Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
Ketvirtadienis Gegužės 17, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/17/2018 17:30
Pabaiga: 05/17/2018 18:20

Gegužės 17 d. (ketvirtadienį) 17.30 „Poezijos pavasaris“ – tarptautinis poezijos festivalis, kurio metu Juodkrantėje vyks tradiciniai Onos Dovidavičiūtės-Pučenios skaitymai „Aš noriu gyventi tik čia“ Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8B, Juodkrantė)
Eiles skaitys poetai:
Rita Latvėnaitė-Kairienė
Elena Karnauskaitė
Danielius Milašauskas
Daiva Molytė-Lukauskienė
Jurgis Raudys
Dainius Sobeckis

Tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas nuo 1965 m., yra iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja kritikai, literatūrologai, vertėjai, aktoriai, muzikai, fotografai, dailininkai. Per penkiolika festivalio dienų įvyksta daugiau nei 150 pačių įvairiausių renginių: poezijos skaitymai, „Poezijos pavasario“ laureatų vakarai, autoriniai iškiliausių poetų vakarai, jaunųjų poetų skaitymai ir dainuojamosios poezijos vakarai, moksleivių skaitymai, poezijos spektakliai, festivalio svečių vakarai. Festivalio renginiai sutraukia klausytojus ne tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse (kuriose yra didelės lietuvių bendruomenės). Kasmet rengiama tarptautinė poetų ir kritikų konferencija, kurioje diskutuojama aktualiomis literatūrinio pasaulio temomis, apdovanojamas Maironio premijos laureatas – šiemet ąžuolo vainiku pasipuoš Almis Grybauskas.

Informacija iš ttps://www.lrytas.lt
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2018/05/06/news/-poezijos-pavas...

Renginio pradžia: 05/17/2018 19:00
Pabaiga: 05/17/2018 20:25

Gegužės 17 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ trečiasis filmas "Pavėluotos mintys" Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais.

Pavėluotos mintys, 2015, rež. Elad Keidan, 105 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=nriSGV3O8g0

Tai – filmas kuriame susipina egzistencinės komedijos ir poetinės, filosofinės dramos žanrai. Juosta kupina unikalių Viduržemio jūros miesto uosto vaizdų. Siužeto centre – saulėta diena Haifoje ir du vyrai keliaujantys miesto Karmelio kalno laiptais. Vienas leidžiasi aukštyn, kitas – žemyn. Jaunas poetas Uri ir vidutinio amžiaus Mošė išgyvena savotišką nuosmukį savo asmeniniuose gyvenimuose. Vienas bando palikti miestą ir pabėgti nuo karo tarnybos prievolės, kas gresia kalėjimu, o kitas – kurioziškai išeina ieškoti žmonos pamesto auskaro ir bando suvokti, kodėl jo vedybinis gyvenimas nesusisekė. Filmas, debiutavęs 2015 m. prestižiniame Kanų kino festivalyje, pelnė tris aukščiausius Izraelio kino Oskarus „Ophir“ kategorijose už: geriausią scenarijų, geriausią montažą, geriausią garso dizainą.

Penktadienis Gegužės 18, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/18/2018 10:00
Pabaiga: 05/18/2018 18:00

Kviečiame aplankyti parodų sales ir istorinę ekspoziciją!

Šeštadienis Gegužės 19, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Gegužės 20, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Gegužės 21, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 22, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 23, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Ketvirtadienis Gegužės 24, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/24/2018 19:00
Pabaiga: 05/24/2018 20:30

Gegužės 24 d. (ketvirtadienį) 19 val. bus rodomas Izraelio ambasados kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ ketvirtasis filmas „Betliejus“ Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė).
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais.

