Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Šeštadienis Gruodžio 29, 2018
Renginio pradžia: 12/29/2018 19:00
Pabaiga: 12/29/2018 20:10

Gruodžio 29 d. (šeštadienį) 19 val. pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys kviečia į romantiškos muzikos vakarą "Su meile iš Monmartro" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams.
Kultūrinis mokestis 10 eurų.

Pirmadienis Gruodžio 31, 2018
Renginio pradžia: 12/31/2018 20:00
Pabaiga: 12/31/2018 21:00

„Smuiko ir gitaros amžių dvikova“

Gruodžio 31 d. 20 val. Juodkrantėle vyks ir abejingų nepaliks muzikinė kova – „Smuiko ir gitaros amžių dvikova“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Koncerte bus gausu emocijų, aistrų, meistriško skambesio, energingo ritmo ir, žinoma, juoko.
Dvikovoje tradiciškai susirungs du virtuozai ir seni bičiuliai. Riteriškoji dvasia vis dar gyva, tik šiandienos ginklai – muzikos instrumentai, o iššūkį scenoje susigrumti priėmę riteriai – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pirmasis smuikas Zbignev Levicki ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys.

„Žodis dvikova dabartiniais laikais visada skamba intriguojančiai, atrodo, kad technologijų ir demokratijos amžiuje tai nerealus dalykas ir staiga netikėtai galima tai pamatyti ir išgirsti. Tik ginklai – smuikas ir gitara – tokie malonus sielai ir emocingi, romantiški. Idėja gimė patiems muzikantams – smuikininkui Zbignevui Levickiui ir gitaristui Aurelijui Globiui, dviem profesionalams, kurie jau daug metų scenoje ir ieško naujų išraiškos formų. Kaip matome iš auditorijos reakcijos – eksperimentas pavyko“, – istorijos užuomazgas atskleidžia „Ars Libera International“ vadovas, prodiuseris Gintaras Kamsiukas.

Renginio pradžia: 12/31/2018 23:30
Pabaiga: 12/31/2018 23:30

Kviečiame linksmai sutikti Naujuosius 2019 metus!
Gruodžio 31 d. (pirmadienį) 24.00 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu prie Juodkrantės miesto šventinės eglės Jūsų lauks įspūdingi fejerverkai ir smagi diskoteka.

Penktadienis Sausio 11, 2019
Renginio pradžia: 01/11/2019 08:00

Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Šeštadienis Sausio 12, 2019

Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Sekmadienis Sausio 13, 2019
Renginio pradžia: 01/11/2019 08:00
Pabaiga: 01/13/2019 14:25

Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)

Trečiadienis Sausio 16, 2019
Renginio pradžia: 01/16/2019 11:00
Pabaiga: 01/16/2019 15:00

Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos 55 metų ir vyresnius bei įvairaus amžiaus neįgalius gyventojus sausio 16 d. 11.00 val. maloniai kviečiame į Meno terapijos užsiėmimus, kuriuos ves VšĮ Meno psichologijos centro vadovė, psichologė Dalia Klumbienė. Užsiėmimų trukmė: 4 val., vieta – Neringos gimnazijos Juodkrantės pradinio ugdymo skyrius, adresu L. Rėzos g. 8, II aukštas.
Renginys organizuojamas, įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-31-0005 „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“.
Informacija pasiteiravimui mob. 8 618 57852 (Dalia Klumbienė).
Kad žinoti reikalingų užsiėmimams priemonių skaičių, pageidaujančius dalyvauti maloniai prašome iki sausio 14 d. užsiregistruoti mob. 8 682 15674 arba el. p. virginija.gedziuviene@neringa.lt
Neįgalius asmenis prašome į užsiėmimus atsinešti neįgaliojo pažymėjimą arba jo kopiją.

Šeštadienis Vasario 02, 2019
Renginio pradžia: 02/02/2019 16:00

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Sekmadienis Vasario 03, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Pirmadienis Vasario 04, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Antardienis Vasario 05, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Trečiadienis Vasario 06, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/06/2019 18:00
Pabaiga: 02/06/2019 20:00

Vasario 5, 6, 7 dienomis Neringos savivaldybės meras savivaldybės bendruomenei teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą už savivaldybės ir tarybos veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, įmonių ir įstaigų vadovai.

