirtinai lietuviškas kūrinys, kuomet „lietuviškas filmas“ reiškia ne vien filmo kūrėjų tautybę bei filmavimo lokaciją, bet ir lietuvišką turinį, idėjas, vaizduotę, atskleidžia visą šalies kino kūrėjų potencialą.

Žanras: Komedija
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Vygantas Bachmackij
Vaidina: Dovilė Kundrotaitė, Vytautas Kaniušonis, Giedrius Savickas, Darius Meškauskas, Marius Repšys
Kino teatruose nuo: 09.08.2019
Trukmė: 1h 40 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų

Jei jums patiko ,,Mano didelės storos graikiškos vestuvės” ir ,,Laimės, sveikatos”, jei ruošiatės tuoktis arba jau esat susituokę, šį filmą žiūrėti lėksite strimgalviais.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 15, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/15/2019 18:00
Pabaiga: 08/15/2019 20:00

Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 16, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Šeštadienis Rugpjūčio 17, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Sekmadienis Rugpjūčio 18, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/18/2019 14:00
Pabaiga: 08/18/2019 15:30

Rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) 14.00 val. Muzikinis rugpjūtis pajūryje kviečia į Eduardo Balsio šokio spektaklio premjerą „Eglė žalčių karalienė“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Choreografas – Martynas Rimeikis
Dirigentas – Modestas Barkauskas
Trumpoji premjeros versija, kuria siekiama E. Balsio „Eglę žalčių karalienę“ pristatyti gausiam į pajūrio glėbį suplaukiančiam poilsiautojų bei turistų būriui. Tikimės, kad pamario krašto tematika, išraiškingas nūdienos šokis, stilinga scenografija bei kostiumai praplės teatro žiūrovų ratą ir pavers spektaklį patraukliu visoms žiūrovų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties.
Renginys nemokamas

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Rašydamas „Eglę žalčių karalienę“, E. Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema. Kompozitorius išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį „perskaityti“ naujai ir patraukliai pristatyti nūdienos publikai. M. Rimeikis – jau dviejų "Auksinių scenos kryžių" laureatas. Dirigentas M. Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas M. Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pirmadienis Rugpjūčio 19, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/19/2019 20:00
Pabaiga: 08/19/2019 21:00

Rugpjūčio 19 d.(pirmadienį) 20 val. flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas. Bilieto kaina 10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 20, 2019
Renginio pradžia: 07/20/2019 19:00
Pabaiga: 08/20/2019 18:00

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/20/2019 20:00
Pabaiga: 08/20/2019 21:38

Rugpjūčio 20 d. (antradienį) 20 val. režisierės Marijos Kavtaradzės 2018 m. pripažinto geriausiu Baltijos šalių filmo „Išgyventi vasarą“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Išgyventi vasarą

Žanras: Komedija, drama
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Marija Kavtaradzė
Vaidina: Gelminė Glemžaitė, Paulius Markevičius, Indrė Patkauskaitė
Kino teatruose nuo: 19.04.2019
Trukmė: 1h 31 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Tikrai ne visiems – tik gero kino žiūrovams. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatės Marijos Kavtaradzės debiutas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu, sulaukė didžiulio susidomėjimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Juostoje, kurio premjera įvyko išparduotose prestižinio Toronto kino festivalio seansuose, pagrindinius vaidmenis sukūrė kylantys jaunosios kartos aktoriai Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius. Spalvingame ir šviesiame kelio filme kalbama mums visiems labai svarbia psichinės sveikatos tema. Ambicinga pradedanti psichologė Indrė sutinka į kliniką pajūryje nuvežti du pacientus: bipoliniu sutrikimu sergantį Paulių ir savyje užsisklendusią Justę. Ši vasariška kelionė tampa pirmuoju žingsniu pasveikimo link. Tai šilta ir jaudinanti istorija, kuri – kaip ir vasara – kupina šviesos, netikėtumų ir vilties, kad viskas yra įmanoma…

Filmas lietuvių kalba su angliškais subtitrais.

Režisierė: Marija Kavtaradzė

Vaidina: Paulius Markevičius, Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė, Darius Meškauskas, Vilija Grigaitytė, Donatas Želvys, Šarūnas Puidokas

Filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=pgMJRHqolTU

Trečiadienis Rugpjūčio 21, 2019

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/21/2019 21:30
Pabaiga: 08/21/2019 22:35

Rugpjūčio 21 d. (trečiadienį) 21.30 val. Juodkrantės bendruomenė kviečia į Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ peržiūrą Juodkrantės sengirėje (Raganu kalne).

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/juodkrantesbendruomene/

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje ir tai yra unikali galimybė pajusti ir išgyventi šį filmą susiliejant su užburiančia Juodkrantės sengirės gamta.

Prieš seansą filmo autorius pasidalins įsimintiniausiais momentais, kuriant šį poetišką, netipišką filmą bei atskleis kaip jam pavyko užfiksuoti tokias magiškas akimirkas.

*Sėdimų vietų skaičius ribotas, tačiau galite atsinešti savo kėdes.

*Visus, kurie atsineš savo NE vienkartinį puodelį, Juodkrantės bendruomenės nariai pavaišins gardžia arbata.

*Renginys NEMOKAMAS, tačiau bus galimybė paaukoti.
Surinktos lėšos bus panaudotos filmo autoriaus M. Survilos bei asociacijos "Juodkrantės bendruomenė" ateities projektams įgyvendinti.

* Renginys bus fotografuojamas.

