Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Pirmadienis Vasario 04, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Antardienis Vasario 05, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Trečiadienis Vasario 06, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/06/2019 18:00
Pabaiga: 02/06/2019 20:00

Vasario 5, 6, 7 dienomis Neringos savivaldybės meras savivaldybės bendruomenei teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą už savivaldybės ir tarybos veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:
Vasario 5 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)
Vasario 6 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54 c-9).
Vasario 7 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8 469 52665.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Ketvirtadienis Vasario 07, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Penktadienis Vasario 08, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Šeštadienis Vasario 09, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/09/2019 13:00
Pabaiga: 02/09/2019 16:00

Nuo 13.00 val. iki 16.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro komanda pristato mobilią parodą „Neringos žvejų istorijos” Nidos KTIC „AGILA“ (Taikos g. 4).
Nuotraukose užfiksuotos gražiausios Neringos žvejų gyvenimo akimirkos.
daugiau informacijos: http://visitneringa.com/lt/ka-nuveikti/renginiai/stintapukio-svente-neri...

Sekmadienis Vasario 10, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/10/2019 14:15
Pabaiga: 02/10/2019 15:15

Vasario 10 d. (sekmadienį) 14.15 val. kviečiame į susitikimą su VDU profesoriumi Liudu Mažyliu Liudviko Rėzos
kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Vasario 11, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/11/2019 12:19

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Antardienis Vasario 12, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Trečiadienis Vasario 13, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Ketvirtadienis Vasario 14, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Renginio pradžia: 02/14/2019 18:00
Pabaiga: 02/14/2019 19:26

Vasario 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ sutiktuves Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Renginio pradžia: 02/14/2019 20:00

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Penktadienis Vasario 15, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Renginio pradžia: 02/15/2019 17:00
Pabaiga: 02/15/2019 18:30

Vasario 15 d. (penktadienį) 17 val. dokumentinio - meninio Ramunės Kudzmanaitės filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ pristatymas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai bei Antano Smetonos metams paminėti Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Filme įdomiai ir netradiciškai, per žymių Lietuvos moterų seserų Zofijos ir Jadvygos Chodakauskaičių, tapusių prezidento A. Smetonos ir ministro pirmininko J.Tūbelio žmonomis, likimų prizmę atskleidžiama tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo istorija, aktualijos ir veikėjai.
Filmas pastatytas pagal Arvydo Juozaičio pjesę „Prezidentienė“.
Režisierė Ramunė Kudzmanaitė.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Šeštadienis Vasario 16, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Sekmadienis Vasario 17, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Renginio pradžia: 02/14/2019 20:00
Pabaiga: 02/17/2019 23:00

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Pirmadienis Vasario 18, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Antardienis Vasario 19, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/11/2019 12:19
Pabaiga: 02/19/2019 12:19

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Trečiadienis Vasario 20, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Ketvirtadienis Vasario 21, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Penktadienis Vasario 22, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Šeštadienis Vasario 23, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Sekmadienis Vasario 24, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Pirmadienis Vasario 25, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Antardienis Vasario 26, 2019
Renginio pradžia: 02/02/2019 16:00
Pabaiga: 02/26/2019 18:19

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Penktadienis Kovo 01, 2019
Renginio pradžia: 03/01/2019 17:30
Pabaiga: 03/01/2019 18:40

Kovo 1 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Kuršių nerijos istorijos muziejuje
(Pamario g. 53, Nida).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Šeštadienis Kovo 02, 2019
Renginio pradžia: 03/02/2019 16:00

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Sekmadienis Kovo 03, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Pirmadienis Kovo 04, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 05, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/05/2019 18:00
Pabaiga: 03/05/2019 19:20

Kovo 5 d. (antradienį) 18 val. kviečiame visus į užgavėnių šiupinio šventę Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal senąjį lietuvininkų receptą, žaisime ir visais įmanomai būdais smagiai žiemą iš kiemo varysime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...

Trečiadienis Kovo 06, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Ketvirtadienis Kovo 07, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/07/2019 18:00
Pabaiga: 03/07/2019 20:00

Sukūrusi „Flamenko ir sutartinių jungtuves“, „Rasų ratą“ ir kt. dainininkė, aktorė, režisierė Brigita Bublytė tęsia pasaulio balsų keliones ir šį kartą pristato persų muzikos paslaptis lietuviškųjų sutartinių balsų gijose. Kokie skambesiai, virpesiai ir gijos išsiskleidžia gyvai vienoje erdvėje susitikus persų tradicijai, lietuviškųjų sutartinių puoselėtojų balsams ir jaunosios aktorių kartos interpretacijoms?

Kovo 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame į praktinį vokalo, ritmo ir judesio seminarą „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“ kartu su dainininku iš Kurdistano Hamidreza Ojaghi ir dr. Brigita Bublyte
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Dr. Brigitos Bublytės „Pasaulio balsų” anotacija

Sienos tarp valstybių, kultūrų nyksta, atsiranda galimybės ne tik teoriškai iš įrašų pažinti kitų kultūrų tradicijas, bet išmokti įvairiausių vokalinių technikų iš tiesioginių tradicijų tęsėjų. Atrodytų, kad atsivėrusios galimybės pažinti kitas tradicijas turėtų tapti raiškos įvairovės ir įkvėpimo šaltiniu, deja pasaulis paradoksaliai vienodėja ir vyksta standartizacijos procesai, tad pagrindinis „Pasaulio balsų” paskaitų ciklo tikslas yra kultūrinis sąmoningumas globalizacijos amžiuje. Siekiama praktiškai atsakyti į klausimus kaip šiuolaikiniam atlikėjui pasisemti įkvėpimo iš etninių balsinių tradicijų? Kaip etninių tradicijų praktika gali padėti išplėsti balsinės raiškos galimybes? Kas tai yra kai mokomės kitos kultūros tradicijos? Ar lietuvis pavyzdžiui dainuojantis cante jondo (flamenko dainavimo stilius) ar kitos tradicijos dainavimo stiliaus yra toks pats dainininkas kaip flamenko tradicijos atstovas? Kas yra vienoda bet kokiai balsinei raiškai ir kuo skiriasi stilistinės bei kultūrinės vokalinės ekspresijos?

Penktadienis Kovo 08, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/08/2019 11:00
Pabaiga: 03/08/2019 12:15

2019 m. kovo 8 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus rašyti Nacionalinį diktantą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šeštadienis Kovo 09, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/09/2019 16:00
Pabaiga: 03/09/2019 18:00

Kovo 9 d. (šeštadienį) 16 val. maloniai kviečiame į kamerinį muzikinį spektaklį „Lietuviškų romansų vainikas“, skirtą Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės.
Spektaklyje ,,keliaujama“ Lietuvos romanso keliu iš kaimo į miestą. O mieste į profesionalių kompozitorių kūrybą. Skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A. Kačanausko kūriniai, bet ir J. Naujalio (150), J. Tallat - Kelpšos, A. Raudonikio, A. Bražinsko romansai. Žiūrovai turi džiaugsmą išgirsti ne tik svajingus B. Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V. Kudirkos saloninės muzikos perliukus.
Žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės meno salonų gyvenimo atspindžiai scenose apie meninės bohemos nuotykius, šėliones, nusivylimus, svajones. Legendinių asmenybių - Maironio, K. Binkio, J. Tumo – Vaižganto (150), J. Aisčio (115), B. Brazdžionio, S. Nėries (115) – žinomi ir nežinomi - portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą. Sanpynoje istorinių kultūros faktų atsispindi tarpukario istorija, laikmetis ir asmenybės, kurios dėjo pagrindus Lietuvos profesionaliai kultūrai ir menui.
Spektaklio metu, kad ir fragmentiškai, dėmesys skiriamas tiems kūrėjams, kurių jubiliejus 2019 m. mini visa Lietuva: Juozas Tumas Vaižgantas – 150, Juozas Naujalis -150, Jonas Aistis – 150, Salomėja Nėris – 115. Paminimas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (išrinktas prezidentu 1919), V.Kudirkos leistam ,,Varpui“ – 130.

VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – aktorė, renginių režisierė, Klaipėdos universiteto docentė.

Sekmadienis Kovo 10, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Pirmadienis Kovo 11, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 12, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Trečiadienis Kovo 13, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/13/2019 17:30
Pabaiga: 03/13/2019 19:00

Kovo 13 d. (trečiadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Ketvirtadienis Kovo 14, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Kovo 15, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/15/2019 18:00

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Šeštadienis Kovo 16, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Sekmadienis Kovo 17, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/15/2019 18:00
Pabaiga: 03/17/2019 21:00

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Pirmadienis Kovo 18, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 19, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Trečiadienis Kovo 20, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/20/2019 18:00
Pabaiga: 03/20/2019 19:10

Kovo 20 d. (trečiadienį) 18 val. Pasaulinės Žemės dienos proga Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) režisierė Dali Rust pristatys savo sukurtus dokumentinius filmus apie gamtą, paukščius ir šviesaus atminimo juodkrantiškį ornitologą Vytautą Pareigį.

Ketvirtadienis Kovo 21, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Kovo 22, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/22/2019 16:00
Pabaiga: 03/22/2019 17:30

Kovo 22 d. (penktadienį) 16 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Šeštadienis Kovo 23, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Sekmadienis Kovo 24, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/24/2019 16:00
Pabaiga: 03/24/2019 17:26

Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa, Pijus Ganusauskas - vokalas, gitara, fortepijonas.
Renginys nemokamas.

Renginio pradžia: 03/24/2019 16:00
Pabaiga: 03/24/2019 17:30

Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa.
Renginys nemokamas.

Pirmadienis Kovo 25, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 26, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/26/2019 18:00
Pabaiga: 03/26/2019 20:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame kovo 26 d. (antradienį) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Planuojamas 30 val. kursus (6 val. per mėn.). Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Kovo 27, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Ketvirtadienis Kovo 28, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Kovo 29, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Šeštadienis Kovo 30, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Sekmadienis Kovo 31, 2019
Renginio pradžia: 03/02/2019 16:00
Pabaiga: 03/31/2019 14:18

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Balandžio 05, 2019
Renginio pradžia: 04/05/2019 18:00
Pabaiga: 04/05/2019 19:10

Balandžio 5 d. (penktadienį) 18.00 val. VI -ojo kultūros almanacho "D O R Ė" pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

- Pokalbiai su aktualiausių publikacijų autoriais
- Filmas apie 2018 m. Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatą Albertą Danilevičių „Artėjimo keliu“ (iš ciklo „Smėlio žmonės“) režisierė Inesa Kurklietytė
Organizatorius -Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka

Penktadienis Balandžio 12, 2019
Renginio pradžia: 04/12/2019 18:00

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Šeštadienis Balandžio 13, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 04/13/2019 13:00
Pabaiga: 04/13/2019 14:00

Balandžio 13 d. (šeštadienį) 13 val. kviečiame į Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojų Miglės Mosėnienės ir
Gitanos Masiulienės mokinių fortepijoninės muzikos koncertą „Skambantis pavasaris“ Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Sekmadienis Balandžio 14, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Pirmadienis Balandžio 15, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Antardienis Balandžio 16, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Trečiadienis Balandžio 17, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 04/17/2019 19:00
Pabaiga: 04/17/2019 20:15