Betliejus, 2013, rež. Yuval Adler, 99 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=RsEMbHHqHmw

Betliejus yra Vakarų Kranto miestas Palestinoje, maždaug 10 kilometrų į pietus nuo Jeruzalės. Trilerio siužetas pasakoja apie Izraelio slaptųjų tarnybų grupės „Betliejus“ bendradarbiavimą su palestiniečiais Vakarų Kranto mieste. Filmo kontekste tai vieno pareigūno ir jo informatoriaus – paauglio palestiniečio – sudėtingi, dramatiški bendradarbiavimo santykiai. Filmas iškelia lojalumo ir pasitikėjimo klausimus. Izraeliečiams reikalingos akys ir ausys, o palestiniečiai, kurie linkę bendradarbiauti, tam tikra prasme išduoda savo šalį, nes yra kamuojami savo nuomonės, nepritarančios daugumui. 2013 m. Venecijos kino festivalio Venecijos dienų programoje filmas laimėjo pagrindinį prizą. Ši kino juosta buvo pristatyta prestižiniame 2013 m. Toronto tarptautiniame kino festivalyje. Filmas laimėjo net 6 aukščiausius Izraelio kino Oskarus „Ophir“.

Penktadienis Gegužės 25, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Šeštadienis Gegužės 26, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/26/2018 17:30

Gegužės 26-27 dienomis Neringoje vyks sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum – 2018“.

2018 m. gegužės 26 d.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
17.30 val.
Festivalio atidarymo koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)

2018 m. gegužės 27 d.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
12.30 val.
Koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)
Festivalio uždarymas

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų: Zarasų, Panevėžio, Kauno, Šakių, Šiaulių, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Liepojos, Talsi. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Prancičkaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Idėją rengti festivalį palaiko Nidos klebonas R. Adomavičius.
Festivalis skiriamas Tarptautinei šeimos dienai ir Vaikų gynimo dienai paminėti.
Dalyvaus:
1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
2. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
3. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
4. Mosėdžio gimnazijos jaunių choras, vadovė Alina
Gadeikienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mišrus choras, vadovės Jecinta Garbaliauskienė, Zita Pilkauskienė,
7. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Sekmadienis Gegužės 27, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/26/2018 17:30
Pabaiga: 05/27/2018 14:30

Gegužės 26-27 dienomis Neringoje vyks sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum – 2018“.

2018 m. gegužės 26 d.
Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia
17.30 val.
Festivalio atidarymo koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)

2018 m. gegužės 27 d.
Juodkrantės Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
12.30 val.
Koncertas,
Šv. Mišios (bendros giesmės)
Festivalio uždarymas

Sakralinės muzikos festivalis „Laudate Dominum“ Juodkrantėje vyksta nuo 2000 metų. Šis festivalis skatina žavėtis sakralinės muzikos skambesiu ir prasme, stiprina ryšius tarp įvairių mokyklų, bendradarbiaujančių organizacijų bei bendruomenės narių. Kiekvienais metais į festivalį atvyksta apie 200 mokinių iš įvairių Lietuvos ir užsienio miestų: Zarasų, Panevėžio, Kauno, Šakių, Šiaulių, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos, Liepojos, Talsi. Festivalio pradininkės yra A. Stakauskienė ir D. Križinauskaitė, nuo 2003 metų festivalį organizuoja A. E. Grigalionienė ir N. Talmontienė.
Nuo 2015 m. sakralinė muzika skamba ne tik Juodkrantės Prancičkaus Asyžiečio bažnyčioje, bet ir Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje.
Idėją rengti festivalį palaiko Nidos klebonas R. Adomavičius.
Festivalis skiriamas Tarptautinei šeimos dienai ir Vaikų gynimo dienai paminėti.
Dalyvaus:
1. Klaipėdos „Smeltės“ progimnazijos jaunių choras, vadovė Rūta Grybaitė,
2. Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“, vadovas Gražvydas Gasparavičius,
3. Panevėžio rajono Velžio gimnazijos choras „Mozaika“, vadovė Zita Tikuišienė,
4. Mosėdžio gimnazijos jaunių choras, vadovė Alina
Gadeikienė,
5. Panevėžio rajono Miežiškių kultūros centro vaikų muzikos grupė, vadovė Lina Kairytė,
6. Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mišrus choras, vadovės Jecinta Garbaliauskienė, Zita Pilkauskienė,
7. Šakių „Varpo“ mokyklos merginų vokalinis ansamblis, vadovė Ingira Jakienė,

Pirmadienis Gegužės 28, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Gegužės 29, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Gegužės 30, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/30/2018 18:00
Pabaiga: 05/30/2018 19:00

Gegužės 30 d. 18.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centre (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) vyks populiariausios ir gražiausios praėjusiais metais Klaipėdoje išleistos knygos „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“ pristatymas.
Renginio svečiai: leidinio autorė Jovita Saulėnienė, poete Daiva Molytė, Klaipėdos „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ prezidentė Jolanta Juškevičienė.