Trumpai apie filmą „Sengirė“: Sengirė yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į miško pakraštį, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 22, 2019
Renginio pradžia: 07/23/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/22/2019 17:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame į Pauliaus Saudargo ir Godos Krukauskienės knygos ir filmo „Gulago partizanai“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Mažai kam žinoma, kad Laisvės kova nesibaigė didžiąją dalį partizanų nužudžius miškuose, o kitus vadinamuosius „liaudies priešus“ išvežus į lagerius ar ištrėmus. 1953 m. vasarą Norilske ir Vorkutoje, vėliau Kengyre 1954 m. ir vėl Vorkutoje 1955 m. kyla didžiausi lagerių sukilimai, sudrebinę visą SSRS Gulago sistemą. Po politinių kalinių derybų su Gulago valdžia sukilimai paskandinami kraujyje. Žūsta šimtai žmonių. Tačiau kraujas praliejamas ne veltui – prasideda Gulago griūtis. 1956 m. dauguma politinių kalinių išleidžiami į laisvę. Knyga ir dokumentinis filmas „Gulago partizanai“ – apie niekada nepasibaigusią Laisvės kovą, apie sukilimus Gulage, kur pirmose gretose stovėjo lietuviai ir ukrainiečiai. Knygos ir filmo autoriai: Paulius Saudargas ir Goda (Karazijaitė) Krukauskienė.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-15-nemirtingi-gulago-partiz...

Renginio pradžia: 08/22/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 20:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Pirmadienis Rugpjūčio 26, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Antardienis Rugpjūčio 27, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Trečiadienis Rugpjūčio 28, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Ketvirtadienis Rugpjūčio 29, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00
Pabaiga: 08/29/2019 23:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Penktadienis Rugpjūčio 30, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/30/2019 18:00
Pabaiga: 08/30/2019 19:00

Rugpjūčio 30 d. (penktadienį) 18.00 val. kūrybinio kankliavimo stovyklos baigiamasis koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Koncertuoja: Žemyna Trinkūnaitė, Indrė Jurgelevičiūtė, Agota Zdanevičiūtė ir kanklių stovyklos dalyviai.

Šeštadienis Rugpjūčio 31, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/31/2019 15:00
Pabaiga: 08/31/2019 16:00

Rugpjūčio 31 d. 15 val. Kęstutis Demereckas (leidykla „Libra Memelensis“) pristato savo knygą "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Klaipėdos istorijos kartografinė studija, kurioje sudėti seniausi Klaipėdos žemėlapiai ir planai. Knyga skirta besidomintiems Klaipėdos miesto istorija.

Kęstučio Demerecko knygos "KLAIPĖDA SENUOSE ŽEMĖLAPIUOSE" pristatymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2002 m. išleistas albumas „Lietuva žemėlapiuose“ išsamiai pavaizdavo Lietuvos kartografinę raidą Europos žemėlapių fone. Čia įtraukta visa dabartinės Lietuvos teritorijos sąvoka, neatskiriant Klaipėdos ir jos krašto. Jai skirtas ne vienas žemėlapis, planas ar graviūra.
Tačiau Klaipėdos kraštas, kaip ir visa Mažoji Lietuva sukosi kitame – Vakarų Europos rate, nes priklausė Vokiečių ordinui, vėliau Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1701 m. Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. Vokietijai. Tad jos kartografinis vaizdas likimo dėka buvo atspindėtas daug anksčiau nei Didžiosios Lietuvos.

Renginio pradžia: 08/31/2019 20:30
Pabaiga: 08/31/2019 22:00

Rugpjūčio 31 d. 20.30 val. Juodkrantėje ties Mažąja gelbėjimo stotimi (šalia adreso Žalias kelio 4, Neringa) vyks tarptautinė iniciatyva „Senovinės ugnies naktis“ organizatoriai kviečia prisiminti visus, kurie prieš 30 metų įsiliejo Baltijos kelio vienybės bangą ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Uždekime simbolinius Baltijos jūros šalių draugystės laužus, tegul Baltijos pajūryje sužiba mūsų vienybės šviesa!

Laužai Baltijos kelio trisdešimtmečiui atminti Lietuvoje bus uždegami:

Sekmadienis Rugsėjo 01, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Rugsėjo 02, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Antardienis Rugsėjo 03, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Trečiadienis Rugsėjo 04, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Rugsėjo 05, 2019
Renginio pradžia: 08/02/2019 10:00
Pabaiga: 09/05/2019 18:00

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 09/05/2019 16:00

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Penktadienis Rugsėjo 06, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Šeštadienis Rugsėjo 07, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Sekmadienis Rugsėjo 08, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Pirmadienis Rugsėjo 09, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Antardienis Rugsėjo 10, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Trečiadienis Rugsėjo 11, 2019

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Ketvirtadienis Rugsėjo 12, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00
Pabaiga: 09/12/2019 18:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Renginio pradžia: 09/12/2019 18:00
Pabaiga: 09/12/2019 20:00

Rugsėjo 12 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugsėjo 13, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00

"Kai džiūsta tinklai"-Žvejo šventė ir futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 13-14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis, šventės. Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje Kuršmarių pakrantėje.
II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų.
Nuo 1952 m. Juodkrantėje vykdavo tradicinė pamario žvejo šventė, sukviesdavusi į savo svetingą pakrantę ne tik Kuršmarių žvejus, bet ir daugybę Kuršių nerijos lankytojų.
Jau niekas nebežvejoja senaisiais kurėnais ir burvaltėmis, mažai liko žvejų, net pati šventė tapo kitokia. Juodkrantiškiai šventę perkelia į rugsėjo mėnesio vidurį, kai žvejai užbaigia vasaros sezoną ir turi puikią progą pasibūti drauge.
Šiemet, rugsėjo 13-14 d. Juodkrantė kviečią į naują šventę „Kai džiūsta tinklai”.
Rugsėjo 13 d. šventė prasidės 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita „Žvejys dailininko akimis” ir bus eksponuojama Neringos muziejų parengta paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo” Liudviko Rėzos kultūros centre.
Šventės išvakarėse ir jos metu pagerbsime žvejus ir su žvejybos amatu susijusias moteris.
Rugsėjo 14 d. – pagrindinė šventės diena.

