Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Ketvirtadienis Gegužės 31, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:30

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/31/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:25

Gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ paskutinis filmas „Kapo Jeruzalėje“.
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais. Įėjimas nemokamas.
Kapo Jeruzalėje, 2015, rež. Uri Barbash, 98 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LPPzboziPKw

Istorinė drama, paremta tikra istorja. Filmo siužete vaizduojami 1946 m. Pagrindiniai filmo veikėjai – pora, kuri išgyvenusi Aušvice, atvyksta į Jeruzalę. Bruno yra gydytojas ir Sara – pianistė. Drauge jie bando reabilituoti savo gyvenimus ir meilę apgultame Jeruzalės mieste Nepriklausomybės karo metu. Pasitelkiant Aušvico stovyklos bloko viršininko pavaduotojo ir keleto kalinių iš jo bloko, kurie išgyveno stovyklos baisumus, vaidmenis, filmas iškelia žmogaus moralines ir išgyvenimo dilemas. Filmo herojai, emigravę į Izraelį keturesdešimtaisiais, vis dar kovoja su savimi dėl naujo gyvenimo pradžios naujai gimusioje Izraelio valstybėje.

Renginio pradžia: 05/31/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:30

Gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 19 val. kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ paskutinio filmo „Kapo Jeruzalėje“ peržiūra
Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė)

Kapo Jeruzalėje, 2015, rež. Uri Barbash, 98 min, Izraelis Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LPPzboziPKw

Istorinė drama, paremta tikra istorja. Filmo siužete vaizduojami 1946 m. Pagrindiniai filmo veikėjai – pora, kuri išgyvenusi Aušvice, atvyksta į Jeruzalę. Bruno yra gydytojas ir Sara – pianistė. Drauge jie bando reabilituoti savo gyvenimus ir meilę apgultame Jeruzalės mieste Nepriklausomybės karo metu. Pasitelkiant Aušvico stovyklos bloko viršininko pavaduotojo ir keleto kalinių iš jo bloko, kurie išgyveno stovyklos baisumus, vaidmenis, filmas iškelia žmogaus moralines ir išgyvenimo dilemas. Filmo herojai, emigravę į Izraelį keturesdešimtaisiais, vis dar kovoja su savimi dėl naujo gyvenimo pradžios naujai gimusioje Izraelio valstybėje.

Penktadienis Birželio 01, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/01/2018 10:00
Pabaiga: 06/01/2018 19:30

Birželio 1 – ąją 15 val. kviečiame į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradą (L. Rėzos g. 54 C-9), kurioje vyks XII-asis respublikinis šokių festivalis-konkursas „Sveika, vasara!“. Šokėjai varžysis šiuolaikinio, modernaus, klasikinio, džiazo, latino ir gatvės šokių kategorijose, dalyvaus įvairaus amžiaus vaikai ir jaunimas. Šventėje dalyvaus šokėjai iš Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Plungės, Šilutės. Dalyvių pasirodymus vertins Beata Molytė, Danguolė Dapšytė, Eglė Norkevičiūtė, Renaldas Stasiūnaitis. Renginį organizuoja Liudviko Rėzos kultūros centras ir VšĮ „Kūrybos kišenė“.
Kviečiame pasitikti vasarą ir pasisemti geros nuotaikos po nuostabiu Juodkrantės dangumi šokių festivalyje-konkurse „Sveika, vasara! - 2018“

TIKSLAS - sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus modernaus, šiuolaikinio, džiazinio, klasikinio šokio, show ir latino show stiliaus šokėjams pristatyti savo gebėjimus, suteikti galimybę saviraišakai ir skatinti šokio kolektyvų bendravimą, patirties pasidalinimą bei bendradarbiavimą.

KATEGORIJOS (solo, duo, trio, small group 3-7 šokėjai, formation 8-24 šokėjai ir production nuo 25 šokėjų)
Šiuolaikinis šokis;
Modernus šokis;
Klasikinis šokis;
Džiazinis šokis;
Show dance;
Latino dance;
Gatvės šokiai.

AMŽIAUS KATEGORIJOS
Mini kids;
Vaikai;
Jaunimas;
Suaugę.

RENGINIO DATA IR VIETA
2018-06-01 15.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estrada (L. Rėzos g. 54 C-9, 93101 Neringa, Juodkrantė)

REGISTRACIJA
Užpildytą registracijos anketą ir siųsti el. paštu kuryboskisene@gmail.com iki 2018-05-25 11:00 val. arba užpildyti internetinė registraciją :https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScXQRdgTFf0lneg7T_NkAnO0VcH_ujgfHbTHJl5pmd39gJeaQ/viewform

DALYVIO MOKESTIS
6 eurai kiekvienam šokėjui, nesvarbu keliose kategorijose šoka.

RENGINIO PROGRAMA
13:00-14:00 Taškų perbėga scenoje REPETICIJA SCENOJE;
14:00-15:00 Registacija;
15:00-17;15 KONKURSAS (45 min. pertrauka)
18:00-18:30 APDOVANOJIMAI

Šeštadienis Birželio 02, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Birželio 03, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Birželio 04, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/04/2018 12:00

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Antardienis Birželio 05, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Trečiadienis Birželio 06, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Renginio pradžia: 06/06/2018 10:38

Jau ne vienerius metus Vokietijoje gyvenantis, ten įsitvirtinęs ir pasaulio publikos širdis užkariavęs smuiko virtuozas Martynas Švėgžda von Bekkeris liepos 13 d. (penktadienį) 20 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L.Rėzos g. 56, Juodkrantė) pristatys kompozitorių – J. S. Bacho, H. W. Ernsto, M. Sokaitės, K. Kapustaitės, W. Sobieskio, R. Bartkevičiūtės, L. Petkutės – kūrinius smuikui solo. Klausytojai turės galimybę išgirsti daug netikėtų muzikinių sąskambių, eksperimentų, ieškojimų ir atradimų, kurie žada išties puikios muzikos gūsį.
Koncerte bus pristatyti kūriniai, atskleidžiantys didžiulį kūrėjų potencialą, kūrybinę energiją bei laisvę.
DĖMESIO:
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai parduodami koncerto vietoje atsiskaityti galima tik grynais.

bilietai nekeičiami ir negrąžinami. Bilietus galima grąžinti tik koncertui neįvykus.
Bilieto kaina 10 eurų.

Ketvirtadienis Birželio 07, 2018
Renginio pradžia: 05/08/2018 17:00
Pabaiga: 06/07/2018 00:00

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Renginio pradžia: 06/07/2018 18:00

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Penktadienis Birželio 08, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Šeštadienis Birželio 09, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/09/2018 19:00
Pabaiga: 06/09/2018 20:20

2018 m. birželio 9 d., šeštadienį, 19 val.
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

2018 m. birželio 10 d., sekmadienį, 13 val.
Evangelikų liuteronų bažnyčioje
(Pamario g. 37, Nida)

Koncertas „LATE JUNCTIONS“

Britams gerai pažįstamas žodžių junginys „Late Junction“ – tai melomanų pamėgta ir prestižinių apdovanojimų sulaukusi radijo stoties BBC 3 laida. Šios laidos sudaromų programų patrauklumas – tai unikali klausimosi patirtis, kuomet viduramžių baladės skamba greta XXI a. elektroninės muzikos, o alternatyvus džiazas maišomas su folkloru. Netikėti deriniai stebina ir atveria kitokius muzikos klausymo kontekstus.

Atliepdama garsiosios BBC 3 programos kuriamą klausymo tradiciją, Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia į koncertą „Late Junctions“ – netikėtas, autentiškų garso derinių ir žanrų jungtis. Itin retai Lietuvos koncertų salėse skambantis balso tembras (kontratenoras), dažniau su lietuvių liaudies repertuaru tapatinamas muzikinis instrumentas (kanklės), barokinės arijos bei minimalizmo ir postminimalizmo kūriniai – visa tai taps komponentais, sukursiančiais organišką ir netikėtą koncerto programą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainininkų ir instrumentininkų atliekamų kūrinių jungtys sukurs sakralumo ir misticizmo pojūtį, įprasminantį Neringos unikalumą.

Atlikėjai: Ieva Skorubskaitė (sopranas), Viltė Gineitytė (sopranas), Viktorija Šedbaraitė (sopranas), Kristina Jurevičiūtė (mecosopranas), Milda Zapolskaitė (mecosopranas), Ingrida Alonderė (mecosopranas),Vaidas Bartušas (kontratenoras), Daniel Monteagudo Garcia (baritonas), Tomas Kreimeris (baritonas), Jevgenijus Kovalčukas (bosas), Lina Žilinskaitė (kanklės), Ramunė Balčiūnaitė (kanklės), Anė Lažauninkaitė (kanklės)

Koncerto programoje:
Jonas Tamulionis – Perpetuum Mobile
Giulio Caccini – Amarilli mia bella
Philip Glass – Glassworks: Opening
Francis Poulenc – Ave Verum Corpus
Henri Purcell – Sound The Trumpet

Sekmadienis Birželio 10, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/04/2018 12:00
Pabaiga: 06/10/2018 14:00

TARPTAUTINIS JUODKRANTĖS SMĖLIO SKULPTŪRŲ SIMPOZIUMAS "KURŠININKŲ SAKMĖS"
INTERNATIONAL SYMPOSIUM OF JUODKRANTE SAND SCULPTURES "Legends of Curonians".

Birželio 04 - 10 dienomis vyks antrasis Tarptautinis Juodkrantės smėlio skulptūrų simpoziumas "KURŠININKŲ SAKMĖS", kurio metu iš smėlio - klijų mišinio bus sukurtos penkios smėlio skulptūros.
DALYVIAI
Participants

Albertas Danilevičius - Lietuva
Andrius Sirtautas - Lietuva
Elisabeth Kristensen - Norvegija
Gorm Maar Hansen - Danija
Evangelos Stafylidis - Graikija

Simpoziumą organizuoja ir remia asociacija „Juodkrantės bendruomenė“.