Susitikimai vyks:
Vasario 5 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)
Vasario 6 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54 c-9).
Vasario 7 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)

Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8 469 52665.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Ketvirtadienis Vasario 07, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Penktadienis Vasario 08, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Šeštadienis Vasario 09, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/09/2019 13:00
Pabaiga: 02/09/2019 16:00

Nuo 13.00 val. iki 16.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro komanda pristato mobilią parodą „Neringos žvejų istorijos” Nidos KTIC „AGILA“ (Taikos g. 4).
Nuotraukose užfiksuotos gražiausios Neringos žvejų gyvenimo akimirkos.
daugiau informacijos: http://visitneringa.com/lt/ka-nuveikti/renginiai/stintapukio-svente-neri...

Sekmadienis Vasario 10, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/10/2019 14:15
Pabaiga: 02/10/2019 15:15

Vasario 10 d. (sekmadienį) 14.15 val. kviečiame į susitikimą su VDU profesoriumi Liudu Mažyliu Liudviko Rėzos
kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.

Pirmadienis Vasario 11, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/11/2019 12:19

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Antardienis Vasario 12, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Trečiadienis Vasario 13, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Ketvirtadienis Vasario 14, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Renginio pradžia: 02/14/2019 18:00
Pabaiga: 02/14/2019 19:26

Vasario 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ sutiktuves Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Renginio pradžia: 02/14/2019 20:00

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Penktadienis Vasario 15, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Renginio pradžia: 02/15/2019 17:00
Pabaiga: 02/15/2019 18:30

Vasario 15 d. (penktadienį) 17 val. dokumentinio - meninio Ramunės Kudzmanaitės filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ pristatymas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai bei Antano Smetonos metams paminėti Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Filme įdomiai ir netradiciškai, per žymių Lietuvos moterų seserų Zofijos ir Jadvygos Chodakauskaičių, tapusių prezidento A. Smetonos ir ministro pirmininko J.Tūbelio žmonomis, likimų prizmę atskleidžiama tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo istorija, aktualijos ir veikėjai.
Filmas pastatytas pagal Arvydo Juozaičio pjesę „Prezidentienė“.
Režisierė Ramunė Kudzmanaitė.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Šeštadienis Vasario 16, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Sekmadienis Vasario 17, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Renginio pradžia: 02/14/2019 20:00
Pabaiga: 02/17/2019 23:00

Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.

Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.

Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną

Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)

Vasario 16 d. (šeštadienis)

Pirmadienis Vasario 18, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Antardienis Vasario 19, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Renginio pradžia: 02/11/2019 12:19
Pabaiga: 02/19/2019 12:19

Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".

Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.

Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19

Trečiadienis Vasario 20, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Ketvirtadienis Vasario 21, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Penktadienis Vasario 22, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Šeštadienis Vasario 23, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Sekmadienis Vasario 24, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Pirmadienis Vasario 25, 2019

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Antardienis Vasario 26, 2019
Renginio pradžia: 02/02/2019 16:00
Pabaiga: 02/26/2019 18:19

Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.

"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"

Penktadienis Kovo 01, 2019
Renginio pradžia: 03/01/2019 17:30
Pabaiga: 03/01/2019 18:40

Kovo 1 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Kuršių nerijos istorijos muziejuje
(Pamario g. 53, Nida).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Šeštadienis Kovo 02, 2019
Renginio pradžia: 03/02/2019 16:00

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Sekmadienis Kovo 03, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Pirmadienis Kovo 04, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 05, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/05/2019 18:00
Pabaiga: 03/05/2019 19:20

Kovo 5 d. (antradienį) 18 val. kviečiame visus į užgavėnių šiupinio šventę Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal senąjį lietuvininkų receptą, žaisime ir visais įmanomai būdais smagiai žiemą iš kiemo varysime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...

Trečiadienis Kovo 06, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Ketvirtadienis Kovo 07, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/07/2019 18:00
Pabaiga: 03/07/2019 20:00

Sukūrusi „Flamenko ir sutartinių jungtuves“, „Rasų ratą“ ir kt. dainininkė, aktorė, režisierė Brigita Bublytė tęsia pasaulio balsų keliones ir šį kartą pristato persų muzikos paslaptis lietuviškųjų sutartinių balsų gijose. Kokie skambesiai, virpesiai ir gijos išsiskleidžia gyvai vienoje erdvėje susitikus persų tradicijai, lietuviškųjų sutartinių puoselėtojų balsams ir jaunosios aktorių kartos interpretacijoms?