Renginio pradžia: 09/13/2019 19:00
Pabaiga: 09/13/2019 20:00

Rugsėjo 13 d. 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita
„Žvejys dailininkų akimis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paskaita skirta architektui, etnografui Karlheinz Schauenbueg atminti.

Paskaita „Žvejys dailininkų akimis“ iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 23:00

"Kai džiūsta tinklai"-Žvejo šventė ir futbolo turnyras Žvejo taurei laimėti
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 13-14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis, šventės. Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje Kuršmarių pakrantėje.
II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų.
Nuo 1952 m. Juodkrantėje vykdavo tradicinė pamario žvejo šventė, sukviesdavusi į savo svetingą pakrantę ne tik Kuršmarių žvejus, bet ir daugybę Kuršių nerijos lankytojų.
Jau niekas nebežvejoja senaisiais kurėnais ir burvaltėmis, mažai liko žvejų, net pati šventė tapo kitokia. Juodkrantiškiai šventę perkelia į rugsėjo mėnesio vidurį, kai žvejai užbaigia vasaros sezoną ir turi puikią progą pasibūti drauge.
Šiemet, rugsėjo 13-14 d. Juodkrantė kviečią į naują šventę „Kai džiūsta tinklai”.
Rugsėjo 13 d. šventė prasidės 19 val. dailininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paskaita „Žvejys dailininko akimis” ir bus eksponuojama Neringos muziejų parengta paroda „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo” Liudviko Rėzos kultūros centre.
Šventės išvakarėse ir jos metu pagerbsime žvejus ir su žvejybos amatu susijusias moteris.
Rugsėjo 14 d. – pagrindinė šventės diena.

Sekmadienis Rugsėjo 15, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Pirmadienis Rugsėjo 16, 2019

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Antardienis Rugsėjo 17, 2019
Renginio pradžia: 09/05/2019 16:00
Pabaiga: 09/17/2019 12:00

Rugsėjo 5 d. 16 val. atidaroma Nidos menininkų asociacijos "TILTAS" jubiliejinio 25-ojo tarptautinio plenero paroda "Nidos ekspresija 2019" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki rugsėjo 17 d.

Tarptautinis tapybos pleneras Nidoje – 2019, jau 25, jubiliejinis
Praėjo jau dvidešimt penki metai, kai Kuršių nerijoje vyksta tarptautiniai tapybos plenerai, menantys ekspresionistinės grupės „BRÜCKE” “ manifesto-programos idėjas - burtis ir kurti kartu, tiesiant kūrybinius tiltus tarp kitų Baltijos kurortų, tarp skirtingų šalių. Kasmet rudenį susitinkame Nidoje, aplankome Juodkrantę ir Preilą. Per paskutiniuosius dešimt metų išsiplėtojo kūrybiniai TILTAI tarp kaimyninių šalių, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Taip gimė Baltijos jūros regione – dailininkų sąjūdis, kuris keičiasi parodomis ir plenerais. Džiugu, kad šis natūraliai išsivystęs projektas kilo iš pačių dailininkų- profesionalų iniciatyvos. Nidos menininkų Asociacija TILTAS nutiesė plenerų ir parodų Tiltus iki Indijos (2011, 2012), Nepalo (2016, 2018), Armėnijos (2016) ir Ukrainos (2017, 2018, 2019). 1995 metais Nidoje prasidėjęs tarptautinis tapybos pleneras ( kitaip menininkų stovykla),“Nidos ekspresija“ praplėtė savo kūrybinius horizontus. Sukaupta gausi, apie 950 meno kūrinių; tapybos, grafikos, objektų kolekcija, kuri nuolat keliauja. Pirmosios parodos užsienyje prasidėjo 1999 metais, Karaliaučiuje ir Bosoje (Sardinijos saloje, Italijoje). Po to parodų geografija plėtėsi, Lietuvos tapyba buvo eksponuota Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Rusijoje, Indijoje, Estijoje, Nepale ir Ukrainoje.
JUBILIEJINIS XXV TARPTAUTINIS TAPYBOS PLENERAS NIDOJE,
TĘSIANTIS EKSPRESIONISTINES “BRÜCKE” (1905-1913) KARTOS TRADICIJAS startuoja rugpjūčio
29 d. Nidoje, ir tęsis iki rugsėjo 9d.
2019m. Plenero Tema – pleneristai atranda BRÜCKE. Ir jos pėdsakus Nidoje…

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Trečiadienis Rugsėjo 18, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Renginio pradžia: 09/18/2019 18:00

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Rugsėjo 19, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Rugsėjo 20, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 09/20/2019 12:00

Kviečiame į lituanistų konferenciją Juodkrantėje
2019 m. rugsėjo 20–21 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Ugdymo plėtotės centras kviečia lituanistus į konferenciją „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“.

Konferencijos tikslas – atgaivinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų susibūrimų nuo 1934 metų tradicijas Juodkrantėje, paminėti Baltų vienybės dieną ir aptarti mokyklinės lituanistikos aktualijas, pasidalinti gerąja patirtimi su latvių kolegomis.

Konferencija vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa). Pradžia – 13.00 val. Dalyvių registracija nuo 12.30 val.

Rugsėjo 20 d. 7.00 val. nuo Sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ (Konstitucijos pr. 26, Vilnius) iš žemutinės aikštelės į Juodkrantę išvyks užsakytas autobusas. Į Vilnių dalyviai parvyks tuo pačiu autobusu. Kelionė nemokama. Ekskursija po Juodkratės vilų kvartalą nemokama. Kavos pertraukos konferencijos metu nemokamos. Konferencijos dalyviai patys susimoka už pietus, vakarienę, pusryčius ir nakvynę.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir iš anksto registruotis Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“ paspaudus nuorodą Registracija. Dalyvių registracija vyks iki rugsėjo 15 d.

