Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Ketvirtadienis Liepos 18, 2019
Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00
Pabaiga: 07/18/2019 18:00

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/18/2019 18:00
Pabaiga: 07/18/2019 20:00

Liepos 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 19, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Šeštadienis Liepos 20, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/20/2019 19:00

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Sekmadienis Liepos 21, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Pirmadienis Liepos 22, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Antardienis Liepos 23, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Renginio pradžia: 07/23/2019 18:00

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/23/2019 20:00
Pabaiga: 07/23/2019 21:38

Liepos 23 d. (antradienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmą „Tarp pilkų debesų“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Žanras: Drama
Trukmė: 1h 38 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Kaunas, 1941-ieji. Penkiolikmetė Lina Vilkaitė svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu. Tačiau birželio 14-osios naktį visas svajones ranka nubraukia stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną ir ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių. Atskirtas nuo šeimos merginos tėtis Linai ištaria paskutinius žodžius: „Piešk tai, ką matai“. Jos piešiniai tampa dienoraščiu, kuriame nemeluojama. Juose atsispindi skausmas, alkis, šaltis, sovietų žiaurumas ir nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire. O šalia – žmonių gerumas vienas kitam, pirmoji meilė ir negęstanti viltis išgyventi. Žmogiškoji stiprybė prieš žiaurų likimą.

Filmas sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

Knyga yra tapusi „The New York Times“ bestseleriu, išleista daugiau nei 50 šalių, visame pasaulyje jos parduota per milijoną kopijų. Filmo režisierius – Los Andžele gimęs ir užaugęs Marius Markevičius, žinomas filmo „Kita svajonių komanda“ režisierius. Filmo prodiuseris – Žilvinas Naujokas, Lietuvai padovanojęs lankomiausią nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kurtą filmą „Tadas Blinda. Pradžia“.

Režisierius: Marius Markevičius

Vaidina: Bel Powley, Jonah Hauer-King, Lisa Loven Kongsli, Sophie Cookson, Martin Wallström, Peter Franzén, James Cosmo, Aistė Diržiūtė, Gabija Jaraminaitė, Darius Meškauskas, Ramūnas Cicėnas.

Trečiadienis Liepos 24, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Ketvirtadienis Liepos 25, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/25/2019 18:00
Pabaiga: 07/25/2019 20:00

Liepos 25 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 26, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/26/2019 20:00
Pabaiga: 07/26/2019 21:12

Liepos 26 d. (penktadienį) 20 val. Kintų muzikos festivalio koncertas "Veržlūs vėjai", Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Atlikėjai - VERA NEBYLOVA (violončelė, Rusija), ANDRÉS AÑAZCO (fortepijonas, Ekvadoras-Austrija), KAROLINA PANCERNAITĖ (fortepijonas).

Bilieto kaina 8 eurai.

Kintų muzikos festivalyje pasirodys trys jauni ir veržlūs atlikėjai, savo talentu besidalinantys per XIX–XX a. muziką. Skambės vaizdinga čeko Antoníno Dvořáko, gausybę XX a. kompozitorių mokiusios žymios prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadios Boulanger, efemeriškų impresijų kupina prancūzo Maurice‘o Ravelio ir dramatiškų išgyvenimų pripildyta ruso Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika.

VERA NEBYLOVA – tarptautinių konkursų laureatė, Yuri Bashmet jaunimo orkestro Rusijoje narė. Savo muzikinį kelią pradėjusi Kaliningrado S. Rachmaninovo aukštesniojoje muzikos mokykloje, nuo 2017 m. mokosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Violončelininkė tobulinosi meistriškumo kursuose pas A. Seleznevą, K. Rodiną, S. Rolduginą, R. Dieltiensą, taip pat 2015 m. ir 2016 m. dalyvavo ISA vasaros akademijoje Vienoje ir mokėsi pas Jérôme‘ą Pernoo, Osaba‘ą Onczay, Claudio Bohorquesą ir Romainą Garioud.