REMĖJAI
Supporters

- NERINGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ
2 % SKYRĖJAI ASOC. JUODKRANTĖS BENDRUOMENEI
"INGMAN" LEDAI
UAB "SIMUVA"
VILA "FLORA"
UŽEIGA "ŽVEJONĖ"
KAVINĖ "PAMARIO TAKAS"
VĖTRUNGIŲ GALERIJA
UAB "MIMETA"
ANATOLIJAUS ŠULGINO ĮMONĖ
ŽVEJO UŽEIGA "ŽUVELĖ"
UAB " JOVILA"
UAB "KLAMPSMĖLIS"
KEPYKLA "GARDUMĖLIS"
IR KITI JUODKRANTĖS GYVENTOJAI IR SVEČIAI

SIMPOZIUMO DRAUGAI
Sympozium friends

LIUDVIKO RĖZOS KULTŪROS CENTRAS
NERINGOS GIMNAZIJA
KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS
UAB "NERINGOS KOMUNALININKAS"

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Pirmadienis Birželio 11, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/11/2018 10:00
Pabaiga: 06/11/2018 13:00

Pažintinis žygis su gidu Martyno Liudviko Rėzos gimtaisiais takais, skirtas M. L. Rėzos 242-osioms gimimo metinėms atminti.
Žygis prasideda birželio 11 d. (pirmadienį) 10 val. nuo Rėzos paminklo, esančio ant Skirpsto kopos ties Pervalka.
Žygio maršrutas: Pervalka – Kuršių marių pakrantė – Karvaičiai – Preila. Trukmė 2,5–3 val.
Kviečiame visus žingsniuoti kartu ir daugiau sužinoti apie Rėzos asmenybę.
1. M. L. Rėzos įamžinimas Neringoje.
2. Liudviko vaikystė ir likimo vingiai kopų šaly.
3. Link mokslo aukštumų, atsiremiant į Dievą (gimnazija, universitetas, teologija)
4. Napoleonmetis. Asmenybės transformacija „Kapeliono užrašai“.
5. Alma Mater ramstis. (asmenybės, Prūsija, Europa. Darbai ir intencijos. II ir III Biblijos leidimai lietuvių kalba.
6. Karvaičių kaimas (pagrindinė dalis) (Lietuvių kalba Prūsijoje ir L. Rėzos santykis su ja. „Dainos“, Donelaičio „Metai“, Lietuvių kalbos seminaras, tekstai lietuvių kalba. Liudininkas: tautos ir kalbos nykimo nuojautos.
7. Mirtis tik kelio tąsa. (Mirtis, palikimas – viltis ateičiai: biblioteka, bendrabutis, stipendijos. Veiklos reikšmė ir prasmė šiandienos perspektyvoje: seminaras, absolventai, parama Didžiajai Lietuvai spaudos draudimo metais).
8. L. Rėzos asmenybė šiuolaikiniame kultūros kontekste, Europos civilizacijos šviesoje. Eduardas Jonušas ir Liudvikas Rėzas sovietmečio audrose.
9. Preila – L. Rėza dabarties Kuršių nerijoje (Karvaičių kopa, gatvė, paminklai Kuršių nerijoje ir Karaliaučiuje, Liudviko Rėzos kultūros centras, Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija, jos laureatai, Liudviko Rėzos raštai, Liudviko Rėzos metai. Šiandienos renginiai minint L. Rėzą Juodkrantėje.
Žygį veda Arūnas Balna.

Antardienis Birželio 12, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Trečiadienis Birželio 13, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Ketvirtadienis Birželio 14, 2018
Renginio pradžia: 05/11/2018 17:00
Pabaiga: 06/14/2018 00:00

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Penktadienis Birželio 15, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/15/2018 18:00
Pabaiga: 06/15/2018 19:05

Birželio 15 d. (penktadienį) 18 val. susitikimas su „Misija Sibiras“ dalyviais, skirtas Gedulo ir Vilties dienai atminti.
„Ekspedicija „Misija Sibiras“ reiškia daugiau nei dviejų savaičių trukmės išbandymą tvarkant Lietuvos tremtinių kapavietes – tai pilietinės raiškos būdas, skatinantis diskusijas apie istorinės atminties svarbą ir ugdantis sąmoningumą istoriją vertinti su didele atsakomybe bei pagarba“, – teigia šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyvis, Kauno miesto muziejuje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorijos mokslų doktorantas Simonas Jazavita. Istoriko nuomone, jau mokykloje reikia atkreipti dėmesį, kad, tinkamai įvertinus praeities įvykius, jų ryšius su dabartimi, galima lengviau nusakyti ir tam tikras netolimos ateities raidos tendencijas. „Posakis, kad istorija turi polinkį kartotis, yra labai tikslus“, – pasakoja VDU mokslininkas S. Jazavita.

Istorinė atmintis yra labai reikšminga XXI a. visuomenei. Vienas pačių skaudžiausių įvykių Lietuvos istorijoje, paradoksaliai padėjęs susiformuoti tam tikrai tautinei tapatybei. Tačiau požiūris į tremtį taip pat keičiasi. Seniau daugiau buvo akcentuojamos išlietos ašaros ar pralietas kraujas, o dabar – tremtinių parodyta valios tvirtybė, sugebėjimas itin nepalankiomis sąlygomis išsaugoti tautines tradicijas, lietuvybę. Po itin skaudžios patirties tremtinių sugebėjimas juoktis, mylėti, atjausti, tikėti ir net atleisti yra puikus pavyzdys Lietuvos jaunimui.

RIMGAILĖ DIKŠAITĖ
http://www.bernardinai.lt

Šeštadienis Birželio 16, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/16/2018 14:30
Pabaiga: 06/16/2018 17:30

Unikalus namas ant ratų apsilankys Juodkrantėje

Birželio 16 d. 14.30 val. į Juodkrantę, priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą, atvyks iš įvairių senų nenaudojamų daiktų sukurtas namas ant ratų. Šis unikalus mobilus namas, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Darnūs namai“, lankysis 60-tyje Lietuvos savivaldybių. Turo metu gyventojai bus šviečiami apie atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją ir tvarkymą.

Renginių metu miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti ne tik mobilų namą ant ratų, bet ir pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų nereikalingų rakandų, susikurti naują, įdomų namų interjerą. Taip pat bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs žaidimai. Savo žinias aplinkosaugos srityje bus galima pasitikrinti viktorinoje, dalyvauti diskusijose, pamatyti įdomią instaliaciją, sužinoti, kaip žinomi žmonės savo kasdienybėje laikosi darnaus gyvenimo principų.

Renginių lankytojų taip pat laukia išskirtiniai projekto prizai bei įdomūs pokalbiai su projekto „Darnūs namai“ keliaujančia komanda ir savivaldos specialistais. Socialinių akcijų metu bus kalbama apie atsakingą vartojimą atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, atkreipiamas visuomenės dėmesys į žiedinę ekonomiką, klimato kaitą ir kitus svarbius faktorius.

Šio darnaus namo ant ratų kelionės po Lietuvą organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva. Ministerija siekdama skleisti atsakingo vartojimo idėjas, įgyvendina projektą „Darnūs namai“, kuriame paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais parodo, kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sukauptas senienas paversti naujais, vertingais daiktais.

Viso projekto „Darnūs namai“ laikotarpiu numatyta net 120 socialinių akcijų visoje Lietuvoje. Unikalios ekspozicijos ir socialinių akcijų turas vyks iki liepos mėn. pabaigos.

Sekmadienis Birželio 17, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Birželio 18, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Antardienis Birželio 19, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Birželio 20, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Ketvirtadienis Birželio 21, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Penktadienis Birželio 22, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00
Pabaiga: 06/22/2018 20:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 20-22 dienomis Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro vasaros estradoje vyks Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis-konkursas „Baltic voice 2018“. Tai jau šeštoji tradicine tampanti vaikų ir jaunimo muzikos šventė: per penkerius metus šio festivalio-konkurso scenoje pasirodė apie 700 jaunųjų atlikėjų iš įvairių pasaulio šalių – Albanijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Gruzijos, JAV, Latvijos, Lietuvos, Maltos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Ukrainos.
Šiemet „Baltic voice 2018“, be didelio būrio lietuvių, laukia apie dviejų šimtų atlikėjų nuo 6 iki 27 metų iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Rusijos ir Ukrainos.
Šio festivalio-konkurso dalyviai varžosi solistų, džiazo vokalistų bei ansamblių kategorijose – konkursantai per pirmąsias dvi dienas turi atlikti po vieną dainą, trečiąją dieną vyksta laureatų koncertas ir apdovanojimas.
Šiemet jaunuosius atlikėjus vertins aštuonių asmenų komisija, kurią sudaro vokalo mokytojai, dainininkai, kompozitoriai, muzikos vadybininkai, analogiškų konkursų organizatoriai ir vadovai iš įvairių šalių. Konkurso pagrindiniai prizai – Grand Prix jau yra iškeliavę į Armėniją, Azerbaidžaną, Didžiąją Britaniją, Maltą, Ukrainą, vienas jų atiteko atlikėjai Lietuvos.
Kiekvienais metais įteikiamas ir Neringos miesto mero įsteigtas prizas.
Festivalį-konkursą „Baltic voice“ organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras bei visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ iš Mažeikių.
„Jau šeštus metus jaunieji talentai puoselėja dainavimo žanrą, tobulina savo įgūdžius ir skleidžia žinią apie jaunimo polėkius, siekius žengiant meno, muzikos platybės keliu.

Šeštadienis Birželio 23, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/23/2018 18:00
Pabaiga: 06/23/2018 21:00

Kviečiame sutikti Jonines Juodkrantėje birželio 23 d. (šeštadienį) 18 val. Kuršių marių krantinėje ties Raganų kalnu. Dalyvaus: Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, vadovė R. Pečiukonytė, liaudiškos muzikos kapela „Kuršininkai“, vadovė D. Tregub ir svečiuosis Tirkšlių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Subatvakaris“, vadovas Antanas Erlickas. Esant blogam orui arba lietui lyjant laukiame visų Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9, Juodkrantė).