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Balandžio 17 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ pirmojo filmo „Buvau kadaise“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.
BUVAU KADAISE
Rež. Avi Nesher, 2010, 112 min
Romantinis filmas kelia dvilypius jausmus. „Buvau kadaise“ įkūnija vėlyvąjį 6-ąjį dešimtmetį Izraelyje ir veiksmą nukelia į Haifos uostamiestį. Filmo siužetas pasakoja asmenines istorijas, ateinačias su žmogaus branda, prisiminimais bei istorijas, nuvedančias į praeitį, istorinę atmintį.
Pagrindinis veikėjas paauglys Arekas leidžia savo vasaros atostogas su nuotykiais. Jis susipažįsta su geriausio draugo pussesere Irako žyde-amerikiete, leidžia laiką apskurusioje miesto centro dalyje esančiame kino teatre, valdomo Silvijos ir grupelės žydų nykštukų (remiantis istorinėmis asmenybėmis). Arekas susipažįsta ir įsidarbina sekliu pas Jenkelę Braidą, piršlį ir šešėlinį verslininką, kuris žavi savo ypatingu talentu suvesti Haifos vienišus atsiskyrėlius poron. Tarp kitų herojų Areko vasaros nuotykiuose - vienišius bibliotekininkas Meiras ir Lenkijoje holokaustą išgyvenusi Klara, kurios bandymai kovoti su košmarais ir mieguistomis naktimis yra ir skausmingi, ir kvapą gniaužiantys. Moteris savo namuose organizuoja nelegalius, slaptus lošimus kortomis, į kuriuos įtraukiamas pats Arekas.
Filmas sujungia įtampą tarp jaunystės ir brandos, tarp Rytų Europos paveikto Izraelio socializmo ir amerikiečių 1960-ųjų infiltruojančių tendencijų. Ryški įtampa juntama tarp Izraelio Sabros (žydų gimusių Izraelyje) ir holokausto pabėgėlių iš „ten“, kurie niekada nesukurs tikrų namų „čia“. „Buvau kadaise“ gausiai atspindi unikalią Izraelio šalies mozaiką ir pretenduoja tapti Izraelio kino klasika.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=VBmrW2LeCnw

Ketvirtadienis Balandžio 18, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 04/18/2019 12:00

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Balandžio 19, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/19/2019 10:00
Pabaiga: 04/19/2019 14:00

Balandžio 19 d., penktadienis, nuo 10.00 iki 14.00 val. margučių marginimo vašku dirbtuvės "Velykų margutis" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Prašome atsinešti porą kietai virtų kiaušinių. Užsiėmimą ves Ramunė Pečiukonytė.

Šeštadienis Balandžio 20, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Sekmadienis Balandžio 21, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Pirmadienis Balandžio 22, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Antardienis Balandžio 23, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/23/2019 18:00
Pabaiga: 04/23/2019 20:15

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 30 d. (antradienį) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Balandžio 24, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/24/2019 19:00
Pabaiga: 04/24/2019 20:20

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Balandžio 24 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Obuoliai iš dykumos“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.

OBUOLIAI IŠ DYKUMOS

Rež. Arik Lubetzki, Matti Harari, 2014, 96 min
Romantinė komedija apie Viktoriją ir Ruveną, ortodoksų sefardų žydų tėvus iš Jeruzalės, kurių vienintelė dukra Rivka, po to, kai sužino savo tėvo planą sutuokti ją su gerokai vyresniu našliu ortodoksu, pabėga iš namų gyventi į kibucą (tai - Izraelyje žemės ūkiu užsiimantis ūkis, kuriame visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė) su pasauliečiu aškenaziu, vardu Dubis.
Gyvendama su griežtai religingais tėvais Jeruzalėje, pagrindinė filmo herojė yra nepatenkinta ją ribojančių namų ir bendruomenės tradicijų, tad slaptai laužo tabu, lanko šokių pamokas, kur užmezga ryšį su Dubiu. Didėjant Rivkos pasipriešinimui tradicijoms, piktas ir griežtas tėvas nori ją sutramdyti ištekindamas. Rivkos mama ir teta nedrįsta apginti merginos nuo autoritarinio namų šeimininko. Kai Rivka pabėga, dvi Jeruzalės seserys: Viktorija (Rivkos mama) ir Sara (teta), susiburia bendrai misijai - surasti ir aplankyti pabėgelę. Su komiška, turtinga ir viltimi užpildyta dvasia filmo režisierius supažindina žiūrovus su jaunos Izraelio moters gyvenimu, kuris patenka į baisių socialinių rūpesčių šešėlį - etninį atotrūkį tarp sefardų ir aškenazių žydų ir religinio atotrūkio tarp religinės ir pasaulietinės visuomenės.
Filmas leidžia žiūrovams atrasti galimybes, kurias įkūnija ateitis, kuri peržengia šias nesėkmes, ir laiką bei vietą, kur moterys gali laisvai pasirinkti savo religinius įsipareigojimus ir meilės interesus. „Obuoliai iš dykumos“ - yra nesenstantis ir judrus pasakojimas apie tradicijos ir modernumo priešpriešą.

Ketvirtadienis Balandžio 25, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Balandžio 26, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/26/2019 18:00
Pabaiga: 04/26/2019 19:00

Balandžio 26 d. 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į pagėgiškės etnografės Aksaveros Mikšienės kulinarinio paveldo knygos „Lietuvininkų valgiai“ pristatymą. Leidinyje sugulė 25-erius metus rinkta medžiaga apie lietuvininkų mitybos tradicijas, virtuvę bei kulinarinio paveldo receptai. Kviečiame maloniai pabendrauti degustuojant kulinarinio paveldo patiekalus, pagamintus pagal knygos receptus, paklausyti autentiškos lietuvininkų tarmės ir Pagėgių krašto dainų.

Mažojoje Lietuvoje lietuvininkų mitybos papročiai susiformavo kitokie nei kitų Lietuvos regionų, nes gamtinės sąlygos, šimtmečiais kartu gyvenusių kitataučių tradicijos, religija nulėmė skirtingą gyvenseną ir tradicijas. Istorinės aplinkybės keitė gyvenimo sąlygas, kartu ir mitybos įpročius. „Saugodami savo senelių palikimą, papročius, mes kursime savo nacionalinę virtuvę, suteiksime savo regionui išskirtinumą, unikalumą ir praturtinsime savo virtuvę paprastais ir skaniais valgiais,“ – mintimis dalijasi etnografė A. Mikšienė.
Renginyje taip pat dalyvaus Pagėgių savivaldybės kultūros centro folklorinis ansamblis ,,Kamana“ ir ,,Tramtatulio“ konkurso laureatai ir dalyviai.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Balandžio 27, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Sekmadienis Balandžio 28, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Pirmadienis Balandžio 29, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Antardienis Balandžio 30, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Trečiadienis Gegužės 01, 2019
Renginio pradžia: 04/12/2019 18:00
Pabaiga: 05/01/2019 18:00

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Ketvirtadienis Gegužės 02, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 05/02/2019 17:00

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Penktadienis Gegužės 03, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Šeštadienis Gegužės 04, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Sekmadienis Gegužės 05, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Pirmadienis Gegužės 06, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Antardienis Gegužės 07, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Renginio pradžia: 05/07/2019 18:00
Pabaiga: 05/07/2019 19:30

Gegužės 7 d. (antradienį) 18 val. dokumentinio filmo „Jos istorija“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

„Jos istorija“ - tai dokumentinis filmas apžvelgiantis šiandieninę moterų situaciją. Tai filmas ne vien tik apie moterų pasiekimus, bet ir apie tai kokius stulbinančius šuolius moterys padarė nesuskaičiuojamomis kryptimis.
Žiūrėsime filmą apie jos ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, o po peržiūros kalbėsime su televizijos ir filmo režisiere Neringa Medutyte, kuri prisidėjo prie „Jos istorijos“ kūrimo.

Keturių dalių filmų ciklas, pabrėžiantis neįtikėtiną įtaką, kurią padarė moterys per pastaruosius 50 metų. Taip pat, tai unikali galimybė iš arčiau pamatyti autoritetingiausias pasaulio moteris, kurios įtakojo ekonomikos raidą, įkūrė pasaulines kompanijas, bei įgalino socialinius pokyčius. Tai moterų revoliucija.

Po filmo pokalbis su režisiere Neringa Medutyte.
Pokalbis vyks Skype su žurnaliste ir režisiere Neringa Medutyte, kuri prodiusavo Lietuvos Prezidentes pasirodymą filme.

Filme taip pat galime išvysti ir buvusia Krašto apsaugos ministre parlamentarę Rasa Juknevičienę bei Leonida Donskį.

Trečiadienis Gegužės 08, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Renginio pradžia: 05/08/2019 19:00
Pabaiga: 05/08/2019 20:30

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Gegužės 8 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Testamentas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.

Rež. Amichai Greenberg, 2017, 91 min
„Testamentas“ – filmas pasakojantis apie Holokausto tyrėją Joelį, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje. Įtakinga pramoninkų šeima, ant kurios žemės vyko žudynės, planuoja įgyvendinti didelės apimties nekilnojamo turto projektą būtent toje vietoje. Joelis įtaria, kad vienas iš statybų tikslų – amžiams palaidoti įvykių atmintį, tačiau tam, kad projektas būtų sustabdytas, jam trūksta įrodymų.
Nagrinėdamas šią istoriją Joelis nagrinėja įslaptintus Holokausto liudytojų atsiminimus. Jo didžiausiai nuostabai tarp atsiminimų jis aptinka ir savo motinos liudijimą, apie kurio egzistavimą jis nežinojo ir kuriame atskleidžiamos jos gyvenimo paslaptys.
Joelis, kuris tarsi atlieka dvigubą tyrimą, asmeninį ir mokslinį, įkalintas tarp tylos sienų. Vienoje pusėje – tų kurie neigia Holokaustą, kitoje – motinos tylėjimas apie savo praeitį. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.
Filmas 2017 m. Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai“ ir pelnė specialųjų prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=S2Rs9mYgqVg
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Gegužės 09, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Renginio pradžia: 05/09/2019 10:00

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Penktadienis Gegužės 10, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/10/2019 15:00
Pabaiga: 05/10/2019 16:00

Renginio „Fizinių demonstracinių užsiėmimų organizavimas“, įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-31-0005 „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“,
PROGRAMA

2019-05-10 15-16 val.
Užsiėmimų vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras,
L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė ir lauke

Šeštadienis Gegužės 11, 2019
Renginio pradžia: 04/18/2019 12:00
Pabaiga: 05/11/2019 18:00

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/11/2019 17:00
Pabaiga: 05/11/2019 20:00

Pažįsti Juodkrantę? Esi gudrus? Burk komandą 3-5 žmonės ir š. m. gegužės 11 d. 17:00 val. išmėginkite savo jėgas!!! Startas L. Rėzos kultūros centro/Neringos gimnazijos vidinis kiemelis. Komandas registruoti labas@najs.lt

Sekmadienis Gegužės 12, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Pirmadienis Gegužės 13, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Antardienis Gegužės 14, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Trečiadienis Gegužės 15, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/15/2019 19:00

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Gegužės 15 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Kalnas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais.

