Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Maloniai kviečiame rugsėjo 27 d. Pasaulinę turizmo dieną aplankyti ir susipažinti su
Liudviko Rėzos kultūros centro istorine ekspozicija.
Tai savita kelionė į XIX a. pab.-XX a. pr. Juodkrantę (Schwarzort) - žymų Europos kurortą.
Ekspozicijoje pristatoma Martyno Liudviko Rėzos asmenybė ir darbai, unikalūs buvusio Kuršių nerijos pasaulio atšvaitai, gyvenvietės atmosferą tarpukariu reprezentuojančios fotografijos iš čia gimusios E. Kliuvės padovanoto rinkinio.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Rugsėjo 13 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma XXIV tarptautinės kūrybinės tapybos laboratorijos Neringoje ,,Pagal Brücke“ – Nidos plenero tapybos darbų paroda.
Tapytojo Sauliaus Kruopio organizuojamas pleneras šiais metais kūrybinį tiltą tiesa tarp Neringos ir Ukrainos, o kūrėjus savo žvilgsnius kviečia nukreipti į Nidos prieplauką.
Š.m. spalio 4 d., nuo 10 iki 12 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas;
2. Pajamų įvairinimas ir naujų rūšių pajamos;
3. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos.
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.
VPS viešųjų ryšių specialistas dr. Arvydas Švagždys
Asociacija “Vidmarės”
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141,vidmares@gmail.com
VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti
2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).
Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.
Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.
VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti
2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).
Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.
Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
VI Klaipėdos knygų mugė: „Laimei, Rėza“ – atrasti ir padovanoti
2018 m. spalio 4-6 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vyks VI Klaipėdos knygų mugė (KKM).
Spalio 4 d. 12.00 val. KKM atidarymo proga bus pristatyta nauja kompaktinė plokštelė „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“. Pirmą kartą vienoje plokštelėje įrašytas visas Kristijono Donelaičio literatūrinis palikimas, kurį įskaitė Klaipėdos aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Sigutis Jačėnas, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas. Atidarymo renginyje dalyvaus Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė), leidėjas, aktorius Sigutis Jačėnas.
Kasmet auganti ir vis daugiau spalvų įgaunanti KKM jau tapo ryškiu miesto kultūriniu reiškiniu. Jos metu didžiausias dėmesys skiriamas knygai ir jas rašantiesiems, tačiau KKM programa pasižymi ir renginių gausa, skirta įvairaus amžiaus lankytojui – naujausių knygų pristatymai, susitikimai ir diskusijos su knygų autoriais ir leidyklų atstovais, edukaciniai renginiai, meno parodos, filmų peržiūros, koncertai, spektakliai, konkursai ir žaidimai. Tradicinė Klaipėdos knygų mugė tarsi knygų gurmanų puota, kurios meniu galima rasti pačios įvairiausios lektūros ir užsiėmimų, skatinančių skaitymą ir kūrybiškumą. Šio renginio tikslas – populiarinti knygą ir skaitymo tradicijas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione. Šiemet ji skiriama Valstybės atkūrimo šimtmečiui.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 13 d. (šeštadienį) nuo 12-16 val. kviečiame visus mylinčius gamtą ir gėles prisidėti prie Juodkrantės gražinimo akcijos Krokų jūra, kurią organizuoja asociacija Juodkrantės bendruomenė.
Siekiant puoselėti Neringos aplinką, Juodkrantės bendruomenės narių iniciatyva surinkta parama 50 000 vnt. krokų svogūnėliams įsigyti, kuriuos susodinus Juodkrantės marių pakrantėje, bus formuojamas bangos fragmentas - "Krokų jūra". Tikimasi, kad kasmet ją papildant ir tęsiant, ji taps natūralia Juodkrantės kraštovaizdžio dalimi.
Su savimi turėti darbo pirštines ir esant galimybei kastuvėlį ar kastuvą.
Dalyvių laukia gardžios vaišės :)
Susitinkame prie centrinės Juodkrantės autobusų stotelės
Daugiau informacijos - https://www.facebook.com/events/847329282143333/
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Maloniai kviečiame 2018 m. spalio 18 d. (ketvirtadienį) 18 val. į Liudviko Rėzos kultūros centrą į renginį iš ciklo „Vasarvidžio nakties skaitymai“. Dalyvauja poetė, dailininkė DAIVA MOLYTĖ – LUKAUSKIENĖ, altininkė Dana Tregub. Renginio vedėjas – Arūnas Balna
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
20 d. (šeštadienį) 17 val. režisierės Inesos Kurklietytės sukurtų dokumentinių filmų vakaras ir susitikimas su autore. „Lengvas raganavimas“ (2003 m. 17 min), „Gegučių vaikai“ (2013 m. 23 min.), „Gražuolės Piplytės“ (2017 m. 26 min.)
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
Spalio 23 d. (antradienį) 16 val. gidas Arūnas Balna kviečia į nemokamą ekskursiją „Juodkrantės vilos – kurorto aukso amžiaus atspindžiai“. Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
2018 m. spalio 26 d. 18 val. kviečiame į VU magistrantės Linos Mumgaudytės paskaitą „Gėdingas menas“.
„Bright women in the dark period’’ - tai projektas apie Antrojo pasaulinio karo žydes, kurios vykdė meninę veiklą karo metu. Šių moterų kūryba tapo jų pasipriešinimo ginklu. Pasitelkusios įvairias meno formas, jos sugebėjo pasipriešinti naciams poezija, šokiu, tapyba, fotografijomis ir dainomis. Projektas vykdomas Linos Mumgaudytės, kuri nuo spalio mėnesio pradeda vesti paskaitas apie „gėdingą meną“ Trečiajame reiche bei žydžių moterų vaidmenį ir kūrybą karo metu.
Nuo 2019 metų bus rengiamos parodos, kurių metu bus pristatomos Linos Mumgaudytės tapytos žydės. Paveikslai bus tapomi moderniu stiliumi, kuris Antrojo pasaulinio karo metu būtų uždraustas ir Hitlerio pavadintas „išsigimusiu menu“.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
27 d. (šeštadienį) 17 val. kviečiame į dokumentinio filmo „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ peržiūrą ir susitikimą su autoriumi, kalviu Dariumi Viliumi.
...ir anoj, kitokių matavimų materijoje, mūsų žemiškos išraiškos yra matomos, girdimos ir labai daug lemiančios. Protėvių palikimuose išlike raštai, ženklai, simboliai, apeiginiai ritualai, sakraliai nušviesdavo laidotuvių procesą. Nepažintas kelias į Dausas, ir mūsų gilus siekis tauriai išlydėti tuo keliu išeinantį...
Darius Vilius dalyvavo ekspedicijose Mažosios Lietuvos kapinių paminklams išsaugoti ir prisidėjo prie kapinių metalinių kryžių, tvorelių, vartų restauravimo darbų. Kalvis D. Vilius susirinkusiems atskleis savo pastebėjimus, pajautimus kapinių teritorijos formavimui, gilesniam vėlių pasaulio pažinimui ir pagerbimui. Susitikimo metu jis pristatys savo kūrybos dokumentinį filmą „Išlydėti savaip - gęstantys paminklai“ apie Mažosios Lietuvos tradicinius kapinių antkapinius paminklus - metalinius kryžius ir lituanistinio dvasinio paveldo ypatybes.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
"Apie vėles, žemėj klajojančias“ - naujausias aktorių Neringos Varnelytės ir Vitalijos Mockevičiūtės darbas, kuriuo kūrėjos atvers lietuvių siaubo pasakų pasaulį.
Pasitelkdamos siaubo pasakas, J.Basanavičiaus ir N. Vėliaus surinktas ir užrašytas mitologines sakmes, autentiškus kaimo žmonių pasakojimus bei lietuvių liaudies romansus, Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė ves žiūrovą į magišką ir kartais šiurpinantį anapusinį pasaulį. Jame atsiskleis vieno žmogaus, kuriam buvo lemta pažinti baimę, žvilgtelt į dvasių, vėlių, velnių pasaulį, gyvenimo kelionė.
Kelionės palydovai, kaip jau įprasta ,,Labas“ teatro spektakliuose, – muzikantai. Šįsyk muzikuoja Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko (folkloro kapela ,,Ratilai“).
--
Žmogui gemant ant svieto, ponas Dievas tuojaus, sako pakabina ant dangaus žvaigždutę, kad ji jam šviestų per visą gyvenimą. Ant tos žvaigždutės, sako, užkabintas ir jo ,,gyvasties siūlas“. Jei žmogus sveikas, laimingas - jo žvaigždė šviesiai spindi. Jam pavargus, nuskurdus, susirgus, ir žvaigždutė vos ne vos spindi. Giltinei gyvasties siūlą nukerpant, žmogui mirštant, ir jo žvaigždelė užgęsta.
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Spalio 5 d. 18 val. fotomenininkas Algimantas Kalvaitis Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) pristato personalinę parodą „KLAIPĖDA. Vakarinis pasivaikščiojimas“. Menininkas ištikimas klasikinei fotografijos tradicijai ir pats sau. Algimanto fokuse – vakaro sutemų apgaubtas gimtasis Klaipėdos miestas.
Eksponuojamas fotoraščių ciklas-vakarinių pasivaikščiojimų po uostamiestį rezultatas. Į vakarinius „vojažus“ vienas, o kartais ir su draugais, Algimantas leidžiasi dažnai. Vakaro vaizdų „medžioklė“ tapo gražia jo ir draugų fotografų tradicija.
Ir iš tiesų, minkšta vakaro šviesa sušvelnina kontūrus, pridengia vienus objektus ir labiau išryškina kitus. Miestas pasikeičia, tampa neatpažįstamas lyg vaikščiotum, ne po savo, o po kažkokią kitą, nepažinią , neatrastą miestą. Šviesa visiškai pakeičia jo veidą ir jis atsiveria dieną nematoma savo puse.
Spalio 5 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūos centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma tekstilininkės,
Lietuvos dailininkų sąjungos narės Irenos Piliutytės paroda „Stebuklo beieškant“.
Audimas ir kūryba – sielos jėga, suteikianti spalvas gyvenimui.
Gimiau 1942 m. kovo 13 d. Veliuonoje, Jurbarko raj. Šeimoje mama, močiutė ir mes – 3 seserys. Aš vidurinioji. Mėgau piešti, kurti vaidinti… Bet labiausiai mėgau „verpti“. Močiutė verpė, o man leido siūlus susukti.
Mokykloje piešimą dėstė dailininkas Povilas Krivaitis. Net specialybę išrinko, aiškindamas – dekoratyvinis dažymas – sunku, poligrafija – kenksminga, keramika – karšta. Tai man liko tekstilė. Ir neapsiriko.
1956 m. vasarą į Veliuoną atvažiavo dailininkas Augustinas Savickas su studentais. Tarp jų – Arūnas Tarabilda. Jis mane mokė tapyti ir piešti. Tais metais įstojau į Kauno Stepo Žuko Taikomosios dailės technikumą, tekstilės skyrių.
1971 m. baigiau VDA Kauno vakarinį skyrių, tekstilės specialybę.
Visą gyvenimą dirbau kūrybinį darbą., dalyvavau parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrybai įtakos turėjo Z. Varnauskas, L. Truikys, R. Luckienė, J. Mozūraitė.
Po didžiulės netekties šeimoje apie 20 m. praėjo nebūty.
Nuo 2007 m. surengiau daugiau kaip 40 personalinių parodų. Nuo 2008 m. priklausau tekstilininkių grupei ESAME. Daugiausia dirbu gobeleno srityje.
Pagarbą tekstilės profesijai apdainuoju gobelenų cikle „Odė tekstilei“, kuris 2010 m. apdovanotas kaip geriausias metų darbas.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 9 d. (penktadienį) 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė) vyks šventinis gimtadienio koncertas, Neringos miestui – 57 m.!. Neringos miesto herbui – 50 m.!
Dalyvaus: Neringos meno kolektyvai, solistas M. Balsys, audiovizualinis performansas (studija „Recream“), šokių mokykla „Way of move“, grupė „Žuvies sapnas“ (solistė E. Lendraitytė).