Kovo 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame į praktinį vokalo, ritmo ir judesio seminarą „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“ kartu su dainininku iš Kurdistano Hamidreza Ojaghi ir dr. Brigita Bublyte
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Dr. Brigitos Bublytės „Pasaulio balsų” anotacija

Sienos tarp valstybių, kultūrų nyksta, atsiranda galimybės ne tik teoriškai iš įrašų pažinti kitų kultūrų tradicijas, bet išmokti įvairiausių vokalinių technikų iš tiesioginių tradicijų tęsėjų. Atrodytų, kad atsivėrusios galimybės pažinti kitas tradicijas turėtų tapti raiškos įvairovės ir įkvėpimo šaltiniu, deja pasaulis paradoksaliai vienodėja ir vyksta standartizacijos procesai, tad pagrindinis „Pasaulio balsų” paskaitų ciklo tikslas yra kultūrinis sąmoningumas globalizacijos amžiuje. Siekiama praktiškai atsakyti į klausimus kaip šiuolaikiniam atlikėjui pasisemti įkvėpimo iš etninių balsinių tradicijų? Kaip etninių tradicijų praktika gali padėti išplėsti balsinės raiškos galimybes? Kas tai yra kai mokomės kitos kultūros tradicijos? Ar lietuvis pavyzdžiui dainuojantis cante jondo (flamenko dainavimo stilius) ar kitos tradicijos dainavimo stiliaus yra toks pats dainininkas kaip flamenko tradicijos atstovas? Kas yra vienoda bet kokiai balsinei raiškai ir kuo skiriasi stilistinės bei kultūrinės vokalinės ekspresijos?

Penktadienis Kovo 08, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/08/2019 11:00
Pabaiga: 03/08/2019 12:15

2019 m. kovo 8 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus rašyti Nacionalinį diktantą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šeštadienis Kovo 09, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/09/2019 16:00
Pabaiga: 03/09/2019 18:00

Kovo 9 d. (šeštadienį) 16 val. maloniai kviečiame į kamerinį muzikinį spektaklį „Lietuviškų romansų vainikas“, skirtą Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės.
Spektaklyje ,,keliaujama“ Lietuvos romanso keliu iš kaimo į miestą. O mieste į profesionalių kompozitorių kūrybą. Skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A. Kačanausko kūriniai, bet ir J. Naujalio (150), J. Tallat - Kelpšos, A. Raudonikio, A. Bražinsko romansai. Žiūrovai turi džiaugsmą išgirsti ne tik svajingus B. Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V. Kudirkos saloninės muzikos perliukus.
Žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės meno salonų gyvenimo atspindžiai scenose apie meninės bohemos nuotykius, šėliones, nusivylimus, svajones. Legendinių asmenybių - Maironio, K. Binkio, J. Tumo – Vaižganto (150), J. Aisčio (115), B. Brazdžionio, S. Nėries (115) – žinomi ir nežinomi - portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą. Sanpynoje istorinių kultūros faktų atsispindi tarpukario istorija, laikmetis ir asmenybės, kurios dėjo pagrindus Lietuvos profesionaliai kultūrai ir menui.
Spektaklio metu, kad ir fragmentiškai, dėmesys skiriamas tiems kūrėjams, kurių jubiliejus 2019 m. mini visa Lietuva: Juozas Tumas Vaižgantas – 150, Juozas Naujalis -150, Jonas Aistis – 150, Salomėja Nėris – 115. Paminimas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (išrinktas prezidentu 1919), V.Kudirkos leistam ,,Varpui“ – 130.

VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – aktorė, renginių režisierė, Klaipėdos universiteto docentė.

Sekmadienis Kovo 10, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Pirmadienis Kovo 11, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 12, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Trečiadienis Kovo 13, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/13/2019 17:30
Pabaiga: 03/13/2019 19:00

Kovo 13 d. (trečiadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda).

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Ketvirtadienis Kovo 14, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Kovo 15, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/15/2019 18:00

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Šeštadienis Kovo 16, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Sekmadienis Kovo 17, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/15/2019 18:00
Pabaiga: 03/17/2019 21:00

Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".

Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.

Pirmadienis Kovo 18, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 19, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Trečiadienis Kovo 20, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/20/2019 18:00
Pabaiga: 03/20/2019 19:10

Kovo 20 d. (trečiadienį) 18 val. Pasaulinės Žemės dienos proga Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) režisierė Dali Rust pristatys savo sukurtus dokumentinius filmus apie gamtą, paukščius ir šviesaus atminimo juodkrantiškį ornitologą Vytautą Pareigį.

Ketvirtadienis Kovo 21, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Kovo 22, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/22/2019 16:00
Pabaiga: 03/22/2019 17:30

Kovo 22 d. (penktadienį) 16 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius)

Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.

Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.

Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.

RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius

Šeštadienis Kovo 23, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Sekmadienis Kovo 24, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/24/2019 16:00
Pabaiga: 03/24/2019 17:26

Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa, Pijus Ganusauskas - vokalas, gitara, fortepijonas.
Renginys nemokamas.

Renginio pradžia: 03/24/2019 16:00
Pabaiga: 03/24/2019 17:30

Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa.
Renginys nemokamas.

Pirmadienis Kovo 25, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Antardienis Kovo 26, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Renginio pradžia: 03/26/2019 18:00
Pabaiga: 03/26/2019 20:00

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame kovo 26 d. (antradienį) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Planuojamas 30 val. kursus (6 val. per mėn.). Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Kovo 27, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Ketvirtadienis Kovo 28, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Kovo 29, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Šeštadienis Kovo 30, 2019

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Sekmadienis Kovo 31, 2019
Renginio pradžia: 03/02/2019 16:00
Pabaiga: 03/31/2019 14:18

Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.

Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.

Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse

Penktadienis Balandžio 05, 2019
Renginio pradžia: 04/05/2019 18:00
Pabaiga: 04/05/2019 19:10

Balandžio 5 d. (penktadienį) 18.00 val. VI -ojo kultūros almanacho "D O R Ė" pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).

- Pokalbiai su aktualiausių publikacijų autoriais
- Filmas apie 2018 m. Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatą Albertą Danilevičių „Artėjimo keliu“ (iš ciklo „Smėlio žmonės“) režisierė Inesa Kurklietytė
Organizatorius -Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka

Penktadienis Balandžio 12, 2019
Renginio pradžia: 04/12/2019 18:00

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Šeštadienis Balandžio 13, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 04/13/2019 13:00
Pabaiga: 04/13/2019 14:00

Balandžio 13 d. (šeštadienį) 13 val. kviečiame į Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojų Miglės Mosėnienės ir
Gitanos Masiulienės mokinių fortepijoninės muzikos koncertą „Skambantis pavasaris“ Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Sekmadienis Balandžio 14, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Pirmadienis Balandžio 15, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Antardienis Balandžio 16, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Trečiadienis Balandžio 17, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 04/17/2019 19:00
Pabaiga: 04/17/2019 20:15

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Balandžio 17 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ pirmojo filmo „Buvau kadaise“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.
BUVAU KADAISE
Rež. Avi Nesher, 2010, 112 min
Romantinis filmas kelia dvilypius jausmus. „Buvau kadaise“ įkūnija vėlyvąjį 6-ąjį dešimtmetį Izraelyje ir veiksmą nukelia į Haifos uostamiestį. Filmo siužetas pasakoja asmenines istorijas, ateinačias su žmogaus branda, prisiminimais bei istorijas, nuvedančias į praeitį, istorinę atmintį.
Pagrindinis veikėjas paauglys Arekas leidžia savo vasaros atostogas su nuotykiais. Jis susipažįsta su geriausio draugo pussesere Irako žyde-amerikiete, leidžia laiką apskurusioje miesto centro dalyje esančiame kino teatre, valdomo Silvijos ir grupelės žydų nykštukų (remiantis istorinėmis asmenybėmis). Arekas susipažįsta ir įsidarbina sekliu pas Jenkelę Braidą, piršlį ir šešėlinį verslininką, kuris žavi savo ypatingu talentu suvesti Haifos vienišus atsiskyrėlius poron. Tarp kitų herojų Areko vasaros nuotykiuose - vienišius bibliotekininkas Meiras ir Lenkijoje holokaustą išgyvenusi Klara, kurios bandymai kovoti su košmarais ir mieguistomis naktimis yra ir skausmingi, ir kvapą gniaužiantys. Moteris savo namuose organizuoja nelegalius, slaptus lošimus kortomis, į kuriuos įtraukiamas pats Arekas.
Filmas sujungia įtampą tarp jaunystės ir brandos, tarp Rytų Europos paveikto Izraelio socializmo ir amerikiečių 1960-ųjų infiltruojančių tendencijų. Ryški įtampa juntama tarp Izraelio Sabros (žydų gimusių Izraelyje) ir holokausto pabėgėlių iš „ten“, kurie niekada nesukurs tikrų namų „čia“. „Buvau kadaise“ gausiai atspindi unikalią Izraelio šalies mozaiką ir pretenduoja tapti Izraelio kino klasika.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=VBmrW2LeCnw

Ketvirtadienis Balandžio 18, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 04/18/2019 12:00

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Balandžio 19, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/19/2019 10:00
Pabaiga: 04/19/2019 14:00

Balandžio 19 d., penktadienis, nuo 10.00 iki 14.00 val. margučių marginimo vašku dirbtuvės "Velykų margutis" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Prašome atsinešti porą kietai virtų kiaušinių. Užsiėmimą ves Ramunė Pečiukonytė.