KALNAS
Rež. Yaelle Kayam, 2015, 83 min
N-16
Greta Jeruzalės senamiesčio yra alyvuogių kalnas - seniausios žydų kapinės pasaulyje. Tarp baltų paminklų yra nedidelis akmeninis namas - vienintelė gyvenamoji vieta kapinėse. Režisierius pasirinko šią vizualiai pribloškiančią ir istoriškai rezonansinę vietą, kaip aplinką pasakojimui apie jaunos moters kovą atrasti save.
Pagrindinė filmo veikėja yra ortodoksė moteris, gyvenanti su savo vyru mokytoju Ruvenu ir keturiais vaikais nuošaliame name kapinėse. Ji sunkiai dirba, kad namai būtų jaukūs, bet kol vaikai ir vyras yra mokykloje, viena ji jaučiasi izoliuota. Dienomis moteris vaikšto kalno siaurais pėsčiųjų takais tarp paminklų akmenų, sulaukdama saldžių, nekenksmingų pokalbių su turistais ir Palestiniečiais. Vyras Ruvenas tolsta nuo jos, o nepakeliama vienatvė pagaliau paskatina moterį vaikščioti kapinėse ir naktimis, kuomet vieta tampa naktine prostitučių ir narkotikų prekiautojų rinka.
Šokiruota, bet sužavėta moteris užmezga ryšius su jai visiškai svetima visuomene ir supranta, jog ji gauna daug daugiau dėkingumo iš naktinių pašalaičių nei iš savo šeimos. Tačiau jaunos motinos slapti nauji santykiai tik dar labiau suaštrina vidinius neramumus, kurie paskatina ją priimti sprendimą, turintį didelių pasekmių.
Filmas panardina žiūrovus į moters vidinio ir išorinio gyvenimo ritmus ir klausimus, įtraukia į gražiai sukurtus vaizdus ir apgaubia simboline garsų aura: vaikų juoko, autobusų parkavimo, šlavimo šluota, bažnyčios varpų skambesio, žydų maldomis, mečetės prižiūrėtojo skambučiais ir tyla.

Ketvirtadienis Gegužės 16, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Penktadienis Gegužės 17, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/17/2019 18:00
Pabaiga: 05/17/2019 19:00

Fotografinis bendruo(a)meniškumas

Gegužės 17 dieną, 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks susitikimas – kūrybinės dirbtuvės.
(Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Dokumentinės fotografijos plenero „Uždaros teritorijos“ dalyviai pristatys savo kūrybą.
Plenero vadovas Jonas Staselis išdėstys pasirinktą kūrybinio vystymo metodiką, kurią savo fotografinėje praktikoje lengvai adaptuoti gali kiekvienas mėgėjas ir profesionalas.
Socialinio dizaino dirbtuvėse kartu ieškosime autentiškumo ir išskirtinumo, atvirumo bei susitikimų ribų, aktualios problematikos čia gyvenantiems ir atvykusiems.

Kviečiame fotografuojančius juodkrantiškus, planuojančius ateiti į susitikimą ir norinčius aktyviau įsitrauki į kūrybinį procesą, iš anksto atsiųsti 5-10 savo fotografijų sukurtų apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu. Susitikimo metu prašysime jas pristatyti. Fotografijas siųskite el paštu: nerijos.laboratorija@gmail.com nurodant savo vardą (pageidautina ir pavardę) bei telefono numerį.

Susitikimas – kūrybinės dirbtuvės yra atviros visiems, mylintiems kūrybą, pažinimą, atradimą, idėjas, transformaciją, veikimą.
Organizatoriai:
Nerijos laboratorija ir Lietuvos spaudos fotografų klubas
gerda.vektoriai@gmail.com

Projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.
Gegužės 17 d. 18 val. susitikimas - kūrybinės dirbtuvės Fotografinis bendruo(a)meniškumas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.

Daugiau informacijos
https://www.facebook.com/events/1051130108407966/

Šeštadienis Gegužės 18, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Sekmadienis Gegužės 19, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Pirmadienis Gegužės 20, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Antardienis Gegužės 21, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/21/2019 17:00
Pabaiga: 05/21/2019 18:00

Gegužės 21 d. 17.00 val. LMTA Klaipėdos fakulteto studenčių Mildos Vitartaitės (fortepijonas) ir Gabrielės Brazdeikytės (smuikas) kamerinės muzikos koncertas, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Trečiadienis Gegužės 22, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/22/2019 19:00
Pabaiga: 05/22/2019 20:10

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Gegužės 22 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Raudoni lapai“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.

RAUDONI LAPAI
Rež. Bazi Gete, 2014, 90 min
74 m. amžiaus Saliamonas Tadela yra sunkaus būdo, užsispyręs ir nervingas žmogus. Taip pat išsigandęs, bijantis mirti ir bijantis būti vienas. Prieš 28-erius metus su šeima pakeitęs gyvenąmąją aplinką - iš Etiopijos emigravęs į Izraelį - jis pasirinko uoliai tęsti originalios kultūros tradicijas. Filmo herojus kalba mažai ir sunkiai šneka hebrajų kalba.
Filmo pasakojimas prasideda paminklo atidengimu Saliamono žmonai. Šeimos valgio metu grįžus iš kapinių, iškart kyla ginčas dėl turto ir gilus plyšys atsiveria tarp šeimos narių. Siužetas pasakoja, kaip Saliamonas leidžiasi į kelionę aplankyti savo vaikų. Jis supranta, jog priklauso sparčiai nykstančiai etninės grupės emigrantų kartai, kuri tiki, jog sugebėjo sėkmingai perduoti Etiopojos kultūros vertybes savo vaikams. Griežta dabartis atsisuka prieš Saliamoną. Nusivylimas ir tikroji realybė, atsivėrę po vaikų lankymo jų namuose, jam yra per sudėtingi. Saliamonas suvokdamas kai kurias sunkias naujas jį ištikusias gyvenimo realijas, bando išgyventi savaip.
„Raudoni lapai“ – tai filmas apie kartų skirtumus ir konfliktus, susijusius su tradicijomis, šeimos vertybėmis, lyčių vaidmenimis ir santykiais už bendruomenės ribų. Siužete sustiprinamas emigracijos procesas, kuris vaizduojamas kaip ilgas, trauminis ir sudėtingas išlikimo kelias, kaip kad Saliamono ilgi pasivaikščiojimai, kemeros užfiksuoti iš nugaros.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=ZuGQQM4Aix4

Ketvirtadienis Gegužės 23, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/23/2019 17:00
Pabaiga: 05/23/2019 18:10

Gegužės 23 d. 17 val. tradiciniai Onutės Dovidavičiūtės-Pučenios skaitymai "Aš noriu gyventi tik čia" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Dalyvauja:
Jūratė Sučylaitė
Jurgis Raudys
Danielius Milašauskas 
Dainius Sobeckis
Nijolė Kliukaitė
Edmundas Atkočiūnas

Tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas nuo 1965 m., yra iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, organizuojamas Lietuvos rašytojų sąjungos ir Rašytojų klubo. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja kritikai, literatūrologai, vertėjai, aktoriai, muzikai, fotografai, dailininkai.

Per penkiolika festivalio dienų įvyksta daugiau nei 150 pačių įvairiausių renginių: poezijos skaitymai, Poezijos pavasario laureatų vakarai, autoriniai iškiliausių poetų vakarai, jaunųjų poetų skaitymai ir dainuojamosios poezijos vakarai, moksleivių skaitymai, poezijos spektakliai, festivalio svečių vakarai, lietuvių literatūros klasikams, žymių poetų sukaktims, išėjusiems atminti skirti vakarai, poetinės-muzikinės improvizacijos, vakaronės, parodų atidarymai ir kita. Festivalio renginiai sutraukia klausytojus ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (kuriose yra didelės lietuvių bendruomenės). Kasmet rengiama tarptautinė poetų ir kritikų konferencija, kurioje diskutuojama aktualiomis literatūrinio pasaulio temomis.

Poezijos pavasaris tampa vis ryškesniu Europos literatūrinių renginių žemėlapyje.

Pagrindiniai festivalio rėmėjai – LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Visi festivalio renginiai nemokami.
Informacija iš https://www.rasytojai.lt/category/veikla/poezijos-pavasaris/

Penktadienis Gegužės 24, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Šeštadienis Gegužės 25, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/25/2019 17:30

Sakralinės muzikos
festivalis „Laudate Dominum-2019“
2019 m. festivalis skiriamas kompozitoriaus Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

2019 m. gegužės 25 d. 17.30 val.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

2019 m. gegužės 26 d. 12.30 val.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja
A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Festivalio globėjas
Neringos katalikų parapijų klebonas Rimvydas Adomavičius.

Festivalio rengėjas
Neringos gimnazija
G. D. Kuverto g. 12, Nida
neringosgimnazija.lt

Festivalio koordinatorė - Neringa Talmontienė, muzikos mokytoja metodininkė neremeik@gmail.com

Festivalio rėmėjas
Neringos savivaldybė,
Taikos g. 2, Neringa
www.neringa.lt

Dalyvauja:
1. 1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunučių choras, vadovė Asta Kontautienė,
2. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
3. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
4. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Sekmadienis Gegužės 26, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/25/2019 17:30
Pabaiga: 05/26/2019 14:40

Sakralinės muzikos
festivalis „Laudate Dominum-2019“
2019 m. festivalis skiriamas kompozitoriaus Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

2019 m. gegužės 25 d. 17.30 val.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia

2019 m. gegužės 26 d. 12.30 val.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja
A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.

Festivalio globėjas
Neringos katalikų parapijų klebonas Rimvydas Adomavičius.

Festivalio rengėjas
Neringos gimnazija
G. D. Kuverto g. 12, Nida
neringosgimnazija.lt

Festivalio koordinatorė - Neringa Talmontienė, muzikos mokytoja metodininkė neremeik@gmail.com

Festivalio rėmėjas
Neringos savivaldybė,
Taikos g. 2, Neringa
www.neringa.lt

Dalyvauja:
1. 1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunučių choras, vadovė Asta Kontautienė,
2. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
3. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
4. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Pirmadienis Gegužės 27, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Antardienis Gegužės 28, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/28/2019 17:00
Pabaiga: 05/28/2019 18:00

Gegužės 28 d. 17.00 val. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
fortepijono klasės mokinių Livei Sun, Marijos Guščiūtės, Fedor Ogarkov, Karinos Ramonaitės koncertas „Pavasario gaidos...“ Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre.

Skambės:
J. S. Bach, L.v. Beethoven, J. Haydn, F. Liszt, C. Czerny,
M. Moszkowski, B. Dvariono, M.K. Oginskio kūriniai

Koncertą veda Virginija Ruzgienė

Maloniai kviečiame!!!

Mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
spec. fortepijono klasės moksleivių koncerto „ Pavasario gaidos..“

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre

2019 m. gegužės 28 d.

Programa

A. Vanhall. Sonatina C-dur, I d.
W. Gillock. Ariell. „Miško kvapas“
F. Burgmūller. Etiudas op.100, F-dur.

Atlieka Kretingos meno mokyklos 2 klasės mokinė Karina Ramonaitė

S. Bach. Preliudas ir fuga As- dur iš GTK 1 t., BWV 862.
L. van Beethoven.. Sonata op. 10, Nr. 1, c-moll, I d.
B. Dvarionas. Serenada.
M. Moszkowski.. Etiudas op.18, Nr., 3, G- dur.

Atlieka I klasės moksleivė Livei Sun

J. S. Bach. Preliudas ir Fuga B-dur iš GTK I t.
J. Haydn. Sonata D-dur, 1d., Hob: XVI : 37.
B. Dvarionas. Apsnigtas miškas.
C. Cherny. Etiudas op.740, Nr.49, G-dur.

Atlieka I klasės moksleivis Fedor Ogarkov

J. S. Bach. Preliudas ir fuga f-moll iš GTK II t. BWV 881.
L. van Beethoven. Sonata op10, Nr 2, F-dur, I d.
M. K. Oginskis. Polonezas G-dur.
F.Liszt. Didysis koncertinis etiudas pagal Paganini. "Medžioklė" (" La chasse").

Atlieka III klasės moksleivė Marija Guščiūtė.

Koncertą veda Virginija Ruzgienė

Trečiadienis Gegužės 29, 2019

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Ketvirtadienis Gegužės 30, 2019
Renginio pradžia: 05/02/2019 17:00
Pabaiga: 05/30/2019 16:00

Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai

Renginio pradžia: 05/09/2019 10:00
Pabaiga: 05/30/2019 18:00

Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius

Renginio pradžia: 05/30/2019 17:30
Pabaiga: 05/30/2019 18:30

Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pristatys lankytojų centro Juodkrantėje projektą. Dalyvaus projektuotojai UAB "Jas".