Šventės vedėjas -„Keistuolių teatro“ aktorius Darius Auželis.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
Lapkričio 12 d. (pirmadienį) 17 val. kviečiame didelius ir mažus į eiseną su žibintais nuo Juodkrantės darželio (Ievos kalno g. 9) iki Liudviko Rėzos kultūros centro (L. Rėzos g. 8 B). Švęsime paskutinę rudens šventę šv. Martyno dieną ir kviesime pasitikti artėjančią žiemą minint Baltojo oželio dieną.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
„Nupūtus dulkes nuo seno albumo“
Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kviečia prie arbatos puodelio pavartyti unikalius niekur nematytus senuosius Juodkrantės metraščius-albumus.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
Lapkričio 28 d. (trečiadienį) 18 val. Kompaktinės plokštelės „Metų“ metai: Vyžlaukio „viežlybieji“ ir „nenaudėliai“ – Dedikacija Kristijonui Donelaičiui ir Liudvikui Rėzai – pristatymas.
Dalyvauja aktorius, režisierius Sigutis Jačėnas ir folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vad. R. Pečiukonytė)
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
Gruodžio 1 d. (šeštadienį) nuo 12 iki 14 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks Kalėdinių paukštukų dirbtuvėlės. Visas darbui reikalingas priemones suteiksime. Kviečiame vaikus, tėvelius, senelius pasidaryti savo paukščiuką ir pasipuošti namus.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Lapkričio 10 d. (šeštadienį) 16 val. Juodkrantės gyventojų meno mėgėjų darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki gruodžio 5 d.
Neringos gimtadieniai pasižymi ne vienu prasmingu renginiu. Juodkrantiškiai rudeniop susiburia pasidžiaugti bei nudžiuginti svečius savos kūrybos darbais. Reta Lietuvoje gyvenviečių, kur čia gyvenantys žmonės taip drąsiai atsiduotų kūrybiniam polėkiui. Jie yra tikrieji "juodojo kranto lobiai". Žmonės čia tapo, piešia, drožia, fotografuoja, kuria papuošalus ir net instaliacijas iš pačių įvairiausių medžiagų: nuo siūlo ir smilties iki metalo ar gintaro,- tuo kasmet nustebindami kaimyną ir atvykusį savo beveik profesionaliu darbų lygiu, savo kūrinius greta parodo ir profesionalaus meno kūrėjai, susiję su Juodkrante. Tradicinė juodkrantiškių darbų paroda ir vėl parodė tik nedidelę dalį to, ką per metus sukūrė Juodkrantės žmonės.
Malonu, kad "juodajame krante" negęsta kūrybos ugnelė, nuskaidrindama rudens ir žiemos vakarus, džiugu, kad kaimynas ateina pasidžiaugti kaimyno darbais, pasimokyti ir išdrįsti pats imtis viliojančio pomėgio. Taip juodkrantiškiai kaskart dovanoja geriausią dovaną savo gimtadienį švenčiančiai Neringai.
Savo darbus eksponuoja:
Robertas, Liucija, Karolis ir Faustas Simaičiai,
Sandra Berletaitė,
Marytė Sukackaitė,
Česlovas ir Violeta Stoniai
Giedrė Pečiukevičiūtė-Ivinskas,
Svetlana Usevičienė,
Jolanta Uktverytė,
Alfonsa Zaksienė,
Vilma Varžaitienė,
Audrutė Arcimavičiūtė,
Rasa Pečiulevičienė,
Milda Černeckytė,
Aldona Sinkevičiūtė,
Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė,
Sandra Motuzaitė-Jurienė,
Lina Šaulienė,
Dovilė Žydelienė,
Kęstutis Teišerskis,
Deividas Teišerskis,
Rita Černeckienė,
Stanislovas
Ieva Venslauskienė,
Nijolė Lendraitienė,
Emilija Lendraitytė.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Viena didžiausių šalies kultūros bendruomenių – Lietuvos kultūros centrų asociacija, kviečia siūlyti pretendentus prestižiniam šalies apdovanojimui „Auksinis feniksas“.
„Auksinis feniksas“ tai didžiausias Lietuvos kultūros centrų asociacijos ir vienas reikšmingiausių apdovanojimų kultūros srityje. Šio apdovanojimo tikslas - pagerbti fizinius ar juridinius asmenis, svariausiai nusipelniusius šalies kultūros kūrimui, plėtrai, perdavimui, saugojimui bei kultūros centrų sistemos vystymuisi, tobulinimui ir viešinimui.
Pretendentus galima siūlyti penkioms nominacijoms: „Geriausias metų kultūros centro vadovas“; „Geriausias metų kultūros ir meno kūrėjas“; „Geriausias metų kultūros centro partneris“; „Metų kultūros mecenatas ar rėmėjas“; „Metų kultūros politikas“.
Pretendentą bet kuriai nominacijai gali siūlyti šalies kultūros centrai, jų filialai, skyriai ar padaliniai, o taip pat savivaldybės, įvairios asociacijos, nacionalinės institucijos, bendruomenės, meno mėgėjų kolektyvai, pavieniai fiziniai asmenys. Apdovanojimai „Auksinis feniksas“ bus įteikti gruodžio 6 d. 17 val. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje.
Kviečiame susipažinti su apdovanojimo nuostatais ir teikti pretendentų pasiūlymus. Laisvos formos rekomendaciją, nurodant nominacijos pavadinimą bei pretendento gyvenimo ir veiklos aprašymą (CV), siųsti iki šių metų lapkričio 12 d. el.p. jurgita.aleknaviciene@gmail.com, arba adresu:
Jurgitai Aleknavičienei
Lietuvos kultūros centrų asociacija
B.Radvilaitės g.8
LT01124, Vilnius.
Daugiau informacijos rasite Lietuvos kultūros centrų asociacijos internetiniame puslapyje www.lkca.lt, arba teiraukitės telefonu 8 687 30484
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Gruodžio 6 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma grafiko Sauliaus Ikamo ekslibrisų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Grafikas Saulius Ikamas gimė 1936 01 23 Biržuose.
1956–1961 m. studijavo Valstybiniame dailės institute architektūrą, 1961–1967 m. studijavo Valstybiniame dailės institute grafiką. Dailės parodose dalyvauja nuo 1968 m.
Nuo 1974 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kuria estampus, ekslibrisus. Mėgiamos technikos – linoraižinys, vėliau – litografija. Linoraižiniai pasižymi dekoratyviu suplokštintu vaidu, apibendrintu piešiniu. Litografijose juntamas meistriškas technikos įvaldymas, perteikiama plati niuansuotų pustonių skalė. Šia technika yra sukūręs Vilniaus universiteto vaizdų, garsių istorinių ir nūdienos asmenybių portretų, peizažų.
Pats dailininkas eksponuoja savo darbus retai, ir todėl daugeliui šio žymaus grafiko ir ekslibristo darbai – atradimas.
Minimalioje erdvėje minimaliomis priemonėmis atverti pasaulį - tikro meistro verta užduotis. Grafika įdomi ir sunkiai perprantama jos nebandžiusiajam. Kaip galima suvokti savo būsimą kūrinį „atvirkščiai“? Juk ėsdinant, raižant, spausdinant iš po preso turės išeiti kitoks vaizdas. Baltas taps juodu. Atsiras kita erdvės ir linijų harmonija. Gal net pradings, kas sumanyta, o išryškės tai, kas netikėta. Ir šiame fiziškai sunkiame, chemijos persunktame darbe, įkvepiant nuodingų dulkių, liūdnai žvelgiant į savo darbą, kurį vienintelė klaidelė jau ir sugadino, vis dėlto gimsta tokių kūrinių, kurie išlieka, stebina, sulaukia puikių įvertinimų.
Grafikas gyvena tarp Vilniaus ir Juodkrantės, savo darbus brandina ir kuria ilgai bei atsakingai, tačiau mes tikimės, kad sulauksime ir jo opusų, susietų su Juodkrante ir jos žmonėmis, kuria ir kuriais jis žavisi ir pamilo.
Juk sakoma, kad menas nejučiomis skatina jautrumą ir gerumą. Ypač grafika, kurioje turbūt mažiausiai būtų galima aptikti kartais ir meno srityje prasiveržiančio agresyvumo.
Gruodžio 6 d. (ketvirtadienį) 18 val. atidaroma dizainerio Gintauto Stasiulio autorinių meninių šviestuvų paroda Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Gruodžio 7 d. (penktadienį) 17 val. kviečiame visus didelius ir mažus kartu įžiebti Juodkrantės Kalėdų eglės žiburius. Džiaugsmingai su dainomis sutiksime Kalėdų senelį. Vaišinsimės šilta arbata ir blynais.
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.
KVIEČIAME SIŪLYTI PRETENDENTUS PRESTIŽINIAM APDOVANOJIMUI „AUKSINIS FENIKSAS“
Gruodžio 14 d. (penktadienį) 19 val. Advento vakaras "Už girių girių ugnelė degė" Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Maloniai kviečiame susiburti, prisiminti senuosius advento, Kūčių, Kalėdų papročius, dainas, tikėjimus, burtus, žaidimus.
Adventinę nuotaiką dovanos Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Aušrinė".
Gruodžio 21 d. (penktadienį) 19 val. moterų vokalinio ansamblio "Neringa" 10-mečio jubiliejinis koncertas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Ansamblio vadovė Rita Rušinskienė, koncertmeisteris Aidas Macevičius.
Programos svečiai:
Maloniai visų laukiame.
Gruodžio 29 d. (šeštadienį) 19 val. pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys kviečia į romantiškos muzikos vakarą "Su meile iš Monmartro" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams.
Kultūrinis mokestis 10 eurų.
„Smuiko ir gitaros amžių dvikova“
Gruodžio 31 d. 20 val. Juodkrantėle vyks ir abejingų nepaliks muzikinė kova – „Smuiko ir gitaros amžių dvikova“ Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Koncerte bus gausu emocijų, aistrų, meistriško skambesio, energingo ritmo ir, žinoma, juoko.
Dvikovoje tradiciškai susirungs du virtuozai ir seni bičiuliai. Riteriškoji dvasia vis dar gyva, tik šiandienos ginklai – muzikos instrumentai, o iššūkį scenoje susigrumti priėmę riteriai – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pirmasis smuikas Zbignev Levicki ir gitaros virtuozas Aurelijus Globys.
„Žodis dvikova dabartiniais laikais visada skamba intriguojančiai, atrodo, kad technologijų ir demokratijos amžiuje tai nerealus dalykas ir staiga netikėtai galima tai pamatyti ir išgirsti. Tik ginklai – smuikas ir gitara – tokie malonus sielai ir emocingi, romantiški. Idėja gimė patiems muzikantams – smuikininkui Zbignevui Levickiui ir gitaristui Aurelijui Globiui, dviem profesionalams, kurie jau daug metų scenoje ir ieško naujų išraiškos formų. Kaip matome iš auditorijos reakcijos – eksperimentas pavyko“, – istorijos užuomazgas atskleidžia „Ars Libera International“ vadovas, prodiuseris Gintaras Kamsiukas.
Kviečiame linksmai sutikti Naujuosius 2019 metus!
Gruodžio 31 d. (pirmadienį) 24.00 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu prie Juodkrantės miesto šventinės eglės Jūsų lauks įspūdingi fejerverkai ir smagi diskoteka.
Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)
Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)
Renginiai Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai Juodkrantėje
Sausio 11 d. (penktadienį) 8.00 val. Pilietinė akcija „ATMINTIS GYVA, NES LIUDIJA“
Sausio 12 d. (šeštadienį) 17.00 val. „ATMINIMO LAUŽAI“ Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Sausio 13 d. (sekmadienį) 13.00 val. ŠV. MIŠIOS už Sausio 13-osios gynėjus ir koncertas Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56, Juodkrantė)
Juodkrantės, Pervalkos ir Preilos 55 metų ir vyresnius bei įvairaus amžiaus neįgalius gyventojus sausio 16 d. 11.00 val. maloniai kviečiame į Meno terapijos užsiėmimus, kuriuos ves VšĮ Meno psichologijos centro vadovė, psichologė Dalia Klumbienė. Užsiėmimų trukmė: 4 val., vieta – Neringos gimnazijos Juodkrantės pradinio ugdymo skyrius, adresu L. Rėzos g. 8, II aukštas.