Karalienė Luizė – Prūsijos ikona, kurią amžininkai garbino kaip protingą valdovę, kaip dešimties vaikų sulaukusią motiną, išauginusią du šalies valdovus, kaip dvasingą asmenybę ir tiesiog gražią moterį.

Naujojoje knygoje, skirtingai nuo ankstesnių, siekiama atkurti šios žmonių „širdžių karalienės“ paveikslą jau Mėmelio gyvenimo periodu, kuriuo atsiveria platesnė karalienės veiklos geografija (Karaliaučius, Tilžė, Sankt Peterburgas ir kt.), iškyla karališkos šeimos, ypač sosto įpėdinių, nuopelnai mūsų miestui, išryškėja Klaipėdos, kaip laikinosios Prūsijos sostinės, gyvenimo ir jos žmonių vaizdai. Knygoje spausdinami Klaipėdoje rašyti karalienės Luizės laiškai, taip pat artimųjų ir dvariškių to laiko memuarai. Knyga iliustruota nuotraukomis, dailininkų meniniais darbais, žemėlapiais bei kitokia dokumentine medžiaga.
Knygos leidėjas – spaustuvė „Druka“.

Ketvirtadienis Gegužės 31, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Renginio pradžia: 05/10/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:30

Izraelio kino seansai visoje Lietuvoje

Šių metų vasario 22 d. Lietuvoje startuoja kino projektas „Izraelio kinas tavo mieste“. Ši Izraelio ambasados iniciatyva subūrė daugiau kaip 20 Lietuvos miestų savivaldybių ir jų atstovaujamų kultūros organizacijų, ir pristato per 100 Izraelio kino seansų Lietuvos žmonėms. Įėjimas yra nemokamas.

„Per pastaruosius trejus metus nuo Izraelio ambasados atidarymo Vilniuje, vykdome daugybę veiklų miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Mums labai malonu tęsti šį draugišką bendradarbiavimą įgyvendinant projektą, kuris suburs drauge daug kiną mylinčių žmonių“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amir Maimon.

Kino programą sudaro 5 filmai. Kiekvienas filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais subtitrais. Kiekvienoje savivaldybėje kino seansus atidarys nuotaikinga komedija „Nulis motyvacijos“ – pažįstama „Kino pavasario“ ir „Kino karavano“ lankytojams. Kiti programoje pristatomi filmai: „Pavėluotos mintys“, „Betliejus“, „Vestuvių lėlė“, „Kapo Jeruzalėje“ – Lietuvoje bus rodomi pirmą kartą.

Nemokami Izraelio kino seansai Lietuvoje pristatomi bendradarbiaujant su Izraelio kino fondu, didžiausiu Lietuvoje kino festivaliu „Kino pavasaris“, Anykščių, Zarasų, Elektrėnų, Alytaus, Marijampolės, Birštono, Palangos, Švenčionių, Pasvalio, Gargždų, Rokiškio, Trakų, Biržų, Kėdainių, Molėtų, Šilalės, Utenos, Raseinių, Jurbarko, Tauragės, Druskininkų, Telšių, Šilutės, Kupiškio miestų ir rajonų savivaldybėmis.

Visi kviečiami nemokamai apsilankyti kino seansuose Juodkrantėje.

Išsamiau apie kiekvieną filmą:
Gegužės 3 d.
Nulis motyvacijos, 2013, rež. Talya Lavie, 100 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=2JWTletgVM8

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 05/31/2018 19:00
Pabaiga: 05/31/2018 20:25

Gegužės 31 d. (ketvirtadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė) kino projekto „Izraelio kinas tavo mieste“ paskutinis filmas „Kapo Jeruzalėje“.
Filmas rodomas originalo – hebrajų – kalba su lietuviškais. Įėjimas nemokamas.
Kapo Jeruzalėje, 2015, rež. Uri Barbash, 98 min, Izraelis
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=LPPzboziPKw