Šeštadienis Balandžio 20, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Sekmadienis Balandžio 21, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Pirmadienis Balandžio 22, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Antardienis Balandžio 23, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/23/2019 18:00
Pabaiga: 04/23/2019 20:15

Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 23, 30 d. (antradieniais) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Trečiadienis Balandžio 24, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/24/2019 19:00
Pabaiga: 04/24/2019 20:20

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Balandžio 24 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Obuoliai iš dykumos“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.

OBUOLIAI IŠ DYKUMOS

Rež. Arik Lubetzki, Matti Harari, 2014, 96 min
Romantinė komedija apie Viktoriją ir Ruveną, ortodoksų sefardų žydų tėvus iš Jeruzalės, kurių vienintelė dukra Rivka, po to, kai sužino savo tėvo planą sutuokti ją su gerokai vyresniu našliu ortodoksu, pabėga iš namų gyventi į kibucą (tai - Izraelyje žemės ūkiu užsiimantis ūkis, kuriame visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė) su pasauliečiu aškenaziu, vardu Dubis.
Gyvendama su griežtai religingais tėvais Jeruzalėje, pagrindinė filmo herojė yra nepatenkinta ją ribojančių namų ir bendruomenės tradicijų, tad slaptai laužo tabu, lanko šokių pamokas, kur užmezga ryšį su Dubiu. Didėjant Rivkos pasipriešinimui tradicijoms, piktas ir griežtas tėvas nori ją sutramdyti ištekindamas. Rivkos mama ir teta nedrįsta apginti merginos nuo autoritarinio namų šeimininko. Kai Rivka pabėga, dvi Jeruzalės seserys: Viktorija (Rivkos mama) ir Sara (teta), susiburia bendrai misijai - surasti ir aplankyti pabėgelę. Su komiška, turtinga ir viltimi užpildyta dvasia filmo režisierius supažindina žiūrovus su jaunos Izraelio moters gyvenimu, kuris patenka į baisių socialinių rūpesčių šešėlį - etninį atotrūkį tarp sefardų ir aškenazių žydų ir religinio atotrūkio tarp religinės ir pasaulietinės visuomenės.
Filmas leidžia žiūrovams atrasti galimybes, kurias įkūnija ateitis, kuri peržengia šias nesėkmes, ir laiką bei vietą, kur moterys gali laisvai pasirinkti savo religinius įsipareigojimus ir meilės interesus. „Obuoliai iš dykumos“ - yra nesenstantis ir judrus pasakojimas apie tradicijos ir modernumo priešpriešą.

Ketvirtadienis Balandžio 25, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Balandžio 26, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 04/26/2019 18:00
Pabaiga: 04/26/2019 19:00

Balandžio 26 d. 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į pagėgiškės etnografės Aksaveros Mikšienės kulinarinio paveldo knygos „Lietuvininkų valgiai“ pristatymą. Leidinyje sugulė 25-erius metus rinkta medžiaga apie lietuvininkų mitybos tradicijas, virtuvę bei kulinarinio paveldo receptai. Kviečiame maloniai pabendrauti degustuojant kulinarinio paveldo patiekalus, pagamintus pagal knygos receptus, paklausyti autentiškos lietuvininkų tarmės ir Pagėgių krašto dainų.

Mažojoje Lietuvoje lietuvininkų mitybos papročiai susiformavo kitokie nei kitų Lietuvos regionų, nes gamtinės sąlygos, šimtmečiais kartu gyvenusių kitataučių tradicijos, religija nulėmė skirtingą gyvenseną ir tradicijas. Istorinės aplinkybės keitė gyvenimo sąlygas, kartu ir mitybos įpročius. „Saugodami savo senelių palikimą, papročius, mes kursime savo nacionalinę virtuvę, suteiksime savo regionui išskirtinumą, unikalumą ir praturtinsime savo virtuvę paprastais ir skaniais valgiais,“ – mintimis dalijasi etnografė A. Mikšienė.
Renginyje taip pat dalyvaus Pagėgių savivaldybės kultūros centro folklorinis ansamblis ,,Kamana“ ir ,,Tramtatulio“ konkurso laureatas Augustas Reikertas.