ANDRÉS AÑAZCO – iš Ekvadoro kilęs pianistas, plėtojantis dinamišką koncertinę karjerą kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. A. Añazco koncertavo prestižinėse pasaulio koncertų salėse Musikverein (Viena), Carnegie Hall (Niujorkas) ir dalyvavo žymiuose festivaliuose, tokiuose kaip Yehudi Menuhino festivalis Gstaade (Šveicarija) ir Rheingau muzikos festivalis (Vokietija).
Nuo 2012 m. pianistas koncertuoja visoje Europoje kaip „Acros Trio“ narys; šis ansamblis pasižymi plačiu repertuaru, kuriame suskamba ir mažai žinomi Ispanijos ir Lotynų Amerikos kompozitorių kūriniai. Būdamas ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijos) narys, jis mokėsi iš tokių menininkų kaip Tabea Zimmermann, Hatto Beyerle, Shmuelis Ashkenasis, Ferencas Radosas ir Hariolfas Schlichtigas.

Renginio pradžia: 07/26/2019 20:00
Pabaiga: 07/26/2019 21:00

Liepos 26 d. (penktadienį) 20 val. Kintų muzikos festivalio koncertas "Veržlūs vėjai", Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Atlikėjai - VERA NEBYLOVA (violončelė, Rusija), ANDRÉS AÑAZCO (fortepijonas, Ekvadoras-Austrija), KAROLINA PANCERNAITĖ (fortepijonas).

Kintų muzikos festivalyje pasirodys trys jauni ir veržlūs atlikėjai, savo talentu besidalinsiantys per XIX–XX a. muziką. Skambės vaizdinga čeko Antoníno Dvořáko, gausybę XX a. kompozitorių mokiusios žymios prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadios Boulanger, efemeriškų impresijų kupina prancūzo Maurice‘o Ravelio ir dramatiškų išgyvenimų pripildyta ruso Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika.

VERA NEBYLOVA – tarptautinių konkursų laureatė, Yuri Bashmet jaunimo orkestro Rusijoje narė. Savo muzikinį kelią pradėjusi Kaliningrado S. Rachmaninovo aukštesniojoje muzikos mokykloje, nuo 2017 m. mokosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Violončelininkė tobulinosi meistriškumo kursuose pas A. Seleznevą, K. Rodiną, S. Rolduginą, R. Dieltiensą, taip pat 2015 m. ir 2016 m. dalyvavo ISA vasaros akademijoje Vienoje ir mokėsi pas Jérôme‘ą Pernoo, Osaba‘ą Onczay, Claudio Bohorquesą ir Romainą Garioud.

ANDRÉS AÑAZCO – iš Ekvadoro kilęs pianistas, plėtojantis dinamišką koncertinę karjerą kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. A. Añazco koncertavo prestižinėse pasaulio koncertų salėse Musikverein (Viena), Carnegie Hall (Niujorkas) ir dalyvavo žymiuose festivaliuose, tokiuose kaip Yehudi Menuhino festivalis Gstaade (Šveicarija) ir Rheingau muzikos festivalis (Vokietija).
Nuo 2012 m. pianistas koncertuoja visoje Europoje kaip „Acros Trio“ narys; šis ansamblis pasižymi plačiu repertuaru, kuriame suskamba ir mažai žinomi Ispanijos ir Lotynų Amerikos kompozitorių kūriniai. Būdamas ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijos) narys, jis mokėsi iš tokių menininkų kaip Tabea Zimmermann, Hatto Beyerle, Shmuelis Ashkenasis, Ferencas Radosas ir Hariolfas Schlichtigas.

Šeštadienis Liepos 27, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Sekmadienis Liepos 28, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Pirmadienis Liepos 29, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Antardienis Liepos 30, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/30/2019 20:00

Liepos 30 d. (antradienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Justino Krisiūno filmą „Širdys“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas apie tuos laikus, kai dar nebuvo interneto, mobiliųjų telefonų, Facebook‘o ar Instagram‘o. Kai jausmai buvo grynesni, kai dažniau pakeldavome akis į dangų, kai kitas žmogus tapdavo svarbesnis už viską pasaulyje, kai širdys buvo tikros ir mokėjo plakti vienu ritmu...
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