Išsamesnę informaciją teikia Vilija Dailidienė vilijadailidiene@gmail.com

ir Meilė Čeponienė tel. (8 5) 277 9881 arba el. p. meile.ceponiene@upc.smm.lt

Daugiau informacijos - http://lituanistusamburis.lt/kvieciame-i-lituanistu-konferencija-juodkra...

Renginio pradžia: 09/20/2019 13:30

Rugsėjo 20-21 dienomis Juodkrantėje vyks paskaitų ciklas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Paskaitos, skirtos Prof. A. Bezzenbergeriui (1851-1922 m.), kuris laikomas akademinės baltistikos pradininku. Jis analizavo įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų Lietuvos tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą, rinko ir tyrė archeologinę, tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.

Paskaitų ciklas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginiuose gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 09/20/2019 16:00

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Šeštadienis Rugsėjo 21, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 09/20/2019 12:00
Pabaiga: 09/21/2019 18:00

Kviečiame į lituanistų konferenciją Juodkrantėje
2019 m. rugsėjo 20–21 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Ugdymo plėtotės centras kviečia lituanistus į konferenciją „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“.

Konferencijos tikslas – atgaivinti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų susibūrimų nuo 1934 metų tradicijas Juodkrantėje, paminėti Baltų vienybės dieną ir aptarti mokyklinės lituanistikos aktualijas, pasidalinti gerąja patirtimi su latvių kolegomis.

Konferencija vyks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė, Neringa). Pradžia – 13.00 val. Dalyvių registracija nuo 12.30 val.

Rugsėjo 20 d. 7.00 val. nuo Sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ (Konstitucijos pr. 26, Vilnius) iš žemutinės aikštelės į Juodkrantę išvyks užsakytas autobusas. Į Vilnių dalyviai parvyks tuo pačiu autobusu. Kelionė nemokama. Ekskursija po Juodkratės vilų kvartalą nemokama. Kavos pertraukos konferencijos metu nemokamos. Konferencijos dalyviai patys susimoka už pietus, vakarienę, pusryčius ir nakvynę.

Maloniai kviečiame dalyvauti ir iš anksto registruotis Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“ paspaudus nuorodą Registracija. Dalyvių registracija vyks iki rugsėjo 15 d.

Išsamesnę informaciją teikia Vilija Dailidienė vilijadailidiene@gmail.com

ir Meilė Čeponienė tel. (8 5) 277 9881 arba el. p. meile.ceponiene@upc.smm.lt

Daugiau informacijos - http://lituanistusamburis.lt/kvieciame-i-lituanistu-konferencija-juodkra...

Renginio pradžia: 09/20/2019 13:30
Pabaiga: 09/21/2019 14:00

Rugsėjo 20-21 dienomis Juodkrantėje vyks paskaitų ciklas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Paskaitos, skirtos Prof. A. Bezzenbergeriui (1851-1922 m.), kuris laikomas akademinės baltistikos pradininku. Jis analizavo įvairius lietuvių kalbos klausimus, Prūsų Lietuvos tarmes, Kuršių nerijos žvejų (kuršininkų) kalbą, rinko ir tyrė archeologinę, tautosakinę bei etnografinę su šiuo kraštu susijusią medžiagą. Nuo 1881 m. iki pat savo mirties jis lankėsi ir vasaras praleisdavo Juodkrantėje, kuri žavėjo ne tik savo gamta, bet ir kalbine, istorine, etnografine praeitimi. Profesoriaus dėka, apie Kuršių neriją surinkti kalbiniai, etnografiniai duomenys pateko į europinį kontekstą, jo įvairialypiai tyrinėjimai nepraranda aktualumo ir šių dienų mokslinėje aplinkoje.

Paskaitų ciklas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginiuose gali būti fotografuojama, filmuojama, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Sekmadienis Rugsėjo 22, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Renginio pradžia: 09/22/2019 19:30
Pabaiga: 09/22/2019 21:00

Rudens lygiadienio šventė - nendrinių skulptūrų deginimas
Rugsėjo 22 d., 19:30 val., Gitnaro įl, Juodkrantė

Visą vasarą Gintaro įlanką puošusios nendrinės skulptūros atgis Rudens lygiadienio liepsnose. Šviesų ir ugnies reginį lydės grupės „Undan“ baltiškojo folkloro muzikinės interpretacijos. Jos, kaip ir grupės pavadinimas (verčiant iš senosios prūsų kalbos - „vanduo“), panardins į spalvingą muzikinę kelionę, jungiančią liaudies dainų gelmę su šiuolaikinės muzikos variacijomis. Taip pat išgirsime Pamario krašto folkloro ansambliai „Giedružė“ ir „Aušrinė“.

Ugnis apsigyvens šiose lietuvių ir latvių skulptūrose:
„Aušros medis“ (Aušra Jasiukevičiūtė, LT)
„Bitininkas Gintas su Perkūno ženklu“ (Reda Uogintienė, LT)
„Kuršių galia“ (Agnese Rudzite Kirillova, LV)
„Pasaulio medžio šlamėjimas“ (Povilas Sorys, LT)
„Sagė“ (Zigmunds Vilnis, LV)

Menininkus sujungė viena tema - „Baltų ženklai“. Ja buvo siekiama ieškoti bendrų kuršiškos (baltų) praeities sąlyčio taškų visame regione.

Paklydusieji po Gintaro įlanką, galės išsupti svajones menininko Lino Kutavičiaus (Lightforms) šviesos supynėse.

* Renginio metu bus platinimas vienkartinis valstybinio parko bilietas už 1 Eur. Įsigydami lankytojo bilietą, Jūs prisidedate prie Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybių išsaugojimo.