Sekmadienis Birželio 24, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Birželio 25, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Antardienis Birželio 26, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Birželio 27, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Ketvirtadienis Birželio 28, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Penktadienis Birželio 29, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Šeštadienis Birželio 30, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 06/30/2018 19:00
Pabaiga: 06/30/2018 20:00

Birželio 30 d. 19 val. dvi jaunos muzikantės – smuikininkė Eglė Venslovaitytė ir pianistė Gaivilė Simaitytė kviečia pasiklausyti tarptautinės programos koncerto Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Smuikininkė Eglė Venslovaitytė

Eglė Venslovaitytė gimė Šakiuose, Lietuvoje. Smuiko grojimo paslapčių sėmėsi Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, doc. Martyno Švėgždos von Bekker, doc. Rūtos Lipinaitytės smuiko klasėse, doc. Vaidos Paukštienės kamerinio klasėje. Nuo 2017m. Eglė smuiko žinių semiasi Briuselyje pas prof. Philippe Graffin (Prancūzija). Nuo 2012m. Eglė priklauso „Animato Foundation“ simfoniniam orkestrui (diriguojamui Howard Griffiths, Thierry Fischer, Pierre Bleuse, ect.). Su šiuo orkestru simfoninės muzikos koncertus atliko Vienos ir Berlyno „Konzerhaus“, „Mozarteum“ koncertų salėje Salcburge, F.Liszt akademijoje Budapešte, Prahos ir Bratislavos filharmonijų salėje, bei kitur. Eglė kas met dalyvauja Fondation Bell‘Arte kamerinės muzikos meistriškumo kursuose Belgijoje, dėstomo pianisto prof. Nelson Delle Vigne Fabbri (Italija). 2013m. šio fondo pakviesta koncertavo tarptautiniame F.Chopin festivalyje Valldemossa mieste, Maljorkoje, o 2018. West Palm Beach mieste, Floridos valstijoje, JAV.

Pianistė Gaivilė Simaitytė

Pianistė Gaivilė Simaitytė baigė fortepijono atlikimo meno studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, prof. Petro Geniušo klasėje. Stažavosi Paryžiaus Nacionalinėje Konservatorijoje ir baigė pomagistrines studijas Grazo menų universitete Austrijoje. Gaivilė yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė: N. Rubinsteino -
Paryžiuje, „Pietro Argento“ - Giolia del Colle, Italijoje pelnė sidabro medalį. Taip pat įvairių festivalių dalyvė ( Aurora Chamber Music Festival Švedija, „Impresijos“ Lietuva, „Permainų muzika“ Lietuva).

Sekmadienis Liepos 01, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Pirmadienis Liepos 02, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Renginio pradžia: 07/02/2018 13:30
Pabaiga: 07/02/2018 15:30

Š.m. liepos 2 d. (pirmadienį) nuo 13.30 val. iki 15.30 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B. Juodkrantė) Neringos ŽRVVG asociacija „Vidmarės“ vykdys viešinimo ir aktyvinimo renginius potencialiems vietos projektų paraiškų teikėjams, pagal Neringos žvejybos ir akvakultūros regiono vietos plėtros strategijos 2016-2020 m. priemones:
1. „Žvejybos verslo konkurencingumo didinimas, prisitaikant prie aplinkos pokyčių“;
2. „Žvejybos tradicijų išsaugojimas ir populiarinimas“.
Jų metu pristatysime projektų finansavimo sąlygas, atrankos kriterijus, atsakysime į Jums rūpimus klausimus.

VPS viešųjų ryšių specialistas dr. Arvydas Švagždys
Asociacija “Vidmarės”
Taikos g. 11/2, Neringa, tel. 8-603-36551, 8-688-81141,vidmares@gmail.com

Antardienis Liepos 03, 2018

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Trečiadienis Liepos 04, 2018
Renginio pradžia: 06/07/2018 18:00
Pabaiga: 07/04/2018 18:00

Birželio 7 d. (ketvirtadienį) 18 val. Virgilijaus Jankausko fotografijų parodos „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau...“ atidarymas, susitikimas su autoriumi ir paskaita apie Vydūną, skirta Vydūno 150-osioms gimimo metinėms atminti Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Šiais metais Lietuva mini garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos - Vydūno 150-ąsias gimimo metines.
Vydūnas – viena ryškiausių asmenybių kultūroje, savo gyvenimą paskyręs tautos žadinimo ir išlikimo darbams. Deja, apie jo gyvenimą nėra tiek žinoma, kiek šis žmogus nusipelnė.
Mąstytojo filosofijoje į pirmą vietą iškyla kilnios intencijos – žadinti žmogaus ir tautos žmoniškumą, tai, kas leidžia pasijusti esant viena brolija, taip pat – siekis neatidėliotinai spręsti socialinius epochos uždavinius. Tasai sprendimas turįs būti toks, kad žmonės laimingai gyventų. Tokius uždavinius Vydūnas kėlė lietuvių tautai. Šie uždaviniai ir mąstytojo siūlyti jų sprendimo būdai šiandieninei Lietuvai yra ne mažiau svarbūs, o gal ir svarbesni nei anuomet.
Fotografijos parodos autorius fotomenininkas Virgilijus Jankauskas – savo krašto menininkas, ieškantis šiandienos ir praeities santykio. Parodoje per savo vizualios kalbos prizmę jis perteikia požiūrį į Vydūną, jo gyvenimą.
Nufotografuotos vietos, kurios tiesiogiai susijusios su Vydūno gyvenimu: Jonaičiai, Naujakiemis, Pilkalnio preparandija, Ragainės mokytojų seminarija, Kintų pradinė mokykla, Kintų bažnyčia, Tilžės berniukų gimnazija, Vydūno gyvenamieji namai Tilžėje, Tilžės kalėjimas.
Daugumos pastatų nėra išlikę, todėl autentiškumui atkurti panaudotos istorinės nuotraukos iš muziejų archyvų.
Autoriaus tikslas – patikinti Vydūną, kad jis yra tautoje.

“O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiškia žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs.”
Vydūnas

Renginio pradžia: 06/14/2018 18:00
Pabaiga: 07/04/2018 18:00

Birželio 14 d. (ketvirtadienį) 18 val. tautodailininko Alekso Eugenijaus Kulviečio
(Kolumbija-Lietuva) parodos „Per Atlantą keliaujanti kryždirbystė“ atidarymas. Meniškai išdrožinėtų miniatiūrinių kryželių, koplytstulpių, stogastulpių pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Parodos autorius – trečiosios kartos išeivijos lietuvių atstovas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Savamokslis menininkas, prieš penkiolika metų atvažiavęs į senelio gimtinę čia pasiliko, puikiai išmoko lietuvių kalbą, vedė lietuvaitę, apsigyveno Kretingoje. Dėsto ispanų kalbą Klaipėdos aukštosiose mokyklose.
Kiekvienas autoriaus kryžius turi savo istoriją ir ikonografinę prasmę. Kai kurie padaryti pagal jo senelio eskizus ir kryždirbių aukštaičių tradicijas.
Aleksas – meniškos prigimties žmogus. Pirmiausia iš motinos pusės – ji nuostabiai siuvinėja, antra – iš senelio, prieškario profesionalaus tapytojo. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūręs Kolumbijoje Eugenijus Ginvill-Kulvietis dalyvavo lietuvių dailininkų parodose JAV, Čikagoje, bičiuliavosi su garsiu dailininku Adomu Varnu. Anūko talentui vystytis didelės reikšmės turėjo senelio atsivežtoje skrynelėje laikyti išdrožti kryželiai, piešinių eskizai ir, be abejo, ilgesingi pasakojimai apie tėvynę.
Tai jau šešioliktoji šio jauno autoriaus paroda Lietuvoje.

Ketvirtadienis Liepos 05, 2018
Renginio pradžia: 07/05/2018 18:00

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00
Pabaiga: 07/05/2018 20:10

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 19 val. doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Penktadienis Liepos 06, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Renginio pradžia: 07/06/2018 19:00
Pabaiga: 07/06/2018 21:15

Liepos 6 d. (penktadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje vyks jungtinis dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją".
21 val. kviečiame visus susiburti Tautiškos giesmės giedojimui.

Neringos miesto savivaldybė ir geros muzikos ekspertai „Bardai LT“ skelbia džiugią žinią – bardai sugrįžta į Neringą. 2018 metų liepos mėnesį antrus metus iš eilės bus tęsiamas projektas „Pasigavę vėją“, kurį sudarys du renginiai: liepos 5 d. Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios amfiteatre, o liepos 6 d. Liudvikos Rėzos kultūros centre, Juodkrantėje. Koncertų pradžia – 19 val.
Siekdami sugrąžinti į Neringą bardų muziką su jos prasmingumu ir jautrumu, o ir atiduoti muzikinę duoklę a.a. Vytautui Kernagiui, žanro pradininkui ir skleidėjui, kurio veiklos pėdsakai yra ryškūs, nepamirštami, artimi Neringos miestui.
Koncertuos Andriaus Kaniavos, Olego Ditkovskio ir Nedos Malūnavičiūtės, grupės ,,Baltos varnos" atlikėjos Milda ir Teresė Andrijauskaitės.
Renginiai nemokami.