Renginys organizuojamas, įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-31-0005 „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“.
Informacija pasiteiravimui mob. 8 618 57852 (Dalia Klumbienė).
Kad žinoti reikalingų užsiėmimams priemonių skaičių, pageidaujančius dalyvauti maloniai prašome iki sausio 14 d. užsiregistruoti mob. 8 682 15674 arba el. p. virginija.gedziuviene@neringa.lt
Neįgalius asmenis prašome į užsiėmimus atsinešti neįgaliojo pažymėjimą arba jo kopiją.
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Vasario 5, 6, 7 dienomis Neringos savivaldybės meras savivaldybės bendruomenei teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą už savivaldybės ir tarybos veiklą. Susitikimuose bus apžvelgti praėjusių metų darbai, įgyvendinami projektai, aptarti bendruomenei aktualūs klausimai. Susitikimuose taip pat dalyvaus savivaldybės tarybos nariai, įmonių ir įstaigų vadovai.
Susitikimai vyks:
Vasario 5 d. 18. 00 val. Preiloje
Preilos – Pervalkos bendruomenės namuose (Preilos g. 27)
Vasario 6 d. 18. 00 val. Juodkrantėje
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje
(L. Rėzos g. 54 c-9).
Vasario 7 d. 18. 00 val. Nidoje
Nidos Kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4)
Kviečiame aktyviai dalyvauti susitikimuose. Klausimus, kurios norėsite aptarti susitikimų metu, galite užduoti iš anksto el. paštu regina.venckiene@neringa.lt arba tel.: 8 469 52665.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Nuo 13.00 val. iki 16.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro komanda pristato mobilią parodą „Neringos žvejų istorijos” Nidos KTIC „AGILA“ (Taikos g. 4).
Nuotraukose užfiksuotos gražiausios Neringos žvejų gyvenimo akimirkos.
daugiau informacijos: http://visitneringa.com/lt/ka-nuveikti/renginiai/stintapukio-svente-neri...
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Vasario 10 d. (sekmadienį) 14.15 val. kviečiame į susitikimą su VDU profesoriumi Liudu Mažyliu Liudviko Rėzos
kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Vasario 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ sutiktuves Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius
Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.
Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.
Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną
Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 16 d. (šeštadienis)
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.
Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.
Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną
Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 16 d. (šeštadienis)
Vasario 15 d. (penktadienį) 17 val. dokumentinio - meninio Ramunės Kudzmanaitės filmo „Aš priglaudžiau prie žemės širdį“ pristatymas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai bei Antano Smetonos metams paminėti Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9).
Filme įdomiai ir netradiciškai, per žymių Lietuvos moterų seserų Zofijos ir Jadvygos Chodakauskaičių, tapusių prezidento A. Smetonos ir ministro pirmininko J.Tūbelio žmonomis, likimų prizmę atskleidžiama tarpukario Lietuvos politinio gyvenimo istorija, aktualijos ir veikėjai.
Filmas pastatytas pagal Arvydo Juozaičio pjesę „Prezidentienė“.
Režisierė Ramunė Kudzmanaitė.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.
Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.
Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną
Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 16 d. (šeštadienis)
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Legendų ir neįtikėtinų istorijų kupina Klaipėdos sesuo Neringa mintis ir žvilgsnius kvies nukreipti į magišką vietą – Raganų kalną. Keliaujančios Klaipėdos šviesų festivalio šviesos prakalbins Juodkrantėje gyvenančias mitologines būtybes. Festivalio dienomis sakmes čia pasakos velniai ir raganos, o pamirštą šios vietos istoriją primins sugrįžusios praeities dvasios, nes tik jos pamena, kad kadais ši vieta vadinta Ievos kalnu, garsėjusiu gražiausiais Europoje takais bei atsiveriančia panorama.
Būtent šiais metais sukanka keturiasdešimt metų nuo tada, kuomet Raganų kalne apsigyveno pirmosios medinės skulptūros, šiandien lankomos keliautojų iš viso pasaulio. Ekspozicijos idėją tuomet inspiravo siekis atgaivinti miško parko su pasivaikščiojimo takais atmosferą, kuri buvo svarbi formuojant Juodkrantės kurortą XIX amžiaus antroje pusėje.
Kiekvienas Raganų kalne esantis personažas pasakoja savas fantastines istorijas – sakmes, kurias šviesų pagalba nušvies Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai. O klaipėdiečiams jau žinomas suomių menininkas Aleksander Reichstein Raganų kalne apgyvendins šviečiančias instaliacijos „Jie buvo čia“ skulptūras, kurios simbolizuos XIX amžiuje čia klajojusius vasarotojus. Autorius teigia, kad anksčiau gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame.
Šventės metu Jūsų lauks atraktyvios ekskursijos (kaina 1 asmeniui – 2 EUR), būtina išankstinė registracija tel. +370 469 51211, el. paštas knnp@nerija.lt
Susitikimo vieta: prie įėjimo į Raganų kalną
Vasario 14 d. (ketvirtadienis)
20.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 15 d. (penktadienis)
19.00 val. Švytinčių sakmių kalno atidarymas aikštelėje greta Raganų kalno
20.00 val. “Kaip Juodkrantė prisišaukė raganas” (ekskursiją veda Gražina Žemaitienė)
21.00 val. “Kodėl raganos čia nebijo šviesos?” (ekskursiją veda Arūnas Balna)
Vasario 16 d. (šeštadienis)
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Liudviko Rėzos kultūros centre eksponuojama Rusijos Federacijos nusipelniusios dailininkės Liudmilos Elfimovos grafinė paroda "Vandens atmintis".
Dailėje vanduo, jo būviai ir stichijos - viena svarbiausių temų ir kūrybos stimulų. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų teigia, kad vanduo turi dar ir formą, emociją ir net atmintį.
Paroda veiks 2019-02-11 iki 2019-02-19
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Eglės Pečiurienės riešinių parodą-edukaciją "Vėjužio atnešta"
Vasario 2 d. (šeštadienį) 16 val. atidaroma išskirtinė tautodailininkės Eglės Pečiurienės (Jonava) tradicinių riešinių paroda-edukacija "Vėjužio atnešta" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tautodailininkė atskleis visas riešinių mezgimo paslaptis.
Parodos atidaryme dalyvaus tautodailininkė Eglė Pečiurienė, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos tautinių instrumentų ansamblis (vad. A. Grigaliūnienė), kuriame muzikuoja ir autorės jauniausioji dukra Ugnė Pečiuraitė. Pasigėrėti nuostabiais mezginiais bus galima iki vasario 26 d.
E. Pečiurienės riešinės – sertifikuoti Lietuvos tautinio paveldo dirbiniai. Tai šildantis ir nuostabiai atrodantis aksesuaras, derantis ir prie tautinio kostiumo, ir prie kasdienių ar net prabangių rūbų. Mezgėjos kūrybiškumas, darbštumas įkvepia ir žavi. Vienoms riešinėms Eglė suveria nuo 1500 iki 4000 karoliukų, mezga tankiai ploniausiais siūlais ir virbalais, todėl jos rankdarbiai itin kokybiški ir puošnūs.
Vaikystę ir jaunystę leidau Jonavos rajono Milagainių kaime. Nuo jaunų dienų rašiau eiles, kurios buvo skelbiamos spaudoje. Vėliau įsitraukiau į Jonavos poezijos klubo "Šaltinis" veiklą, tapau jos nare.
2004 metais, pabaigusi floristikos kursus ir įgijusi floristės specialybę, pradėjau kurti koliažus iš džiovintų augalų. Dalyvavau visose tradicinėse Vilniaus mieste vykstančiose tautodailininkų mugėse, t. y. Užgavėnių, Žolynų šventėse, tarptautiniame folkloro festivalyje "Skamba skamba kankliai", Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
Dalyvavimas mugėse paskatino ieškoti tautiškų gaminių, aktualių šiandienai, todėl pradėjau megzti riešines.
"Kūryba mano gyvenime kaip oras, kurio man visad reikia...
Nesiliausiu tai kartoti ir tuo gyventi!"
Kovo 1 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Kuršių nerijos istorijos muziejuje
(Pamario g. 53, Nida).
Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 5 d. (antradienį) 18 val. kviečiame visus į užgavėnių šiupinio šventę Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vaišinsimės šiupiniu paruoštu pagal senąjį lietuvininkų receptą, žaisime ir visais įmanomai būdais smagiai žiemą iš kiemo varysime. Laukiame visų su kaukėmis ir be jų...
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Sukūrusi „Flamenko ir sutartinių jungtuves“, „Rasų ratą“ ir kt. dainininkė, aktorė, režisierė Brigita Bublytė tęsia pasaulio balsų keliones ir šį kartą pristato persų muzikos paslaptis lietuviškųjų sutartinių balsų gijose. Kokie skambesiai, virpesiai ir gijos išsiskleidžia gyvai vienoje erdvėje susitikus persų tradicijai, lietuviškųjų sutartinių puoselėtojų balsams ir jaunosios aktorių kartos interpretacijoms?
Kovo 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. kviečiame į praktinį vokalo, ritmo ir judesio seminarą „Pasaulio balsai: persų ir lietuvių tradicijų dermė“ kartu su dainininku iš Kurdistano Hamidreza Ojaghi ir dr. Brigita Bublyte
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Dr. Brigitos Bublytės „Pasaulio balsų” anotacija
Sienos tarp valstybių, kultūrų nyksta, atsiranda galimybės ne tik teoriškai iš įrašų pažinti kitų kultūrų tradicijas, bet išmokti įvairiausių vokalinių technikų iš tiesioginių tradicijų tęsėjų. Atrodytų, kad atsivėrusios galimybės pažinti kitas tradicijas turėtų tapti raiškos įvairovės ir įkvėpimo šaltiniu, deja pasaulis paradoksaliai vienodėja ir vyksta standartizacijos procesai, tad pagrindinis „Pasaulio balsų” paskaitų ciklo tikslas yra kultūrinis sąmoningumas globalizacijos amžiuje. Siekiama praktiškai atsakyti į klausimus kaip šiuolaikiniam atlikėjui pasisemti įkvėpimo iš etninių balsinių tradicijų? Kaip etninių tradicijų praktika gali padėti išplėsti balsinės raiškos galimybes? Kas tai yra kai mokomės kitos kultūros tradicijos? Ar lietuvis pavyzdžiui dainuojantis cante jondo (flamenko dainavimo stilius) ar kitos tradicijos dainavimo stiliaus yra toks pats dainininkas kaip flamenko tradicijos atstovas? Kas yra vienoda bet kokiai balsinei raiškai ir kuo skiriasi stilistinės bei kultūrinės vokalinės ekspresijos?
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
2019 m. kovo 8 d., penktadienį, 11 val. kviečiame visus neabejingus gimtosios kalbos mylėtojus rašyti Nacionalinį diktantą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 9 d. (šeštadienį) 16 val. maloniai kviečiame į kamerinį muzikinį spektaklį „Lietuviškų romansų vainikas“, skirtą Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dienai Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Emocijomis spindinti, jausmais žaižaruojanti atminties karūna žmonėms ir laikui, kuriame jie kūrė idealų tėvynės Lietuvos, jos žmonių, gamtovaizdžių, istorinių žygių paveikslą, iš kurio dabar, su nerimu žvelgdami į ateitį, semiamės vilties, tikėjimo ir meilės.
Spektaklyje ,,keliaujama“ Lietuvos romanso keliu iš kaimo į miestą. O mieste į profesionalių kompozitorių kūrybą. Skamba ne tik Lietuvos romansų karaliaus A. Kačanausko kūriniai, bet ir J. Naujalio (150), J. Tallat - Kelpšos, A. Raudonikio, A. Bražinsko romansai. Žiūrovai turi džiaugsmą išgirsti ne tik svajingus B. Dvariono fortepijoninius kūrinius, bet ir nežinomus V. Kudirkos saloninės muzikos perliukus.