Istorinė drama, paremta tikra istorja. Filmo siužete vaizduojami 1946 m. Pagrindiniai filmo veikėjai – pora, kuri išgyvenusi Aušvice, atvyksta į Jeruzalę. Bruno yra gydytojas ir Sara – pianistė. Drauge jie bando reabilituoti savo gyvenimus ir meilę apgultame Jeruzalės mieste Nepriklausomybės karo metu. Pasitelkiant Aušvico stovyklos bloko viršininko pavaduotojo ir keleto kalinių iš jo bloko, kurie išgyveno stovyklos baisumus, vaidmenis, filmas iškelia žmogaus moralines ir išgyvenimo dilemas. Filmo herojai, emigravę į Izraelį keturesdešimtaisiais, vis dar kovoja su savimi dėl naujo gyvenimo pradžios naujai gimusioje Izraelio valstybėje.

Penktadienis Birželio 01, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Renginio pradžia: 06/01/2018 10:00
Pabaiga: 06/01/2018 19:30

Birželio 1 d. kviečiame dalyvauti šokių konkurse „Sveika, vasara!", kuris vyks Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54 C-9, Juodkrantė). Konkursą rengia Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė) ir šokių studija VšĮ ”Kūrybos Kišenė” (Klaipėda)

TIKSLAS - sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus modernaus, šiuolaikinio, džiazinio, klasikinio šokio, show ir latino show stiliaus šokėjams pristatyti savo gebėjimus, suteikti galimybę saviraišakai ir skatinti šokio kolektyvų bendravimą, patirties pasidalinimą bei bendradarbiavimą.

KATEGORIJOS (solo, duo, trio, small group 3-7 šokėjai, formation 8-24 šokėjai ir production nuo 25 šokėjų)
Šiuolaikinis šokis;
Modernus šokis;
Klasikinis šokis;
Džiazinis šokis;
Show dance;
Latino dance;
Gatvės šokiai.

AMŽIAUS KATEGORIJOS
Mini kids;
Vaikai;
Jaunimas;
Suaugę.

RENGINIO DATA IR VIETA
2018-06-01 10.00 val. Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estrada (L. Rėzos g. 54 C-9, 93101 Neringa, Juodkrantė)

REGISTRACIJA
Užpildytą registracijos anketą ir siųsti el. paštu kuryboskisene@gmail.com iki 2018-05-25 11:00 val. arba užpildyti internetinė registraciją :https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLScXQRdgTFf0lneg7T_NkAnO0VcH_ujgfHbTHJl5pmd39gJeaQ/viewform

DALYVIO MOKESTIS
6 eurai kiekvienam šokėjui, nesvarbu keliose kategorijose šoka.

RENGINIO PROGRAMA
10:00 Visų kolektyvų mankšta Juodkrantės Kuršių marių pakrantėje, bendras trispalvės flešmobas.
12:00 - 17:00 Konkursas
17:00 Apdovanojimai
18:30 Judesio spektaklis “Kažkur Ten”

Kilus klausimams kreiptis į renginio organizatorę - Gabrielė Raudyte (861044679 arba kuryboskisene@gmail.com)

Iki susitikimo konkurse !

Šeštadienis Birželio 02, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Birželio 03, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Birželio 04, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Birželio 05, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Birželio 06, 2018

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Ketvirtadienis Birželio 07, 2018
Renginio pradžia: 05/08/2018 17:00
Pabaiga: 06/07/2018 00:00

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Penktadienis Birželio 08, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Šeštadienis Birželio 09, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Sekmadienis Birželio 10, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Pirmadienis Birželio 11, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Antardienis Birželio 12, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Birželio 13, 2018

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Ketvirtadienis Birželio 14, 2018
Renginio pradžia: 05/11/2018 17:00
Pabaiga: 06/14/2018 00:00

Gegužės 11 d. (penktadienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Aido Striogos akmenų skulptūrų paroda „Akmenų istorijos“.