Šeštadienis Liepos 07, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Sekmadienis Liepos 08, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00
Pabaiga: 07/08/2018 17:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d. (ketvirtadienį)
Liudviko Rėzos kultūros centras
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

18.00 Juodkrantiškių menininkų – Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių – darbų parodos atidarymas
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės (KU BRIAI) paskaita „Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją“

Liepos 6 d. (penktadienį)

17.00-20.00 Pažintinės išvykos su žveju į marias. Išvykimo vieta ir informacija užeigoje „Žuvelė“
(L. Rėzos g. 1, Juodkrantė)
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas „Pasigavę vėją“. Dalyvauja: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Liepos 7 d. (šeštadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
11.30 – 12.30 Senovinių automobilių paroda
14.15 – 19.00 Tarptautinis rankų lenkimo turnyras „Neringos mero taurė“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.30 Bangpūčio sutikimas
21.00 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Grupės: „Diksai“ (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Po šventinės programos (liepos 8 d.) bus papildomas autobusas:
00:15 JUODKRANTĖ(„Raganų kalnas“) - Smiltynę (naujoji perkėla, keltas iš Smiltynės 01.20)
01:15 JUODKRANTĖ („Raganų kalnas“) - Nida
Daugiau informacijos - http://visitneringa.com/lt/informacija/kaip-atvykti

Liepos 8 d. (sekmadienį)
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė

Pirmadienis Liepos 09, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Antardienis Liepos 10, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Trečiadienis Liepos 11, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Ketvirtadienis Liepos 12, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/12/2018 18:00
Pabaiga: 07/12/2018 19:20

Liepos 12 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 07/12/2018 20:00
Pabaiga: 07/12/2018 21:00

Liepos 12 d. (ketvirtadienį) 20 val. kviečiame į paskaitą "Pojūčių valdymas" (Sensorinė integracija) Liudviko Rėzos kultūros centre. Paskaitą skaitys Ivan Gavriljev, vaikų ligų gydytojas, jogos instruktorius, Lietuvos jogos asociacijos narys.

Sensorinė integracija leidžia mums: žaisti, Mokytis ir dirbti, lavinti įgūdžius, ugdyti savęs suvokimą, naudotis savireguliacija, bendrauti.
Esant sensorinio apdorojimo sunkumams, klaidingai yra suprantama kasdienė sensorinė informacija. Žmonės yra lengvai išvedami iš pusiausvyros, susijaudina. Jie gali perdėtai siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių.
Sensorinė integracija siekia padėti išmokti reguliuoti elgesį patiems per gausias sensorines veiklas, ugdomas budrumo suvokimas, skatinamas savarankiškumas.

Penktadienis Liepos 13, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Šeštadienis Liepos 14, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Sekmadienis Liepos 15, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/15/2018 13:00
Pabaiga: 07/15/2018 14:30

Liepos 15 d. (sekmadienį) 13 val. koncertuos Vilniaus universiteto Kauno fakulteto merginų choras VENI GAUDERE Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje
(L. Rėzos g. 56).
Įėjimas nemokamas

Pirmadienis Liepos 16, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Antardienis Liepos 17, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Trečiadienis Liepos 18, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/18/2018 14:26

Interaktyvus spektaklis–žaidimas vaikams
Raganiukės teatras atvyksta į Juodkrantę ir kviečia vaikus ir jų tėvelius į spektaklius! (spektakliai vyks L.Rėzos g. 54 C -9, Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje)

Liepos 18 d. 19 val. „Raudonkepuraitė“
Dėmesio! Juodkrantės gyventojams ir jų vaikams bilietai po 5 EUR.

Bilietus galite įsigyti: www.bilietai.lt
Daugiau informacijos: Tel. +370 670 97832

Ketvirtadienis Liepos 19, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/19/2018 18:00
Pabaiga: 07/19/2018 20:00

Liepos 19 d. (ketvirtadienį) 18 val.
kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Renginio pradžia: 07/19/2018 19:00
Pabaiga: 07/19/2018 20:15

Liepos 19 d. (ketvirtadienį) 19 val. Maestro Virgilijaus Noreikos ugdytiniai Juozas Janužas, Simas Strazdas ir jo ilgametė koncertmeisterė Lina Giedraitytė paruošė meile alsuojančią neapolietiškų dainų programą, kurią atliks Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). "O sole mio", "Funiculi funicula" ir kitos žinomos melodijos, atliekamos solo ir duetu nepaliks abejingo nei vieno klausytojo!

Renginio pradžia: 07/19/2018 19:00
Pabaiga: 07/19/2018 20:15

Interaktyvus spektaklis–žaidimas vaikams „Princese ir varlius“

Raganiukės teatras atvyksta į Juodkrantę ir kviečia vaikus ir jų tėvelius į spektaklius! (spektakliai vyks L.Rėzos g. 54 C -9, Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje)

Liepos 19 d. 19 val. „Princese ir varlius“

Dėmesio! Juodkrantės gyventojams ir jų vaikams bilietai po 5 EUR.

Bilietus galite įsigyti: www.bilietai.lt
Daugiau informacijos: Tel. +370 670 97832

Penktadienis Liepos 20, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/20/2018 19:00
Pabaiga: 07/20/2018 20:10

Liepos 20 d. (penktadienį) 19 val. duetas „Dolce Amor“ kviečia Jus į romantinės muzikos vakarą „Meilės serenados“!
Dalyvauja Loreta Haidari (fortepijonas) ir Anvar Haidari (tenoras).
Vakaro programoje skambės gražiausi rusų kompozitorių romansai, neapolietiškos, vokiškos bei lietuviškos dainos. Ispanų ir argentiniečių šokių fortepijoniniai solo.
[G.Bononcini, G.Paisiello, G.F.Handel, F.Schubert, R.Schumann, A.Varlamov, P.Bulachov, R.Shchedrin, М.Glinka, N.Rimsky-Korsakov, P.Tchaikovsky, S.Rachmaninoff, M.Mussorgsky, M.de Falla, A.Ginastera, M.Petrausko, A.Raudonikio, V.Bellini, V.Chiara, C.A.Bixio, F.P.Tosti ir V.Meglio kūriniai.]
Koncertas vyks Liudviko Rėzos kultūros centre
(L.Rėzos g. 8, Juodkrantė).
Bilieto kaina - 6 €.
Bilietai parduodami valanda prieš koncertą. Daugiau info. tel. 8-671 55 787.
Aprašymas:
Atlikėjai, Loreta ir Anvar Haidari - buvę Sankt-Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos auklėtiniai, respublikinių konkursų laureatai. Pianistė, kaip koncertmeisterė, nuolat dalyvauja įvairiuose atsakinguose bei prestižiniuose koncertuose, konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose Lietuvoje bei užsienyje. Už labai aukšto meninio lygio akompanavimą apdovanota respublikiniais ir tarptautiniais diplomais, garbės raštais. Dainininkas, kartu su žmona, pianiste Loreta Haidari, dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose. Šeiminis duetas, pasivadinęs „Dolce Amor", rengia kamerinės muzikos koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje.

Šeštadienis Liepos 21, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/21/2018 19:00
Pabaiga: 07/21/2018 20:10

Liepos 21 d. (šeštadienį) 19 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje (L. Rėzos g. 56) vyks Eugenijaus Avramenko (vargonai) ir Ksenios Avramenko (fleita) klasikinės muzikos koncertas "Vargonai ir fleita".

DĖMESIO:
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai bus parduodami koncerto vietoje.

Bilieto kaina 10 eurų.

Programa:
Johan S. Bach Dorinė tokata ir fuga (vargonai)
Frydricho II Sonata E-minor (fleita ir vargonai)
W. A. Mozarto Andante C-Dur
J. Ch. H. Rinck 6 variacijos corelli tema (vargonai)
A. Piazzollos Ave Maria (fleita ir vargonai)
W. Popp. „Paukščiai“ (fleita ir vargonai)
D. Ratter Aria (fleita ir vargonai)
Dž. Bizė-F.Born. Briliantinė fantazija opera „Karmen" (fleita ir vargonai)

Sekmadienis Liepos 22, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/22/2018 19:00
Pabaiga: 07/22/2018 20:10

Liepos 22 d. (sekmadienį) 19 val. koncertas „Baltosios naktys“ – pliūpsnis užburiančios muzikos, atversiantis jausmus romantiškam vakarui Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Koncerte trys žavios menininkės pristatys romantizmo epochos ir šių dienų muzikos perlus. Skambės gražiausi kamerinės vokalinės muzikos duetai.
Auksė Marija Petroni (sopranas) – dainininkė, pelniusi tarptautinį pripažinimą, savo kūrybinį talentą skleidžianti Vokietijos teatrų bei koncertų scenose.
Giedrė Zeicaitė (sopranas) – daugelį metų kūrybinių žinių ir patirties sėmėsi Austrijoje. Šiuo metu dainininkė aktyviai koncertuoja įvairiuose muzikiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje.
Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė (fortepijonas) – pianistė, puikiai įvaldžiusi akompanavimo meistriškumą, koncertuojanti kartu su žymiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais.
Koncerte skambės F.B. Mendelssohn, J.Brahms, F. Schubert, R. Strauss, M.Glinka, A.Varlamov , P.Tchaikovsky, F.Kampana, C.Sain-Saens , A. Spiro, J.Bašinsko, J.Tallat-Kelpšos, M.Noviko kūriniai.

Pirmadienis Liepos 23, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/23/2018 14:30
Pabaiga: 07/23/2018 16:00

Unikalus namas ant ratų apsilankys Juodkrantėje

Liepos 23 d. (pirmadienį) 14.30 val. į Juodkrantę, priešais Liudviko Rėzos kultūros centrą, atvyks iš įvairių senų nenaudojamų daiktų sukurtas namas ant ratų. Šis unikalus mobilus namas, kuris sukurtas įgyvendinant projektą „Darnūs namai“, lankysis 60-tyje Lietuvos savivaldybių. Turo metu gyventojai bus šviečiami apie atsakingą vartojimą, atliekų prevenciją ir tvarkymą.

Renginių metu miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę pamatyti ne tik mobilų namą ant ratų, bet ir pasisemti naujų idėjų, kaip kūrybingai iš turimų nereikalingų rakandų, susikurti naują, įdomų namų interjerą. Taip pat bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs žaidimai. Savo žinias aplinkosaugos srityje bus galima pasitikrinti viktorinoje, dalyvauti diskusijose, pamatyti įdomią instaliaciją, sužinoti, kaip žinomi žmonės savo kasdienybėje laikosi darnaus gyvenimo principų.