Žiūrovams skleidžiasi tarpukario Lietuvos Laikinosios sostinės meno salonų gyvenimo atspindžiai scenose apie meninės bohemos nuotykius, šėliones, nusivylimus, svajones. Legendinių asmenybių - Maironio, K. Binkio, J. Tumo – Vaižganto (150), J. Aisčio (115), B. Brazdžionio, S. Nėries (115) – žinomi ir nežinomi - portretų štrichai ryškėja per amžininkų prisiminimus bei jų pačių gyvenimo geismo kupiną kūrybą. Sanpynoje istorinių kultūros faktų atsispindi tarpukario istorija, laikmetis ir asmenybės, kurios dėjo pagrindus Lietuvos profesionaliai kultūrai ir menui.
Spektaklio metu, kad ir fragmentiškai, dėmesys skiriamas tiems kūrėjams, kurių jubiliejus 2019 m. mini visa Lietuva: Juozas Tumas Vaižgantas – 150, Juozas Naujalis -150, Jonas Aistis – 150, Salomėja Nėris – 115. Paminimas ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (išrinktas prezidentu 1919), V.Kudirkos leistam ,,Varpui“ – 130.
VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ – aktorė, renginių režisierė, Klaipėdos universiteto docentė.
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 13 d. (trečiadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10, Klaipėda).
Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".
Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".
Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) kovo 15-16-17 dienomis vyks Dovilės Žydelienės kūrybinės dirbtuvės "Juvelyrinio emalio meno paslaptys".
Renkama grupė iki 10 žmonių norinčių mokytis juvelyrinio emalio meno technikos. Užsiėmimai vyks tris vakarus (kovo 15-16-17 dienomis), penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 21 val. Vieno užsiėmimo trukmė 3 valandos.
Kaina 15 eurų (už medžiagas).
Naudojant emalio technologiją išmoksite susikurti savo papuošalą ant varinės ar sidabrinės plokštelės.
Prašome registruotis iki kovo 14 d. telefonu: 8 469 53448.
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 20 d. (trečiadienį) 18 val. Pasaulinės Žemės dienos proga Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) režisierė Dali Rust pristatys savo sukurtus dokumentinius filmus apie gamtą, paukščius ir šviesaus atminimo juodkrantiškį ornitologą Vytautą Pareigį.
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 22 d. (penktadienį) 16 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renginių erdvėje (Gedimino pr. 51, Vilnius)
Pristatyme dalyvaus knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa, Pijus Ganusauskas - vokalas, gitara, fortepijonas.
Renginys nemokamas.
Kovo 24 d. (sekmadienį) 15 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) – poezijos ir muzikos valanda „Devyniabrolė“, skirta poeto Justino Marcinkevičiaus 89-ajam gimtadieniui.
Justino Marcinkevičiaus baladžių poema „Devyni broliai“ ir kompozitorių G. Kuprevičiaus, V. Barkausko, L. Rohozisky, L. Bendzercry, L. Mayuzumi – muzika.
Atlieka Dalia Jankauskaitė ir Pijus Ganusauskas – aktoriai, Gabrielė Ašmontaitė – arfa.
Renginys nemokamas.
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame kovo 26 d. (antradienį) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Planuojamas 30 val. kursus (6 val. per mėn.). Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Kovo 2 d. (šeštadienį) 16 val. kviečiame į Mindaugo Baltuškos kūrybos darbų parodos atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki kovo 31 d.
Visai neseniai atradau būdą bendrauti pasitelkdamas kūrybą. Tikiu, jog kaip ir kiekvienas kūrinys, žmogus ir jo pasaulis yra netikėtas būdas išreikšti tai, kas nesuvokiama. Kuriu, nes tai daryti gera. Tuo dalinuosi, nes manau, kad tai yra būdas priminti žmogui apie tai kas jis yra, ar kuo niekada nebus.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse
Balandžio 5 d. (penktadienį) 18.00 val. VI -ojo kultūros almanacho "D O R Ė" pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė).
- Pokalbiai su aktualiausių publikacijų autoriais
- Filmas apie 2018 m. Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatą Albertą Danilevičių „Artėjimo keliu“ (iš ciklo „Smėlio žmonės“) režisierė Inesa Kurklietytė
Organizatorius -Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Balandžio 13 d. (šeštadienį) 13 val. kviečiame į Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklos mokytojų Miglės Mosėnienės ir
Gitanos Masiulienės mokinių fortepijoninės muzikos koncertą „Skambantis pavasaris“ Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Balandžio 17 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ pirmojo filmo „Buvau kadaise“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.
BUVAU KADAISE
Rež. Avi Nesher, 2010, 112 min
Romantinis filmas kelia dvilypius jausmus. „Buvau kadaise“ įkūnija vėlyvąjį 6-ąjį dešimtmetį Izraelyje ir veiksmą nukelia į Haifos uostamiestį. Filmo siužetas pasakoja asmenines istorijas, ateinačias su žmogaus branda, prisiminimais bei istorijas, nuvedančias į praeitį, istorinę atmintį.
Pagrindinis veikėjas paauglys Arekas leidžia savo vasaros atostogas su nuotykiais. Jis susipažįsta su geriausio draugo pussesere Irako žyde-amerikiete, leidžia laiką apskurusioje miesto centro dalyje esančiame kino teatre, valdomo Silvijos ir grupelės žydų nykštukų (remiantis istorinėmis asmenybėmis). Arekas susipažįsta ir įsidarbina sekliu pas Jenkelę Braidą, piršlį ir šešėlinį verslininką, kuris žavi savo ypatingu talentu suvesti Haifos vienišus atsiskyrėlius poron. Tarp kitų herojų Areko vasaros nuotykiuose - vienišius bibliotekininkas Meiras ir Lenkijoje holokaustą išgyvenusi Klara, kurios bandymai kovoti su košmarais ir mieguistomis naktimis yra ir skausmingi, ir kvapą gniaužiantys. Moteris savo namuose organizuoja nelegalius, slaptus lošimus kortomis, į kuriuos įtraukiamas pats Arekas.
Filmas sujungia įtampą tarp jaunystės ir brandos, tarp Rytų Europos paveikto Izraelio socializmo ir amerikiečių 1960-ųjų infiltruojančių tendencijų. Ryški įtampa juntama tarp Izraelio Sabros (žydų gimusių Izraelyje) ir holokausto pabėgėlių iš „ten“, kurie niekada nesukurs tikrų namų „čia“. „Buvau kadaise“ gausiai atspindi unikalią Izraelio šalies mozaiką ir pretenduoja tapti Izraelio kino klasika.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=VBmrW2LeCnw
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Balandžio 19 d., penktadienis, nuo 10.00 iki 14.00 val. margučių marginimo vašku dirbtuvės "Velykų margutis" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Prašome atsinešti porą kietai virtų kiaušinių. Užsiėmimą ves Ramunė Pečiukonytė.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Kuršininkų kalbos kursai
Maloniai kviečiame balandžio 30 d. (antradienį) 18 val. į kuršininkų kalbos kursus Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kalbos kursų vadovė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė supažindins su kuršininkų kalbos pagrindais, ja užrašytais tekstais, vietovardžių ir asmenvardžių specifika, tautosakos kūriniais. Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Balandžio 24 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Obuoliai iš dykumos“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.
OBUOLIAI IŠ DYKUMOS
Rež. Arik Lubetzki, Matti Harari, 2014, 96 min
Romantinė komedija apie Viktoriją ir Ruveną, ortodoksų sefardų žydų tėvus iš Jeruzalės, kurių vienintelė dukra Rivka, po to, kai sužino savo tėvo planą sutuokti ją su gerokai vyresniu našliu ortodoksu, pabėga iš namų gyventi į kibucą (tai - Izraelyje žemės ūkiu užsiimantis ūkis, kuriame visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė) su pasauliečiu aškenaziu, vardu Dubis.
Gyvendama su griežtai religingais tėvais Jeruzalėje, pagrindinė filmo herojė yra nepatenkinta ją ribojančių namų ir bendruomenės tradicijų, tad slaptai laužo tabu, lanko šokių pamokas, kur užmezga ryšį su Dubiu. Didėjant Rivkos pasipriešinimui tradicijoms, piktas ir griežtas tėvas nori ją sutramdyti ištekindamas. Rivkos mama ir teta nedrįsta apginti merginos nuo autoritarinio namų šeimininko. Kai Rivka pabėga, dvi Jeruzalės seserys: Viktorija (Rivkos mama) ir Sara (teta), susiburia bendrai misijai - surasti ir aplankyti pabėgelę. Su komiška, turtinga ir viltimi užpildyta dvasia filmo režisierius supažindina žiūrovus su jaunos Izraelio moters gyvenimu, kuris patenka į baisių socialinių rūpesčių šešėlį - etninį atotrūkį tarp sefardų ir aškenazių žydų ir religinio atotrūkio tarp religinės ir pasaulietinės visuomenės.
Filmas leidžia žiūrovams atrasti galimybes, kurias įkūnija ateitis, kuri peržengia šias nesėkmes, ir laiką bei vietą, kur moterys gali laisvai pasirinkti savo religinius įsipareigojimus ir meilės interesus. „Obuoliai iš dykumos“ - yra nesenstantis ir judrus pasakojimas apie tradicijos ir modernumo priešpriešą.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Balandžio 26 d. 18 val. Liudviko Rėzos kultūros centras kviečia į pagėgiškės etnografės Aksaveros Mikšienės kulinarinio paveldo knygos „Lietuvininkų valgiai“ pristatymą. Leidinyje sugulė 25-erius metus rinkta medžiaga apie lietuvininkų mitybos tradicijas, virtuvę bei kulinarinio paveldo receptai. Kviečiame maloniai pabendrauti degustuojant kulinarinio paveldo patiekalus, pagamintus pagal knygos receptus, paklausyti autentiškos lietuvininkų tarmės ir Pagėgių krašto dainų.
Mažojoje Lietuvoje lietuvininkų mitybos papročiai susiformavo kitokie nei kitų Lietuvos regionų, nes gamtinės sąlygos, šimtmečiais kartu gyvenusių kitataučių tradicijos, religija nulėmė skirtingą gyvenseną ir tradicijas. Istorinės aplinkybės keitė gyvenimo sąlygas, kartu ir mitybos įpročius. „Saugodami savo senelių palikimą, papročius, mes kursime savo nacionalinę virtuvę, suteiksime savo regionui išskirtinumą, unikalumą ir praturtinsime savo virtuvę paprastais ir skaniais valgiais,“ – mintimis dalijasi etnografė A. Mikšienė.
Renginyje taip pat dalyvaus Pagėgių savivaldybės kultūros centro folklorinis ansamblis ,,Kamana“ ir ,,Tramtatulio“ konkurso laureatai ir dalyviai.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija" iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Uždaros teritorijos: πR dimensija. Fotografijų paroda.
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 valandą kviečiame į Kuršių nerijoje vykusio fotografų plenero parodos „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ atidarymą Liudviko Rėzos kultūros centre.
Jo metu parodos autoriai Gerda Šeirė ir Jonas Staselis pasidalins patirtimi apie mąstymo išlaisvinimą reikalingą kūrybiniam vystymuisi bei plenero kūrybinio ugdymo veiklas, kurias kiekvienas fotografuojantis galės panaudoti savo kūrybiškumo vystymui.
Po parodos atidarymo vyks kūrybinės dirbtuvės į kurias kviečiame visus fotografuojančius (tiek fotoaparatais, tiek mobiliais telefonais) Juodkrantė. Susitikimo tikslas suburti Kuršių nerijoje gyvenančių fotografų mėgėjų ir profesionalų bendruomenę bei parengti jos paroda apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu.
Kūrybinių dirbtuvių metu pristatysime kaip bendruomenei įsitraukti į kūrybinę kultūrinę veiklą bei kaip fotografija suteikia galimybes kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymui.
-----------
Paroda „Uždaros teritorijos: πR dimensija“ eksponuojama
2019 m. balandžio 12 – gegužės 1 dienomis
Liudviko Rėzos kultūros centre
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
2019 m. balandžio 12 d. (penktadienį) 18.00 val. vyks:
Parodos atidarymas ir susitikime / dirbtuvėse su fotografuojančių juodkrantiškių bendruomene.