ŠIRDYS (2018)
Žanras: Romantinis, drama,
Sukurta: Lietuva

Režisierius: Justinas Krisiūnas („Dėdė, Rokas ir Nida”, „Emigrantai“, )
Vaidina: Rolandas Kazlas, Liubomiras Laucevičius, Indrė Patkauskaitė, Algirdas Gradauskas, Roberta Sirgedaitė, Motiejus Ivanauskas, Deividas Breivė, Rokas Siaurusaitis, Justas Tervydis, Aistė Zabotkaitė, Andrius Alešiūnas, Airida Gintautaitė, Vidmantas Fijalkauskas
Kino teatruose nuo: 2018.11.23
Trukmė: 1h 50 min
„Aš nenoriu būti gyva, aš noriu gyventi…”
Šie filmo veikėjos Mildos ištarti žodžiai bene tiksliausiai atspindi pasakojimo esmę.
O pati istorija rutuliojasi praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Lietuvoje, toli nuo miesto šurmulio vaizdingame gamtos prieglobstyje įsikūrusioje sanatorijoje. Tik šios įstaigos gyventojai – ne kokie nors senukai, o stebuklo belaukiantys paaugliai. Jie serga širdies ligomis. Kai kurie viltingai laukia donorų...
Į šią sanatoriją ir patenka vaikinukas Saulius (akt. M. Ivanauskas), neblogas bėgikas, netikėtai susmukęs distancijos vidury. Kaip ir dera paaugliui, Saulius dygus ir pasišiaušęs, nenorintis suprasti, kodėl atsidūrė tokioje vietoje ir nuo pat pirmų dienų nelinkęs bičiuliauti su aplinkiniais. Iš pradžių su naujoku bendros kalbos neranda ne tik sanatorijos direktorius (akt. L. Laucevičius), bet ir vaikų auklėtojas Andrius (akt. R. Kazlas). Tačiau kantrybė gali nuversti kalnus...

Trečiadienis Liepos 31, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 01, 2019
Renginio pradžia: 07/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/01/2019 18:00

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 08/01/2019 17:00
Pabaiga: 08/01/2019 19:30

Rugpjūčio 1 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame vaikus ir suaugusius į kūrybines dirbtuves „Medinis marių feisbukas“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Kūrybinių dirbtuvių metu sužinosite apie vėtrungės istoriją nuo vikingų laikų iki 1944 m. Turėsite galimybę patys pasigaminti savo vėtrungę.
Originaliausių ir gražiausių darbų autorių laukia puikūs prizai. Renginys nemokamas, suteiksime visas darbui reikalingas priemones.
ISTORIJA / PAŽINTIS / KŪRYBA
Renginys „Medinis marių feisbukas“ yra Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails!: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“ viena iš dalių ir remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/01/2019 19:00
Pabaiga: 08/01/2019 21:00

Rugpjūčio 1 d. (ketvirtadienį) 19 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 02, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 08/02/2019 10:00

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Šeštadienis Rugpjūčio 03, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/03/2019 18:00
Pabaiga: 08/03/2019 19:00

Rugpjūčio 3 d. (šeštadienį) 18.00 val. kviečiame į paskaitą „Lietuvininkų gyvenimai“, kurią pristatys lietuvininkų tarmės puoselėtoja, žinovė Indrė Skablauskaitė (Šilutė) Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Sužinosite, koks medis padeda apsisaugoti nuo laumių ir velnių, ką reikia daryt, kad "giliukis" (laimė) lydėtų, kokių ritualų imtis norint meilę išlaikyt... Pakalbėsime apie ypatiškas palaunagės česnis, kurios laukdavo laukininkų, žuvininkų ir, žinoma, kopininkų butukuose ir stubelėse. Kodėl šišioniškiams, kuomet dainuoji, "velnias vypso", o moterys turi "juodai rėdytis ir taip Dievą garbinti"... Nepamiršime ir kalbos, kuria "befobilioja" (bekalba) šimtas žmonių...