Plakato nuotraukos autorius - Eimantas Žeimys

Renginys bus fotografuojamas.

Organizatorius: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija

Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė.

Projekto partneriai: Liudviko Rėzos kultūros centras, „Smiltynės perkėla“, Nidos kultūros ir informacijos centras „Agila“, Lightforms

Pirmadienis Rugsėjo 23, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 09/20/2019 16:00
Pabaiga: 09/23/2019 21:00

PRANCŪZŲ KULTŪROS DIENOS NERINGOJE
2019 m. rugsėjo 20-23 d.

Rugsėjo 20 d., penktadienis

PRANCŪZŲ LITERATŪRA
16.00 val. Prancūzų akademijos nario, Gonkūrų premijos laureato rašytojo Amino Malufo (Amin Maalouf) knygų lietuvių kalba pristatymas
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ KINAS
19.00 val. „Džiunglių įstatymas“ (La loi de la jungle), rež. Antonin Peretjatko
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 21 d., šeštadienis

PRANCŪZŲ KINAS
16.00 val. „Ponia Haid“ (Madame Hyde), rež. Serge Bozon
Nidos bendruomenės namai, Taikos g. 17, Neringa

PRANCŪZŲ MUZIKA
19.00 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA ir Neringos meno mokyklos mokinių, mokytojų koncertas MUZIKOS TILTAI (Ponts de la musique)
Atlikėjai:
Prancūzijos meno ir literatūros garbės ordino riteris, prof. Algirdas Vizgirda (fleita)
Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansamblio MUSICA HUMANA meno vadovas, prof. Robertas Beinaris (obojus)
Vytautas Zelenis, Vytautas Kiminius, Laurynas Vainutis (birbynė)
Jogailė Vainutytė (lumzdelis)
Programoje:
Juozas Naujalis, Gabriel Fauré, Balys Dvarionas, Antanas Rekašius, Jean Marie Leclair, Marin Marais
Nidos Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Taikos g. 17, Neringa

Rugsėjo 22 d., sekmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

PRANCŪZŲ VIRTUVĖ
Prancūzišką virtuvę pristato prancūzų garbės konsulas Olivier Criou su žmona
Nidos uosto teritorija

Rugsėjo 23 d., pirmadienis

PRANCŪZŲ CIRKAS
12.00 val. Naujojo cirko trupės ,,Le Cirque Plein d’Air“ spektaklis ,,Baltringue“
Nidos uosto teritorija

Renginiai-nemokami!
Daugiau informacijos www.visitneringa.com

Renginiai bus filmuojami ir fotografuojami, o medžiaga – publikuojama.

Antardienis Rugsėjo 24, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Rugsėjo 25, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Rugsėjo 26, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Rugsėjo 27, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Rugsėjo 28, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Rugsėjo 29, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Rugsėjo 30, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 01, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 02, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 03, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Spalio 04, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Spalio 05, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Spalio 06, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Spalio 07, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 08, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 09, 2019

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 10, 2019
Renginio pradžia: 09/13/2019 10:00
Pabaiga: 10/10/2019 00:00

Nuo rugsėjo 13 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) bus eksponuojama istorinę parodą „Senbuviai ir naujakuriai Kuršių nerijos šiaurinėje dalyje po Antrojo pasaulinio karo“, kurią parengė Neringos muziejai. Paroda veiks iki spalio 10 d.

Migracijos tema šiandienos pasaulyje yra itin aktuali, ją skatina ne tik mobilus visuomenės gyvenimo būdas, bet ir socialinių, ekonominių sąlygų, smurto, karinių konfliktų prievarta sukelti reiškiniai. Būtent pastaroji prielaida paskatino surengti parodą, skirtą Antrojo pasaulinio karo ir pokario pabėgėlių ir naujakurių Kuršių nerijoje XX a. viduryje istorijai atspindėti. Parodoje bus galima išvysti retai viešojoje erdvėje eksponuojamas Lietuvos archyvų fotografijas, jas papildančias istoriko dr. Vasilijaus Safronovo tekstais.

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Spalio 11, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Spalio 12, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Spalio 13, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Spalio 14, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 15, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Spalio 16, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 17, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Spalio 18, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Spalio 19, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Spalio 20, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Spalio 21, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Spalio 22, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 10/22/2019 18:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Spalio 23, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Ketvirtadienis Spalio 24, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Penktadienis Spalio 25, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Šeštadienis Spalio 26, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Sekmadienis Spalio 27, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Pirmadienis Spalio 28, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Antardienis Spalio 29, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 10/22/2019 18:00
Pabaiga: 10/29/2019 20:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame spalio 22 ir 29 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Spalio 30, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Spalio 31, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 10/31/2019 18:30
Pabaiga: 10/31/2019 19:30

Spalio 31 d. (ketvirtadienį) 18.30 val. kviečiame į dainuojamosios poezijos vakarą su poetu ir žinomu renginių vedėju, bei daugelio lietuviškų dainų autoriumi Marijumi Budraičiu ir vienu įdomiausių bardu Giedriumi Vaškiu. Atviras pokalbis su poezija ir prasmingomis dainomis. Renginio metu bus galima įsigyti M. Budraičio poezijos knygą „Naktigonė“ ir G. Vaškio CD „Man dar liko“. Susitinkame ne ant Raganų kalno ir ne kormoranų gyvename kvartale, o Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Penktadienis Lapkričio 01, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Lapkričio 02, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Lapkričio 03, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Lapkričio 04, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Antardienis Lapkričio 05, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Trečiadienis Lapkričio 06, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Ketvirtadienis Lapkričio 07, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Penktadienis Lapkričio 08, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Šeštadienis Lapkričio 09, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Sekmadienis Lapkričio 10, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Pirmadienis Lapkričio 11, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 11/11/2019 18:00
Pabaiga: 11/11/2019 19:00

