Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Week of Liepos 2, 2018 »
PirAntTreKetPenŠešSek
2
all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

all day

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 07/02/2018 13:30
Pabaiga: 07/02/2018 15:30

Š.m. liepos 2 d. (pirmadienį) nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė) Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. „Žvejybos verslo konkurencingumo didinimas, prisitaikant prie aplinkos pokyčių“;
2. „Žvejybos tradicijų išsaugojimas ir populiarinimas“.
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

VPS viešųjų ryšių specialistas dr. Arvydas Švagždys
Asociacija “Vidmarės”
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141,vidmares@gmail.com

3
all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

all day

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

4
Renginio pradžia: 06/07/2018 18:00
Pabaiga: 07/04/2018 18:00

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00
Pabaiga: 07/04/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

5
Renginio pradžia: 07/05/2018 18:00

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00
Pabaiga: 07/05/2018 20:10

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 19 val. doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

6
all day

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/06/2018 19:00
Pabaiga: 07/06/2018 21:15

Liepos 6 d. (penktadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje vyks jungtinis dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją".
21 val. kviečiame visus susiburti Tautiškos giesmės giedojimui.

Neringos miesto savivaldybė ir geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ skelbia džiugią žinią – bardai sugrįžta į Neringą. 2018 metų liepos mėnesį antrus metus iš eilės bus tęsiamas projektas „Pasigavę vėją“, kurį sudarys du renginiai: liepos 5 d. Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios amfiteatre, o liepos 6 d. Liudvikos Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje. Koncertų pradžia – 19 val.
Siekdami sugrąžinti į Neringą bardų muziką su jos prasmingumu ir jautrumu, o ir atiduoti muzikinę duoklę a.a. Vytautui Kernagiui, žanro pradininkui ir skleidėjui, kurio veiklos pėdsakai yra ryškūs, nepamirštami, artimi Neringos miestui.
Koncertuos Andriaus Kaniavos, Olego Ditkovskio ir Nedos Malūnavičiūtės, grupės ,,Baltos varnos" atlikėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės.
Renginiai nemokami.

7
all day

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

8
all day

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Surinktas turinys