Pirmadienis Birželio 03, 2019
Renginio pradžia: 06/03/2019 18:00

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Antardienis Birželio 04, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Renginio pradžia: 06/04/2019 18:00

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Trečiadienis Birželio 05, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Birželio 06, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Penktadienis Birželio 07, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/07/2019 18:00
Pabaiga: 06/07/2019 19:00

Birželio 7 d., penktadienį, 18 val. kviečiame visus į Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių minėjimą Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje. M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatys Rėzos raštus, folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė) atliks programą „Esu kilęs iš lietuvių giminės“.

Martynas Liudvikas Rėza – žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Prūsų (Mažosios) Lietuvos) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros pasiekimus iki XIX amžiaus ir padėjęs pagrindus XIX amžiaus lietuvių kultūrai. Jis buvo tarpininkas tarp lietuvininkų ir lietuvių kultūros (tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus), tarp lietuvių ir Europos (daugiausia vokiečių) kultūros, tarp religinės ir pasaulietinės kultūros.
L. Rėza buvo labiausiai išsimokslinęs XIXa. pradžios lituanistas – Karaliaučiaus universiteto profesorius, todėl buvo pavyzdys bei autoritetas kitiems to meto lietuvių kultūros puoselėtojams. Pas jį į Karaliaučių vykdavo tartis bei konsultuotis lituanistai iš Didžiosios Lietuvos, jo darbai greit pasklisdavo Lietuvoje, paskatindami čia kultūrinės veiklos pagyvėjimą.
L. Rėza gimė 1776m. Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, pajūrio sargo šeimoje. Anksti netekęs tėvų, buvo globojamas giminaičių. Mokėsi Kaukėnų mokykloje, vėliau atsidūrė beturčių namuose Karaliaučiuje. Čia gyvendamas 1791-1794m. lankė lotyniškąją Lebenichto mokyklą, vertėsi privačiomis pamokomis. 1795-1799m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją (pagrindinis studijų objektas), antikines ir orientalistines kalbas, filosofiją, istoriją, retoriką. Įtakingiausi jo profesoriai buvo I. Kantas, Ch. Krausas ir J. Hasse. Baigęs universitetą, 1800 – 1816m. buvo kariuomenės pamokslininkas Karaliaučiaus įgulose.

Šeštadienis Birželio 08, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Sekmadienis Birželio 09, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/09/2019 16:00
Pabaiga: 06/09/2019 18:00

3-sis tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "Kuršininkų sakmės". Šiemet skulptorių ir poetų sintezėje skulptūros "prabils" eilėmis.

Skulptoriai iš Lietuvos - Albertas Danilevičius, Kazys Venclovas, Andrius Sirtautas, Arvydas Ališanka, viešnios iš Italijos - Vittoria Parrinello ir Martina Pizzigoni , bei svečias iš Danijos - Gorm Maar Hansen. Poetai - Daiva Molytė - Lukauskienė, Eugenijus Ališanka, Ričardas Šileika, Lukas Danilevičius, Greta Šerpetauskaitė, Ramunė Brunzaitė.

Rėmėjai ir draugai:

LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
VIEŠBUTIS „FLORA"
UŽEIGA „ŽVEJONĖ"
KAVINĖ „PAMARIO TAKAS"
ŽVEJO UŽEIGA „ŽUVELĖ"
PICERIJA „MALKA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
MIESTO GYVENTOJAI IR SVEČIAI
UAB „SIMUVA"
KURĖNAS „KURŠIS"
AB „SMILTYNĖS PERKĖLA"
VEGA LEDAI
LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
ORGANIZUOJA - ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENĖ

Pirmadienis Birželio 10, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Birželio 11, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/11/2019 11:00
Pabaiga: 06/11/2019 13:00

Kviečiame birželio 11 d. 11 val. į popiečio arbatėlę su Neringos meru Dariumi Jasaičiu Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Organizuoja Neringos socialinių paslaugų centras.

Trečiadienis Birželio 12, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Ketvirtadienis Birželio 13, 2019

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Penktadienis Birželio 14, 2019
Renginio pradžia: 06/03/2019 18:00
Pabaiga: 06/14/2019 18:00

Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/14/2019 18:00
Pabaiga: 06/14/2019 19:39

Birželio 14 d. (penktadienį) 18 val. režisieriaus bei scenaristo Raimundo Banionio filmo „Purpurinis rūkas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti. Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį.

Felikso Rozinerio apysakos „Purpuriniai dūmai“ sukurtas filmas prasideda erdvia, saulėta Jeruzalės panorama ir pagrindinio herojaus svarstymu, ar jam vykti į kelionę liudyti prieš Vladą, įtariamą Holokausto byloje. Jozefo (personažą vyresniame amžiuje vaidina Arkadijus Vinokuras) prisiminimai taps sudėtingu, bet sykiu ir aiškiu atsakymu į jo abejones – liudyti ar atleisti, gyventi toliau ir neleisti plisti keršto virusui? Viskas čia gerai, tik apmaudu, kad egzaltuota, lyg iš seno didaktiško filmo atklydusi balso už kadro intonacija tampa erzinančiu trukdžiu suprasti filmo išeities taškus (garsas filme, deja, išliks pažeidžiamiausia vieta).

Simbolinę spindinčių kupolų panoramą, dangaus mėlį ir pasaulio kaip žvilgsniu neaprėpiamos erdvės jausmą keičia Jozefo prisiminimai apie niūrų pokarį, mišką, provincijos miestelį, ribotą erdvę, kurioje privalo išsitekti ir išgyventi visi – iš Sovietų Sąjungos pakraščio į Rūkų miestelį nublokštas Joškė, partizanų būrys su Vladu priešakyje, Daugėla ir jo duktė, sovietų milicininkai, statytiniai, išdavikai…

Atsakymai į Jozefo klausimus sau pasiveja kartu su pasakojimu. Filmas (ir santūraus dailininkų darbo dėka) stebėtinai vientisas, nors rutuliojasi trijuose laiko sluoksniuose – pagrindinį siužetą įrėminančioje dabartyje, pokariu ir ikikariniuose Joškės vaikystės prisiminimuose. Visi jie vienaip ar kitaip paaiškina ne tik veiksmus, bet ir personažų sielų „peizažus“. Filme tyliau ar garsiau suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto ir prisitaikymo, tremties ir pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos.

Šeštadienis Birželio 15, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Sekmadienis Birželio 16, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Pirmadienis Birželio 17, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Birželio 18, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/18/2019 10:00

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Trečiadienis Birželio 19, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Ketvirtadienis Birželio 20, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/20/2019 20:00

Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.

Penktadienis Birželio 21, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/20/2019 20:00
Pabaiga: 06/21/2019 21:00

Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.

Šeštadienis Birželio 22, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Sekmadienis Birželio 23, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/23/2019 19:00
Pabaiga: 06/23/2019 21:00

Birželio 23 d. (sekmadienį) 19 val. kviečiame į Joninių pasidainavimus Juodkrantėje, Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Svečiuose kapelija „Mingė“, vadovas R. Bučmys. Dalyvaus - Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė).

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Birželio 24, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Antardienis Birželio 25, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Trečiadienis Birželio 26, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Ketvirtadienis Birželio 27, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Penktadienis Birželio 28, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Šeštadienis Birželio 29, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Renginio pradžia: 06/29/2019 20:00
Pabaiga: 06/29/2019 21:00

Birželio 29 d. (šeštadienį) 20 val. koncertas "Vakaro noktiurnas" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Populiariosios klasikos kūrinius atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Aušra Cicėnaitė, koncertmeisterė Živilė Survilaitė. Programoje J. S. Bach, F. Schubert, M. K. Čiurlionis, J. Naujalis, G. Caccini t.t.
Bilietai parduodami prieš koncertą.
Kaina 8 eurai.

Sekmadienis Birželio 30, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 06/18/2019 10:00
Pabaiga: 06/30/2019 18:00

Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.

Pirmadienis Liepos 01, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Antardienis Liepos 02, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Trečiadienis Liepos 03, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Ketvirtadienis Liepos 04, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00
Pabaiga: 07/04/2019 23:00

Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.

Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Penktadienis Liepos 05, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 17:30
Pabaiga: 07/05/2019 18:30

Liepos 5 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Renginio pradžia: 07/05/2019 18:30
Pabaiga: 07/05/2019 20:00

Liepos 5 d. 18.30 val. Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26).
Prašome atsinešti savo puodelį kavai. Kafijos puodelis ir "pucelis" - tik 1 euras.

Lietuvininkų valgiai – paveikti vokiečių papročių, arba diena be kafijos neįsivaizduojama

Suprantama, jog valgio gaminimas, ypač pavakarių mada gerti kafiją (taip lietuvininkai vadino kavą) ir skanauti pucelių, pyragų, vofelių, kaip ir kiti lietuvininkams svarbūs gyvenimo įpročiai, buvo veikiami vokiškų papročių. Kafija, kurią gamino iš gilių, skrudintų miežių, cikorijos, kviečių, rugių, kavos pupelių lietuvininkų tarpe prigijo taip, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Apie kafiją kalbėjo kiekvienas Mažosios Lietuvos gyventojas, ypatingai pabrėždamas, kad jau kur jau kur, bet šišioniškių namuose visuomet pirmiausia pasitikdavo kafijos kvapas... O Juodkrantėje jus pasitiks gilių ir miežinės (keptuvėje dėl kvapnumo ir skanumo paskrudintos) kafijos kvapas, siūlysime paskanauti ir "pucelių" (pagal specialią receptūrą pagamintų spurgyčių).

Kafijos gėrimo ceremonija iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 07/05/2019 21:00
Pabaiga: 07/05/2019 21:00

Liepos 5 d. (penktadienį) 21 val. ir liepos 6 d. (šeštadienį) 18 val.
kviečiame į nemokamus pasivaikščiojimus su gidu po Juodkrantės vilų kvartalą.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje prasidėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta lietuviškoje Kuršių nerijoje - Juodkrantė, nuo 1861 ųjų metų jau turinti valstybės patvirtintus įstatus ir savo vadovus.

Šeštadienis Liepos 06, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Sekmadienis Liepos 07, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/05/2019 14:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio

Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.

Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.

Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.

Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.

Pirmadienis Liepos 08, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Antardienis Liepos 09, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/09/2019 20:00
Pabaiga: 07/09/2019 21:30

21-ųjų tarptautinių kūrybinių dirbtuvių VASAROS MEDIA STUDIJA: AKTORIUS KINE metu sukurtų filmų peržiūra ir geriausių kūrėjų apdovanojimai!

2019 m. liepos 9 d. (antradienį) 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9) bus pristatyti septyni trumpametražiai vaidybiniai filmai, kuriuos kūrė dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Slovakijos ir JAV. Peržiūroje taip pat bus pristatytas dokumentinis filmas apie šių metų dirbtuves, filmų užkulisius ir kūrėjus lydėjusius nuotykius.

Renginai NEMOKAMI, maloniai kviečiame!