Dalyvaus Gerda Šeirė ir Jonas Staselis
-----------
Uždaros teritorijos: πR dimensija
Šios parodos estetinė ir emocinė mintis plėtojosi dokumentinės fotografijos sesijos „Uždaros teritorijos“ sistemoje: modulinio kūrybinio proceso, įtakojamo meno vadovo meistriškumo pamokomis bei praktinės dalies Kuršių nerijoje.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Gegužės 7 d. (antradienį) 18 val. dokumentinio filmo „Jos istorija“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
„Jos istorija“ - tai dokumentinis filmas apžvelgiantis šiandieninę moterų situaciją. Tai filmas ne vien tik apie moterų pasiekimus, bet ir apie tai kokius stulbinančius šuolius moterys padarė nesuskaičiuojamomis kryptimis.
Žiūrėsime filmą apie jos ekscelenciją Dalią Grybauskaitę, o po peržiūros kalbėsime su televizijos ir filmo režisiere Neringa Medutyte, kuri prisidėjo prie „Jos istorijos“ kūrimo.
Keturių dalių filmų ciklas, pabrėžiantis neįtikėtiną įtaką, kurią padarė moterys per pastaruosius 50 metų. Taip pat, tai unikali galimybė iš arčiau pamatyti autoritetingiausias pasaulio moteris, kurios įtakojo ekonomikos raidą, įkūrė pasaulines kompanijas, bei įgalino socialinius pokyčius. Tai moterų revoliucija.
Po filmo pokalbis su režisiere Neringa Medutyte.
Pokalbis vyks Skype su žurnaliste ir režisiere Neringa Medutyte, kuri prodiusavo Lietuvos Prezidentes pasirodymą filme.
Filme taip pat galime išvysti ir buvusia Krašto apsaugos ministre parlamentarę Rasa Juknevičienę bei Leonida Donskį.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Gegužės 8 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Testamentas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.
Rež. Amichai Greenberg, 2017, 91 min
„Testamentas“ – filmas pasakojantis apie Holokausto tyrėją Joelį, kuris yra įsitraukęs į teisinę kovą dėl žiaurių žydų žudynių Lensdorfe, įvykusių Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje. Įtakinga pramoninkų šeima, ant kurios žemės vyko žudynės, planuoja įgyvendinti didelės apimties nekilnojamo turto projektą būtent toje vietoje. Joelis įtaria, kad vienas iš statybų tikslų – amžiams palaidoti įvykių atmintį, tačiau tam, kad projektas būtų sustabdytas, jam trūksta įrodymų.
Nagrinėdamas šią istoriją Joelis nagrinėja įslaptintus Holokausto liudytojų atsiminimus. Jo didžiausiai nuostabai tarp atsiminimų jis aptinka ir savo motinos liudijimą, apie kurio egzistavimą jis nežinojo ir kuriame atskleidžiamos jos gyvenimo paslaptys.
Joelis, kuris tarsi atlieka dvigubą tyrimą, asmeninį ir mokslinį, įkalintas tarp tylos sienų. Vienoje pusėje – tų kurie neigia Holokaustą, kitoje – motinos tylėjimas apie savo praeitį. Kaip istorikas, turintis įsipareigojimą kovoti dėl tiesos iki galo, jis nusprendžia tęsti tyrimus netgi jei tai jam kainuos jo asmeninį bei profesinį gyvenimą.
Filmas 2017 m. Venecijos filmų festivalyje buvo pristatytas programoje „Horizontai“ ir pelnė specialųjų prizą, o Haifos filmų festivalyje buvo pripažintas geriausiu metų filmu.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=S2Rs9mYgqVg
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Renginio „Fizinių demonstracinių užsiėmimų organizavimas“, įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 08.4.2-ESFA-R-630-31-0005 „Sveikos gyvensenos skatinimas Neringos savivaldybėje“,
PROGRAMA
2019-05-10 15-16 val.
Užsiėmimų vieta: Liudviko Rėzos kultūros centras,
L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė ir lauke
Maloniai visus kviečiame aplankyti juodkrantiškės Veros Petruchinos margučių parodą, kuri veiks nuo balandžio 18 d. iki gegužės 11 d. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Pažįsti Juodkrantę? Esi gudrus? Burk komandą 3-5 žmonės ir š. m. gegužės 11 d. 17:00 val. išmėginkite savo jėgas!!! Startas L. Rėzos kultūros centro/Neringos gimnazijos vidinis kiemelis. Komandas registruoti labas@najs.lt
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Gegužės 15 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Kalnas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais.
KALNAS
Rež. Yaelle Kayam, 2015, 83 min
N-16
Greta Jeruzalės senamiesčio yra alyvuogių kalnas - seniausios žydų kapinės pasaulyje. Tarp baltų paminklų yra nedidelis akmeninis namas - vienintelė gyvenamoji vieta kapinėse. Režisierius pasirinko šią vizualiai pribloškiančią ir istoriškai rezonansinę vietą, kaip aplinką pasakojimui apie jaunos moters kovą atrasti save.
Pagrindinė filmo veikėja yra ortodoksė moteris, gyvenanti su savo vyru mokytoju Ruvenu ir keturiais vaikais nuošaliame name kapinėse. Ji sunkiai dirba, kad namai būtų jaukūs, bet kol vaikai ir vyras yra mokykloje, viena ji jaučiasi izoliuota. Dienomis moteris vaikšto kalno siaurais pėsčiųjų takais tarp paminklų akmenų, sulaukdama saldžių, nekenksmingų pokalbių su turistais ir Palestiniečiais. Vyras Ruvenas tolsta nuo jos, o nepakeliama vienatvė pagaliau paskatina moterį vaikščioti kapinėse ir naktimis, kuomet vieta tampa naktine prostitučių ir narkotikų prekiautojų rinka.
Šokiruota, bet sužavėta moteris užmezga ryšius su jai visiškai svetima visuomene ir supranta, jog ji gauna daug daugiau dėkingumo iš naktinių pašalaičių nei iš savo šeimos. Tačiau jaunos motinos slapti nauji santykiai tik dar labiau suaštrina vidinius neramumus, kurie paskatina ją priimti sprendimą, turintį didelių pasekmių.
Filmas panardina žiūrovus į moters vidinio ir išorinio gyvenimo ritmus ir klausimus, įtraukia į gražiai sukurtus vaizdus ir apgaubia simboline garsų aura: vaikų juoko, autobusų parkavimo, šlavimo šluota, bažnyčios varpų skambesio, žydų maldomis, mečetės prižiūrėtojo skambučiais ir tyla.
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Fotografinis bendruo(a)meniškumas
Gegužės 17 dieną, 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre vyks susitikimas – kūrybinės dirbtuvės.
(Liudviko Rėzos kultūros centras, L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Dokumentinės fotografijos plenero „Uždaros teritorijos“ dalyviai pristatys savo kūrybą.
Plenero vadovas Jonas Staselis išdėstys pasirinktą kūrybinio vystymo metodiką, kurią savo fotografinėje praktikoje lengvai adaptuoti gali kiekvienas mėgėjas ir profesionalas.
Socialinio dizaino dirbtuvėse kartu ieškosime autentiškumo ir išskirtinumo, atvirumo bei susitikimų ribų, aktualios problematikos čia gyvenantiems ir atvykusiems.
Kviečiame fotografuojančius juodkrantiškus, planuojančius ateiti į susitikimą ir norinčius aktyviau įsitrauki į kūrybinį procesą, iš anksto atsiųsti 5-10 savo fotografijų sukurtų apie Kuršių neriją ne vasaros sezono metu. Susitikimo metu prašysime jas pristatyti. Fotografijas siųskite el paštu: nerijos.laboratorija@gmail.com nurodant savo vardą (pageidautina ir pavardę) bei telefono numerį.
Susitikimas – kūrybinės dirbtuvės yra atviros visiems, mylintiems kūrybą, pažinimą, atradimą, idėjas, transformaciją, veikimą.
Organizatoriai:
Nerijos laboratorija ir Lietuvos spaudos fotografų klubas
gerda.vektoriai@gmail.com
Projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.
Gegužės 17 d. 18 val. susitikimas - kūrybinės dirbtuvės Fotografinis bendruo(a)meniškumas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė.
Daugiau informacijos
https://www.facebook.com/events/1051130108407966/
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 21 d. 17.00 val. LMTA Klaipėdos fakulteto studenčių Mildos Vitartaitės (fortepijonas) ir Gabrielės Brazdeikytės (smuikas) kamerinės muzikos koncertas, Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Antrasis projektas „Izraelio kinas tavo miesteׅ“ – Juodkrantėje!
Gegužės 22 d. (trečiadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ filmo „Raudoni lapai“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Įėjimas nemokamas.
RAUDONI LAPAI
Rež. Bazi Gete, 2014, 90 min
74 m. amžiaus Saliamonas Tadela yra sunkaus būdo, užsispyręs ir nervingas žmogus. Taip pat išsigandęs, bijantis mirti ir bijantis būti vienas. Prieš 28-erius metus su šeima pakeitęs gyvenąmąją aplinką - iš Etiopijos emigravęs į Izraelį - jis pasirinko uoliai tęsti originalios kultūros tradicijas. Filmo herojus kalba mažai ir sunkiai šneka hebrajų kalba.
Filmo pasakojimas prasideda paminklo atidengimu Saliamono žmonai. Šeimos valgio metu grįžus iš kapinių, iškart kyla ginčas dėl turto ir gilus plyšys atsiveria tarp šeimos narių. Siužetas pasakoja, kaip Saliamonas leidžiasi į kelionę aplankyti savo vaikų. Jis supranta, jog priklauso sparčiai nykstančiai etninės grupės emigrantų kartai, kuri tiki, jog sugebėjo sėkmingai perduoti Etiopojos kultūros vertybes savo vaikams. Griežta dabartis atsisuka prieš Saliamoną. Nusivylimas ir tikroji realybė, atsivėrę po vaikų lankymo jų namuose, jam yra per sudėtingi. Saliamonas suvokdamas kai kurias sunkias naujas jį ištikusias gyvenimo realijas, bando išgyventi savaip.
„Raudoni lapai“ – tai filmas apie kartų skirtumus ir konfliktus, susijusius su tradicijomis, šeimos vertybėmis, lyčių vaidmenimis ir santykiais už bendruomenės ribų. Siužete sustiprinamas emigracijos procesas, kuris vaizduojamas kaip ilgas, trauminis ir sudėtingas išlikimo kelias, kaip kad Saliamono ilgi pasivaikščiojimai, kemeros užfiksuoti iš nugaros.
Video anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=ZuGQQM4Aix4
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 23 d. 17 val. tradiciniai Onutės Dovidavičiūtės-Pučenios skaitymai "Aš noriu gyventi tik čia" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Dalyvauja:
Jūratė Sučylaitė
Jurgis Raudys
Danielius Milašauskas
Dainius Sobeckis
Nijolė Kliukaitė
Edmundas Atkočiūnas
Tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas nuo 1965 m., yra iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, organizuojamas Lietuvos rašytojų sąjungos ir Rašytojų klubo. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja kritikai, literatūrologai, vertėjai, aktoriai, muzikai, fotografai, dailininkai.
Per penkiolika festivalio dienų įvyksta daugiau nei 150 pačių įvairiausių renginių: poezijos skaitymai, Poezijos pavasario laureatų vakarai, autoriniai iškiliausių poetų vakarai, jaunųjų poetų skaitymai ir dainuojamosios poezijos vakarai, moksleivių skaitymai, poezijos spektakliai, festivalio svečių vakarai, lietuvių literatūros klasikams, žymių poetų sukaktims, išėjusiems atminti skirti vakarai, poetinės-muzikinės improvizacijos, vakaronės, parodų atidarymai ir kita. Festivalio renginiai sutraukia klausytojus ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (kuriose yra didelės lietuvių bendruomenės). Kasmet rengiama tarptautinė poetų ir kritikų konferencija, kurioje diskutuojama aktualiomis literatūrinio pasaulio temomis.
Poezijos pavasaris tampa vis ryškesniu Europos literatūrinių renginių žemėlapyje.
Pagrindiniai festivalio rėmėjai – LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.
Visi festivalio renginiai nemokami.