Renginių lankytojų taip pat laukia išskirtiniai projekto prizai bei įdomūs pokalbiai su projekto „Darnūs namai“ keliaujančia komanda ir savivaldos specialistais. Socialinių akcijų metu bus kalbama apie atsakingą vartojimą atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje, atkreipiamas visuomenės dėmesys į žiedinę ekonomiką, klimato kaitą ir kitus svarbius faktorius.

Šio darnaus namo ant ratų kelionės po Lietuvą organizuojamos Aplinkos ministerijos iniciatyva. Ministerija siekdama skleisti atsakingo vartojimo idėjas, įgyvendina projektą „Darnūs namai“, kuriame paprastais gyvenimiškais pavyzdžiais parodo, kaip kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sukauptas senienas paversti naujais, vertingais daiktais.

Viso projekto „Darnūs namai“ laikotarpiu numatyta net 120 socialinių akcijų visoje Lietuvoje. Unikalios ekspozicijos ir socialinių akcijų turas vyks iki liepos mėn. pabaigos.

Antardienis Liepos 24, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/24/2018 19:00
Pabaiga: 07/24/2018 20:20

KLAJOKLIS SU ŽIBINTU VILTIES...

2018 m. liepos 24 d., antradienį, 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) įvyks atminimo vakaras „Klajoklis su žibintu vilties...“, skirtas Jurgio Baltrušaičio 145-osioms gimimo metinėms paminėti. Būsimasis poetas, eseistas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2 d. Jurbarko valsčiuje, mirė 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje, nugyvenęs 70 metų. Renginio svečias maestro Rimantas Vaitkevičius pristatys žiūrovams poetinę muzikinę kompoziciją „Klajoklis su žibintu vilties“, kurios metu skambės Jurgio Baltrušaičio poezija, jo bičiulio Aleksandro Skriabino ir kitų kompozitorių muzika. Istorikas Vladas Turčinavičius padės nubrėžti Jurgio Baltrušaičio diplomatinės veiklos kontūrus. Kviečiame ir laukiame! Renginys nemokamas.

Trečiadienis Liepos 25, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Ketvirtadienis Liepos 26, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/26/2018 15:00
Pabaiga: 07/26/2018 19:30

6-oji tradicinių ir istorinių burlaivių regata „Burpilis 2018“
etapas Kintai–Juodkrantė–Klaipėda

Lietuvos medinį burinį laivyną burianti Tradicinių ir istorinių laivų asociacija 2018 m liepos mėn. 26–28 d. Kuršių mariose organizuoja regatą „Burpilis“. Pavadinta senovinio pamario žvejų įnagio, skirto šlakstyti vandeniu bures ir taip didinti burvalčių greitį, vardu, ji ne tik pristato tradicinius Lietuvos marių ir upių laivų tipus, tačiau ir primena apie seną marių šiporių būdo savybę varžytis tarpusavyje.
Laivai – LRT Nacionalinės ekspedicijos dalyviai: vytinė „Vytautas Didysis“ ir sielininkų valtis „Vytis“, Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „Süd-1“, E. Jonušo statytas Nidos simbolis kurėnas „Kuršis“, Šturmų gyvenvietės ambasadorius kurėnas „Sturm-1“, krovininis marių burlaivis reisinė „Dreverna“, venterinės valtys iš Kintų ir Rusnės, naujasis kurėnas „Germanika“.
Šių metų plaukimas skirtas pagerbti Lietuvos jūrinių tradicijų ir istorijos puoselėtojo Aloyzo Každailio (1943–2018) atminimą. Knygoje „Laivai ir jūrininkai“, kurios dėka Lietuva susipažino su laivais ir jūra, jis rašė: „Dar neseniai Kuršių marių bangas vagojo juodašonės lentinės burvaltės...jų savitą grožį galėjai įžvelgti savotiškame grubumo ir grakštumo derinyje. Storos, grubiai išpjautos ąžuolinės lentos – „šoninės“ – dailiu lanku rėmėsi į forštevinį – „ragą“, išdidžiai keliantį skiauterę virš marių bangų. Dramblotas plokščiadugnis korpusas švelniai apvalėjo į apačią, o „vainiką“, viršutinę borto lentą, puošė kalvio darbo apkaustai, pagražinti nesudėtingu ornamentu...Sumaniai buriuodami, žvejiškai sakant, žėgluodami, žvejai mokėjo įkinkyti šoninį ir net priešinį jūros vėją. Tada pavėjinėje pusėje už borto pūkštelėdavo „šliūžė“, padėdavusi suvaldyti plokščiadugnį kurėną, neleisdavusi bangoms ir vėjui nukreipti jį nuo kurso“.

Programa
Liepos 26 d. (ketvirtadienis)
9.30 val. kapitonų pasitarimas
10 val. startas Kintų uosto prieigose

Penktadienis Liepos 27, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/27/2018 20:00
Pabaiga: 07/27/2018 21:10

Liepos 27 d. (penktadienį) 20 val. pianistės Guodos Gedvilaitės romantinė virtuozinė programa “Kolegos - konkurentai“ Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L. Rėzos g. 56)

GUODA GEDVILAITĖ
fortepijonas

Romantinė virtuozinė programa
“Kolegos - konkurentai“

Pirmoje koncerto dalyje skambės žymių XIX a. kompozitorių kūriniai: Frederico Chopino valsai, „Heroiškasis polonezas“, Roberto Schumanno kūriniai ir Sigismundo Thalbergo „Traviatos“ fantazija.
Antrą koncerto dalį pradės M.K.Čiurlionio ir A. Malcio kompozicijos fortepijonui.

Vakaro programą vainikuos didžiosios „Hexameron variacijos“, dėl savo sudėtingumo retai skambantis XIX a. kūrinys koncertuose, o unikalus ir įdomus jis tuo, jog jį, be Liszto kūrė dar penki kompozitoriai – romantikai: Sigismund Thalberg, Frederic Chopin, Johann Peter Pixis, Henri Herz ir Carl Czerny.

Užsakymą šiam kūriniui davė italų princesė Cristina Trivulzio Belgiojoso (1808-1871), kuris turėjo būti parašytas ir nuskambėti 1837 m. labdaringame koncerte. Ši, politikoje ir kultūros gyvenime įtakinga aukštuomenės dama vadovavo garsiam muzikos salonui Paryžiuje. Šiuo nepaprastu koncertu ji norėjo ne vien tik pamaloninti savo publiką, bet ir suteikti galimybę viešai susikauti Lisztui ir Thalbergui. apie kuriuos niekaip nerimo diskusijos: Kuris pianistas geriausias pasaulyje?

-------
Pianistė Guoda Gedvilaitė pasižymi ryškiomis muzikinėmis idėjomis ir išskirtiniu jos atlikimu. Jos programos visuomet originalios ir naujos, pilnos fantazijos ir laisvės jas interpretuojant. Pianistė mielai eksperimentuoja ir meta iššūkį nusistovėjusioms klasikinės muzikos taisyklėms. Jos scenos partneriai ne tik žymūs klasikos muzikai, bet ir aktoriai, baleto artistai arba džiazo instrumentalistai.

Šeštadienis Liepos 28, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/28/2018 19:00
Pabaiga: 07/28/2018 20:10

Liepos 28 d. (šeštadienį) 19 val. pianisto Šarūno Meškio prancūziškos muzikos koncertas "Linkėjimai iš Monmartro" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams.

Atlikėjas Šarūnas Meškys (fortepijonas)
Programoje skambės kompozitoriaus Yanno Tierseno kūriniai klavišiniams instrumentams
LINKĖJIMAI IŠ MONTMARTRO
ŠARŪNAS MEŠKYS (klavišiniai)

Paprastai atlikėjai pristatomi, išvardinant jų kūrybinius pasiekimus. Tačiau apie šį muziką geriausiai kalba vaizdas: pianistas, skambinantis melancholišką melodiją. Nidoje. Ant tuščio molo...
Pianistas, garso režisierius ir žurnalistas Šarūnas Meškys fortepijonu groja nuo mažumės. Jam pažįstamas konkursinis jaudulys ir pergalių skonis, geriausios Europos koncertų salės ir didžiausi šalies orkestrai, o pastaruoju metu klausytojus sužavėjo atlikėjo debiutinis vaizdo klipas, apjungęs stulbinantį Nidos grožį bei šiaurietiškos melancholijos kupiną Yanno Tierseno muziką.
Dar šiemet Šarūnas nuskynė šio prancūzų kompozitoriaus konkurso laurus, pelnė geriausio atlikėjo titulą bei laimėjo specialų prizą už išskirtinį pasirodymą.
Y. Tiersenas daugelio pamiltas ir žinomas dėl savo nepakartojamos muzikos kino filmams. Būtent savo rečitalyje Š. Meškys atliks įstabiausius jo kūrinius klavišiniams instrumentams, siųsdamas linkėjimus iš Montmartro.

Koncerto trukmė 1.20 val.
Šarūno Meškio muzikinis vaizdo klipas.
https://vimeo.com/197684642

Sekmadienis Liepos 29, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Pirmadienis Liepos 30, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 07/30/2018 20:00
Pabaiga: 07/30/2018 21:00

Liepos 30 d. (pirmadienį) 20 val. Džiazo muzikos vakaras Juodkrantėje Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B).
Milda Deltuvaitė (fortepijonas) ir Augustina Vaiginytė (vokalas)
Visi kurie mėgsta muziką ir yra nusiteikę smagiai praleisti vakarą yra kviečiami! Koncertas nemokamas.