VASAROS MEDIA STUDIJA: AKTORIUS KINE filmus kūrė ir vaidino: Alise Danovska, Annamaria Janekova, Artur Jelin, Artūras Lepiochinas, Artūrs Zeps, Asta Zacharovaitė, Elžbieta Vozbinaitė, Erdvilas Abukevičius, Evelina Brėdikytė, Gediminas Povilavičius, Ida Ryynänen, Indrė Vėlyvytė, Jaunius Sarapinas, Jay Cougan, Jonas Viršilas, Jorūnė Greičiūtė, Joyce Mays-Licorish, Justina Burakaitė, Kamilė Andriuškaitė, Karolis Maiskis, Kristaps Opincans, Laurynas Kamarauskas, Linards Āboliņš, Lisa Maydwell, Liudmila Rozina, Mantas Vaicekiūtis, Márton Béhr, Martynas Mockus, Miglė Remeikaitė, Milda Arčikauskaitė, Paulius Stonys, Paulius Kavoliūnas, Petras Kuneika, Rokas Steponavičius, Rūta Pašukonytė, Rūta Girnytė, Rytis Aliukonis, Samvelas Ganžumianas, Simona Kollárová, Urtė Fialkovskytė, Viktorija Buika, Vilius Lukošius, Vismantas Kavaliauskas, Zbigniev Bartoševič
Dalyviams paskaitas skaitė ir nuklysti nuo kelio neleido dėstytojai: Zachary Spicer, Marija Kavtaradzė, Jonathan Tammuz
Speciali padėka Paul Nethercott
Dirbtuves koordinavo: Inesa Kurklietytė, Vaiva Martišauskaitė
Dalyvius techniniais klausimais konsultavo: Žygimantas Kaminskas, Ramūnas Jasutis, Ričardas Matačius
Akimirkas fiksavo: Modestas Endriuška

Projektą organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi

Trečiadienis Liepos 10, 2019

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Ketvirtadienis Liepos 11, 2019
Renginio pradžia: 06/04/2019 18:00
Pabaiga: 07/11/2019 18:00

Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/11/2019 18:00
Pabaiga: 07/11/2019 20:00

Liepos 11 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 12, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/12/2019 17:00
Pabaiga: 07/12/2019 21:00

2019 m. liepos 12 d. (penktadienį) 17 val. maloniai kviečiame į kūrybinį seminarą – plenerą „KURŠIŲ MARIŲ BRADINĖS“, kurį ves menininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Renginio metu bus eksponuojami Kuršių marių burvalčių maketai, papasakosime apie laivų struktūrą ir funkcionalumą, žiūrėsime istorinių burvalčių nuotraukas. Visi norintieji galės pasigaminti savo burvaltę. Originaliausių ir gražiausių darbų autorių laukia puikūs prizai. Renginys nemokamas, suteiksime visas darbui reikalingas priemones.
ISTORIJA / PAŽINTIS / KŪRYBA

Renginys „Kuršių marių bradinės“ yra Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails!: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“ viena iš dalių ir remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Liepos 13, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Renginio pradžia: 07/13/2019 19:00

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Sekmadienis Liepos 14, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Pirmadienis Liepos 15, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/15/2019 20:00
Pabaiga: 07/15/2019 21:10

Liepos 15 d. (pirmadienį) 20 val. smuikininko Martyno Švėgždos von Bekker koncertas "Meditacija smuikui solo" Juodkrantės Liuteronų evangelikų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56). Bilieto kaina 10 eurų. Bilietus galite įsigyti koncerto vietoje.

Martynas Švėgžda von Bekker nuo 1990 m. aktyviai rengia solinius ir kamerinės muzikos koncertus Europoje, JAV ir Azijoje. Koncertavo su Berlyno simfoniniu orkestru, Gruzijos simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, Hamburgo simfoniniu orkestru ir „Gloriamus“ filharmonijos orkestru Džakartoje, Indonezijoje.

Atlikėjas grojo prestižinėse koncertų salėse: Maskvos P. Čaikovskio, Hamburgo Musikhalle, Helsinkio Sibelius, Berlyno Schauspielhaus, UNESCO Paryžiuje; dalyvavo daugybėje festivalių. Nuo 2001 m. vadovavo paties inicijuotam tarptautiniam muzikos festivaliui „Alternatyva”, 2015 m. įkūrė tarptautinę mobilią tarpdisciplininę meno akademiją „Alternative Academy of Arts“.

1997 m. ir 2009 m. M. Švėgždai von Bekker suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros garbės atašė titulas.

Smuikininkas išleido kompaktinių plokštelių, tarp kurių – autorinių miniatiūrų ciklas „Le son et la parole“. 2017 m. įrašė jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūrinių plokštelę „Lietuvos XXI a. raiška smuikui“.

PROGRAMOJE – Johanno Sebastiano Bacho, Monikos Sokaitės ir Martyno Švėgždos von Bekker kūriniai smuikui solo

Daugiau informacijos- http://www.kintaiarts.lt/blog/skelbiama-kintu-muzikos-festivalio-2019-pr...
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/kintu-muzikos-festivalis...

Antardienis Liepos 16, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Trečiadienis Liepos 17, 2019

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/17/2019 20:00
Pabaiga: 07/17/2019 21:48

Liepos 17 d. (trečiadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Donato Ulvydo filmą „Ir visi jų vyrai“ - apie moterų ir vyrų santykius Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Juoką ir rimtas temas puikiai balansuojanti juosta „Ir visi jų vyrai“ pasakoja apie tris skirtingas ir labai stiprias asmenybes; kartais besipykstančias, bet neišvengiamai artimas moteris. Ir, žinoma, apie visus jų vyrus.
Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Žanras: Komedija, lietuviškas
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Donatas Ulvydas
Vaidina: Inga Jankauskaitė, Kristina Kazlauskaitė, Aušra Giedraitytė, Giedrius Savickas, Audrius Bružas, Andrius Bialobžeskis, Šarūnas Januškevičius
Trukmė: 1h 48 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų

Naujausioje savo juostoje filmų „Tadas Blinda. Pradžia“, „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Kaip pavogti žmoną“ režisierius Donatas Ulvydas imasi amžinos kaip pasaulis temos – moterų ir vyrų santykių. Filmo centre – trys stiprios asmenybės su savo požiūriu, idealais, baimėmis ir svajonėmis. Trys moterys, kurios ieško, klysta, pyksta, džiaugiasi, liūdi ir, žinoma, myli. Myli savo gyvenimo vyrus, nors kartais atrodo, kad be jų viskas būtų kur kas paprasčiau.

Ingos Jankauskaitės vaidinama Jurga – sėkminga psichoterapeutė, kurios šeimyniniame gyvenime – ne pats geriausias laikotarpis. Šokiruota netikėtų pokyčių, moteris išgyvena kiekvienam puikiai pažįstamus jausmus – neigimą, pyktį, liūdesį. Kitų žmonių sielos žaizdas gydanti Jurga dabar turės pasigilinti ir į savo jausmus norėdama iš naujo surasti savo gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.

Ketvirtadienis Liepos 18, 2019
Renginio pradžia: 07/02/2019 10:00
Pabaiga: 07/18/2019 18:00

Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai

Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda

Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/18/2019 18:00
Pabaiga: 07/18/2019 20:00

Liepos 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 19, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Šeštadienis Liepos 20, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Renginio pradžia: 07/20/2019 19:00

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Sekmadienis Liepos 21, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Pirmadienis Liepos 22, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Antardienis Liepos 23, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Renginio pradžia: 07/23/2019 18:00

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/23/2019 20:00
Pabaiga: 07/23/2019 21:38

Liepos 23 d. (antradienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Mariaus Markevičiaus filmą „Tarp pilkų debesų“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Žanras: Drama
Trukmė: 1h 38 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Kaunas, 1941-ieji. Penkiolikmetė Lina Vilkaitė svajoja studijuoti dailę, atostogauti prie jūros ir nueiti į pasimatymą su patinkančiu vaikinu. Tačiau birželio 14-osios naktį visas svajones ranka nubraukia stiprūs sovietų kariškių smūgiai į duris. Lina kartu su jaunesniu broliu ir mama įgrūdami į gyvulinį traukinio vagoną ir ištremiami į Sibirą, kaip ir tūkstančiai kitų lietuvių. Atskirtas nuo šeimos merginos tėtis Linai ištaria paskutinius žodžius: „Piešk tai, ką matai“. Jos piešiniai tampa dienoraščiu, kuriame nemeluojama. Juose atsispindi skausmas, alkis, šaltis, sovietų žiaurumas ir nepakeliamos gyvenimo sąlygos Sibire. O šalia – žmonių gerumas vienas kitam, pirmoji meilė ir negęstanti viltis išgyventi. Žmogiškoji stiprybė prieš žiaurų likimą.

Filmas sukurtas pagal lietuvių kilmės amerikiečių rašytojos Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“.

Knyga yra tapusi „The New York Times“ bestseleriu, išleista daugiau nei 50 šalių, visame pasaulyje jos parduota per milijoną kopijų. Filmo režisierius – Los Andžele gimęs ir užaugęs Marius Markevičius, žinomas filmo „Kita svajonių komanda“ režisierius. Filmo prodiuseris – Žilvinas Naujokas, Lietuvai padovanojęs lankomiausią nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu kurtą filmą „Tadas Blinda. Pradžia“.

Režisierius: Marius Markevičius

Vaidina: Bel Powley, Jonah Hauer-King, Lisa Loven Kongsli, Sophie Cookson, Martin Wallström, Peter Franzén, James Cosmo, Aistė Diržiūtė, Gabija Jaraminaitė, Darius Meškauskas, Ramūnas Cicėnas.

Trečiadienis Liepos 24, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Ketvirtadienis Liepos 25, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/25/2019 18:00
Pabaiga: 07/25/2019 20:00

Liepos 25 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Liepos 26, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/26/2019 20:00
Pabaiga: 07/26/2019 21:12

Liepos 26 d. (penktadienį) 20 val. Kintų muzikos festivalio koncertas "Veržlūs vėjai", Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Atlikėjai - VERA NEBYLOVA (violončelė, Rusija), ANDRÉS AÑAZCO (fortepijonas, Ekvadoras-Austrija), KAROLINA PANCERNAITĖ (fortepijonas).

Bilieto kaina 8 eurai.

Kintų muzikos festivalyje pasirodys trys jauni ir veržlūs atlikėjai, savo talentu besidalinantys per XIX–XX a. muziką. Skambės vaizdinga čeko Antoníno Dvořáko, gausybę XX a. kompozitorių mokiusios žymios prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadios Boulanger, efemeriškų impresijų kupina prancūzo Maurice‘o Ravelio ir dramatiškų išgyvenimų pripildyta ruso Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika.

VERA NEBYLOVA – tarptautinių konkursų laureatė, Yuri Bashmet jaunimo orkestro Rusijoje narė. Savo muzikinį kelią pradėjusi Kaliningrado S. Rachmaninovo aukštesniojoje muzikos mokykloje, nuo 2017 m. mokosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Violončelininkė tobulinosi meistriškumo kursuose pas A. Seleznevą, K. Rodiną, S. Rolduginą, R. Dieltiensą, taip pat 2015 m. ir 2016 m. dalyvavo ISA vasaros akademijoje Vienoje ir mokėsi pas Jérôme‘ą Pernoo, Osaba‘ą Onczay, Claudio Bohorquesą ir Romainą Garioud.

ANDRÉS AÑAZCO – iš Ekvadoro kilęs pianistas, plėtojantis dinamišką koncertinę karjerą kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. A. Añazco koncertavo prestižinėse pasaulio koncertų salėse Musikverein (Viena), Carnegie Hall (Niujorkas) ir dalyvavo žymiuose festivaliuose, tokiuose kaip Yehudi Menuhino festivalis Gstaade (Šveicarija) ir Rheingau muzikos festivalis (Vokietija).
Nuo 2012 m. pianistas koncertuoja visoje Europoje kaip „Acros Trio“ narys; šis ansamblis pasižymi plačiu repertuaru, kuriame suskamba ir mažai žinomi Ispanijos ir Lotynų Amerikos kompozitorių kūriniai. Būdamas ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijos) narys, jis mokėsi iš tokių menininkų kaip Tabea Zimmermann, Hatto Beyerle, Shmuelis Ashkenasis, Ferencas Radosas ir Hariolfas Schlichtigas.