Informacija iš https://www.rasytojai.lt/category/veikla/poezijos-pavasaris/
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Sakralinės muzikos
festivalis „Laudate Dominum-2019“
2019 m. festivalis skiriamas kompozitoriaus Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
2019 m. gegužės 25 d. 17.30 val.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
2019 m. gegužės 26 d. 12.30 val.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja
A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Festivalio globėjas
Neringos katalikų parapijų klebonas Rimvydas Adomavičius.
Festivalio rengėjas
Neringos gimnazija
G. D. Kuverto g. 12, Nida
neringosgimnazija.lt
Festivalio koordinatorė - Neringa Talmontienė, muzikos mokytoja metodininkė neremeik@gmail.com
Festivalio rėmėjas
Neringos savivaldybė,
Taikos g. 2, Neringa
www.neringa.lt
Dalyvauja:
1. 1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunučių choras, vadovė Asta Kontautienė,
2. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
3. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
4. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Sakralinės muzikos
festivalis „Laudate Dominum-2019“
2019 m. festivalis skiriamas kompozitoriaus Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
2019 m. gegužės 25 d. 17.30 val.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
2019 m. gegužės 26 d. 12.30 val.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja
A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Festivalio globėjas
Neringos katalikų parapijų klebonas Rimvydas Adomavičius.
Festivalio rengėjas
Neringos gimnazija
G. D. Kuverto g. 12, Nida
neringosgimnazija.lt
Festivalio koordinatorė - Neringa Talmontienė, muzikos mokytoja metodininkė neremeik@gmail.com
Festivalio rėmėjas
Neringos savivaldybė,
Taikos g. 2, Neringa
www.neringa.lt
Dalyvauja:
1. 1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunučių choras, vadovė Asta Kontautienė,
2. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
3. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
4. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 28 d. 17.00 val. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
fortepijono klasės mokinių Livei Sun, Marijos Guščiūtės, Fedor Ogarkov, Karinos Ramonaitės koncertas „Pavasario gaidos...“ Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre.
Skambės:
J. S. Bach, L.v. Beethoven, J. Haydn, F. Liszt, C. Czerny,
M. Moszkowski, B. Dvariono, M.K. Oginskio kūriniai
Koncertą veda Virginija Ruzgienė
Maloniai kviečiame!!!
Mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės
spec. fortepijono klasės moksleivių koncerto „ Pavasario gaidos..“
Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centre
2019 m. gegužės 28 d.
Programa
A. Vanhall. Sonatina C-dur, I d.
W. Gillock. Ariell. „Miško kvapas“
F. Burgmūller. Etiudas op.100, F-dur.
Atlieka Kretingos meno mokyklos 2 klasės mokinė Karina Ramonaitė
S. Bach. Preliudas ir fuga As- dur iš GTK 1 t., BWV 862.
L. van Beethoven.. Sonata op. 10, Nr. 1, c-moll, I d.
B. Dvarionas. Serenada.
M. Moszkowski.. Etiudas op.18, Nr., 3, G- dur.
Atlieka I klasės moksleivė Livei Sun
J. S. Bach. Preliudas ir Fuga B-dur iš GTK I t.
J. Haydn. Sonata D-dur, 1d., Hob: XVI : 37.
B. Dvarionas. Apsnigtas miškas.
C. Cherny. Etiudas op.740, Nr.49, G-dur.
Atlieka I klasės moksleivis Fedor Ogarkov
J. S. Bach. Preliudas ir fuga f-moll iš GTK II t. BWV 881.
L. van Beethoven. Sonata op10, Nr 2, F-dur, I d.
M. K. Oginskis. Polonezas G-dur.
F.Liszt. Didysis koncertinis etiudas pagal Paganini. "Medžioklė" (" La chasse").
Atlieka III klasės moksleivė Marija Guščiūtė.
Koncertą veda Virginija Ruzgienė
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. atidaroma LTS Žemaitijos skyriaus karpytojų (tautodailininkių, meno kūrėjų) paroda, skirta Žemaitijos metams Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda veiks iki 30 d.
Karpinių parodos dalyviai:
1. Alma Stuginskienė, Kuršėnai
2. Nijolė Daučiūnaitė, Mažeikiai
3. Tatjana Damulienė, Mažeikiai
4. Rasa Jasiulienė, Radviliškis
5. Simona Bijanskienė, Akmenės r.
6. Filimena Adomavičienė, Akmenės r.
7. Solveiga Šiškauskienė, Telšiai
8. Sigita Dacienė, Telšiai
9. Rasa Šiškuvienė, Šiaulių r.
10. Angelė Steponavičienė, Šiauliai
11. Nijolė Rimkienė, Raseiniai
Kviečiame apsilankyti vaikų darbų parodoje!
GEGUŽĖS 9-31 DIENOMIS
Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyksta Neringos meno mokyklos
dailės skyriaus Juodkrantės mokinių darbų paroda.
Parodos kuratorius dailės mokytojas Albertas Danilevičius
Gegužės 30 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pristatys lankytojų centro Juodkrantėje projektą. Dalyvaus projektuotojai UAB "Jas".
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 7 d., penktadienį, 18 val. kviečiame visus į Martyno Liudviko Rėzos 243-ųjų gimimo metinių minėjimą Juodkrantės Evangelikų liuteronų bažnyčioje. M. L. Rėzos kūrybos bei veiklos tyrinėtoja, Raštų rengėja, literatūros istorikė ir tekstologė humanitarinių mokslų dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) pristatys Rėzos raštus, folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė) atliks programą „Esu kilęs iš lietuvių giminės“.
Martynas Liudvikas Rėza – žymiausias XIX amžiaus pradžios lietuvininkų (Prūsų (Mažosios) Lietuvos) kultūros veikėjas, apibendrinęs lietuvininkų kultūros pasiekimus iki XIX amžiaus ir padėjęs pagrindus XIX amžiaus lietuvių kultūrai. Jis buvo tarpininkas tarp lietuvininkų ir lietuvių kultūros (tarp Karaliaučiaus ir Vilniaus), tarp lietuvių ir Europos (daugiausia vokiečių) kultūros, tarp religinės ir pasaulietinės kultūros.
L. Rėza buvo labiausiai išsimokslinęs XIXa. pradžios lituanistas – Karaliaučiaus universiteto profesorius, todėl buvo pavyzdys bei autoritetas kitiems to meto lietuvių kultūros puoselėtojams. Pas jį į Karaliaučių vykdavo tartis bei konsultuotis lituanistai iš Didžiosios Lietuvos, jo darbai greit pasklisdavo Lietuvoje, paskatindami čia kultūrinės veiklos pagyvėjimą.
L. Rėza gimė 1776m. Kuršių nerijoje, Karvaičių kaime, pajūrio sargo šeimoje. Anksti netekęs tėvų, buvo globojamas giminaičių. Mokėsi Kaukėnų mokykloje, vėliau atsidūrė beturčių namuose Karaliaučiuje. Čia gyvendamas 1791-1794m. lankė lotyniškąją Lebenichto mokyklą, vertėsi privačiomis pamokomis. 1795-1799m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją (pagrindinis studijų objektas), antikines ir orientalistines kalbas, filosofiją, istoriją, retoriką. Įtakingiausi jo profesoriai buvo I. Kantas, Ch. Krausas ir J. Hasse. Baigęs universitetą, 1800 – 1816m. buvo kariuomenės pamokslininkas Karaliaučiaus įgulose.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
3-sis tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "Kuršininkų sakmės". Šiemet skulptorių ir poetų sintezėje skulptūros "prabils" eilėmis.
Skulptoriai iš Lietuvos - Albertas Danilevičius, Kazys Venclovas, Andrius Sirtautas, Arvydas Ališanka, viešnios iš Italijos - Vittoria Parrinello ir Martina Pizzigoni , bei svečias iš Danijos - Gorm Maar Hansen. Poetai - Daiva Molytė - Lukauskienė, Eugenijus Ališanka, Ričardas Šileika, Lukas Danilevičius, Greta Šerpetauskaitė, Ramunė Brunzaitė.
Rėmėjai ir draugai:
LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
VIEŠBUTIS „FLORA"
UŽEIGA „ŽVEJONĖ"
KAVINĖ „PAMARIO TAKAS"
ŽVEJO UŽEIGA „ŽUVELĖ"
PICERIJA „MALKA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
MIESTO GYVENTOJAI IR SVEČIAI
UAB „SIMUVA"
KURĖNAS „KURŠIS"
AB „SMILTYNĖS PERKĖLA"
VEGA LEDAI
LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
ORGANIZUOJA - ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENĖ
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Kviečiame birželio 11 d. 11 val. į popiečio arbatėlę su Neringos meru Dariumi Jasaičiu Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Organizuoja Neringos socialinių paslaugų centras.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 3 d. (pirmadienį) 18 val. atidaroma menininko Gorn Maar Hansen (Danija) keramikos ir grafikos abstrakcijų paroda „FantaCity - Fantazijų miestas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B). Paroda veiks iki birželio 14 d.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 14 d. (penktadienį) 18 val. režisieriaus bei scenaristo Raimundo Banionio filmo „Purpurinis rūkas“ peržiūra Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Filmas, skirtas Gedulo ir vilties dienai atminti. Naujas Raimundo Banionio filmas – istorinė drama „Purpurinis rūkas“ – pasakoja apie sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį.
Felikso Rozinerio apysakos „Purpuriniai dūmai“ sukurtas filmas prasideda erdvia, saulėta Jeruzalės panorama ir pagrindinio herojaus svarstymu, ar jam vykti į kelionę liudyti prieš Vladą, įtariamą Holokausto byloje. Jozefo (personažą vyresniame amžiuje vaidina Arkadijus Vinokuras) prisiminimai taps sudėtingu, bet sykiu ir aiškiu atsakymu į jo abejones – liudyti ar atleisti, gyventi toliau ir neleisti plisti keršto virusui? Viskas čia gerai, tik apmaudu, kad egzaltuota, lyg iš seno didaktiško filmo atklydusi balso už kadro intonacija tampa erzinančiu trukdžiu suprasti filmo išeities taškus (garsas filme, deja, išliks pažeidžiamiausia vieta).
Simbolinę spindinčių kupolų panoramą, dangaus mėlį ir pasaulio kaip žvilgsniu neaprėpiamos erdvės jausmą keičia Jozefo prisiminimai apie niūrų pokarį, mišką, provincijos miestelį, ribotą erdvę, kurioje privalo išsitekti ir išgyventi visi – iš Sovietų Sąjungos pakraščio į Rūkų miestelį nublokštas Joškė, partizanų būrys su Vladu priešakyje, Daugėla ir jo duktė, sovietų milicininkai, statytiniai, išdavikai…
Atsakymai į Jozefo klausimus sau pasiveja kartu su pasakojimu. Filmas (ir santūraus dailininkų darbo dėka) stebėtinai vientisas, nors rutuliojasi trijuose laiko sluoksniuose – pagrindinį siužetą įrėminančioje dabartyje, pokariu ir ikikariniuose Joškės vaikystės prisiminimuose. Visi jie vienaip ar kitaip paaiškina ne tik veiksmus, bet ir personažų sielų „peizažus“. Filme tyliau ar garsiau suskamba okupacijos ir partizaninio karo, Holokausto ir prisitaikymo, tremties ir pokarinio susvetimėjimo, baimės, individualizmo temos.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 21 d.(penktadienį) 20 val. Flamenko muzikos koncertas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Tradicinę bei šiuolaikinę flamenko muziką atlieka
Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas Valerio Chacon (gitara) ir Xenia Chacon (perkusija).
Renginys mokamas.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 23 d. (sekmadienį) 19 val. kviečiame į Joninių pasidainavimus Juodkrantėje, Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Svečiuose kapelija „Mingė“, vadovas R. Bučmys. Dalyvaus - Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė).
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 29 d. (šeštadienį) 20 val. koncertas "Vakaro noktiurnas" Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Populiariosios klasikos kūrinius atliks Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Aušra Cicėnaitė, koncertmeisterė Živilė Survilaitė. Programoje J. S. Bach, F. Schubert, M. K. Čiurlionis, J. Naujalis, G. Caccini t.t.
Bilietai parduodami prieš koncertą.
