Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Ketvirtadienis Gegužės 30, 2019
Renginio pradžia: 05/02/2019 17:00
Pabaiga: 05/30/2019 16:00

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Renginio pradžia: 05/09/2019 10:00
Pabaiga: 05/30/2019 18:00

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/30/2019 17:30
Pabaiga: 05/30/2019 18:30

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pristatys lankytojų centro Juodkrantėje projektą. Dalyvaus projektuotojai UAB "Jas".

Pirmadienis Birželio 03, 2019
Renginio pradžia: 06/03/2019 18:00

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Antardienis Birželio 04, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Renginio pradžia: 06/04/2019 18:00

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Trečiadienis Birželio 05, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Birželio 06, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Penktadienis Birželio 07, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/07/2019 18:00
Pabaiga: 06/07/2019 19:00

Birželio 7 d., penktadienį, 18 val. kviečiame visus į Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių minėjimą Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje. M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatys Rėzos raštus, folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė) atliks programą „Esu kilęs iš lietuvių giminės“.

Martynas Liudvikas Rėza – žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Prūsų (Mažosios) Lietuvos) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros pasiekimus iki XIX amžiaus ir padėjęs pagrindus XIX amžiaus lietuvių kultūrai. Jis buvo tarpininkas tarp lietuvininkų ir lietuvių kultūros (tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus), tarp lietuvių ir Europos (daugiausia vokiečių) kultūros, tarp religinės ir pasaulietinės kultūros.
L. Rėza buvo labiausiai išsimokslinęs XIXa. pradžios lituanistas – Karaliaučiaus universiteto profesorius, todėl buvo pavyzdys bei autoritetas kitiems to meto lietuvių kultūros puoselėtojams. Pas jį į Karaliaučių vykdavo tartis bei konsultuotis lituanistai iš Didžiosios Lietuvos, jo darbai greit pasklisdavo Lietuvoje, paskatindami čia kultūrinės veiklos pagyvėjimą.
L. Rėza gimė 1776m. Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, pajūrio sargo šeimoje. Anksti netekęs tėvų, buvo globojamas giminaičių. Mokėsi Kaukėnų mokykloje, vėliau atsidūrė beturčių namuose Karaliaučiuje. Čia gyvendamas 1791-1794m. lankė lotyniškąją Lebenichto mokyklą, vertėsi privačiomis pamokomis. 1795-1799m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją (pagrindinis studijų objektas), antikines ir orientalistines kalbas, filosofiją, istoriją, retoriką. Įtakingiausi jo profesoriai buvo I. Kantas, Ch. Krausas ir J. Hasse. Baigęs universitetą, 1800 – 1816m. buvo kariuomenės pamokslininkas Karaliaučiaus įgulose.

Šeštadienis Birželio 08, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Sekmadienis Birželio 09, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/09/2019 16:00
Pabaiga: 06/09/2019 18:00

3-sis tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "Kuršininkų sakmės". Šiemet skulptorių ir poetų sintezėje skulptūros "prabils" eilėmis.

Skulptoriai iš Lietuvos - Albertas Danilevičius, Kazys Venclovas, Andrius Sirtautas, Arvydas Ališanka, viešnios iš Italijos - Vittoria Parrinello ir Martina Pizzigoni , bei svečias iš Danijos - Gorm Maar Hansen. Poetai - Daiva Molytė - Lukauskienė, Eugenijus Ališanka, Ričardas Šileika, Lukas Danilevičius, Greta Šerpetauskaitė, Ramunė Brunzaitė.

Rėmėjai ir draugai:

LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
VIEŠBUTIS „FLORA"
UŽEIGA „ŽVEJONĖ"
KAVINĖ „PAMARIO TAKAS"
ŽVEJO UŽEIGA „ŽUVELĖ"
PICERIJA „MALKA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
MIESTO GYVENTOJAI IR SVEČIAI
UAB „SIMUVA"
KURĖNAS „KURŠIS"
AB „SMILTYNĖS PERKĖLA"
VEGA LEDAI
LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
ORGANIZUOJA - ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENĖ

Pirmadienis Birželio 10, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Birželio 11, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/11/2019 11:00
Pabaiga: 06/11/2019 13:00

Kviečiame birželio 11 d. 11 val. į popiečio arbatėlę su Neringos meru Dariumi Jasaičiu Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Organizuoja Neringos socialinių paslaugų centras.

Trečiadienis Birželio 12, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Birželio 13, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Penktadienis Birželio 14, 2019
Renginio pradžia: 06/03/2019 18:00
Pabaiga: 06/14/2019 18:00

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/14/2019 18:00
Pabaiga: 06/14/2019 19:39

Birželio 14 d. (penktadienį) 18 val. režisieriaus bei scenaristo Raimundo Banionio filmo „Purpurinis rūkas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti. Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį.