Lapkričio 11 d. (pirmadienį) 18 val. kviečiame didelius ir mažus į eiseną su žibintais nuo Juodkrantės darželio (Ievos kalno g. 9) iki Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B). Švęsime paskutinę rudens šventę šv. Martyno dieną, o kad greičiau pašaltų ir pasnigtų su baltu oželiu šauksime žiemą.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Antardienis Lapkričio 12, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Renginio pradžia: 11/12/2019 18:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Lapkričio 13, 2019

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Ketvirtadienis Lapkričio 14, 2019
Renginio pradžia: 09/18/2019 18:00
Pabaiga: 11/14/2019 18:00

Rugsėjo 18 d. (trečiadienį)18.00 val. Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre atidaroma garsaus lietuvių fotomenininko Antano Sutkaus paroda „Jean Paul Sartre ir Simone de Beauvoir Nidoje. 1965“. Atidaryme dalyvaus Antanas Sutkus su žmona. Muzikuos styginių duetas - Monika Retkutė-Venckienė (smuikas) ir Dana Tregub (altas).

Paroda veiks iki spalio 31 d.

Antanas Sutkus (1939 m.), gimęs Kluoniškiuose (Kauno rajone), yra vienas iškiliausių humanistinės fotografijos atstovų Europoje ir pasaulyje. Nuo 1950-ųjų m. savo darbuose menininkas fiksavo tuomet Sovietų Sąjungos okupuotos Lietuvos žmones. Kelis dešimtmečius kūręs seriją, pavadintą „Lietuvos žmonės“, A. Sutkus dokumentuoja to meto realijas, jas perteikdamas per jautrią humaniškumo prizmę, aktualią ir šių dienų žmogui.

A. Sutkus po žurnalistikos studijų Vilniuje dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, žurnale „Tarybinė Moteris“, atstovavo 1969 m. įkurtai Lietuvos fotomenininkų sąjungai, ilgą laiką jai vadovavo. Nuo 1996 m. jis tapo naujai įsikūrusios Lietuvos meninės fotografijos asociacijos vadovu bei nuo 2009 m. paskelbtas šios institucijos Garbės prezidentu. Jo nepagražinta, emocionali bei tiesmuka meninė kalba neatspindi nei sovietinio laikotarpio, nei po 1990 m. nepriklausomybę atgavusios valstybės vertybių. Tačiau jautri bei realistiška meninės fotografijos įtaka jaučiama nuo pat menininko kūrybinio kelio pradžios.

Fotografas apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 2017 metais Berlyne menininkui buvo įteikta garbinga dr. Eriko Salomono (Erich Salomon) premija. Nuo 1971-ųjų metų premija skiriama menininkams bei organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą.

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Penktadienis Lapkričio 15, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Renginio pradžia: 11/15/2019 17:30

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Šeštadienis Lapkričio 16, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Lapkričio 17, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Lapkričio 18, 2019

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Antardienis Lapkričio 19, 2019
Renginio pradžia: 11/12/2019 18:00
Pabaiga: 11/19/2019 20:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 12 ir 19 dienomis (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 11/19/2019 17:30
Pabaiga: 11/19/2019 19:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame lapkričio 19 d. (antradienį) 17.30 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Lapkričio 20, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Ketvirtadienis Lapkričio 21, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Lapkričio 22, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 11/22/2019 18:00
Pabaiga: 11/22/2019 20:00

Lapkričio 22 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė) vyks šventinis gimtadienio koncertas,

Neringos miestui – 58 m.!.
Juodkrantės gyvenvietei – 590 m.!
1429 m. Juodkrantės gyvenvietė pirmą kartą paminima istoriniuose šaltiniuose.

Dalyvauja: Liudviko Rėzos kultūros centro kolektyvai, klebonas Rimvydas Adomavičius, solistas Nerijus Stankus (Muzikinio TV projekto Lietuvos balsas 6-ojo sezono dalyvis), Neringos meno mokyklos mokiniai.
Šventės vedėjas – aktorius Dangis Cholinas

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Lapkričio 23, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Lapkričio 24, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Lapkričio 25, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Antardienis Lapkričio 26, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Trečiadienis Lapkričio 27, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 11/27/2019 11:00
Pabaiga: 11/27/2019 12:10

Lapkričio 27 d. 11 val. Neringos socialinių paslaugų centras organizuoja susitikimą su Neringos meru Dariumi Jasaičiu prie puodelio arbatos.

Ketvirtadienis Lapkričio 28, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Lapkričio 29, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Šeštadienis Lapkričio 30, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Gruodžio 01, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Gruodžio 02, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Antardienis Gruodžio 03, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 12/03/2019 18:00
Pabaiga: 12/03/2019 19:20

Gruodžio 3 d., antradienį 18.00 val. Neringos miesto Garbės piliečio vardo įteikimo Aldonai Balsevičienei iškilmės Liudviko Rėzos kultūros centre, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė.
Dalyvauja režisierė Inesa Kurklietytė, solistas Nerijus Stankus, klebonas Rimvydas Adomavičius, Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“ (vadovė R. Rušinskienė).

Spalio 31-ąją vykusio tarybos posėdžio metu Neringos miesto Garbės piliečio vardas Aldonai Balsevičienei suteiktas už Neringos bendruomenei reikšmingą pedagoginę, vadybinę ir aktyvią visuomeninę veiklą bei ilgametį Juodkrantės istorinės atminties puoselėjimą, literatūriškai fiksuojant vietos žmonių istorijas, vietos tapatybės sklaidą.