Antardienis Liepos 31, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Trečiadienis Rugpjūčio 01, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Ketvirtadienis Rugpjūčio 02, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/02/2018 18:00
Pabaiga: 08/02/2018 20:00

Rugpjūčio 2 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 03, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/03/2018 16:00
Pabaiga: 08/03/2018 17:20

Rugpjūčio 3 d. (penktadienį) 16 val. Aleksandro Makejevo autorinis vakaras - smagus bei šmaikštus koncertas, muzikinio albumo ir knygų „Terminatorius“, „Trys ministrai, dvi kelionės“, „Švediškas gimtadienis“ pristatymas Liudviko Rėzos
kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Renginys nemokamas.

Renginio pradžia: 08/03/2018 20:00
Pabaiga: 08/03/2018 21:10

II programa
„Romantinės muzikos šviesa ir šešėliai“
2018 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis, 20.00
XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA, solistai: SIMONA LIAMO (sopranas), ROBERTAS BEINARIS (obojus), DONATAS BUTKEVIČIUS (kontrabosas), dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA: Edvard Grieg, Hector Berlioz, Giovanni Bottesini, Robert Schumann, Gabriel Fauré, Antonín Dvořák, Rinaldo Hahn, Jean-Baptiste Faure
Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia
(L. Rėzos g. 56)
Daugiau informacijos - https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/romant...

Šeštadienis Rugpjūčio 04, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/04/2018 18:00
Pabaiga: 08/04/2018 19:10

Rugpjūčio 4 d. (šeštadienį) 18 val. Vydūno draugijos pirmininkės, lektorės Rimos Palijanskaitės paskaita
„Vydūno sveikatos filosofija“ ir jos parengtos Vydūno knygos "Asmenybė ir sveikata" pristatymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Vydūno gyvenimo moto - jo paties žodžiais: "Vydūnas: norėčiau būt buvęs tautoje aiški žmoniškumo apraiška".
Renginys nemokamas.

Sekmadienis Rugpjūčio 05, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Renginio pradžia: 08/05/2018 18:00

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Pirmadienis Rugpjūčio 06, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/06/2018 20:00
Pabaiga: 08/06/2018 21:40

Rugpjūčio 6 d. (pirmadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atėjau. Pamačiau. Nufilmavau (2013-2014) “. Programą pristato kino režisierė Inesa Kurklietytė. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Trukmė apie 81 min.

The Big Fish, 7 min., 2014
Synchro, 8 min., 2013
Ferryman, 5 min., 2014
The Bell, 11 min., 2013
The Tiger and The Crocodile, 10 min., 2014
The 5 Stages of Breakup, 5 min., 2014
Withes’ brew, 6 min., 2014
Paparčio žiedas, 9 min., 2014
The Rig, 11 min., 2014
Faked David (Deivido fiksija), 9 min., 2013

Antardienis Rugpjūčio 07, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/07/2018 20:00
Pabaiga: 08/07/2018 21:10

III programa „Algirdas Vizgirda ir jo draugai“ solinis rečitalis
Trečia programa: „Algirdas Vizgirda ir draugai"
Solinis rečitalis
2018 m. rugpjūčio 7 d., antradienis, 20.00
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56), Lietuva
Atlikėjai
Festivalio orkestras MUSICA HUMANA
Vokalinis duetas DUO BAROCCO:
RENATA DUBINSKAITĖ (mecosopranas)
SAULĖ ŠERYTĖ (mecosopranas)
DŽIAZO TRIO:
SAULIUS ŠIAUČIULIS (klavišiniai)
EDMUNDAS FEDERAVIČIUS (perkusija)
DONATAS BUTKEVIČIUS (kontrabosas)
Solistai:
ULA ČAPLIKAITĖ JUSTINAS MAČYS, LAIMA ŠVABAUSKAITĖ, GRETA POCEVIČIŪTĖ (fleitos)
ROBERTAS BEINARIS (obojus)
ILONA GIRDŽIŪNAITĖ (smuikas)
EVALDAS PETKUS (violončelė)
GEDIMINAS KVIKLYS (klavesinas)
Dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA
Programa
Trečia programa: „Algirdas Vizgirda ir draugai"
JOHANN CHRISTIAN BACH – Allegro iš Kvinteto D-dur Nr. 6 fleitai, obojui, smuikui, violončelei ir klavesinui
WOLFGANG AMADEUS MOZART – Andante C-dur fleitai ir kameriniam orkestrui, KV 315/285e
GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Duetas „Welcome as the dawn of day“ iš oratorijos „Solomonas“, HWV 67
GEORG FRIEDRICH HÄNDEL – Duetas „Let’s imitate her notes above“ iš operos „Aleksandro puota“, HWV 75
HENRY PURCELL – Duetas „Hark! How the songsters of the grove“ iš semioperos „Timonas Atėnietis“, Z. 632
CARL PHILIPP EMANUEL BACH – Un poco andante iš Koncerto fleitai ir styginiams d-moll, Wq. 22
ANTONIO VIVALDI – Koncertas C-dur dviem fleitoms, styginiams ir basso continuo, RV 533
TOMMASO ALBINONI – Adagio g-moll fleitai ir styginiams
JEAN-PHILIPPE RAMEAU – Keturios dalys iš operos-baleto „Galantiška Indija“ („Les Indes galantes“)
JULES MASSENET – „Meditacija“ iš operos „Tais“
FRANZ DOPPLER – „La sonnambula“ dviem fleitoms ir orkestrui, op. 42
CLAUDE BOLLING – Sentimentale. Baroque and Blue

XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Bilietų kainos
10 Eur

Trečiadienis Rugpjūčio 08, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/08/2018 16:00
Pabaiga: 08/08/2018 17:00

Rugpjūčio 8 d. (trečiadienį) nuo 16 val. iki 17 val. kviečiame į susitikimą su menininkais Marija Rinkevičiūte ir Arnu Špakausku šiuolaikinio meno parodoje „Šviesa“, veikiančioje Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/08/2018 20:00
Pabaiga: 08/08/2018 21:30

Rugpjūčio 8 d. (trečiadienį) 20 val. meno terapijos užsiėmimas "Žmogaus kodas" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Užsiėmimą ves tapytoja, filosofė Birutė Kuic. Visos priemonės kūrybai bus suteiktos. Vyks vieno tapybos darbo loterija. Dalyvio mokestis 15 eurų.

Piešimas – tai slaptas kelias į sielos gelmes. Meno terapija pagrįsta supratimu, kad mūsų kūriniai gali padėti suvokti, kas esame, o tikslas – spręsti šiuolaikines kasdienes problemas. Menininkė Birutė Kuic pasakoja: „Idėjos veikia intelektualiąją ir kūrybiškai aktyvią žmonių dalį ir daro įtaką formuojant dvasinius, vidinius poreikius, skonius bei idealus. Gal tai vienintelė galimybė pertvarkyti prieštaravimų draskomą pasaulį, nugalėti susvetimėjimą, sugrąžinti žmogui jo paprastą jausmų harmoniją ir suteikti naują impulsą kūrybai.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 09, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/09/2018 18:00
Pabaiga: 08/09/2018 20:20

Rugpjūčio 9 d. (ketvirtadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Penktadienis Rugpjūčio 10, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/10/2018 20:00
Pabaiga: 08/10/2018 21:10

XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
IV programa „Viena didelė šeima“
2018 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis, 20.00
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
ROBERTAS BEINARIS (obojus), VAIDA STRIAUPAITĖ-BEINARIENĖ (kompozitorė), GABRIELĖ BEINARYTĖ (arfa), BRIGITA BEINARYTĖ (fleita), LAURYNAS BEINARIS (išilginė fleita), festivalio orkestras MUSICA HUMANA, dalyvauja SIMONA LIAMO (sopranas), GEDIMINAS KVIKLYS (klavesinas), dirigentas ALGIRDAS VIZGIRDA: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Ernst Theodor Amadeus Hoffmann, Jean Rémusat-Alphonse Leduc, Pam Wedgwood, Rolf Løvland, Frédéric Bonzon, Bernard Andrѐs

Koncertas mokamas
Daugiau informacijos - https://www.filharmonija.lt/lt/renginiai-ir-repertuaras/renginiai/romant...

Renginio pradžia: 08/10/2018 20:30
Pabaiga: 08/10/2018 21:40

Rugpjūčio 10 d.(penktadienį) 20.30 kviečiame visus į smagų Kėdainių rajono vaikų ir jaunimo kūrybinės stovyklos baigiamąjį koncertą Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Nepraleiskite puikios progos skambant džiazo muzikai pasidžiaugti jaunimu ir pajudėti patiems lindyhopo šokio ritmu.

Šeštadienis Rugpjūčio 11, 2018

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/11/2018 19:00
Pabaiga: 08/11/2018 20:10

Rugpjūčio 11 d. (šeštadienį) 19 val. klasikinės muzikos koncertas Rafailas Karpis (tenoras) ir Darius Mažintas (fortepijonas)
Jidiš kultūros paveldas Lietuvoje: koncertų ciklas „Laiškai iš praeities“. Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B).
Koncertas nemokamas

Sekmadienis Rugpjūčio 12, 2018
Renginio pradžia: 07/05/2018 18:00
Pabaiga: 08/12/2018 12:00

Liepos 5 d. (ketvirtadienį) 18 val. juodkrantiškių menininkų -Kristinos, Alberto ir Ulos Danilevičių -darbų parodos atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)

Kristina Danilevičienė (g. 1958) – profesionali dailininkė Vilniaus dailės akademijoje studijavo
Meno istoriją (1978–1983), tačiau kūrybos kelią susiejo ne su teorinėmis meno įžvalgomis, o su vaizduojamuoju menu. Tokį posūkį lėmė ne tik aplinka, kurioje ji gyvena ir kuria, bet ir jautri meninė prigimtis.