Felikso Rozinerio apysakos „Purpuriniai dūmai“ sukurtas filmas prasideda erdvia, saulėta Jeruzalės panorama ir pagrindinio herojaus svarstymu, ar jam vykti į kelionę liudyti prieš Vladą, įtariamą Holokausto byloje. Jozefo (personažą vyresniame amžiuje vaidina Arkadijus Vinokuras) prisiminimai taps sudėtingu, bet sykiu ir aiškiu atsakymu į jo abejones – liudyti ar atleisti, gyventi toliau ir neleisti plisti keršto virusui? Viskas čia gerai, tik apmaudu, kad egzaltuota, lyg iš seno didaktiško filmo atklydusi balso už kadro intonacija tampa erzinančiu trukdžiu suprasti filmo išeities taškus (garsas filme, deja, išliks pažeidžiamiausia vieta).

Simbolinę spindinčių kupolų panoramą, dangaus mėlį ir pasaulio kaip žvilgsniu neaprėpiamos erdvės jausmą keičia Jozefo prisiminimai apie niūrų pokarį, mišką, provincijos miestelį, ribotą erdvę, kurioje privalo išsitekti ir išgyventi visi – iš Sovietų Sąjungos pakraščio į Rūkų miestelį nublokštas Joškė, partizanų būrys su Vladu priešakyje, Daugėla ir jo duktė, sovietų milicininkai, statytiniai, išdavikai…

Atsakymai į Jozefo klausimus sau pasiveja kartu su pasakojimu. Filmas (ir santūraus dailininkų darbo dėka) stebėtinai vientisas, nors rutuliojasi trijuose laiko sluoksniuose – pagrindinį siužetą įrėminančioje dabartyje, pokariu ir ikikariniuose Joškės vaikystės prisiminimuose. Visi jie vienaip ar kitaip paaiškina ne tik veiksmus, bet ir personažų sielų „peizažus“. Filme tyliau ar garsiau suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto ir prisitaikymo, tremties ir pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos.

Šeštadienis Birželio 15, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Sekmadienis Birželio 16, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Pirmadienis Birželio 17, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Birželio 18, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/18/2019 10:00

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Trečiadienis Birželio 19, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Ketvirtadienis Birželio 20, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/20/2019 20:00

Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.

Penktadienis Birželio 21, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/20/2019 20:00
Pabaiga: 06/21/2019 21:00

Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.

Šeštadienis Birželio 22, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Sekmadienis Birželio 23, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/23/2019 19:00
Pabaiga: 06/23/2019 21:00

Birželio 23 d. (sekmadienį) 19 val. kviečiame į Joninių pasidainavimus Juodkrantėje, Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Svečiuose kapelija „Mingė“, vadovas R. Bučmys. Dalyvaus - Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė).

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Birželio 24, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Antardienis Birželio 25, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Trečiadienis Birželio 26, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Ketvirtadienis Birželio 27, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Penktadienis Birželio 28, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Šeštadienis Birželio 29, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Sekmadienis Birželio 30, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/18/2019 10:00
Pabaiga: 06/30/2019 18:00

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Pirmadienis Liepos 01, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Liepos 02, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Trečiadienis Liepos 03, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Ketvirtadienis Liepos 04, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00
Pabaiga: 07/04/2019 21:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Penktadienis Liepos 05, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Juodkrantės kurorto dienų mugė
Liepos 5-7 d. dalyvaukite Juodkrantės kurorto dienų mugėje, kuri šiais metais bus suskirstyta į tris zonas, tai „Di-zaino alėja“, „Sveikatos sala“ ir EKO turgelis. Kviečiame visus Mindaugo karūnavimo dienos proga sujungti visus krantus ir pristatyti save tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Dizaino alėjoje bus prekiaujama meno dirbiniais ir aksesuarais, dizainerių kūriniais ir papuošalais, visiems kas puoselėja namų interjerą ir vertina grožį. Jei myli madą, turi stilių ir kuri grožį — pirk–parduok ir save pristatyk šioje alėjoje.
Besirūpinantys savimi ir ieškantys sveikatai naudingų produktų ir patarimų, esate laukiami Sveikatos saloje, kurios epicentre įsikurs Kęstutis Mingėla, kviečiantis išbandyti įvairius masažus. Kęstutis daro: holistinį, klasikinį, gydomąjį, šiatsu, Tibeto dubenų masažus. Į salą kviečiame gyduolius, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovus, visus, kurie turi ką pasiūlyti sveikam gyvenimui ir natūraliam grožiui.
Šviežiausi, skaniausi ir su meile pagaminti produktai laukiami EKO turgelyje, kuriame bus prekiaujama sertifikuotose ūkiuose pagamintais produktais.
Juodkrantės kurorto dienos laukia Jūsų! Prekybininkų kiekis ribotas, vyksta atranka temai.
• Prekybos vieta 3 m X 2 m - 29 Eur. miesto rinkliava + 10 Eur. integracijos mokestis.
• Elektros galios išlaidos 1 kW – 5 Eur. (5KW=25eu ir t.t.).

