Renginiai ir parodos

Parinkite laikotarpį
Parinkite renginio tipą
« Trečiadienis Gegužės 09, 2018 »
Tre

Balandžio19 d. 17.30 val. atidaroma fotografo Stasio Paškevičiaus paroda „Birutė“ Liudviko Rėzos kultūros centro stiklinėje verandoje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė)

Šioje fotoparodoje eksponuojamos vienos moters fotografijos. Tai ketvirtoji papildyta ir atnaujinta paroda „Birutė“ ir 68 personalinė Stasio Paškevičiaus fotoparoda.

Fotografija Stasiui Paškevičiui yra gyvenimo būdas, jo fotografijos atspindi žmonių likimų pasikeitimą laike ir gyvenimo tėkmėje. S. Paškevičius savo nuotraukose tiksliai perteikia akimirką, žmonių dvasinę būseną, charakterį ir pomėgius. Kūrėjas dažnai minimas šalia geriausių šalies portreto meistrų.

Gegužės 8 d. (antradienį) 17 val. Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 B, Juodkrantė) atidaroma Gito Markučio tapybos darbų paroda "Gamta ir žmogus". Tapytojo paveikslai žmogui primena apie ieškojimus, ilgesį. Ieškoma juose – tikrumo, paprastumo, Šviesos, o ilgesys prisėlina tada, kada supantis kasdienybės chaosas peržengia vidinio pasaulio ribas. Ilgesys padeda vėl (at)rasti save ir ryžtis matyti tai, kas yra aplink taip, kaip yra: be lūkesčių. Tačiau su viltimi neprarasti gebėjimo įžvelgti grožį, kuris kartais visiškai mažas, kartais – akinamai didingas.
Tai, ką kasdieną liečia mūsų akys yra tai, ką kiekvienam iš mūsų dovanoja Visata. Šios tikrovės struktūros yra unikalios. Ir tik nuo to, kiek esame atviri, jautrūs ir pastabūs, priklauso kiek kasdienybės grožis atsiskleis mūsų viduje: kokių jis bus spalvų, ar turės faktūras, o gal bus glotnus ir švelnus. G. Markučio drobės tai – atviras/atveriantis grožis. Atviras atradimams, kuriems nėra netinkamo laiko, nuovargio ar blogų aplinkybių. Menininko paveiksluose visada yra erdvės. Nes jis ją atveria.
Mikštos, apglėbiančios spalvos, blanki, lengva šviesa, menama horizonto linija ir abstrahuotos realybės formos – tai regima tapytojo gamtovaizdžiuose, kuriuose laikas ir erdvė susijungia į Vienį. Nelieka skirties tarp dabar ir ten, tarp rytoj ir čia, tarp vakar ir to, kas pasiliko mums už nugarų. Visa susijungia ir įteka į Amžinybę, kurios efemeriškas tvarumas jautriai atsiskleidžia religinės tematikos G. Markučio darbuose. Vyraujantys šalti, melsvi tonai, išryškinantys baltų dėmių ritmiškumą drobėse, kontrastuoja su žemiškų spalvų koloritu, priartinančiu vaizduojamus šventuosius ir angelus prie žemiškosios būties. Jie tampa artimi, neatsiejami ir taip reikalingi.
Per menininko paveikslus žiūrovas gali iš naujo ir iš naujo atrasti tai, ką buvo pamiršęs, o gal net gi praradęs. Kiekvienam skirtingas naratyvas – paslapties atskleidimas.

Ainė Jacytė

Surinktas turinys