Kaina 8 eurai.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 18 - 30 dienomis kviečiame aplankyti Lietuvos nacionalinio kultūros centro parengtą fotografijų parodą "Baltų genčių kostiumai" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Fotografijų parodoje – Lietuvos nacionalinio kultūros centro I-XIV a. Lietuvos teritorijoje gyvenusių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumų kolekcija.
Nuotraukose įamžinta kolekcija išsamiai pristato: romėniškojo (I-IV a.) ir viduriniojo ( V-VIII a.) geležies amžiaus, vikingų laikotarpio (IX-XI a.) ir viduramžių epochos (XIII-XIV a.) nešiosenos ir puošybos tradicijas. Ji atkurta remiantis archeologiniais tyrimais, istoriniais duomenimis bei Europos ikonografija. Tai unikali ir didžiausia (56 kostiumų komplektai) Lietuvoje baltų genčių kostiumų kolekcija, atspindinti daugiau nei 1000 metų trukusią baltų materialinės ir dvasinės kultūros raidą.
Kolekcijos kostiumus sudaro drabužiai (marškiniai, tunikos, kelnės, autjuostės, nuometėliai, kepurės, apsiaustai), avalynė, papuošalai (antkaklės, apyrankės, segės, smeigtukai, apgalviai, žiedai, karoliai), buities ar prabangos reikmenys (peiliai, ylos, geriamieji ragai, diržai, kapšai, skiltuvai), odiniai aksesuarai (diržai, krepšeliai, riešinės), ginklai (ietys, kovos peiliai, kirviai, kalavijai).
Kolekciją 2016 m. įamžino fotografas Artūras Moisejenka. Fotosesijos rengtos unikaliose archeologinėse ir istorinėse Lietuvos vietose – Kernavėje, Kuršių nerijoje, Dubingiuose, Medininkuose ir kitur.
I-XVI a. baltų genčių kostiumų kolekcija sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kostiumai demonstruoti pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korėjoje, Sankt Peterburge, 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, taip pat Rumšiškėse, Trakuose, Kernavėje, Nidoje, Juodkrantėje, Klaipėdoje, Molėtuose, Joniškyje, Rokiškyje, Vilniuje, pristatyti kalendoriuose, kituose leidiniuose ir publikacijose.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.
Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.
Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2 dieną 10 val. prasidės tarptautinis vokalinės muzikos festivalis – konkursas „Baltic Voice 2019“. Jau septintus metus iš eilės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9) savo gabumus demonstruos jaunieji atlikėjai iš 14 pasaulio šalių.
Konkursantai sugužės į Juodkrantę jau liepos 1-ąją. Ši diena skiria pažintinėms kelionėms po Kuršių Neriją, nuostabių pajūrio gamtos kampelių atradimui, susipažinimui su kitais festivalio dalyviais. Kiekvienais metais susikuria mišrios dainininkų grupės iš kelių pasaulio šalių ir sekančiais metais atvyksta į konkursą su bendru pasirodymu.
Konkurso metu skambės populiarioji, roko, klasikinė, džiazo, miuziklų ir kitų žanrų muzika. Dalyvius vertins kompetentingoji tarptautinė komisija, sudaryta iš dainininkų ir ilgametę patirtį turinčių vokalo pedagogų.
Kaip ir kasmet pabaigoje vyks šventiškas koncertas – konkurso nugalėtojų pasirodymų ir apdovanojimų vakaras. Jau antrus metus iš eilės šis koncertas bus tiesiogiai transliuojamas socialinio tinklo „Facebook“ oficialioje konkurso grupėje. Tad galimybę stebėti koncertą galės visi norintys. Koncertinis vakaras vyks liepos 4 diena, 18 val. 30 minučių. Jo metu bus paskelbti net trys didžiųjų prizų (Grand Prix Gold, Grand Prix Silver, Grand Prix Bronze) nugalėtojai bei įteikti kiti ne mažiau svarbūs apdovanojimai: Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio specialusis prizas, 1-3 vietų diplomai, festivalio organizatorių prizai, tarptautinių festivalių organizatorių specialieji prizai ir konkurso rėmėjų dovanos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio
Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.
Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.
Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.
Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.
Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio
Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.
Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.
Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.
Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.
Liepos 5 d. (penktadienį) 17.30 val. kviečiame visus į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės monografijos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Pristatys knygos autorė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė.
Knygoje analizuojama Juodkrantės kurorto – industrinės epochos fenomeno, istorija nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Šimtmečio perspektyvoje atskleistos kurorto sukūrimo mažame žvejų kaimelyje prielaidos, ypač garlaivių susisiekimo Kuršių mariose svarba ir priežastys, kurios nulėmė modernaus ir populiaraus kurorto, pritraukdavusio jau XIX a. pabaigoje kelis tūkstančius poilsiautojų, vystymąsi. Knygoje dėmesys koncentruojamas į du kurorto raidos etapus – Vokietijos imperijos sudėtyje ir Lietuvos Respublikos sudėtyje. Pirmasis kurorto raidos etapas iki Pirmojo pasaulinio karo apėmė svarbių infrastruktūros projektų realizavimą (Vilų kvartalas, promenados,
prieplauka, modernus maudyklų – gydyklų kompleksas Luisen-Bad), išpopuliarinant šį kurortą Europoje, o tarpukaryje, nepaisant tam tikrų geopolitinių pokyčių nulemtų trikdžių, pakitusio kurorto valdymo modelio, Juodkrantės kurortas išlaikė populiaraus kurorto statusą, priviliodamas kas vasarą apie 4 000 tūkstančius poilsiautojų. Šio kurorto „aukso amžius“, kuris truko beveik šimtmetį, baigėsi paskutiniąją Antrojo pasaulinio karo vasarą.
Leidinį iš dalies finansavo: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Gedimino Kuprevičiaus labdaros ir paramos fondas „Gerasis ruonis”.
RĖMĖJAI
Neringos muziejai
RECENZENTĖS
prof. dr. Ruth Leiserowitz
dr. Lina Motuzienė
REDAKTORĖ
Romualda Nikžentaitienė
DAILININKAS
Rokas Gelažius
Liepos 5 d. 18.30 val. Kafijos gėrimo ceremonija. Šalia Vilos Monbijou (Kalno g. 26).
Prašome atsinešti savo puodelį kavai. Kafijos puodelis ir "pucelis" - tik 1 euras.
Lietuvininkų valgiai – paveikti vokiečių papročių, arba diena be kafijos neįsivaizduojama
Suprantama, jog valgio gaminimas, ypač pavakarių mada gerti kafiją (taip lietuvininkai vadino kavą) ir skanauti pucelių, pyragų, vofelių, kaip ir kiti lietuvininkams svarbūs gyvenimo įpročiai, buvo veikiami vokiškų papročių. Kafija, kurią gamino iš gilių, skrudintų miežių, cikorijos, kviečių, rugių, kavos pupelių lietuvininkų tarpe prigijo taip, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Apie kafiją kalbėjo kiekvienas Mažosios Lietuvos gyventojas, ypatingai pabrėždamas, kad jau kur jau kur, bet šišioniškių namuose visuomet pirmiausia pasitikdavo kafijos kvapas... O Juodkrantėje jus pasitiks gilių ir miežinės (keptuvėje dėl kvapnumo ir skanumo paskrudintos) kafijos kvapas, siūlysime paskanauti ir "pucelių" (pagal specialią receptūrą pagamintų spurgyčių).
Kafijos gėrimo ceremonija iš Liudviko Rėzos kultūros centro projekto "„Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija"
iš dalies remiamas Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Liepos 5 d. (penktadienį) 21 val. ir liepos 6 d. (šeštadienį) 18 val.
kviečiame į nemokamus pasivaikščiojimus su gidu po Juodkrantės vilų kvartalą.
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje prasidėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta lietuviškoje Kuršių nerijoje - Juodkrantė, nuo 1861 ųjų metų jau turinti valstybės patvirtintus įstatus ir savo vadovus.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio
Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.
Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.
Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.
Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.
Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio
Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.
Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.
Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.
Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio
Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.
Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.
Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.
Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.
Juodkrantės kurorto dienose – programa nuo saulėtekio iki saulėlydžio
Liepos 5-7 d. tyro oro ir ramybės kurorte – Juodkrantėje vyksiančiose kurorto dienose susijungs istorijos ir marių krantai. Tris dienas iš eilės atgims visoje Europoje pamėgto kurorto XIX-XX a. sandūros dvasia.
Šventės metu kerinčius saulėlydžius kvies stebėti gongų garsai, vilų kvartale lauks poezijos vakarai, o užsukti į menų promenadą vilios gatvės artistų pasirodymai ir jaukūs koncertai.
Veiklos tiek šeimoms, tiek aktyvaus gyvenimo būdo mylėtojams
Šventės metu Juodkrantės gyventojų bei miesto svečių dėmesį trauks Šiuolaikinė mugė. Šioje mugėje veiklų ras ir madų, ir sveiko gyvenimo būdo mylėtojai, ir šeimos su vaikais.
Mugėje veiksiančioje Dizaino alėjoje visi, kurie vertina ir puoselėja grožį, galės įsigyti meno dirbinių, aksesuarų bei dizainerių kūrinių, papuošalų. Sveikatos saloje susiburs gyduoliai, sveikų produktų ir natūralios medicinos atstovai, masažuotojai. EKO turgelyje bus prekiaujama sertifikuotuose ūkiuose pagamintais produktais. Kuršių marių pakrantėje įsikurs Menų promenada bei įvairiausios dirbtuvėlės, o pačius mažiausius šventės svečius užliūliuos Lopšinių parkas.
Liepos 5 d. kviesime į doc. dr. Nijolės Strakauskaitės knygos „Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m.“ pristatymą, senojo prabangaus Juodkrantės (Schwarzort) kurorto atmosferą kurs kafijos gėrimo ceremonija bei pasivaikščiojimas su gidu vilų kvartalo takais.
Masažų meistras Kęstutis Mingėla liepos 5 ir 6 dienomis norintiems atliks „kūno konsultacijas“ ir asmeniškai kiekvienam apsilankiusiajam parinktą masažą – holistinį, klasikinį, gydomąjį, siatsu, Tibeto dubenų ar Marma.
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
21-ųjų tarptautinių kūrybinių dirbtuvių VASAROS MEDIA STUDIJA: AKTORIUS KINE metu sukurtų filmų peržiūra ir geriausių kūrėjų apdovanojimai!
2019 m. liepos 9 d. (antradienį) 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9) bus pristatyti septyni trumpametražiai vaidybiniai filmai, kuriuos kūrė dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Slovakijos ir JAV. Peržiūroje taip pat bus pristatytas dokumentinis filmas apie šių metų dirbtuves, filmų užkulisius ir kūrėjus lydėjusius nuotykius.
Renginai NEMOKAMI, maloniai kviečiame!
VASAROS MEDIA STUDIJA: AKTORIUS KINE filmus kūrė ir vaidino: Alise Danovska, Annamaria Janekova, Artur Jelin, Artūras Lepiochinas, Artūrs Zeps, Asta Zacharovaitė, Elžbieta Vozbinaitė, Erdvilas Abukevičius, Evelina Brėdikytė, Gediminas Povilavičius, Ida Ryynänen, Indrė Vėlyvytė, Jaunius Sarapinas, Jay Cougan, Jonas Viršilas, Jorūnė Greičiūtė, Joyce Mays-Licorish, Justina Burakaitė, Kamilė Andriuškaitė, Karolis Maiskis, Kristaps Opincans, Laurynas Kamarauskas, Linards Āboliņš, Lisa Maydwell, Liudmila Rozina, Mantas Vaicekiūtis, Márton Béhr, Martynas Mockus, Miglė Remeikaitė, Milda Arčikauskaitė, Paulius Stonys, Paulius Kavoliūnas, Petras Kuneika, Rokas Steponavičius, Rūta Pašukonytė, Rūta Girnytė, Rytis Aliukonis, Samvelas Ganžumianas, Simona Kollárová, Urtė Fialkovskytė, Viktorija Buika, Vilius Lukošius, Vismantas Kavaliauskas, Zbigniev Bartoševič
Dalyviams paskaitas skaitė ir nuklysti nuo kelio neleido dėstytojai: Zachary Spicer, Marija Kavtaradzė, Jonathan Tammuz
Speciali padėka Paul Nethercott
Dirbtuves koordinavo: Inesa Kurklietytė, Vaiva Martišauskaitė
Dalyvius techniniais klausimais konsultavo: Žygimantas Kaminskas, Ramūnas Jasutis, Ričardas Matačius
Akimirkas fiksavo: Modestas Endriuška
Projektą organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Birželio 4 d. 18 val. atidaroma Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda - „Šviesos vėjas” Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodos atidarymo metu skambės obojaus ir styginių instrumentinio ansamblio "Oboe Con Archi" kamerinė muzika: įvairių epochų lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūriniai – nuo klasicizmo iki šių dienų (A. Račiūnas, W. A. Mozart, R. V. Williams, E. Morricone). Atlikėjai - Elvyra Liutkevičiūtė (smuikas), Alina Karinauskienė (smuikas), Dana Tregub (altas), Vilija Gaižauskaitė-Veličkienė (violončelė), Laura Kasinskaite (obojus), Martyna Rudelytė (kontrabosas).