Šeštadienis Balandžio 27, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Sekmadienis Balandžio 28, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Pirmadienis Balandžio 29, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Antardienis Balandžio 30, 2019

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Trečiadienis Gegužės 01, 2019
Renginio pradžia: 04/12/2019 18:00
Pabaiga: 05/01/2019 18:00

Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.

-----------

Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis

-----------

Uždaros teritorijos: πR dimensija

Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Ketvirtadienis Gegužės 02, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Gegužės 03, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šeštadienis Gegužės 04, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Sekmadienis Gegužės 05, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Pirmadienis Gegužės 06, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Antardienis Gegužės 07, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Trečiadienis Gegužės 08, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Renginio pradžia: 05/08/2019 19:00
Pabaiga: 05/08/2019 20:30

Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Gegužės 8 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Testamentas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Įėjimas nemokamas.

Rež. Amichai Greenberg, 2017, 91 min
„Testamentas“ – filmas pasakojantis apie Holokausto tyrėją Joelį, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje. Įtakinga pramoninkų šeima, ant kurios žemės vyko žudynės, planuoja įgyvendinti didelės apimties nekilnojamo turto projektą būtent toje vietoje. Joelis įtaria, kad vienas iš statybų tikslų – amžiams palaidoti įvykių atmintį, tačiau tam, kad projektas būtų sustabdytas, jam trūksta įrodymų.
Nagrinėdamas šią istoriją Joelis nagrinėja įslaptintus Holokausto liudytojų atsiminimus. Jo didžiausiai nuostabai tarp atsiminimų jis aptinka ir savo motinos liudijimą, apie kurio egzistavimą jis nežinojo ir kuriame atskleidžiamos jos gyvenimo paslaptys.
Joelis, kuris tarsi atlieka dvigubą tyrimą, asmeninį ir mokslinį, įkalintas tarp tylos sienų. Vienoje pusėje – tų kurie neigia Holokaustą, kitoje – motinos tylėjimas apie savo praeitį. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.
Filmas 2017 m. Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai“ ir pelnė specialųjų prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=S2Rs9mYgqVg

Ketvirtadienis Gegužės 09, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Gegužės 10, 2019

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šeštadienis Gegužės 11, 2019
Renginio pradžia: 04/18/2019 12:00
Pabaiga: 05/11/2019 18:00

Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Penktadienis Gegužės 31, 2019
Renginio pradžia: 05/31/2019 18:00

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Šeštadienis Birželio 01, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Sekmadienis Birželio 02, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Pirmadienis Birželio 03, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Antardienis Birželio 04, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Trečiadienis Birželio 05, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Ketvirtadienis Birželio 06, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Penktadienis Birželio 07, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Šeštadienis Birželio 08, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Sekmadienis Birželio 09, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Pirmadienis Birželio 10, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Antardienis Birželio 11, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Trečiadienis Birželio 12, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Ketvirtadienis Birželio 13, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Penktadienis Birželio 14, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Šeštadienis Birželio 15, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Sekmadienis Birželio 16, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Pirmadienis Birželio 17, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Antardienis Birželio 18, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Trečiadienis Birželio 19, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Ketvirtadienis Birželio 20, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Penktadienis Birželio 21, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Šeštadienis Birželio 22, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Sekmadienis Birželio 23, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Pirmadienis Birželio 24, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Antardienis Birželio 25, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Trečiadienis Birželio 26, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Ketvirtadienis Birželio 27, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Penktadienis Birželio 28, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Šeštadienis Birželio 29, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Sekmadienis Birželio 30, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Pirmadienis Liepos 01, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Antardienis Liepos 02, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Trečiadienis Liepos 03, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Ketvirtadienis Liepos 04, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Penktadienis Liepos 05, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Liepos 5-7 dienomis sujunksime krantus tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Kur atgims ori visoje Europoje pamėgto kurorto dvasia iš 19 ir 20 amžių sandūros. Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai. Klaidžiosime po smėlio kalnus ir paslaptingus miškus, naujai atrasdami Ievos kalną, Eglių slėnį ir kitus vietovės perlus į kuriuos įpūsime gyvastį. Veiks kurorto gydykla su magiškomis žolelėmis, mankštomis ir masažais, bus siesta miške ir daug žaidimų vaikams. Kol mes ruošiame galutinę programą Jūs jau galite planuoti Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos himną giedoti Kuršių nerijos perle –Juodkrantėje.