Paskaita „Lietuvininkų gyvenimai“ iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Sekmadienis Rugpjūčio 04, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Pirmadienis Rugpjūčio 05, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/05/2019 19:00
Pabaiga: 08/05/2019 20:30

Rugpjūčio 3 d. 19.00 val. Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26, Juodkrantė).
Prašome atsinešti savo puodelį kavai. Kafijos puodelis ir "puceliai" už simbolinę – 1 euro – kainą. Laukiame Jūsų!

Lietuvininkų valgiai – paveikti vokiečių papročių, arba diena be kafijos neįsivaizduojama

Suprantama, jog valgio gaminimas, ypač pavakarių mada gerti kafiją (taip lietuvininkai vadino kavą) ir skanauti pucelių, pyragų, vofelių, kaip ir kiti lietuvininkams svarbūs gyvenimo įpročiai, buvo veikiami vokiškų papročių. Kafija, kurią gamino iš gilių, skrudintų miežių, cikorijos, kviečių, rugių, kavos pupelių lietuvininkų tarpe prigijo taip, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Apie kafiją kalbėjo kiekvienas Mažosios Lietuvos gyventojas, ypatingai pabrėždamas, kad jau kur jau kur, bet šišioniškių namuose visuomet pirmiausia pasitikdavo kafijos kvapas... O Juodkrantėje jus pasitiks gilių ir miežinės (keptuvėje dėl kvapnumo ir skanumo paskrudintos) kafijos kvapas, siūlysime paskanauti ir "pucelių" (pagal specialią receptūrą pagamintų spurgyčių).

Kafijos gėrimo ceremonija iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/05/2019 21:30
Pabaiga: 08/05/2019 22:40

Rugpjūčio 5 d. 21.30 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B) vyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duoną“ (1978).

„Lietuviško kino naktis“ vienu metu vyks net 25-iuose šalies miestuose: sužinokite apie kino seansus šalia jūsų
Kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru užsibrėžė ypatingą tikslą – lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje įvyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978). Nors renginio centru pasirinkta sostinės Katedros aikštė, tačiau tuo pačiu metu kino klasiką bus galima žiūrėti jau 25 miestuose.
Susidomėjimas „Lietuviško kino naktimi“ sparčiai auga. Seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje. Druskininkai, Palanga, Utena, Rokiškis, Prienai, Raseiniai, Veiviržėnai ar Zapyškis: „Lietuviško kino naktį“ jau sutiko rengti net 25 miestai ir miesteliai. Organizatoriai laukia visų norinčiųjų – nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.
„Lietuviško kino nakties“ sumanytojai džiaugiasi, kad daugelis miestų bei bendruomenių ne tik išreiškė norą dalyvauti, tačiau ir patys aktyviai bendradarbiauja. Puikus pavyzdys – vieni pirmųjų prie iniciatyvos prisijungę anykštėnai.
„Jaučiame nuoširdų norą būti viso pasaulio lietuvius vienijančio renginio dalimi. Anykštėnai domisi, ieško ir vertina gerą kiną, todėl tiesiog negalime nerodyti vieno gražiausių lietuviškų filmų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Antardienis Rugpjūčio 06, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Trečiadienis Rugpjūčio 07, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 08, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Penktadienis Rugpjūčio 09, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/09/2019 20:00
Pabaiga: 08/09/2019 21:00