Šeštadienis Liepos 06, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Juodkrantės kurorto dienų mugė
Liepos 5-7 d. dalyvaukite Juodkrantės kurorto dienų mugėje, kuri šiais metais bus suskirstyta į tris zonas, tai „Di-zaino alėja“, „Sveikatos sala“ ir EKO turgelis. Kviečiame visus Mindaugo karūnavimo dienos proga sujungti visus krantus ir pristatyti save tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Dizaino alėjoje bus prekiaujama meno dirbiniais ir aksesuarais, dizainerių kūriniais ir papuošalais, visiems kas puoselėja namų interjerą ir vertina grožį. Jei myli madą, turi stilių ir kuri grožį — pirk–parduok ir save pristatyk šioje alėjoje.
Besirūpinantys savimi ir ieškantys sveikatai naudingų produktų ir patarimų, esate laukiami Sveikatos saloje, kurios epicentre įsikurs Kęstutis Mingėla, kviečiantis išbandyti įvairius masažus. Kęstutis daro: holistinį, klasikinį, gydomąjį, šiatsu, Tibeto dubenų masažus. Į salą kviečiame gyduolius, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovus, visus, kurie turi ką pasiūlyti sveikam gyvenimui ir natūraliam grožiui.
Šviežiausi, skaniausi ir su meile pagaminti produktai laukiami EKO turgelyje, kuriame bus prekiaujama sertifikuotose ūkiuose pagamintais produktais.
Juodkrantės kurorto dienos laukia Jūsų! Prekybininkų kiekis ribotas, vyksta atranka temai.
• Prekybos vieta 3 m X 2 m - 29 Eur. miesto rinkliava + 10 Eur. integracijos mokestis.
• Elektros galios išlaidos 1 kW – 5 Eur. (5KW=25eu ir t.t.).

Sekmadienis Liepos 07, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Juodkrantės kurorto dienų mugė
Liepos 5-7 d. dalyvaukite Juodkrantės kurorto dienų mugėje, kuri šiais metais bus suskirstyta į tris zonas, tai „Di-zaino alėja“, „Sveikatos sala“ ir EKO turgelis. Kviečiame visus Mindaugo karūnavimo dienos proga sujungti visus krantus ir pristatyti save tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Dizaino alėjoje bus prekiaujama meno dirbiniais ir aksesuarais, dizainerių kūriniais ir papuošalais, visiems kas puoselėja namų interjerą ir vertina grožį. Jei myli madą, turi stilių ir kuri grožį — pirk–parduok ir save pristatyk šioje alėjoje.
Besirūpinantys savimi ir ieškantys sveikatai naudingų produktų ir patarimų, esate laukiami Sveikatos saloje, kurios epicentre įsikurs Kęstutis Mingėla, kviečiantis išbandyti įvairius masažus. Kęstutis daro: holistinį, klasikinį, gydomąjį, šiatsu, Tibeto dubenų masažus. Į salą kviečiame gyduolius, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovus, visus, kurie turi ką pasiūlyti sveikam gyvenimui ir natūraliam grožiui.
Šviežiausi, skaniausi ir su meile pagaminti produktai laukiami EKO turgelyje, kuriame bus prekiaujama sertifikuotose ūkiuose pagamintais produktais.
Juodkrantės kurorto dienos laukia Jūsų! Prekybininkų kiekis ribotas, vyksta atranka temai.
• Prekybos vieta 3 m X 2 m - 29 Eur. miesto rinkliava + 10 Eur. integracijos mokestis.
• Elektros galios išlaidos 1 kW – 5 Eur. (5KW=25eu ir t.t.).

Pirmadienis Liepos 08, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Liepos 09, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Trečiadienis Liepos 10, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Liepos 11, 2019
Renginio pradžia: 06/04/2019 18:00
Pabaiga: 07/11/2019 18:00

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019
Renginio pradžia: 09/14/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 21:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, rugsėjo 14 dieną jau šešiasdešimt antrą kartą švęsime Žvejo šventę, kurios metu

Surinktas turinys