Dagiau nei šešis dešimtmečius Juodkrantėje gyvenanti Aldona Balsevičienė – ilgametė pedagogė – Juodkrantės mokyklos mokytoja, mokymo dalies vedėja, direktorė. Vienuolika metų ėjo Juodkrantės seniūnės pareigas. Daugeliui A. Balsevičienė žinoma kaip „Juodkrantės metraštininke“, dešimtmečius fiksuojanti gyvenvietės žmonių kasdienybės akimirkas. Juodkrantiškių istorijos nugulė A. Balsevičienės knygose „Juodojo kranto žmonės“ (2008 metais) bei „Juodojo kranto žvejai“ (2014 metais). Dėka A. Balsevičienės išliko ir Raganų kalno skulptūrų legendos, užrašytos knygose, kurias skiria daugiau nei du dešimtmečiai (1994-aisiais išleista „Raganų kalnas“, 2017-aisiais „Raganų kalno pasakos“). A. Balsevičienė – domisi krašto istorija, kultūros paveldu, veda ekskursijas, aktyviai dalyvauja kultūriniame ir socialiniame Juodkrantės bei visos Neringos gyvenime.

Neringos miesto Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1999-ųjų už ypatingus nuopelnus Neringai. Garbės piliečio vardas gali būti suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams.

Trečiadienis Gruodžio 04, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Ketvirtadienis Gruodžio 05, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Gruodžio 06, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 12/06/2019 17:00
Pabaiga: 12/06/2019 18:00

Gruodžio 6 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame visus didelius ir mažus įžiebti Juodkrantės šventinės eglės žiburius. Džiaugsmingai su dainomis sutiksime Kalėdų senelį. Žaisime linksmus žaidimus, vaišinsimės šilta arbata, mėgausimės ne tik spragintų kukurūzų aromatu bet ir skoniu.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Gruodžio 07, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Sekmadienis Gruodžio 08, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Pirmadienis Gruodžio 09, 2019

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Renginio pradžia: 12/09/2019 17:00
Pabaiga: 12/09/2019 20:00

Iškilmingai bus įteikti ypatingieji Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai
„Auksinis feniksas“

Gruodžio 9 d. 17 val. Vilniaus rotušėje iškilmingos ceremonijos metu bus įteikti didžiausios šalies kultūros bendruomenės – Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis feniksas“. Įspūdinga vardinė „Auksinio fenikso“ skulptūrėlė teikiama penkiose nominacijose: „Metų kultūros politikui“, „Geriausiam metų kultūros centro vadovui“, „Geriausiam metų kultūros ir meno kūrėjui“, „Geriausiam metų kultūros centro partneriui“ ir „Metų kultūros rėmėjui“.
Lietuvos kultūros centrų asociaciją vienija net 140 juridinį statusą turinčių kultūros centrų su savo filialais ir padaliniais seniūnijose. Garbingi „Auksinio fenikso“ apdovanojimai teikiami nuo 2012 metų. Šie apdovanojimai vertinami kaip svarbiausi ir vieni iš reikšmingiausių visos šalies apdovanojimų kultūros srityje.
„Auksinio fenikso“ tikslas – pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, labiausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, vystymui, perdavimui, puoselėjimui bei kultūros centrų sistemos plėtojimui, tobulinimui ir viešinimui. Apdovanojimu skatinama partnerystė ir bendradarbiavimas, padedantys kurti bei puoselėti kultūros ir meno tradicijas, naujų formų atsiradimą, regionų kultūrinį išskirtinumą, pagerbiami asmenys, nuoširdžiai ir pasiaukojančiai dirbantys kitų labui. Šis ilgainiui labai svarbiu tapęs apdovanojimas sureikšmina regionuose tyliai dirbančių ir kuriančių žmonių indėlį, kuris kitąkart gal ir liktų nepastebėtas.

Antardienis Gruodžio 10, 2019
Renginio pradžia: 11/15/2019 17:30
Pabaiga: 12/10/2019 12:12

Lapkričio 15 d. (penktadienį) 17.30 val. Juodkrantėje vyks akcija ,,Kitokia Neringa“, kurios metu atidarysime Juodkrantės gyventojų - meno mėgėjų darbų parodą „Juodojo kranto lobiai“ (Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti miesto svečius savos kūrybos darbais. Neringoje gyvenantys žmonės apsupti tobulo gamtos grožio, atradę laisvo laiko, po vasaros darbų atsiduoda kūrybiniam polėkiui. Jie - tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, siuva, drožia, mezga, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet visus nustebindami.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Tautodailininkė Sandra Berletaitė,
Rasa Miškinienė – AMBER
Viktorija Rainytė - Bukantienė
Diana Kenstavyčiūtė „Žaliuokė“ 2019, akrilas.
Veronika Petruchina,
Pranciška Špogienė
Svetlana Usevičienė,
Aurelija Pociulienė,
Kristina Čepkauskaitė
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė, „Žiemos rytas“
Dovilė Žydelienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė,
Kęstutis Teišerskis,
Aldona Stirbienė

Penktadienis Gruodžio 13, 2019
Renginio pradžia: 12/13/2019 18:00
Pabaiga: 12/13/2019 18:00

Gruodžio 13 d. (penktadienį) 18 val. atidaroma Ingridos Mockutės-Pocienės personalinė fotografijų paroda „MUTaBOR“ Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Žodžio mutabor kilmė (lotyniškai) - pokytis, mutuoti. Kalbu apie tai, kad mes nežinom iš kur ateinam ir kur išeinam, apie nuolatinį kitimą. Gyvenimo ratą. Juk dažnai stebime, kad šeimoj kažkam numirus, ateina kitas, kita gyvybė. MUTABOR - pasirinkimas keistis, keistis sąmoningai, gyventi kokybiškai Fotografijose esanti uždanga - man - nežinomybė (ir arba vengimas tiesos). Visi mes matome pasaulį per savo šydą, tikroji tiesa nematoma akimis. Lyg bandymas išvys anapus, neregimybę, tą tikrąjį pavidalą, gyvenimo esmę. Atsakymo nėra. Tik vienintelis dalykas teikia vilties - esu tam, kad mylėčiau, kad guosčiau, išklausyčiau, padėčiau kitam. Taip, kaip galiu, kaip moku. Darbuose fragmentuotos kūno detalės: galva, rankos, kurios paslėptos po ištapytais raštais. Taip siekiu atskleisti mūsų žmogiškuosius santykius, ryšius - mamos ir vaiko, vyro ir moters. Savo paveikslus sąlyginai vadinu “Ikonomis” - tam tikra prasme, per simbolius, este ką, vidinę energetiką - man tai šventumo, tikrojo grožio paieškos. Manau, Dieviškąjį šventumą galim įgyvendinti savo gyvenimuose, per santykius, vaikų auklėjimą, vienas kito pagarbą ir meilę.