Renginio pradžia: 07/26/2019 20:00
Pabaiga: 07/26/2019 21:00

Liepos 26 d. (penktadienį) 20 val. Kintų muzikos festivalio koncertas "Veržlūs vėjai", Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Atlikėjai - VERA NEBYLOVA (violončelė, Rusija), ANDRÉS AÑAZCO (fortepijonas, Ekvadoras-Austrija), KAROLINA PANCERNAITĖ (fortepijonas).

Kintų muzikos festivalyje pasirodys trys jauni ir veržlūs atlikėjai, savo talentu besidalinsiantys per XIX–XX a. muziką. Skambės vaizdinga čeko Antoníno Dvořáko, gausybę XX a. kompozitorių mokiusios žymios prancūzų pedagogės ir kompozitorės Nadios Boulanger, efemeriškų impresijų kupina prancūzo Maurice‘o Ravelio ir dramatiškų išgyvenimų pripildyta ruso Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika.

VERA NEBYLOVA – tarptautinių konkursų laureatė, Yuri Bashmet jaunimo orkestro Rusijoje narė. Savo muzikinį kelią pradėjusi Kaliningrado S. Rachmaninovo aukštesniojoje muzikos mokykloje, nuo 2017 m. mokosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Violončelininkė tobulinosi meistriškumo kursuose pas A. Seleznevą, K. Rodiną, S. Rolduginą, R. Dieltiensą, taip pat 2015 m. ir 2016 m. dalyvavo ISA vasaros akademijoje Vienoje ir mokėsi pas Jérôme‘ą Pernoo, Osaba‘ą Onczay, Claudio Bohorquesą ir Romainą Garioud.

ANDRÉS AÑAZCO – iš Ekvadoro kilęs pianistas, plėtojantis dinamišką koncertinę karjerą kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. A. Añazco koncertavo prestižinėse pasaulio koncertų salėse Musikverein (Viena), Carnegie Hall (Niujorkas) ir dalyvavo žymiuose festivaliuose, tokiuose kaip Yehudi Menuhino festivalis Gstaade (Šveicarija) ir Rheingau muzikos festivalis (Vokietija).
Nuo 2012 m. pianistas koncertuoja visoje Europoje kaip „Acros Trio“ narys; šis ansamblis pasižymi plačiu repertuaru, kuriame suskamba ir mažai žinomi Ispanijos ir Lotynų Amerikos kompozitorių kūriniai. Būdamas ECMA (Europos kamerinės muzikos akademijos) narys, jis mokėsi iš tokių menininkų kaip Tabea Zimmermann, Hatto Beyerle, Shmuelis Ashkenasis, Ferencas Radosas ir Hariolfas Schlichtigas.

Šeštadienis Liepos 27, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Sekmadienis Liepos 28, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Pirmadienis Liepos 29, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Antardienis Liepos 30, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 07/30/2019 20:00

Liepos 30 d. (antradienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Justino Krisiūno filmą „Širdys“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas apie tuos laikus, kai dar nebuvo interneto, mobiliųjų telefonų, Facebook‘o ar Instagram‘o. Kai jausmai buvo grynesni, kai dažniau pakeldavome akis į dangų, kai kitas žmogus tapdavo svarbesnis už viską pasaulyje, kai širdys buvo tikros ir mokėjo plakti vienu ritmu...
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

ŠIRDYS (2018)
Žanras: Romantinis, drama,
Sukurta: Lietuva

Režisierius: Justinas Krisiūnas („Dėdė, Rokas ir Nida”, „Emigrantai“, )
Vaidina: Rolandas Kazlas, Liubomiras Laucevičius, Indrė Patkauskaitė, Algirdas Gradauskas, Roberta Sirgedaitė, Motiejus Ivanauskas, Deividas Breivė, Rokas Siaurusaitis, Justas Tervydis, Aistė Zabotkaitė, Andrius Alešiūnas, Airida Gintautaitė, Vidmantas Fijalkauskas
Kino teatruose nuo: 2018.11.23
Trukmė: 1h 50 min
„Aš nenoriu būti gyva, aš noriu gyventi…”
Šie filmo veikėjos Mildos ištarti žodžiai bene tiksliausiai atspindi pasakojimo esmę.
O pati istorija rutuliojasi praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Lietuvoje, toli nuo miesto šurmulio vaizdingame gamtos prieglobstyje įsikūrusioje sanatorijoje. Tik šios įstaigos gyventojai – ne kokie nors senukai, o stebuklo belaukiantys paaugliai. Jie serga širdies ligomis. Kai kurie viltingai laukia donorų...
Į šią sanatoriją ir patenka vaikinukas Saulius (akt. M. Ivanauskas), neblogas bėgikas, netikėtai susmukęs distancijos vidury. Kaip ir dera paaugliui, Saulius dygus ir pasišiaušęs, nenorintis suprasti, kodėl atsidūrė tokioje vietoje ir nuo pat pirmų dienų nelinkęs bičiuliauti su aplinkiniais. Iš pradžių su naujoku bendros kalbos neranda ne tik sanatorijos direktorius (akt. L. Laucevičius), bet ir vaikų auklėtojas Andrius (akt. R. Kazlas). Tačiau kantrybė gali nuversti kalnus...

Trečiadienis Liepos 31, 2019

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 01, 2019
Renginio pradžia: 07/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/01/2019 18:00

Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.

„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 08/01/2019 17:00
Pabaiga: 08/01/2019 19:30

Rugpjūčio 1 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame vaikus ir suaugusius į kūrybines dirbtuves „Medinis marių feisbukas“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Kūrybinių dirbtuvių metu sužinosite apie vėtrungės istoriją nuo vikingų laikų iki 1944 m. Turėsite galimybę patys pasigaminti savo vėtrungę.
Originaliausių ir gražiausių darbų autorių laukia puikūs prizai. Renginys nemokamas, suteiksime visas darbui reikalingas priemones.
ISTORIJA / PAŽINTIS / KŪRYBA
Renginys „Medinis marių feisbukas“ yra Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails!: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“ viena iš dalių ir remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/01/2019 19:00
Pabaiga: 08/01/2019 21:00

Rugpjūčio 1 d. (ketvirtadienį) 19 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 02, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Renginio pradžia: 08/02/2019 10:00

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Šeštadienis Rugpjūčio 03, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/03/2019 18:00
Pabaiga: 08/03/2019 19:00

Rugpjūčio 3 d. (šeštadienį) 18.00 val. kviečiame į paskaitą „Lietuvininkų gyvenimai“, kurią pristatys lietuvininkų tarmės puoselėtoja, žinovė Indrė Skablauskaitė (Šilutė) Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Sužinosite, koks medis padeda apsisaugoti nuo laumių ir velnių, ką reikia daryt, kad "giliukis" (laimė) lydėtų, kokių ritualų imtis norint meilę išlaikyt... Pakalbėsime apie ypatiškas palaunagės česnis, kurios laukdavo laukininkų, žuvininkų ir, žinoma, kopininkų butukuose ir stubelėse. Kodėl šišioniškiams, kuomet dainuoji, "velnias vypso", o moterys turi "juodai rėdytis ir taip Dievą garbinti"... Nepamiršime ir kalbos, kuria "befobilioja" (bekalba) šimtas žmonių...

Paskaita „Lietuvininkų gyvenimai“ iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Sekmadienis Rugpjūčio 04, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Pirmadienis Rugpjūčio 05, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/05/2019 19:00
Pabaiga: 08/05/2019 20:30

Rugpjūčio 3 d. 19.00 val. Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26, Juodkrantė).
Prašome atsinešti savo puodelį kavai. Kafijos puodelis ir "puceliai" už simbolinę – 1 euro – kainą. Laukiame Jūsų!

Lietuvininkų valgiai – paveikti vokiečių papročių, arba diena be kafijos neįsivaizduojama

Suprantama, jog valgio gaminimas, ypač pavakarių mada gerti kafiją (taip lietuvininkai vadino kavą) ir skanauti pucelių, pyragų, vofelių, kaip ir kiti lietuvininkams svarbūs gyvenimo įpročiai, buvo veikiami vokiškų papročių. Kafija, kurią gamino iš gilių, skrudintų miežių, cikorijos, kviečių, rugių, kavos pupelių lietuvininkų tarpe prigijo taip, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Apie kafiją kalbėjo kiekvienas Mažosios Lietuvos gyventojas, ypatingai pabrėždamas, kad jau kur jau kur, bet šišioniškių namuose visuomet pirmiausia pasitikdavo kafijos kvapas... O Juodkrantėje jus pasitiks gilių ir miežinės (keptuvėje dėl kvapnumo ir skanumo paskrudintos) kafijos kvapas, siūlysime paskanauti ir "pucelių" (pagal specialią receptūrą pagamintų spurgyčių).

Kafijos gėrimo ceremonija iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/05/2019 21:30
Pabaiga: 08/05/2019 22:40

Rugpjūčio 5 d. 21.30 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B) vyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno filmą „Riešutų duoną“ (1978).

„Lietuviško kino naktis“ vienu metu vyks net 25-iuose šalies miestuose: sužinokite apie kino seansus šalia jūsų
Kino seansus po atviru dangumi rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru užsibrėžė ypatingą tikslą – lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną Lietuvoje ir užsienyje įvyks „Lietuviško kino naktis“ , kurios metu išvysime restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978). Nors renginio centru pasirinkta sostinės Katedros aikštė, tačiau tuo pačiu metu kino klasiką bus galima žiūrėti jau 25 miestuose.
Susidomėjimas „Lietuviško kino naktimi“ sparčiai auga. Seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje. Druskininkai, Palanga, Utena, Rokiškis, Prienai, Raseiniai, Veiviržėnai ar Zapyškis: „Lietuviško kino naktį“ jau sutiko rengti net 25 miestai ir miesteliai. Organizatoriai laukia visų norinčiųjų – nesvarbu, gyvenate Lietuvoje ar užsienyje.
„Lietuviško kino nakties“ sumanytojai džiaugiasi, kad daugelis miestų bei bendruomenių ne tik išreiškė norą dalyvauti, tačiau ir patys aktyviai bendradarbiauja. Puikus pavyzdys – vieni pirmųjų prie iniciatyvos prisijungę anykštėnai.
„Jaučiame nuoširdų norą būti viso pasaulio lietuvius vienijančio renginio dalimi. Anykštėnai domisi, ieško ir vertina gerą kiną, todėl tiesiog negalime nerodyti vieno gražiausių lietuviškų filmų“, – sako Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Rukšaitė.

Antardienis Rugpjūčio 06, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Trečiadienis Rugpjūčio 07, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 08, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Penktadienis Rugpjūčio 09, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/09/2019 20:00
Pabaiga: 08/09/2019 21:00

Duetas „Dolce Amor“ - „Meilės serenados“

Rugpjūčio 9 d. / penktadienį / 20:00 val. duetas „Dolce Amor“ kviečia jus į romantinės muzikos vakarą - „Meilės serenados“!
Dalyvauja - LORETA HAIDARI (fortepijonas) ANVAR HAIDARI (tenoras)
Vakaro programoje - nuo baroko arijų iki tango ritmų: skambės vokiečių, neapoliečių (italų) bei lietuvių dainos, rusų kompozitorių romansai, taipogi Loretos atliekami didžiųjų romantikų fortepijoniniai solo.
Koncerte girdėsite G. Bononcini , F. Cavalli, F. Schubert, R. Schumann, A. Varlamov, P. Bulakhov, R. Shchedrin, М. Glinka, N. Rimsky-Korsakov, P. Tchaikovsky, S. Rachmaninoff, M. Mussorgsky, F. Chopin, A. Piazzolla, M. Petrausko, A. Raudonikio, V. Bellini, V. di Chiara, C.A. Bixio, F.P. Tosti, V. Meglio ir kitų kompozitorių kūrinius.
Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos absolventai, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais.
Dainininkas, buvęs operos teatro solistas, savo kūrybinės karjeros metais yra sukūręs visiems gerai žinomų operų pagrindines tenorines lyrines meilės herojaus partijas. Dabartiniu metu, kartu su žmona, dalyvauja įvairiuose koncertuose bei festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor“, rengia romantinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.
Plataus repertuaro koncertas patenkins kiekvieno muzikinį skonį - džiugins jau žinomais kūriniais ir supažindins su naujomis, galbūt dar negirdėtomis melodijomis, o atlikėjų kuriama atmosfera atras kelią į kiekvieno jūsų širdį. Maloniai kviečiame akimirkai drauge pasinerti į klasikos pasaulį, pamiršti kasdienę rutiną ir pasimėgauti laikui nepavaldžios muzikos skambesiu!

