Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Penktadienis Birželio 15, 2018 »
Pen

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/15/2018 18:00
Pabaiga: 06/15/2018 19:05

Birželio 15 d. (penktadienį) 18 val. susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviais, skirtas Gedulo ir Vilties dienai atminti.
„Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. Istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.

Istorinė atmintis yra labai reikšminga XXI a. visuomenei. Vienas pačių skaudžiausių įvykių Lietuvos istorijoje, paradoksaliai padėjęs susiformuoti tam tikrai tautinei tapatybei. Tačiau požiūris į tremtį taip pat keičiasi. Seniau daugiau buvo akcentuojamos išlietos ašaros ar pralietas kraujas, o dabar – tremtinių parodyta valios tvirtybė, sugebėjimas itin nepalankiomis sąlygomis išsaugoti tautines tradicijas, lietuvybę. Po itin skaudžios patirties tremtinių sugebėjimas juoktis, mylėti, atjausti, tikėti ir net atleisti yra puikus pavyzdys Lietuvos jaunimui.

RIMGAILĖ DIKŠAITĖ
http://www.bernardinai.lt

Surinktas turinys