Nuo 1994 m. su šeima įsikūrusi užburiančiame gamtos kampelyje, Neringoje, dailininkė savo
kūrybą organiškai susiejo su ją supančia nepakartojama gamta, kuri jai tapo įkvėpimo šaltiniu. K. Danilevičienė kuria kompozicijas iš organinių medžiagų (smėlio, augalų), kurios persmelktos pirmapradės gamtos energija ir ženklais. Natūra kaip atskaitos taškas, suteikia K. Danilevičienei neišsemiamų galimybių meninėms paieškoms. Kūrinių kompozicijos paremtos abstrakčių ženklų piktogramomis, kurių ištakos siejasi su archaine simbolika, o natūros medžiagos ir jų įvaizdžiai (smėlis, vanduo, augalai) bei gamtos stichijų ženklai (vėjas, šviesos ir šešėlio kaita) dailininkės darbuose įgyja pirmapradžio pasaulio atspindžių. Minimaliomis raiškos priemonėmis ji siekia išgryninti vaizdą, suteikti jam monumentalaus skambesio. Monochrominės spalvos, ritminės pauzės, nutylėjimai K. Danilevičienės kūrinius pripildo paslapties ir pirmapradei natūrai būdingo struktūros grynumo. Iš prigimties statiškus elementus, abstrakčias formas dailininkė pripildo subtiliomis emocijomis ir gyvybine energija. Gamtos įkvėptuose kūriniuose vyksta savotiška energijos kaita: natūra-žmogus-natūra.

Nors ir gyvendama bei kurdama toli nuo kultūrinių centrų, K. Danilevičienė aktyviai dalyvauja

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Pirmadienis Rugpjūčio 13, 2018

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/13/2018 20:00
Pabaiga: 08/13/2018 21:20

Rugpjūčio 13 d. (pirmadienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Atostogos. Tik atostogos? (2010 -2011). Trukmė apie 84 min.

Lost Passport, 8 min., 2011
Holiday, 10 min., 2010
Rūdys (Rust), 6 min., 2011
Breakfasters, 5 min., 2010
I’ll be home later, 11 min., 2011
Survivor, 8 min., 2010
Šaro ratai, 7 min., 2011
Dune Guards, 7 min., 2011
B. Friend, 11 min., 2010
The Jump, 11 min., 2011

Antardienis Rugpjūčio 14, 2018

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Renginio pradžia: 08/14/2018 18:00

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Trečiadienis Rugpjūčio 15, 2018
Renginio pradžia: 08/05/2018 18:00
Pabaiga: 08/15/2018 12:00

Rugpjūčio 5 d. (sekmadienį) 18 val. atidaroma tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko paroda "Šviesa" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje
(L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ši paroda - tapytojos Marijos Rinkevičiūtės ir fotografo
Arno Špakausko duetas.

Pastaruosius keletą metų menininkai gilinasi į spalvos ir erdvės santykį ir ieško vis naujų išraiškos formų įprasminti savo patirtis.
Šiuo metu dirbdami su įvairiomis tapybos ir alternatyvios fotografijos technologijomis ir eksperimentuodami su jų galimybėmis dažnai transformuoja savo kūrinius į instaliatyvius projektus.

Specialiai šiai įstiklintai erdvei pritaikytoje instaliacijoje keliami optinio jusliškumo klausimai.

Kaip įvietinta spalva keičia erdvę ir koks dialogas atsiranda su joje esančiojo emocine būsena?

Ar optinis patyrimas gali kisti į kitą empirinį potyrį?

Parodoje erdvės permatomumas įprasmina ją supančią aplinką, o kintanti spalvinė temperatura kviečia naujai ją patirti.

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ketvirtadienis Rugpjūčio 16, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/16/2018 14:00

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/16/2018 20:00
Pabaiga: 08/16/2018 21:10

VI programa „Nauji garsai“
LMTA Medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas Šešta programa: „Kelionės šimtmečiais“
2018 m. rugpjūčio 16 d., ketvirtadienis, 20.00
XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas NAUJI GARSAI (meno vadovas Robertas Beinaris): PAULIUS GEFENAS (fleita), ROBERTAS BEINARIS (obojus), RIMVYDAS SAVICKAS (klarnetas), DARIUS STOSKELIŪNAS (fagotas), INDRĖ KULEŠEVIČIENĖ (valtorna), solistas GUNTIS KUZMA (klarnetas): Remigijus Šileika, Imants Zemzaris, Arvo Pärt, Leoš Janáček, Edvard Grieg, Georges Bizet, Franz Danzi, Modest Musorgskij, Vaida Striaupaitė-Beinarienė

Penktadienis Rugpjūčio 17, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/17/2018 20:00
Pabaiga: 08/17/2018 21:10

Rugpjūčio 17 d., ketvirtadienis, 20.00
XX Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis KURŠIŲ NERIJA 2018
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
Septinta programa: „Lietuvos kompozitorių muzika“
Koncertas mokamas
Septinta programa: „Lietuvos kompozitorių muzika“
ČIURLIONIO KVARTETAS, solistė DOVILĖ KAZONAITĖ (sopranas): Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Klova, Balys Dvarionas, Algimantas Bražinskas, Teisutis Makačinas, Giedrius Kuprevičius, Faustas Latėnas, Rytis Baranauskas
Juodkrantė, Evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)
„Šviesiam atminimui“
ALGIMANTAS BRAŽINSKAS – Dvi Marcelės arijos iš operos „Pagramančio šnekučiai“ (Antano Drilingos ž.)
TEISUTIS MAKAČINAS – „Koncertinis skerco“
RYTIS BARANAUSKAS – „Pajūrio vaikai“ (Vytauto Mačernio ž.)
GIEDRIUS KUPREVIČIUS – „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“

Bilietų kainos
10 Eur

Šeštadienis Rugpjūčio 18, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/18/2018 20:00
Pabaiga: 08/18/2018 21:30

Rugpjūčio 18 d. (šeštadienį) 20 val. koncertas V. Kernagiui atminti „Teisingos dainos“.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kūrėjai dainuojamosios poezijos pradininko Lietuvoje V.Kernagio 10-osioms mirties metinėms skiria koncertą „Teisingos dainos“.

„Gieda paukštis virš mūsų ir giedos…“ – šios Vytauto Kernagio dainos „Baltas paukštis“ eilutės puikiai nusako, kad genijai nemiršta bei žmonių širdyse išlieka savo kūrybos dėka.

„Kiekvienas žmogus turi savo suvokimą. Kernagio dainų teisingumas yra toks: pirmiausia kūrinys turi būti įdomus ne tik man, bet ir klausytojui. Jeigu taip atsitinka, tada daina nemiršta ir įveikia visus laiko išbandymus. Teisinga yra tai, kas nuolat jaudina“,- kažkada sakė maestro V.Kernagis.

Koncerto programa:
J. Strielkūnas „Kelio daina“
V .Kernagis „Ko nerimsti, žmogau, it paukštis“
S. Geda „Kad karosas vaikščiotų“
S. Geda „Jūrų veršiukėlis“
S. Geda „Gyvulėlių skraidymas“
M. Martinaitis „Baladė apie Severiutę“
S. Geda „Baltojo Nieko dainelė“
V. Kernagis „Išeinu…“
V. Kernagis „Baltas paukštis“
M. Martinaitis „Kumelaitė Kukučio ausy“
M. Martinaitis „Kvailutė Onutė“
A. Vienažindis „Linksminkimos
D. Saukaitytė „Milžinai“
V. Kernagis „Nuo mano lango“
A. Vienažindis „Pasakyki, panytėle“
S. Geda „Niekas išvysta vėjų papartėlį“
S. Geda „Niekas gano kiauleles“
S. Geda „Žmonės atranda Baltojo Nieko avinėlį“
V. Kernagis „Tu neklausk, kas atsitiko“
V. Šimkus „Tobulas eilėraštis“
K. Binkis „Šimtas pavasarių“
S. Geda „Baltojo nieko dainelė“
D. Saukaitytė „Purpurinis vakaras“
S. Geda „Vaikai po lelijom“
V. Kernagis „Žiemą, vasarą“
V. Kernagis „Tai aš“
O. Baliukonytė „Laumės vaikas“

Muzikantai:

Arūnas Degutis

Deividas Kontrimas

Edmundas Federavičius

REŽISIERĖ
Rūta BUNIKYTĖ

KONCERTMEISTERĖ
Loreta PIASECKIENĖ

CHORINIŲ ARANŽUOČIŲ IR KLAVYRO AUTORIUS
Vladimiras KONSTANTINOVAS
1 val. 30 min.

Sekmadienis Rugpjūčio 19, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/19/2018 19:00
Pabaiga: 08/19/2018 20:00

Rugpjūčio 19 d. (sekmadienį) 19 val. pianisto Viktoro Paukštelio koncertas „Šokančių paveikslų rečitalis“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).
Pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai.
Koncertas mokamas

Šis pianistas neretai vadinamas unikaliu, nes publikai pateikia dviejų savo talentų - tapybos ir skambinimo fortepijonu - jungtį. Jis sukūrė analogų klasikinėje scenoje neturinčią dviejų meno šakų sintezę. „Šokančių paveikslų rečitalis“ - tai neįprastas renginys, kurio metu pianistas skambina baroko ir romantizmo epochų kompozitorių kūrinius, o juos lydi vaizdo projekcijos - šiuolaikiniai, kupini nevaldomos ekspresijos, dinamizmo ir ryškių spalvų Viktoro tapybos darbai. Tokiu būdu vizualinė įtaiga praplečia garsų skalę, o vaizdai įgauna akustinio virpesio. Po itin sėkmingo pasirodymo Niujorko „Carnegie Hall“ 2015 metų rugsėjį, „The New York Concert Review“ pažymėjo „aukščiausios klasės“ Viktoro ritmo pojūtį, o jo muzikavimą vadino nuoširdžiu, tvirtu ir uždegančiu.

Pianistas koncertuoja JAV, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Lietuvos ir Prancūzijos publikai, kuri visuomet lieka sužavėta tuo, ką išgirdo ir pamatė.

Muzika ir dailė šiam menininkui - tai du persipinantys ir vienas kitą papildantys komponentai: nenušlifuotas jo tapybos impulsyvumas prideda eksperimentinės drąsos scenoje, o vizualinis darbas spalvomis kuriant formą tampa girdėjimu, kuris perkeliamas į pianizmo plotmę.