Šeštadienis Rugpjūčio 10, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/10/2019 19:00
Pabaiga: 08/10/2019 20:11

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Sekmadienis Rugpjūčio 11, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/12/2019 20:00

Rugpjūčio 12 d. 19 val. koncertas Viva La Fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Dainininkė Agnė Stančikaitė (sopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas) ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė.
Koncertas Viva La Fiesta - tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.
Koncertas mokamas. Bilietai parduodami prieš koncertą 8-10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/07/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje. Plačiau: http://bit.ly/2L1tflV

„Menų pynės. Bacho Goldbergo variacijos“
VIOLETA COUTAZ (fortepijonas, Prancūzija)
ALBERTO KRAJINSKO ir JŪRATĖS BUČMYTĖS parodos pristatymas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį, 19 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro Parodų salėje
Solo rečitalis „Obojaus magija“
ROBERTAS BEINARIS (obojus, meilės obojus, anglų ragas)
Plačiau: http://bit.ly/2YC96pY

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

„Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:14

Jau dvidešimt pirmą kartą Neringoje bus surengtas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“. Rugpjūčio 4 – rugsėjo 7 d. įvairiose Nidos ir Juodkrantės erdvėse bus pristatytos šešios muzikinės programos. Jas atliks pagrindinis festivalio kolektyvas – orkestras „Musica humana“, įvairūs solistai ir dirigentai. Baigiamajame koncerte ketina dalyvauti Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“. Koncertai vyks Nidos bendruomenės namuose, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre, Juodkrantės ir Nidos evangelikų liuteronų bažnyčiose.

Rugpjūčio 13 d., antradienį, 19 val. XXI tarptautinio kamerinio muzikos vasaros festivalio „Kuršių nerija“ IV programa „Antonio Vivaldi muzikos ekspresijos“ Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Plačiau: http://bit.ly/30fqr8y

Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: ROBERTAS BEINARIS (obojus), VYTAUTAS KIMINIUS (birbynė), RAMUNĖ GRAKAUSKAITĖ (smuikas)
Dirigentas ROBERTAS BEINARIS

Bilietus galima įsigyti internetu www.filharmonija.lt.
Likus valandai iki koncerto pradžios, bilietai parduodami koncerto vietoje ir tik į tą koncertą.
Taikomos nuolaidos.

Festivalį pristato Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Neringos savivaldybė.
Festivalio orkestras Musica Humana, festivalio meno vadovas Robertas Beinaris.

Renginio pradžia: 08/13/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:30

Rugpjūčio 13 d. (antradienį) 19.00 val. – pokalbis apie lyderystę su A. Miniotaite ir I. Staškevičiumi Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Knygos „Lyderystė“ autoriai, verslininkai Alisa Miniotaitė ir Ignas Staškevičius, kviečia susitikti pajūryje, kur ir gimė didžioji dalis šios knygos. Renginio metu bus galima įsigyti knygų „Lyderystė“. Renginys nemokamas ir atviras visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Pokalbiai apie lyderystės KAIP su autoriais vyks rugpjūčio 13 dieną Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre ir rugpjūčio 14 dieną Klaipėdos kultūrų komunikacijos centro (KKKC) Parodų rūmuose. Renginiai nemokami ir atviri visiems pajūrio gyventojams bei svečiams.

Leidyklos „Tyto alba“ 2019 metų pavasarį išleista knyga „Lyderystė“ nagrinėja atsakymus į lyderystės „kaip“: kaip tapti lyderiu, kaip vesti žmones pirmyn, kaip padaryti, kad žmonės tave sektų, kaip pasiekti tikslą. Remdamiesi savo patirtimi, autoriai A. Miniotaitė ir I. Staškevičius žvelgia į lyderystės reiškinį pro skirtingų teorijų akinius. Jųdviejų spalvingas pokalbis ir įžvalgos gali ne tik įkvėpti vadovus, bet ir padėti norintiesiems tapti lyderiais, paskatinti imtis veiklos.

Dr. Alisa Miniotaitė yra tarptautinės bendrovės „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadovė. Veda mokymus, konsultuoja Lietuvos ir užsienio bendroves. Laidų bei straipsnių autorė, aistringa slidininkė ir keliautoja.

Ignas Staškevičius su bendraminčiais yra įsteigęs ir užauginęs ne vieną verslą, tarp jų – prekybos tinklą „Maxima“. Studijavo mediciną ir teisę, vadovavo įvairioms bendrovėms, parašė keletą knygų, sukūrė dokumentinių filmų, daug metų bėgioja maratonus.

„Lyderystės“ autorių susitikimas su skaitytojais pajūryje – ne atsitiktinis, kadangi būtent čia ir gimė didžioji dalis šios knygos.

Minėjote, kad didelė dalis šios knygos ir buvo parašyta pajūryje – kokiomis aplinkybėmis?

Trečiadienis Rugpjūčio 14, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/14/2019 20:00
Pabaiga: 08/14/2019 21:40

Rugpjūčio 14 d. (trečiadienį) 20 val. režisieriaus Vyganto Bachmackij išskirtinė lietuviška romantinė komedija „Vestuvės“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Filmas lietuvių kalba, be subtitrų. Bilieto kaina - 6 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.
Išskirtinai lietuviškas kūrinys, kuomet „lietuviškas filmas“ reiškia ne vien filmo kūrėjų tautybę bei filmavimo lokaciją, bet ir lietuvišką turinį, idėjas, vaizduotę, atskleidžia visą šalies kino kūrėjų potencialą.

Žanras: Komedija
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Vygantas Bachmackij
Vaidina: Dovilė Kundrotaitė, Vytautas Kaniušonis, Giedrius Savickas, Darius Meškauskas, Marius Repšys
Kino teatruose nuo: 09.08.2019
Trukmė: 1h 40 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų

Jei jums patiko ,,Mano didelės storos graikiškos vestuvės” ir ,,Laimės, sveikatos”, jei ruošiatės tuoktis arba jau esat susituokę, šį filmą žiūrėti lėksite strimgalviais.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 15, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/15/2019 18:00
Pabaiga: 08/15/2019 20:00

Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 16, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Šeštadienis Rugpjūčio 17, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Sekmadienis Rugpjūčio 18, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/18/2019 14:00
Pabaiga: 08/18/2019 15:30

Rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) 14.00 val. Muzikinis rugpjūtis pajūryje kviečia į Eduardo Balsio šokio spektaklio premjerą „Eglė žalčių karalienė“ Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Choreografas – Martynas Rimeikis
Dirigentas – Modestas Barkauskas
Trumpoji premjeros versija, kuria siekiama E. Balsio „Eglę žalčių karalienę“ pristatyti gausiam į pajūrio glėbį suplaukiančiam poilsiautojų bei turistų būriui. Tikimės, kad pamario krašto tematika, išraiškingas nūdienos šokis, stilinga scenografija bei kostiumai praplės teatro žiūrovų ratą ir pavers spektaklį patraukliu visoms žiūrovų grupėms, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, amžiaus, socialinės ir ekonominės padėties.
Renginys nemokamas

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Rašydamas „Eglę žalčių karalienę“, E. Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema. Kompozitorius išryškino mitologinius pasakos pradus, intensyviai plėtojo Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, liaudies muzikos motyvų plėtojimas.
Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį „perskaityti“ naujai ir patraukliai pristatyti nūdienos publikai. M. Rimeikis – jau dviejų "Auksinių scenos kryžių" laureatas. Dirigentas M. Barkauskas, 2017 m. laimėjęs trečią vietą prestižiniame tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Lenkijoje, šiuo metu yra Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas. Kūrybinės komandos sumanymą erdvėje realizuos scenografijos dailininkas M. Jacovskis, kurio rankos palytėti muzikos ir dramos pastatymai pripažinimo sulaukia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pirmadienis Rugpjūčio 19, 2019

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/19/2019 20:00
Pabaiga: 08/19/2019 21:00

Rugpjūčio 19 d.(pirmadienį) 20 val. flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas. Bilieto kaina 10 eurų.

Antardienis Rugpjūčio 20, 2019
Renginio pradžia: 07/20/2019 19:00
Pabaiga: 08/20/2019 18:00

Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/20/2019 20:00
Pabaiga: 08/20/2019 21:38

Rugpjūčio 20 d. (antradienį) 20 val. režisierės Marijos Kavtaradzės 2018 m. pripažinto geriausiu Baltijos šalių filmo „Išgyventi vasarą“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Bilieto kaina - 5 Eurai. Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.

Išgyventi vasarą

Žanras: Komedija, drama
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Marija Kavtaradzė
Vaidina: Gelminė Glemžaitė, Paulius Markevičius, Indrė Patkauskaitė
Kino teatruose nuo: 19.04.2019
Trukmė: 1h 31 min
Cenzas: N-13. 7-12 m. vaikams būtina suaugusiojo palyda

Tikrai ne visiems – tik gero kino žiūrovams. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ laureatės Marijos Kavtaradzės debiutas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu, sulaukė didžiulio susidomėjimo tarptautiniuose kino festivaliuose. Juostoje, kurio premjera įvyko išparduotose prestižinio Toronto kino festivalio seansuose, pagrindinius vaidmenis sukūrė kylantys jaunosios kartos aktoriai Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius. Spalvingame ir šviesiame kelio filme kalbama mums visiems labai svarbia psichinės sveikatos tema. Ambicinga pradedanti psichologė Indrė sutinka į kliniką pajūryje nuvežti du pacientus: bipoliniu sutrikimu sergantį Paulių ir savyje užsisklendusią Justę. Ši vasariška kelionė tampa pirmuoju žingsniu pasveikimo link. Tai šilta ir jaudinanti istorija, kuri – kaip ir vasara – kupina šviesos, netikėtumų ir vilties, kad viskas yra įmanoma…

Filmas lietuvių kalba su angliškais subtitrais.

Režisierė: Marija Kavtaradzė

Vaidina: Paulius Markevičius, Gelminė Glemžaitė, Indrė Patkauskaitė, Darius Meškauskas, Vilija Grigaitytė, Donatas Želvys, Šarūnas Puidokas

Filmo anonsas:
https://www.youtube.com/watch?v=pgMJRHqolTU

Trečiadienis Rugpjūčio 21, 2019

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/21/2019 21:30
Pabaiga: 08/21/2019 22:35

Rugpjūčio 21 d. (trečiadienį) 21.30 val. Juodkrantės bendruomenė kviečia į Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ peržiūrą Juodkrantės sengirėje (Raganu kalne).

Daugiau informacijos: https://www.facebook.com/juodkrantesbendruomene/

„Sengirė“ yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje ir tai yra unikali galimybė pajusti ir išgyventi šį filmą susiliejant su užburiančia Juodkrantės sengirės gamta.