Kūrybos šaltinis-gyvenimas
Gimiau 1968 rugpjūčio 10 d. Nuo mažumės augau kūrybos dvasios kupinoje aplinkoje. Tėvukas Leonas Strioga, žymus Lietuvos skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas, visada gyveno kūrybos ritmu. Jei nekalinėjo, tai eskizavo, lipdė iš plastilino mažas figūrėles, kurioms sukurdamas pavadinimą tarsi įkvėpdavo gyvybę. O mama Dalia Striogienė daugybę metų dirbo Kauno viešojoje bibliotekoje. Jos iniciatyva bibliotekoje atsirado Meno skyrius. Mama – žodžio meistrė, giliai išjaučianti poeziją, daugybės organizuotų meno renginių įkvėpėja ir vedėja.
Būdamas vaikas, svajojau, kad dirbsiu šiukšlių mašinos vairuotoju – šis darbas man atrodė kaip ritualas, suteikiantis pastovumo, pasikartojimo, cikliškumo. O savaitgaliais būsiu laisvas ir kursiu skulptūras, nes jos - laisvė. Šiukšlių išvežiotoju netapau, o štai trauka skulptūrai augant vis didėjo.
Mokiausi dabartinėje Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Mano mokytojai – tapytojai Alfonsas Vilpišauskas ir Edmundas Salandžius, skatino ieškoti savo kelio, savo išraiškos. Tuo metu domėjausi visomis meno sritimis, ieškojau savęs, bandžiau, eksperimentavau, kurį laiką charizmatiškų tapybos mokytojų dėka buvau įsitraukęs į šią meno sritį.

Trečiadienis Birželio 20, 2018
Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis – konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 19-23 dienomis Juodkrantėja jau šeštąjį kartą šiame Baltijos pajūrio kurorte vyks tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis – konkursas „Baltic voice 2018“.
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9) bus galima išgirsti išskirtiniais talentais apdovanotų vaikų ir jaunimo nuo 6 iki 27 metų pasirodymus.
Šiemet į konkursą-festivalį planuojama sukviesti vaikus ir jaunimą ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio šalių: JAV, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Armėnijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Maltos– viso apie 300 atlikėjų.
Konkursantų pasirodymus vertins skirtingų šalių profesionalai. Birželio 20-ąją atlikėjai atliks vieną laisvai pasirinktą dainą, o birželio 21-ąją – antros dainos konkursas (pasirodymų pradžia 11 val.). Festivalio uždarymo koncertas ir laureatų apdovanojimas vyks birželio 22 (pradžia 18 val.).
Festivalį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė) ir visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ (Mažeikiai). Festivalio globėjas - Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Įėjimas į festivalio koncertus nemokamas.

"Baltic Voice 2018" nuostatai ir paraiškų formos:
http://lietutis.eu/files/BV-18__LT-nuostatai.doc
http://lietutis.eu/files/BV-18_LT_SOLO_PARAISKA.doc
http://lietutis.eu/files/BV-18_LT_ANSAMBL_PARAISKA.doc

Ketvirtadienis Birželio 21, 2018

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis – konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 19-23 dienomis Juodkrantėja jau šeštąjį kartą šiame Baltijos pajūrio kurorte vyks tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis – konkursas „Baltic voice 2018“.
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9) bus galima išgirsti išskirtiniais talentais apdovanotų vaikų ir jaunimo nuo 6 iki 27 metų pasirodymus.
Šiemet į konkursą-festivalį planuojama sukviesti vaikus ir jaunimą ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio šalių: JAV, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Armėnijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Maltos– viso apie 300 atlikėjų.
Konkursantų pasirodymus vertins skirtingų šalių profesionalai. Birželio 20-ąją atlikėjai atliks vieną laisvai pasirinktą dainą, o birželio 21-ąją – antros dainos konkursas (pasirodymų pradžia 11 val.). Festivalio uždarymo koncertas ir laureatų apdovanojimas vyks birželio 22 (pradžia 18 val.).
Festivalį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė) ir visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ (Mažeikiai). Festivalio globėjas - Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Įėjimas į festivalio koncertus nemokamas.