Duetas „Dolce Amor“ - „Meilės serenados“

Rugpjūčio 9 d. / penktadienį / 20:00 val. duetas „Dolce Amor“ kviečia jus į romantinės muzikos vakarą - „Meilės serenados“!
Dalyvauja - LORETA HAIDARI (fortepijonas) ANVAR HAIDARI (tenoras)
Vakaro programoje - nuo baroko arijų iki tango ritmų: skambės vokiečių, neapoliečių (italų) bei lietuvių dainos, rusų kompozitorių romansai, taipogi Loretos atliekami didžiųjų romantikų fortepijoniniai solo.
Koncerte girdėsite G. Bononcini , F. Cavalli, F. Schubert, R. Schumann, A. Varlamov, P. Bulakhov, R. Shchedrin, М. Glinka, N. Rimsky-Korsakov, P. Tchaikovsky, S. Rachmaninoff, M. Mussorgsky, F. Chopin, A. Piazzolla, M. Petrausko, A. Raudonikio, V. Bellini, V. di Chiara, C.A. Bixio, F.P. Tosti, V. Meglio ir kitų kompozitorių kūrinius.
Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos absolventai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais.
Dainininkas, buvęs operos teatro solistas, savo kūrybinės karjeros metais yra sukūręs visiems gerai žinomų operų pagrindines tenorines lyrines meilės herojaus partijas. Dabartiniu metu, kartu su žmona, dalyvauja įvairiuose koncertuose bei festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor“, rengia romantinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.
Plataus repertuaro koncertas patenkins kiekvieno muzikinį skonį - džiugins jau žinomais kūriniais ir supažindins su naujomis, galbūt dar negirdėtomis melodijomis, o atlikėjų kuriama atmosfera atras kelią į kiekvieno jūsų širdį. Maloniai kviečiame akimirkai drauge pasinerti į klasikos pasaulį, pamiršti kasdienę rutiną ir pasimėgauti laikui nepavaldžios muzikos skambesiu!

Šeštadienis Rugpjūčio 10, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/10/2019 19:00
Pabaiga: 08/10/2019 20:11

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Sekmadienis Rugpjūčio 11, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/12/2019 20:00

Rugpjūčio 12 d. 19 val. koncertas Viva La Fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Dainininkė Agnė Stančikaitė (sopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas) ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė.
Koncertas Viva La Fiesta - tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.
Koncertas mokamas. Bilietai parduodami prieš koncertą 8-10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Rugpjūčio 13 d. (antradienį) 19.00 val. – pokalbis apie lyderystę su A. Miniotaite ir I. Staškevičiumi Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Knygos „Lyderystė“ autoriai, verslininkai Alisa Miniotaitė ir Ignas Staškevičius, kviečia susitikti pajūryje, kur ir gimė didžioji dalis šios knygos. Renginio metu bus galima įsigyti knygų „Lyderystė“. Renginys nemokamas ir atviras visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Pokalbiai apie lyderystės KAIP su autoriais vyks rugpjūčio 13 dieną Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre ir rugpjūčio 14 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro (KKKC) Parodų rūmuose. Renginiai nemokami ir atviri visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Leidyklos „Tyto alba“ 2019 metų pavasarį išleista knyga „Lyderystė“ nagrinėja atsakymus į lyderystės „kaip“: kaip tapti lyderiu, kaip vesti žmones pirmyn, kaip padaryti, kad žmonės tave sektų, kaip pasiekti tikslą. Remdamiesi savo patirtimi, autoriai A. Miniotaitė ir I. Staškevičius žvelgia į lyderystės reiškinį pro skirtingų teorijų akinius. Jųdviejų spalvingas pokalbis ir įžvalgos gali ne tik įkvėpti vadovus, bet ir padėti norintiesiems tapti lyderiais, paskatinti imtis veiklos.

Dr. Alisa Miniotaitė yra tarptautinės bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadovė. Veda mokymus, konsultuoja Lietuvos ir užsienio bendroves. Laidų bei straipsnių autorė, aistringa slidininkė ir keliautoja.

Ignas Staškevičius su bendraminčiais yra įsteigęs ir užauginęs ne vieną verslą, tarp jų – prekybos tinklą „Maxima“. Studijavo mediciną ir teisę, vadovavo įvairioms bendrovėms, parašė keletą knygų, sukūrė dokumentinių filmų, daug metų bėgioja maratonus.

„Lyderystės“ autorių susitikimas su skaitytojais pajūryje – ne atsitiktinis, kadangi būtent čia ir gimė didžioji dalis šios knygos.

Minėjote, kad didelė dalis šios knygos ir buvo parašyta pajūryje – kokiomis aplinkybėmis?

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:14

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. XXI tarptautinio kamerinio muzikos vasaros festivalio „Kuršių nerija“ IV programa „Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“ Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Trečiadienis Rugpjūčio 14, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/14/2019 20:00
Pabaiga: 08/14/2019 21:40

Rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) 20 val. režisieriaus Vyganto Bachmackij išskirtinė lietuviška romantinė komedija „Vestuvės“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas lietuvių kalba, be subtitrų. Bilieto kaina - 6 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.
Išskirtinai lietuviškas kūrinys, kuomet „lietuviškas filmas“ reiškia ne vien filmo kūrėjų tautybę bei filmavimo lokaciją, bet ir lietuvišką turinį, idėjas, vaizduotę, atskleidžia visą šalies kino kūrėjų potencialą.