Pirmadienis Rugpjūčio 20, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/20/2018 19:00
Pabaiga: 08/20/2018 20:10

Rugpjūčio 20 d. (pirmadienį) 19 val. koncertas "Rugpjūčio rapsodija" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B) Senoviniai rusų romansai ir neapolietiškos dainos.
Atlikėjai Zita Martinavičiūtė-sopranas
Nijolė Baranauskaitė f-nas
Irena Žilinskienė -koncerto vedėja
Bilietus galite įsigyti Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė),
likus valandai iki koncerto, bilietai parduodami koncerto vietoje atsiskaityti galima tik grynais.

Bilieto kaina 6 eurai.

Antardienis Rugpjūčio 21, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/21/2018 20:00
Pabaiga: 08/21/2018 21:00

Rugpjūčio 21 d. (antradienį) 20 val. tarptautinių kino meistriškumo dirbtuvių Vasaros media studijos („Summer Media Studio“) festivalio trumpametražių filmų programa „Tikėti tikrove (2006)“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C – 9). Renginys nemokamas.

Tikėti tikrove (2006)

Parašyk man, 10 min.
Deganti linija, 9 min.
Šarka, 7 min.
Kryžių kalnas, 8 min.
Ragas, 7 min.
Ir 3 šaukštai cukraus, 12 min.
Leonas, 8 min.
Graduated Skirts, 9 min.
Shade of Light, 5 min.

Trečiadienis Rugpjūčio 22, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/22/2018 18:00
Pabaiga: 08/22/2018 20:00

Rugpjūčio 22 d. (trečiadienį) 18 val.
Kviečiame į ekskursiją po istorinį Juodkrantės vilų kvartalą!
Susitinkame Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)
Ekskursijos vadovas Arūnas Balna
Bilieto kaina – 4 eurai

Ekskursijoje susipažinsite su senosios Juodkrantės Vilų ir viešbučių gyvavimu iki II-ojo pasaulinio karo ir palyginsite su išlikusiais iki mūsų dienų rekonstruotais pastatais.
Svarbiausios permainos Kuršių nerijos kraštovaizdyje pradėjo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Įmantrios neva šveicariško ir gotikinio stiliaus vilos, viešbučiai ir svečių namai daugiausia buvo statomi Juodkrantėje. 1933 m. Kuršių nerija buvo oficialiai paskelbta kurortu. Šiaip ar taip, pirmoji kurortinė vieta – Juodkrantė – Kuršių nerijoje.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 23, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Penktadienis Rugpjūčio 24, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Renginio pradžia: 08/24/2018 20:00
Pabaiga: 08/24/2018 21:20

Kviečiame į režisieriaus, operatoriaus, prodiuserio Arvydo Baryso filmo „Išbarstyti žodžiai“ pristatymą ir peržiūrą, kuri įvyks rugpjūčio 24 d., penktadienį, 20 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje L. Rėzos g. 54 C -9, Juodkrantėje. Pristato autorius Arvydas Barysas.
Filmas „Išbarstyti žodžiai“ skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti. Kuršių nerijos išskirtinė vertė yra neatsiejama nuo žmogaus, jo artimos aplinkos, gyvensenos bei tradicijų tarpusavio ryšių. Per ilgus metus susiformavęs žmogaus ir gamtos sambūvis, veiklos tradicijos, specifinės kuršėnų kultūros raiškos formos kūrė ir tebekuria Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį.
Filmo pagrindiniai herojai – broliai Sakuth, kurie su tūkstančiais Vokietijos civilių 1944 m. rudenį paliko gimtąją Kuršių neriją. Vieną audringą 1948 m. rudens naktį jie su tėvais žvejų valtele pabėgo iš sovietų valdomos zonos Rytų Vokietijoje. Vargingai pasiekę Švedijos krantus paprašė prieglobsčio ir liko ten visam gyvenimui. Kartu su senaisiais gyventojais iš Kuršių nerijos visiems laikams iškeliavo ir unikali marių žvejų kultūra, išsibarstę po pasaulį kopininkai netrukus nebeturėjo su kuo kalbėtis savo kalba.
Šis filmas yra autentiškas tarpukario Kuršių nerijos žvejų gyvenimo liudininkas. Jo kūrėjams teliko tik sujungti brolių prisiminimų fragmentus. Jame nedaug muzikos, vietoje jos – paskutines dienas gyvenančios baltų kalbos garsų, intonacijų ir žodžių prasmės.
Nufilmuoti Kuršių nerijos gamtos vaizdai įvairiais metų laikais, architektūra, žvejyba, etnografija, panaudota kino kronika, archyvinės nuotraukos.
Renginyje dalyvaus filmo kūrėjas A. Barysas
Kviečiame dalyvauti!
Filmo ištrauka: Broliai Sakuth

IŠBARSTYTI ŽODŽIAI. Dokumentinis filmas, skirtas Kuršių nerijos istoriniam ir kultūriniam identitetui atskleisti.

Šeštadienis Rugpjūčio 25, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Sekmadienis Rugpjūčio 26, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/16/2018 14:00
Pabaiga: 08/26/2018 18:00

Kviečiame aplankyti parodą ,,Tautinis kostiumas – etninio tapatumo simbolis“, kuri veiks nuo rugpjūčio 16 d. iki 26 d. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodą parengė – Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus.

Mažoji Lietuva – vienas mažiausių Lietuvos regionų, išsiskiriantis savo spalvomis ir raštais, kuriuos veikė klimatas ir istorija. Mažosios Lietuvos moterys dėvėjo išilgai dryžuotus sodrių spalvų rauktus arba klostuotus sijonus, išilgai dryžuotas prijuostes. Mažosios Lietuvos moterų drabužiai, santūresni, saikingesnių spalvų derinių ir orūs.

Pirmadienis Rugpjūčio 27, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/27/2018 12:00

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Antardienis Rugpjūčio 28, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Trečiadienis Rugpjūčio 29, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Ketvirtadienis Rugpjūčio 30, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Penktadienis Rugpjūčio 31, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Renginio pradžia: 08/31/2018 19:00
Pabaiga: 08/31/2018 20:20

Rugpjūčio 31 d. (penktadienį) 19 val. flamenko muzikos koncertas "El espacio flamenco" Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Sevilijos flamenko akademijos dėstytojas (Ispanija)
Valerio Chacon (kompozitorius, gitara) ir Xenia Chacon (perkusija)
Programoje – tradicinė bei šiuolaikinė flamenko muzika.
Pirmą kartą gitarą į rankas paėmęs būdamas devynerių, Valerio Chacon šiandien yra vienas ryškiausių andalūziškosios gitaros mokyklos atstovų – virtuozas, kurio gitaros skambesiui būdingas rytietiškai subtilus melodingumas. Jis atlieka tradicinę flamenko muziką, daug kuria pats.

Šeštadienis Rugsėjo 01, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Sekmadienis Rugsėjo 02, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Pirmadienis Rugsėjo 03, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Antardienis Rugsėjo 04, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Trečiadienis Rugsėjo 05, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Ketvirtadienis Rugsėjo 06, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Penktadienis Rugsėjo 07, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Šeštadienis Rugsėjo 08, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Sekmadienis Rugsėjo 09, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Renginio pradžia: 08/27/2018 12:00
Pabaiga: 09/09/2018 12:00

Rugpjūčio 27 d. atidaroma Mariaus Jovaišos fotografijų paroda "NEREGĖTA LIETUVA" Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė). Parodoje bus eksponuojamos būsimo fotoalbumo nuotraukos ir veiks iki rugsėjo 9 d.
Jau galima susipažinti su būsimąja „Neregėta Lietuva“

Po Lietuvos bibliotekas keliauja būsimo visiškai naujo Mariaus Jovaišos fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ nuotraukų parodos. Šį rudenį pasirodysianti knyga pristatys nuostabų mūsų kraštovaizdį, unikalų paveldą ir įkvepiančius XXI a. išmaniosios Lietuvos pasiekimus.
Metų pradžioje buvo paskelbta, kad naujo leidinio partneriu ir rėmėju tapo didžiausias Baltijos šalyse kelionių organizatorius „Novaturas“. Ši partnerystė knygos fotografui ir leidėjui Mariui Jovaišai leidžia skirti daug dėmesio ir išteklių kūrybiniam procesui, projekto reklamai ir viešinimui. Vienas tokių darbų – parodų kelionė po Lietuvos bibliotekas, truksianti iki pat spalio mėnesio, kai planuojama knygą išleisti ir pristatyti visuomenei. Vienu metu parodos vyksta 10–15 bibliotekų, iš viso jų bus apkeliauta apie 60. Parodoms atrinkta apie 50 nuotraukų iš trijų būsimojo albumo skyrių. Kraštovaizdžio dalyje įspūdingais oro fotografijos kadrais pristatomi gražiausi miestų ir miestelių, ežerų ir upių vingių, jūros ir kopų vaizdai. „Išmanioji“ dalis skirta mokslinių tyrimų, modernaus dizaino, inovacijų, informacinių technologijų, robotikos, lazerių, optikos ir biotechnologijų veiklai. Į visa tai įterpti meniniai margučių, Užgavėnių kaukių, archeologinių radinių ir kiti nuostabaus Lietuvos paveldo kadrai.

Pirmadienis Rugsėjo 10, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Antardienis Rugsėjo 11, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Trečiadienis Rugsėjo 12, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Ketvirtadienis Rugsėjo 13, 2018

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Penktadienis Rugsėjo 14, 2018
Renginio pradžia: 08/14/2018 18:00
Pabaiga: 09/14/2018 12:50

Rugpjūčio 14 d. (antradienį) 18 val. tapytojos Ilonos Daujotaitės-Janulienės darbų
parodos "Iš praeities" atidarymas Liudviko Rėzos kultūros centras (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė).

Surinktas turinys