Prieš seansą filmo autorius pasidalins įsimintiniausiais momentais, kuriant šį poetišką, netipišką filmą bei atskleis kaip jam pavyko užfiksuoti tokias magiškas akimirkas.

*Sėdimų vietų skaičius ribotas, tačiau galite atsinešti savo kėdes.

*Visus, kurie atsineš savo NE vienkartinį puodelį, Juodkrantės bendruomenės nariai pavaišins gardžia arbata.

*Renginys NEMOKAMAS, tačiau bus galimybė paaukoti.
Surinktos lėšos bus panaudotos filmo autoriaus M. Survilos bei asociacijos "Juodkrantės bendruomenė" ateities projektams įgyvendinti.

* Renginys bus fotografuojamas.

Trumpai apie filmą „Sengirė“: Sengirė yra vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, ne tipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę. Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į miško pakraštį, kur gyvena žmogus. Nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 22, 2019
Renginio pradžia: 07/23/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Liepos 23 d. (antradienį) 18 val. atidaroma Simo Šuminsko pasaulio kultūrų ir savižvalgos inspiruotos iliustracijos paroda "Linija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Linija, tai erdvė tarp dviejų pusių. Filosofiškai tai yra aukso viduriukas - balansas tarp dviejų teritorijų - būtent tai, ko autorius siekia kasdienybėje.
Simas Šuminskas kurdamas reflektuoja savo vidinius išgyvenimus, mintis ir interesus. Didžioji dauguma darbų buvo sukurti Indijoje atsiskyrus tik medituojant ir kuriant. Kita dalis inspiruota keliaujant ir kuriant atšiauriose sąlygose, kaip Sibiras, Jakutija prie -52°C.
Autoriui iliustracija yra atradimas, pamoka apie santykius su savimi, žmonėmis ir aplinka.
Originalaus stiliaus ranka pieštos iliustracijos priklauso detaliam simbolizmui, jos suteikia informacinio gylio ir plotmės asmeniškai interpretuoti šias linijas.

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/22/2019 17:00
Pabaiga: 08/22/2019 18:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 17 val. kviečiame į Pauliaus Saudargo ir Godos Krukauskienės knygos ir filmo „Gulago partizanai“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Mažai kam žinoma, kad Laisvės kova nesibaigė didžiąją dalį partizanų nužudžius miškuose, o kitus vadinamuosius „liaudies priešus“ išvežus į lagerius ar ištrėmus. 1953 m. vasarą Norilske ir Vorkutoje, vėliau Kengyre 1954 m. ir vėl Vorkutoje 1955 m. kyla didžiausi lagerių sukilimai, sudrebinę visą SSRS Gulago sistemą. Po politinių kalinių derybų su Gulago valdžia sukilimai paskandinami kraujyje. Žūsta šimtai žmonių. Tačiau kraujas praliejamas ne veltui – prasideda Gulago griūtis. 1956 m. dauguma politinių kalinių išleidžiami į laisvę. Knyga ir dokumentinis filmas „Gulago partizanai“ – apie niekada nepasibaigusią Laisvės kovą, apie sukilimus Gulage, kur pirmose gretose stovėjo lietuviai ir ukrainiečiai. Knygos ir filmo autoriai: Paulius Saudargas ir Goda (Karazijaitė) Krukauskienė.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-10-15-nemirtingi-gulago-partiz...

Renginio pradžia: 08/22/2019 18:00
Pabaiga: 08/22/2019 20:00

Rugpjūčio 22 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 24-25 dienomis, Juodkrantėje vyks
regioninės folkloro šventės „Pūsk, vėjuži!“

TAUTODAILININKŲ IR KULINARINIO PAVELDO MUGĖ

Registruotis kviečiami:
Tautodailininkai, sertifikatus turintys amatininkai, kulinarinio paveldo atstovai.
Mugė nedidelė, vietų skaičius ribotas, todėl vyks atrenka ir bus priimti tradiciškiausi, gražiai ir skoningai savo gaminius pristatantys prekiautojai.
Registracija prekiaujantiems maistu vyks iki rugpjūčio 16 d. 18.00 val., visi kiti iki rugpjūčio 21 d. 18.00 val.
Kviečiame ne tik prekiauti, bet ir pristatyti savo amatus, dirbinių kūrybinį procesą;
Prekybos laikas: rugpjūčio 24 d 10.00 - 22.00 val., rugpjūčio 25 d 10.00 - 17.00 val.,
Dėl dalyvavimo sąlygų prašome kreiptis elektroniniu paštu mugejuodkranteje@gmail.com
Rengėjas Liudviko Rėzos kultūros centras

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio, lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį „Šešios pasakos“, liaudies dainų rinkinį „Dainos žemaičių“. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Pirmadienis Rugpjūčio 26, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Antardienis Rugpjūčio 27, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Trečiadienis Rugpjūčio 28, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Ketvirtadienis Rugpjūčio 29, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/25/2019 18:00
Pabaiga: 08/29/2019 23:00

Baltijos banga, rugpjūčio 25-29 d. Juodkrantėje!

Kasmetinis festivalis „Baltijos banga“ keliasi į Juodkrantę – rugpjūčio 25 -29 d. filmų peržiūros, susitikimai su kūrėjais, kino industrijos profesionalais šįmet vyks Juodkrantės L. Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, įėjimas iš poilsio namų „Ąžuolynas“ vidinio kiemo).

„Taip, vietoje nuolatinės festivalio vietos Turizmo ir informacijos centro „Agilos“ pastato Nidoje dabar statybų aikštelė, o renginio partneriams vis sunkiau laiku užsitikrinti bent minimalų rėmimą pristatyti savo filmus, tačiau mes liekame ištikimi idėjai rengti vienintelį pamaryje profesionalaus kino renginį, skirtą Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio kino apžvalgai ir Baltijos kelio atminimui,“ – sako prodiuserė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos ir „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė.

Atidarymo vakarą – nauji lietuviški kūriniai

„Baltijos bangos“ atidarymo vakarą įvyks vienas pirmųjų Lietuvoje dokumentinio ilgametražio filmo „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ seansas. Publikai filmą pristatys režisierė Aistė Žegulytė ir filmo prodiuserė Giedrė Burokaitė.

Filmo herojai – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje. Šio ironiško ir filosofiško kino pasakojimo apie gyvenimo ir mirties ribą premjera įvyko pernai rudenį garsiajame Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, nuo tada filmas nuolat rodomas įvairių pasaulio dokumentinio kino festivalių programose. Vilniaus tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ filmas „Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)" buvo apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu.

2019 BALTIJOS BANGOS PROGRAMA

Penktadienis Rugpjūčio 30, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Renginio pradžia: 08/30/2019 18:00
Pabaiga: 08/30/2019 19:00

Rugpjūčio 30 d. (penktadienį) 18.00 val. kūrybinio kankliavimo stovyklos baigiamasis koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Koncertuoja: Žemyna Trinkūnaitė, Indrė Jurgelevičiūtė, Agota Zdanevičiūtė ir kanklių stovyklos dalyviai.

Šeštadienis Rugpjūčio 31, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Sekmadienis Rugsėjo 01, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Rugsėjo 02, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Antardienis Rugsėjo 03, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Trečiadienis Rugsėjo 04, 2019

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Ketvirtadienis Rugsėjo 05, 2019
Renginio pradžia: 08/02/2019 10:00
Pabaiga: 09/05/2019 18:00

Rugpjūčio 2 d. - rugsėjo 5 dienomis vyks A. Miežiaus tapybos darbų paroda "Vaizduotės piligrimai" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
"Kas daro A. Miežio paveikslus efektingais, patraukliais ir nebijokime šio žodžio – populiariais. Visų pirma jie keisti, tačiau suprantami. Tai reiškia, jog į juos žvelgdamas aiškiai matai spalvų, šešėlių ribas, geometrinių formų ir daiktų kontūrus. Išraiškingos idėjos paraleliai, skersai ir išilgai plakasi viename formate, netikėti siužeto posūkiai. Visa tai yra ir veikia. Tas taisyklių sulaužymas nėra kapstymasis iš beviltiškos padėties. Tačiau, ieškodamas būtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, kokį regime paveiksluose, žingsniuodamas meninio pripažinimo linkui ir būdamas pakankamai sąžiningas, A.Miežis pasirinko takus per pievas ir brūzgynus. Aštrios dailininko piešinių briaunos pabrėžia sukurtų pavidalų trapumą. Jie lyg šydas, plonytė drobė, užtraukta ant „nieko” akių. Iš pažiūros paveikslai atrodo nerimti, persunkti „vaikiškos” stilistikos. Gėlės, vandens lašai, egzotiškų kraštų gyvūnai ir gyventojų veidai atrodo it kaukės ar muliažai, tarsi iš tąsios medžiagos, skaidrių perregimų tonų, vaiskių spalvų. Atskiros detalės – ranka, pėda, veidas – tarsi reljefai, suapvalinti iš regimosios pusės, o foninė lieka plokščia.
A. Miežio paveiksluose tarsi apčiuopiama ketvirtoji dimensija – laikas. Jis sustingęs embriono formoje. It negailestingai horizonte šmėkščiojąs apvaisintų kadrų rinkinys. A.Miežio tapyba artima metafizinės dailės tendencijoms. Lyriškos vaizdo deformacijos ir minkšta tapybinė plastika, laužyta linijinė perspektyva ir projekcija į plokštumą, dekoratyvumas ir stilizacija, ironija ir švelnus groteskas. Sutikite, neįprastas lydinys."

Dailėtyrininkas Ignas Kazakevičius

Renginio pradžia: 08/23/2019 10:00
Pabaiga: 09/05/2019 18:00

Rugpjūčio 23 d. rugsėjo 5 d. Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Kintų Vydūno kultūros centro parengta paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas".

Dar ir šiandien kiekvieno, keliaujančio Kuršių marių pakrantėmis, akį patraukia aukštai stiebe iškeltas, vėjyje besisukiojantis spalvingas drožinys. Paklausus: „Kas tai?“, gali gauti atsakymą keliomis kalbomis: vokiškai – „Flage“, „Vappen“, „Farben“, lietuviškai –„Vėtrungė“, o gal net – „Vėlukas“. Kitas klausimas: „Iš kur ir kodėl čia jos atsirado?“.

Kintų Vydūno kultūros centro parengtoje parodoje pateikiama išsami vaizdinė informacija apie vieną iškiliausių XIX a. pradžios Vakarų Lietuvos, pamario krašto istorinių asmenybių – Ernstą Vilhelmą Berbomą (Beerbohm) (1786–1865), kurį jau dabar Kuršmarių vėtrungių „tėvu“ vadiname. Tai išskirtinė asmenybė: eruditas, įvairių kalbų žinovas, astronomas, dailininkas, poetas, savo veikla palikęs gražų pėdsaką saugant ir puoselėjant krašto istorijos, etnokultūrinį paveldą. Buvęs klaipėdietis, Klaipėdos miesto burmistras, 1841 m. Vokietijos karališkajai vyriausybei paskyrus jį vyriausiuoju visų Kuršių marių ir į ją įtekančių upelių žūklės prievaizdu, didžiąją gyvenimo dalį praleido šalia Kuršių marių buvusiame Muižės dvare (dabar Kintų seniūnija, Šilutės r.). Jo dėka turime Lietuvos etnokultūros paveldo unikumu tapusius pamario krašto žvejų kaimų ženklus – Kuršmarių vėtrunges, neturinčias analogų visoje Europoje.

Paroda "Berbomas - Vėtrungių tėvas" iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019
Renginio pradžia: 09/14/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 21:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, rugsėjo 14 dieną jau šešiasdešimt antrą kartą švęsime Žvejo šventę, kurios metu

Surinktas turinys