Žanras: Komedija
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Vygantas Bachmackij
Vaidina: Dovilė Kundrotaitė, Vytautas Kaniušonis, Giedrius Savickas, Darius Meškauskas, Marius Repšys
Kino teatruose nuo: 09.08.2019
Trukmė: 1h 40 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų

Jei jums patiko ,,Mano didelės storos graikiškos vestuvės” ir ,,Laimės, sveikatos”, jei ruošiatės tuoktis arba jau esat susituokę, šį filmą žiūrėti lėksite strimgalviais.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 15, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/15/2019 18:00
Pabaiga: 08/15/2019 20:00

Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 16, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Šeštadienis Rugpjūčio 17, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Sekmadienis Rugpjūčio 18, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/18/2019 14:00
Pabaiga: 08/18/2019 15:30

Rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) 14.00 val. Muzikinis rugpjūtis pajūryje kviečia į Eduardo Balsio šokio spektaklio premjerą „Eglė žalčių karalienė“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Choreografas – Martynas Rimeikis
Dirigentas – Modestas Barkauskas
Trumpoji premjeros versija, kuria siekiama E. Balsio „Eglę žalčių karalienę“ pristatyti gausiam į pajūrio glėbį suplaukiančiam poilsiautojų bei turistų būriui. Tikimės, kad pamario krašto tematika, išraiškingas nūdienos šokis, stilinga scenografija bei kostiumai praplės teatro žiūrovų ratą ir pavers spektaklį patraukliu visoms žiūrovų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties.
Renginys nemokamas

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Rašydamas „Eglę žalčių karalienę“, E. Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema. Kompozitorius išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį „perskaityti“ naujai ir patraukliai pristatyti nūdienos publikai. M. Rimeikis – jau dviejų "Auksinių scenos kryžių" laureatas. Dirigentas M. Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas M. Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pirmadienis Rugpjūčio 19, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/19/2019 20:00
Pabaiga: 08/19/2019 21:00

Rugpjūčio 19 d.(pirmadienį) 20 val. flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas. Bilieto kaina 10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 20, 2019
Renginio pradžia: 07/20/2019 19:00
Pabaiga: 08/20/2019 18:00

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/20/2019 20:00
Pabaiga: 08/20/2019 21:38

Rugpjūčio 20 d. (antradienį) 20 val. režisierės Marijos Kavtaradzės 2018 m. pripažinto geriausiu Baltijos šalių filmo „Išgyventi vasarą“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Išgyventi vasarą

Žanras: Komedija, drama
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Marija Kavtaradzė
Vaidina: Gelminė Glemžaitė, Paulius Markevičius, Indrė Patkauskaitė
Kino teatruose nuo: 19.04.2019
Trukmė: 1h 31 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Tikrai ne visiems – tik gero kino žiūrovams. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatės Marijos Kavtaradzės debiutas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu, sulaukė didžiulio susidomėjimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Juostoje, kurio premjera įvyko išparduotose prestižinio Toronto kino festivalio seansuose, pagrindinius vaidmenis sukūrė kylantys jaunosios kartos aktoriai Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius. Spalvingame ir šviesiame kelio filme kalbama mums visiems labai svarbia psichinės sveikatos tema. Ambicinga pradedanti psichologė Indrė sutinka į kliniką pajūryje nuvežti du pacientus: bipoliniu sutrikimu sergantį Paulių ir savyje užsisklendusią Justę. Ši vasariška kelionė tampa pirmuoju žingsniu pasveikimo link. Tai šilta ir jaudinanti istorija, kuri – kaip ir vasara – kupina šviesos, netikėtumų ir vilties, kad viskas yra įmanoma…

Filmas lietuvių kalba su angliškais subtitrais.