Jūrate Bučmytė gimė 1958 m. Vilniuje.
1976-1981 m. studijavo Valstybiniame Dailės institute architektūrą. 1981-1985 m. dirbo architekte – restauratore.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narė, laisva dailininkė. Parodose dalyvauja nuo 1983 m. Kuria baldų dizainą, modernius papuošalus, mini tekstilę, šilko tapybą, grafinį dizainą.
Nuo 1986 m. sugrįžo prie akvarelės ir piešinių. Dominuojantys kūryboje motyvai - Kuršių Nerijos senoji medinė architektūra, krašto peizažas su senaisiais žvejybos laivais, jūros ir marių pakrančių vaizdai, taip pat Vilniaus senamiestis.
Albertas Krajinskas gimė 1956 m. Varniuose.
1974-1979 m. studijavo Valstybiniame Dailės Institute dizainą. Nuo 1980-1988 m. dirbo žemės ūkio mašinų dizaineriu.
Nuo 1986 m. – Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Su kūrybiniais darbais parodose dalyvauja nuo 1981 m. Kuria mažosios plastikos objektus, modernius baldus, grafinį dizainą, tekstilės objektus. Atstatinėja senųjų Kuršių marių žvejybinių valčių modelius, vėtrunges, krikštus. Mėgstama darbų tema - pamario žvejų gyvenimo motyvai, laivai. Į Viktorijos laikų akvarelės techniką sugrįžo Vilnius, Trakų, Pamario ir kitos panoramos.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Liepos 11 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
2019 m. liepos 12 d. (penktadienį) 17 val. maloniai kviečiame į kūrybinį seminarą – plenerą „KURŠIŲ MARIŲ BRADINĖS“, kurį ves menininkai Jūratė Bučmytė ir Albertas Krajinskas. Renginio metu bus eksponuojami Kuršių marių burvalčių maketai, papasakosime apie laivų struktūrą ir funkcionalumą, žiūrėsime istorinių burvalčių nuotraukas. Visi norintieji galės pasigaminti savo burvaltę. Originaliausių ir gražiausių darbų autorių laukia puikūs prizai. Renginys nemokamas, suteiksime visas darbui reikalingas priemones.
ISTORIJA / PAŽINTIS / KŪRYBA
Renginys „Kuršių marių bradinės“ yra Liudviko Rėzos kultūros centro projekto „Kails!: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“ viena iš dalių ir remiamas Lietuvos kultūros tarybos.
Renginys bus fotografuojamas, filmuojamas, todėl informuojame, kad jūs galite būti matomas renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, ir šios nuotraukos ar vaizdo įrašai gali būti patalpinti viešai prieinamuose socialiniuose tinkluose ar media priemonėse.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 15 d. (pirmadienį) 20 val. smuikininko Martyno Švėgždos von Bekker koncertas "Meditacija smuikui solo" Juodkrantės Liuteronų evangelikų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56). Bilieto kaina 10 eurų. Bilietus galite įsigyti koncerto vietoje.
Martynas Švėgžda von Bekker nuo 1990 m. aktyviai rengia solinius ir kamerinės muzikos koncertus Europoje, JAV ir Azijoje. Koncertavo su Berlyno simfoniniu orkestru, Gruzijos simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, Hamburgo simfoniniu orkestru ir „Gloriamus“ filharmonijos orkestru Džakartoje, Indonezijoje.
Atlikėjas grojo prestižinėse koncertų salėse: Maskvos P. Čaikovskio, Hamburgo Musikhalle, Helsinkio Sibelius, Berlyno Schauspielhaus, UNESCO Paryžiuje; dalyvavo daugybėje festivalių. Nuo 2001 m. vadovavo paties inicijuotam tarptautiniam muzikos festivaliui „Alternatyva”, 2015 m. įkūrė tarptautinę mobilią tarpdisciplininę meno akademiją „Alternative Academy of Arts“.
1997 m. ir 2009 m. M. Švėgždai von Bekker suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros garbės atašė titulas.
Smuikininkas išleido kompaktinių plokštelių, tarp kurių – autorinių miniatiūrų ciklas „Le son et la parole“. 2017 m. įrašė jaunųjų Lietuvos kompozitorių kūrinių plokštelę „Lietuvos XXI a. raiška smuikui“.
PROGRAMOJE – Johanno Sebastiano Bacho, Monikos Sokaitės ir Martyno Švėgždos von Bekker kūriniai smuikui solo
Daugiau informacijos- http://www.kintaiarts.lt/blog/skelbiama-kintu-muzikos-festivalio-2019-pr...
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/kintu-muzikos-festivalis...
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 17 d. (trečiadienį) 20 val. kviečiame žiūrėti režisieriaus Donato Ulvydo filmą „Ir visi jų vyrai“ - apie moterų ir vyrų santykius Liudviko Rėzos kultūros centro salėje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė). Juoką ir rimtas temas puikiai balansuojanti juosta „Ir visi jų vyrai“ pasakoja apie tris skirtingas ir labai stiprias asmenybes; kartais besipykstančias, bet neišvengiamai artimas moteris. Ir, žinoma, apie visus jų vyrus.
Filmas lietuvių kalba, be subtitrų.
Bilieto kaina - 5 Eurai.
Bilietus galima įsigyti valandą prieš seansą.
Žanras: Komedija, lietuviškas
Sukurta: Lietuva
Režisierius: Donatas Ulvydas
Vaidina: Inga Jankauskaitė, Kristina Kazlauskaitė, Aušra Giedraitytė, Giedrius Savickas, Audrius Bružas, Andrius Bialobžeskis, Šarūnas Januškevičius
Trukmė: 1h 48 min
Cenzas: Žiūrovams nuo 16 metų
Naujausioje savo juostoje filmų „Tadas Blinda. Pradžia“, „Emilija iš Laisvės alėjos“, „Kaip pavogti žmoną“ režisierius Donatas Ulvydas imasi amžinos kaip pasaulis temos – moterų ir vyrų santykių. Filmo centre – trys stiprios asmenybės su savo požiūriu, idealais, baimėmis ir svajonėmis. Trys moterys, kurios ieško, klysta, pyksta, džiaugiasi, liūdi ir, žinoma, myli. Myli savo gyvenimo vyrus, nors kartais atrodo, kad be jų viskas būtų kur kas paprasčiau.
Ingos Jankauskaitės vaidinama Jurga – sėkminga psichoterapeutė, kurios šeimyniniame gyvenime – ne pats geriausias laikotarpis. Šokiruota netikėtų pokyčių, moteris išgyvena kiekvienam puikiai pažįstamus jausmus – neigimą, pyktį, liūdesį. Kitų žmonių sielos žaizdas gydanti Jurga dabar turės pasigilinti ir į savo jausmus norėdama iš naujo surasti savo gyvenimo prasmę ir džiaugsmą.
Liepos 2-22 dienomis kviečiame aplankyti Juodkrantėje vykusio tarptautinio dailininkų plenero tapybos parodą ,,Neringa - Baltijos perlas“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Kuršių Nerija – menininkų plenerų erdvė, pritraukianti pasaulio kūrėjus savo išskirtinėmis vertybėmis jau ne pirmą šimtmetį.
Kartais apgailestaujame, kad didžiausia plenerų koncentracija – Nidoje, o kitos Neringos gyvenvietės nepelnytai sulaukia mažiau dėmesio, nors slepia savyje didžiulį ir dar neatskleistą estetinį potencialą.
Procesą išjudinti š.m. balandžio 15 -23 dieną ėmėsi Juodkrantėje vykęs tarptautinis dailininkų pleneras peizažo tematika, kurio iniciatoriais buvo Baltarusijos ir Rusijos konsulatai bei Neringos savivaldybė, dalyvavo žinomi menininkai. Žinomus šalių dailininkus plenero metu globojo Liudviko Rėzos kultūros centro darbuotojai. Pasibaigus plenerui , dalyvių darbų paroda ,,Neringa – Baltijos perlas“ visą mėnesį eksponuota Klaipėdos Tautinių bendrijų centre,kai kurie darbai vėliau papuošė šalių ambasadas ir konsulatus, buvo padovanoti rėmėjams . Šios parodos kūrinių dalį Jums čia ir pristatome.
Projekto metu buvo labai įdomu pamatyti skirtingų akademinių mokyklų , įvairių plenerinių tradicijų ir kartų bendradarbiavimą. Dailininkai tiesiog įsimylėjo Juodkrantę ir, kiek leido laikas, išlandžiojo jos apylinkes. Nors tematika šiek tiek kaustė jų polėkį, tačiau tikimės, kad paliktas įspūdis vienaip ar kitaip įsikūnys kituose jų darbuose.
Juodkrantės gamtą jų akimis bei jų bandymus suvokti vietovės „genius loci“ mūsų parodinėje erdvėje ir pristatome Jūsų akims ir Jūsų dvasiai.
Malonaus laiko su žinomais meistrais.
Liudviko Rėzos kultūros centras
Plenero dalyviai
Baltarusijos respublika:
Aleksandr Domanov, Minskas
Pavel Kondrusievič, Minskas
Vladimir Kondrusievič, Minskas
Viktor Lukjan, Lyda
Rusijos federacija:
Nikolaj Želtuško, Maskva
Aleksandr Čegadaev, Maskva
Aleksandr Petrov, Sankt – Peterburgas
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 18 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 5 eurai
Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje, o 1881 m. čia susikūrė ir pirmasis Kurorto komitetas, kurio pradininkas buvo Eduardas Stellmacheris (1827-1883). 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė
Liepos 13 d. (šeštadienį) 19 val. tapytojo ir pianisto Viktoro Paukštelio (Vilnius) koncertas - tapybos darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Paroda bus eksponuojama iki rugpjūčio 1 d.
„Spalva V. Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime apibūdinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet, pirmiausia, dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms teikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V. Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešinio dėka yra pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V. Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – rašo menotyrininkas Vidas Poškus.
Jaunosios kartos lietuvių tapytojas Viktoras Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
2018 m. jis įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, dabar studijuoja tapybos magistrantūrą VDA. 2009–2012 rezidavo Paryžiuje menininkų rezidencijoje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją.
Liepos 20 d. (šeštadienį) 19 val. atidaroma Jūratės Kalvaitienės iš natūralių gamtos medžiagų sukurtų papuošalų paroda "Pakrantės spalvos" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
"Esu Jūratė Kalvaitienė. Pirmoji mano darbovietė, baigus Kauno Technologijos
Universiteto studijas, buvo Kauno Dailės kombinatas. Jame
susipažinau su menininkais, jų kūryba, supratau, kad menas mane žavi
labiau nei technikos mokslai. Tačiau tik 2014 m. grįžau prie savo jaunystės
svajonių - ėmiau kurti individualius papuošalus, kuriuose siekiu naudoti
natūralias, gamtos sukurtas, medžiagas - akmenis, tauriuosius metalus ir t.t.
Siekiu tobulėti, visad ieškau naujų estetinių sprendimų ir pastebiu, kad mane vis labiau užburia paslaptingas natūralių akmenų žavesys. Viliuosi, kad ir Jūs mano papuošaluose atrasite tai, kas sušildys Jūsų širdis.
Dalyvavau parodose Arkos galerijoje Vilniuje,parodoje Kaune."
Jūrate Kalvaitienė