Esu gimusi Tauragėje 1974 metais, darbininkų šeimoje. Tačiau norėjau tapti menininke jau nuo

paauglystės. Daug skaičiau, visad ieškojau tiesos, domėjausi filosofija. Atrodė, kad menininkams suteikta galia supras būti daug aiškiau. Baigiau

Telšių Dailės Aukštesniąją Mokyklą, vėliau šiai mokyklai gavus Vilniaus Dailės Akademijos statu-

są, tęsiau studijas. Pasirinkta specialybė - juvelyrika netapo gyvenimo profesija. Baigus mokslus sukūriau šeimą gimtinėje.

https://www.youtube.com/watch?v=jVdWOeuSGWE

Trečiadienis Gruodžio 18, 2019
Renginio pradžia: 12/18/2019 17:00
Pabaiga: 12/18/2019 20:00

Gruodžio 18 d. (trečiadienį) 17 val. kviečiame į jaukų advento vakarą
„Oi ant lauko žvakelė žibėjo, ugnys šokinėjo“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Liesime ir lipdysime bičių vaško žvakes, ir drauge su folkloro ansambliu „Aušrine“ dainuosime Kalėdų advento dainas.
Žvakių lipdymo ir liejimo mokys Povilas ir Kristina Šoriai.

Jaukus, bičių vaško kvapo pripildytas advento vakaras. Liesime ir lipdysime žvakes, dainuosime, ir mėgausimės jaukiu laukimu.
Kūrybinis užsiėmimas žvakių liejimas ir lipdymas iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Penktadienis Gruodžio 27, 2019
Renginio pradžia: 12/27/2019 19:00
Pabaiga: 12/27/2019 20:15

Gruodžio 27 d. (penktadienį) 19 val. Kalėdinis grupės „Rolling Box Band“ koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

„Rolling Box Band“ – tai jauni, energingi, išradingi, originalūs, baigę rimtus muzikos mokslus atlikėjai, kurių credo –rokenrolas valdo! Grupei tai ne tik muzikos stilius, bet ir gyvenimo būdas. Kiekvienas narys savaip supranta šią sąvoką, bet grojimas kartu sukuria vieningą muzikos sintezę, kuri priverčia ne tik suklusti, bet ir šokti iki nukritimo!

Viktorija Bičkovaitė - vokalas
Julija Rušinskytė - klavišiniai/vokalas
Deividas Paknys - el. gitara
Povilas Banys - bosinė gitara
Paulius Palionis - mušamieji

Grupės repertuaras – nuo seniausių ir populiariausių šešiasdešimtųjų hitų, iki šių dienų pop muzikos kūrinių, kurie įgauna rokenrolo skambesį.

„Rolling Box Band“ tikslas dovanoti klausytojui ne tik kokybišką, bet ir širdį paliečiančią muziką.

Maloniai laukiame!

Antardienis Gruodžio 31, 2019
Renginio pradžia: 12/31/2019 20:00
Pabaiga: 12/31/2019 21:15

Gruodžio 31 d. 20 val. kviečiame paskutinę metų dieną palydėti su Vyrų vokaline grupe „Quorum“. Ypatingame šventiniame koncerte skambės nuotaikingos, šviesios ir lyriškos, linksmos ir ritmiškos lietuviškos bei kitų šalių dainos. Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Daugiausia dainavęs įvairiomis užsienio kalbomis ir keliavęs po įvairių tautų muzikinį pasaulį, atsinaujinęs ir šiek tiek pasikeitęs, ansamblis „Quorum“ su didžiuliu malonumu dainuoja lietuviškai. V. Kernagio „Baltas paukštis“, T. Leiburo „Naktelė“, G.Jautakaitės „Viešpaties lelija“, G. Paškevičiaus „Mano kraštas“, grupės „Vairas“ „Vilčių vaivorykštė“ ir daugelis kitų puikių lietuviškų dainų puikuojasi ansamblio repertuare. Nepaisant to, vyrai savo klausytojams dovanoja ir egzotiškas - moldaviškas, gruziniškas, ukrainietiškas bei kitų tautų dainas. Naujųjų išvakarėse nebus apsieita ir be žymiųjų naujametinių hitų, todėl klausytojų laukia iškilmingas ir pakilus vakaras.
Grupės „Quorum“ dainininkų neriboja instrumentai, nes vieninteliai reikalingi instrumentai yra jų balsai. Visus instrumentus, net mušamuosius, vyrai sukuria savo balsais, o jų dainuojama muzika primena instrumentinės grupės skambesį. Savo išskirtiniais balsais „Quorum“ nariai atskleidžia neribotas žmogaus balso galimybes. Jiems paklūsta pop, rock, jazz, liaudies muzika. Dainininkų nevaržo svetimos kalbos, nei kitoms tautoms būdingos intonacijos ir ritmai. „Quorum“ yra vienas iš nedaugelio ansamblių, kuris gali dainuoti įvairiausių stilių ir žanrų muziką įvairiausiomis pasaulio kalbomis.

Surinktas turinys