Režisierė: Marija Kavtaradzė

Vaidina: Paulius Markevičius, Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė, Darius Meškauskas, Vilija Grigaitytė, Donatas Želvys, Šarūnas Puidokas

Filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=pgMJRHqolTU

Trečiadienis Rugpjūčio 21, 2019

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/21/2019 21:30
Pabaiga: 08/21/2019 22:35

Rugpjūčio 21 d. (trečiadienį) 21.30 val. Juodkrantės bendruomenė kviečia į Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ peržiūrą Juodkrantės sengirėje (Raganu kalne).

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/juodkrantesbendruomene/

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje ir tai yra unikali galimybė pajusti ir išgyventi šį filmą susiliejant su užburiančia Juodkrantės sengirės gamta.

Prieš seansą filmo autorius pasidalins įsimintiniausiais momentais, kuriant šį poetišką, netipišką filmą bei atskleis kaip jam pavyko užfiksuoti tokias magiškas akimirkas.

*Sėdimų vietų skaičius ribotas, tačiau galite atsinešti savo kėdes.

*Visus, kurie atsineš savo NE vienkartinį puodelį, Juodkrantės bendruomenės nariai pavaišins gardžia arbata.

*Renginys NEMOKAMAS, tačiau bus galimybė paaukoti.
Surinktos lėšos bus panaudotos filmo autoriaus M. Survilos bei asociacijos "Juodkrantės bendruomenė" ateities projektams įgyvendinti.

* Renginys bus fotografuojamas.

Trumpai apie filmą „Sengirė“: Sengirė yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į miško pakraštį, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 22, 2019
Renginio pradžia: 07/23/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/22/2019 17:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame į Pauliaus Saudargo ir Godos Krukauskienės knygos ir filmo „Gulago partizanai“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Mažai kam žinoma, kad Laisvės kova nesibaigė didžiąją dalį partizanų nužudžius miškuose, o kitus vadinamuosius „liaudies priešus“ išvežus į lagerius ar ištrėmus. 1953 m. vasarą Norilske ir Vorkutoje, vėliau Kengyre 1954 m. ir vėl Vorkutoje 1955 m. kyla didžiausi lagerių sukilimai, sudrebinę visą SSRS Gulago sistemą. Po politinių kalinių derybų su Gulago valdžia sukilimai paskandinami kraujyje. Žūsta šimtai žmonių. Tačiau kraujas praliejamas ne veltui – prasideda Gulago griūtis. 1956 m. dauguma politinių kalinių išleidžiami į laisvę. Knyga ir dokumentinis filmas „Gulago partizanai“ – apie niekada nepasibaigusią Laisvės kovą, apie sukilimus Gulage, kur pirmose gretose stovėjo lietuviai ir ukrainiečiai. Knygos ir filmo autoriai: Paulius Saudargas ir Goda (Karazijaitė) Krukauskienė.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-15-nemirtingi-gulago-partiz...

Renginio pradžia: 08/22/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 20:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Pirmadienis Rugpjūčio 26, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Antardienis Rugpjūčio 27, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Trečiadienis Rugpjūčio 28, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Ketvirtadienis Rugpjūčio 29, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00
Pabaiga: 08/29/2019 23:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Penktadienis Rugpjūčio 30, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/30/2019 18:00
Pabaiga: 08/30/2019 19:00

Rugpjūčio 30 d. (penktadienį) 18.00 val. kūrybinio kankliavimo stovyklos baigiamasis koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Koncertuoja: Žemyna Trinkūnaitė, Indrė Jurgelevičiūtė, Agota Zdanevičiūtė ir kanklių stovyklos dalyviai.

Šeštadienis Rugpjūčio 31, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Sekmadienis Rugsėjo 01, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Rugsėjo 02, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Antardienis Rugsėjo 03, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Trečiadienis Rugsėjo 04, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Rugsėjo 05, 2019
Renginio pradžia: 08/02/2019 10:00
Pabaiga: 09/05/2019 18:00

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00
Pabaiga: 09/05/2019 18:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019
Renginio pradžia: 09/14/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 21:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, rugsėjo 14 dieną jau šešiasdešimt antrą kartą švęsime Žvejo šventę, kurios metu

Surinktas turinys