"Baltic Voice 2018" nuostatai ir paraiškų formos:
http://lietutis.eu/files/BV-18__LT-nuostatai.doc
http://lietutis.eu/files/BV-18_LT_SOLO_PARAISKA.doc
http://lietutis.eu/files/BV-18_LT_ANSAMBL_PARAISKA.doc

Penktadienis Birželio 22, 2018
Renginio pradžia: 06/20/2018 11:00
Pabaiga: 06/22/2018 20:00

Tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis – konkursas „Baltic voice 2018“

Birželio 19-23 dienomis Juodkrantėja jau šeštąjį kartą šiame Baltijos pajūrio kurorte vyks tarptautinis jaunųjų vokalistų festivalis – konkursas „Baltic voice 2018“.
Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje (L. Rėzos g. 54C-9) bus galima išgirsti išskirtiniais talentais apdovanotų vaikų ir jaunimo nuo 6 iki 27 metų pasirodymus.
Šiemet į konkursą-festivalį planuojama sukviesti vaikus ir jaunimą ne tik iš Lietuvos miestų, bet ir iš užsienio šalių: JAV, Baltarusijos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Armėnijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Maltos– viso apie 300 atlikėjų.
Konkursantų pasirodymus vertins skirtingų šalių profesionalai. Birželio 20-ąją atlikėjai atliks vieną laisvai pasirinktą dainą, o birželio 21-ąją – antros dainos konkursas (pasirodymų pradžia 11 val.). Festivalio uždarymo koncertas ir laureatų apdovanojimas vyks birželio 22 (pradžia 18 val.).
Festivalį organizuoja Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras, Liudviko Rėzos kultūros centras (Juodkrantė) ir visuomeninė organizacija „Lietučiukės“ (Mažeikiai). Festivalio globėjas - Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Įėjimas į festivalio koncertus nemokamas.

"Baltic Voice 2018" nuostatai ir paraiškų formos:
http://lietutis.eu/files/BV-18__LT-nuostatai.doc
http://lietutis.eu/files/BV-18_LT_SOLO_PARAISKA.doc
http://lietutis.eu/files/BV-18_LT_ANSAMBL_PARAISKA.doc

Ketvirtadienis Liepos 05, 2018
Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 6 d.
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Penktadienis Liepos 06, 2018

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 6 d.
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Renginio pradžia: 07/06/2018 19:00
Pabaiga: 07/06/2018 21:15

Liepos 6 d. (penktadienį) 19 val. Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje vyks jungtinis dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją".
21 val. kviečiame visus susiburti Tautiškos giesmės giedojimui.

Šeštadienis Liepos 07, 2018

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 6 d.
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Sekmadienis Liepos 08, 2018
Renginio pradžia: 07/05/2018 19:00
Pabaiga: 07/08/2018 17:00

Kviečiame švęsti Žvejo šventę kartu!
Žvejo šventė
Liepos 5-8 d. Juodkrantėje
2018 m.

Programa

Liepos 5 d.
19.00 Doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita "Juodkrantės kurortas: šukės pasakoja istoriją"
Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salė (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 6 d.
19.00 Dainuojamosios poezijos koncertas "Pasigavę vėją"
Dalyvaus: Andrius Kaniava, Milda ir Teresė Andrijauskaitės
21.00 Tautiškos giesmės giedojimas
Liudviko Rėzos kultūros centro kiemelyje (L. Rėzos g. 8 B)

Liepos 7 d.
Kuršių marių krantinė šalia Raganų kalno
10.00 – 23.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
Paroda „Neringos žvejų istorijos“
10.00 – 22.00 Pramogos vaikams „Vaikų sala“
16.00 – 19.00 „Žvejo kiemas“:
• Komandų rungtynės dėl Bangpūčio Didžiojo prizo
• Tinklų mezgimas
• Žuvienės virimas
20.00 Bangpūčio sutikimas
20.30 Šventinis baigiamasis koncertas „Kai ilsisi tinklai“
Koncertuos grupė "Diksai" (Legendinės dainos) ir Saulius Prūsaitis
Koncerto metu vyks staigmenų aukcionas „Katė maiše“
23.45 Lazerių ir pirotechnikos šou
24.00 – 1.00 Šokiai
Šventės vedėjas – Marijus Budraitis

Liepos 8 d.

10.00 – 17.00 Tautodailininkų, amatininkų ir kulinarinio paveldo mugė
13.00 Šv. Mišios už žvejus ir jų šeimas. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia (L. Rėzos g. 56)

Šimtmečiais Kuršių marių pakrantėje gyvenimo ratas riedėjo žvejų kaimelių, žvejų šeimų likimais. Žvejyba buvo jų gyvenimo prasmė ir pagrindas, sunkus, dažnai nuviliantis kasdienis triūsas ir retos, kaip saulės blyksnis pro debesis šventės.

Surinktas turinys