Renginiai ir parodos

warning: Creating default object from empty value in /home/lrezoskc/public_html/modules/event/event.module on line 567.
Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Week of Birželio 11, 2018 »
PirAntTreKetPenŠešSek
11
all day

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/11/2018 10:00
Pabaiga: 06/11/2018 13:00

Pažintinis žygis su gidu Martyno Liudviko Rėzos gimtaisiais takais, skirtas M. L. Rėzos 242-osioms gimimo metinėms atminti.
Žygis prasideda birželio 11 d. (pirmadienį) 10 val. nuo Rėzos paminklo, esančio ant Skirpsto kopos ties Pervalka.
Žygio maršrutas: Pervalka – Kuršių marių pakrantė – Karvaičiai – Preila. Trukmė 2,5–3 val.
Kviečiame visus žingsniuoti kartu ir daugiau sužinoti apie Rėzos asmenybę.
1. M. L. Rėzos įamžinimas Neringoje.
2. Liudviko vaikystė ir likimo vingiai kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos. II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba.
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos.
7. Mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir Liudvikas Rėzas sovietmečio audrose.
9. Preila – L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Liudviko Rėzos raštai, Liudviko Rėzos metai. Šiandienos renginiai minint L. Rėzą Juodkrantėje.
Žygį veda Arūnas Balna.

12
all day

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

13
all day

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

14
Renginio pradžia: 05/11/2018 17:00
Pabaiga: 06/14/2018 00:00

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

15
all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

all day

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/15/2018 18:00
Pabaiga: 06/15/2018 19:05

Birželio 15 d. (penktadienį) 18 val. susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviais, skirtas Gedulo ir Vilties dienai atminti.
„Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. Istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.

Istorinė atmintis yra labai reikšminga XXI a. visuomenei. Vienas pačių skaudžiausių įvykių Lietuvos istorijoje, paradoksaliai padėjęs susiformuoti tam tikrai tautinei tapatybei. Tačiau požiūris į tremtį taip pat keičiasi. Seniau daugiau buvo akcentuojamos išlietos ašaros ar pralietas kraujas, o dabar – tremtinių parodyta valios tvirtybė, sugebėjimas itin nepalankiomis sąlygomis išsaugoti tautines tradicijas, lietuvybę. Po itin skaudžios patirties tremtinių sugebėjimas juoktis, mylėti, atjausti, tikėti ir net atleisti yra puikus pavyzdys Lietuvos jaunimui.

RIMGAILĖ DIKŠAITĖ
http://www.bernardinai.lt

16
all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

all day

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/16/2018 14:30
Pabaiga: 06/16/2018 17:30

Unikalus namas ant ratų apsilankys Juodkrantėje

Birželio 16 d. 14.30 val. į Juodkrantę, priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą, atvyks iš įvairių senų nenaudojamų daiktų sukurtas namas ant ratų. Šis unikalus mobilus namas, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Darnūs namai“, lankysis 60-tyje Lietuvos savivaldybių. Turo metu gyventojai bus šviečiami apie atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją ir tvarkymą.

Renginių metu miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti ne tik mobilų namą ant ratų, bet ir pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų nereikalingų rakandų, susikurti naują, įdomų namų interjerą. Taip pat bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs žaidimai. Savo žinias aplinkosaugos srityje bus galima pasitikrinti viktorinoje, dalyvauti diskusijose, pamatyti įdomią instaliaciją, sužinoti, kaip žinomi žmonės savo kasdienybėje laikosi darnaus gyvenimo principų.

Renginių lankytojų taip pat laukia išskirtiniai projekto prizai bei įdomūs pokalbiai su projekto „Darnūs namai“ keliaujančia komanda ir savivaldos specialistais. Socialinių akcijų metu bus kalbama apie atsakingą vartojimą atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, atkreipiamas visuomenės dėmesys į žiedinę ekonomiką, klimato kaitą ir kitus svarbius faktorius.

Šio darnaus namo ant ratų kelionės po Lietuvą organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva. Ministerija siekdama skleisti atsakingo vartojimo idėjas, įgyvendina projektą „Darnūs namai“, kuriame paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais parodo, kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sukauptas senienas paversti naujais, vertingais daiktais.

Viso projekto „Darnūs namai“ laikotarpiu numatyta net 120 socialinių akcijų visoje Lietuvoje. Unikalios ekspozicijos ir socialinių akcijų turas vyks iki liepos mėn. pabaigos.

17
all day

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

all day

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Surinktas turinys