Šeštadienis Liepos 06, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Liepos 5-7 dienomis sujunksime krantus tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Kur atgims ori visoje Europoje pamėgto kurorto dvasia iš 19 ir 20 amžių sandūros. Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai. Klaidžiosime po smėlio kalnus ir paslaptingus miškus, naujai atrasdami Ievos kalną, Eglių slėnį ir kitus vietovės perlus į kuriuos įpūsime gyvastį. Veiks kurorto gydykla su magiškomis žolelėmis, mankštomis ir masažais, bus siesta miške ir daug žaidimų vaikams. Kol mes ruošiame galutinę programą Jūs jau galite planuoti Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos himną giedoti Kuršių nerijos perle –Juodkrantėje.

Sekmadienis Liepos 07, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Renginio pradžia: 07/05/2019 16:00
Pabaiga: 07/07/2019 16:00

Liepos 5-7 d.
Sujunkime istorijos ir marių krantus!

Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai.

Liepos 5-7 dienomis sujunksime krantus tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje. Kur atgims ori visoje Europoje pamėgto kurorto dvasia iš 19 ir 20 amžių sandūros. Kerintys saulėlydžiai skambant gongų garsams ant jūros kranto, poezijos vakarai vilų kvartale, gatvės artistų pasirodymai menų promenadoje ir suburiantys jaukūs koncertai. Klaidžiosime po smėlio kalnus ir paslaptingus miškus, naujai atrasdami Ievos kalną, Eglių slėnį ir kitus vietovės perlus į kuriuos įpūsime gyvastį. Veiks kurorto gydykla su magiškomis žolelėmis, mankštomis ir masažais, bus siesta miške ir daug žaidimų vaikams. Kol mes ruošiame galutinę programą Jūs jau galite planuoti Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvos himną giedoti Kuršių nerijos perle –Juodkrantėje.

Pirmadienis Liepos 08, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Antardienis Liepos 09, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Trečiadienis Liepos 10, 2019

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Ketvirtadienis Liepos 11, 2019
Renginio pradžia: 05/31/2019 18:00
Pabaiga: 07/11/2019 18:00

Gegužės 31 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.

1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.

Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.

Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.

1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.

Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.

Dailininkų paveikslų su Vilniaus ir Kuršių marių vaizdais nuo Lietuvos Respublikos vadovų dovanų yra gavę daugelio valstybių ir tarptautinių organizacijų aukščiausieji pareigūnai: L. Meri, F. Mitterand, Visos Rusijos Metropolitas Aleksijus II, Japonijos Imperatorius, Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas A. Kvasnievskis, Kinijos liaudies Respublikos parlamento vadovas Li Penas, Tarptautinio Olimpinio Komiteto Pirmininkas ir t.t.

Pirmadienis Rugpjūčio 12, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Antardienis Rugpjūčio 13, 2019
Renginio pradžia: 08/12/2019 19:00
Pabaiga: 08/13/2019 20:00

2019 m. rugpjūčio 12-13 d. koncertas La viva fiesta Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Koncertas La viva fiesta- tai gundančiai ugningas temperamentas, grakšti elegancija ir nevaržoma laisvė, tai gilūs jausmai, liūdesys ir svaigulio akimirkos su muzika, dainomis ir šokiais. Tai ispanų kompozitorių E. Granados, I. Albenis, F. Obradors, M. de Falja kūryba, užvaldanti net paties apatiškiausio klausytojo širdį.

Tai specialiai į koncertus iš Madrido atskridusi Sandra Domingo – išraiškinga ir energinga profesionali flamenko šokėja ir choreografė, teatro „Sandra Domingo“ įkūrėja.
Tai dainininkė Zita Martinavičiūtė ir koncertų vedėja Irena Žilinskienė, kurioms ispanų muzika ypač artima, nes jos, subūrusios grupę „Ispanijos spalvos“, keletą metų džiugino Lietuvos miestų ir miestelių, dvarų ir muziejų salių klausytojus ispanų kompozitoriaus, poeto, dramaturgo F.G. Lorkos kūryba ir nuostabioji pianistė Nijolė Baranauskaitė, kurią myli visi Lietuvos dainininkai, nes jos pirštai, palietę klavišus, kuria stebuklus. Beje, ispanų muzika jai taip pat ne naujiena. Muzikos melomanai prisimena ją iš koncertų „De España vengo!“
Tad belieka džiaugtis, jog keturios moterys, suradę laiko ir didžiulį entuziazmą, nugalėjusį atstumą nuo Madrido iki Vilniaus, susibūrė tam, kad papasakotų santūriems lietuviams karščiu alsuojančias ispaniškos meilės istorijas, pažadinančias pačias įvairiausias emocijas.

Penktadienis Rugpjūčio 23, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugpjūčio 24, 2019

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Sekmadienis Rugpjūčio 25, 2019
Renginio pradžia: 08/23/2019 16:00
Pabaiga: 08/25/2019 19:00

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras palydės vasarą, kviesdamas į XII-ąją regioninę folkloro šventę ,,Pūsk, vėjuži!“, kuri vyks rugpjūčio 23-25 d. Šiemet ji skirta  pagerbti ir prisiminti Kuršių nerijoje gimusio,  lietuvių folkloristikos pradininko, tautosakos rinkėjo Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių sukaktį. Šventėje minėsime ir Simono Stanevičiaus 220-ąsias gimimo metines. Šių dviejų asmenybių veikloje gausu paralelių. Rėza gyveno ir kūrė vienu metu su Lietuvos tautinio atgimimo šaukliu – Simonu Stanevičiumi (1799 m. – 1848 m.) – vienu iškiliausiu XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėju bei rašytoju, kuris išleido savo ir Kristijono Donelaičio pasakėčių rinkinį Šešios pasakos, liaudies dainų rinkinį – pirmąją folkloro publikaciją visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje – Dainos žemaičių. Savo moksline veikla ir kūryba jie abu buvo glaudžiai susiję. Gynė lietuvių kalbos teises, žadino tautinę savimonę, rodė kelius, kuriais eidama tauta gali išsaugoti savo gyvybingumą. Pirmąjį šventės dienos vakarą žinioms pagilinti bus organizuojama paskaita tema M. L. Rėza ir S. Stanevičius: Tarp Mažosios (Prūsų) ir Didžiosios Lietuvos. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Žemaičių regionams, išryškinant lietuvininkų, kuršininkų ir žemaičių tarmes, kaip gyvosios tradicijos tęstinumą ir jos sklaidą Lietuvoje ir etninės lietuvių kultūros pagrindą. Bendradarbiaujant su Mažeikių kultūros centro Juozo Vaičkaus skrajojamo teatro aktoriais planuojame penktadienio vakarą po paskaitos pristatyti spektaklį pagal Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komediją ,,Velnias spąstuose“ žemaičių tarme, nes „tarmės – mūsų turtas, todėl reikia jas išlaikyti ir vartoti“. Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio savitumą išryškina ir gyvumo bei paslaptingo dvasingumo suteikia, nematerialiojo paveldo formos ir tradiciniai verslai įtraukti į UNESCO sąrašą.

Šeštadienis Rugsėjo 14, 2019
Renginio pradžia: 09/14/2019 10:00
Pabaiga: 09/14/2019 21:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Futbolo aikštyne Juodkrantėje
Rugsėjo 14 d. Juodkrantėje
2019 m.

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.
Tai buvo ypatingas, su įnoringomis mariomis ir jūra susijęs gyvenimo būdas, su savom tradicijom, tikėjimais ir prietarais, keistokais papročiais, net ypatingu maistu šioje, anot keliautojų, Dievo pamirštoje Kuršmarių pakrantėje. Deja, bet II-ojo pasaulinio karo audra ir modernaus gyvenimo vėjai iššlavė šį ypatingą, amžiais klostytą pasaulį. Tačiau kol tyvuliuoja marios ir yra jose žuvies – tol bus jų pakrantėse žvejų. Kinta gyvenimo būdas, kuriamos naujos tradicijos, prisimenamos senosios, žvejai jau ir žvejoja kitaip, kitokias dainas dainuoja, kitaip, gerokai linksmiau ir plačiau švenčia. Gimsta ir skleidžiasi naujasis Kuršių marių pakrančių pasaulis, pakrantės puriena skleidžiasi bangų pakraštyje Neringa, Rusnė, Kintai ar Dreverna, tarsi senųjų kurėnų įgulos, žiūrėdamos viltingai į dangų, vėją, debesis ir visada viltingai į marias maitintojas, o kartais ir baudėjas...
Neseni istoriniai šaltiniai byloja, kad Pamario žvejų šventė gimė 1958 m. vykstant 2 – jam žvejų kolūkių festivaliui. Dažniausiai ši viena iš seniausių Lietuvoje marinistinių švenčių vyko ir tradiciškai vyksta Juodkrantėje, kuri tvirtai, lyg laivo burę laiko šventės vėliavą.
Šiais metais, rugsėjo 14 dieną jau šešiasdešimt antrą kartą švęsime Žvejo šventę, kurios metu

Surinktas turinys